- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2-2879-541/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36912-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- L. C.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. C. ieškinį atsakovui V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas L. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V. dėl 30 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 118 232,04 Lt turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 81-84, I t.). Patikslinęs ieškinį, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 52 405,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kuris kartu su žemės sklypu priklauso Lietuvos valstybei. Teigia, jog savo pastangomis ir finansinėmis lėšomis sutvarkė aplinką prie savo būsto ir sukūrė meno kūrinius. Pažymėjo, jog yra menininkas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nurodė, jog 2014-03-09 d. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), naujai įsikėlęs gyventojas – atsakovas V. V., neteisėtai pastatė tvorą, sugadino ieškovo nuosavybę ir užkirto įėjimą į butą, padarė neturtinę žalą sutrikdydamas šeimos gyvenimą, dėl ko ieškovas informavo policiją, Vilniaus miesto savivaldybę, kitas suinteresuotas institucijas. Teigia, jog įvykis užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turtinės žalos įvertinimą atliko Lietuvos dailininkų sąjunga, teismo ekspertas surašė tyrimo aktą. Vėliau ieškovas per notarą gavo atsakovo reikalavimą atlaisvinti sklypo dalis. Ieškovas teigia, jog dėl padarytos neturtinės žalos šeima patyrė psichologinį stresą, dvasinių sukrėtimų ir išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją bei buvo viešai pažemintas, todėl vertina patirtą neturtinę žalą 20 000,00 Eur. Turtinė žala, pagal ieškovo paskaičiavimus, sudaro 52 405,00 Eur, kurią taip pat privalo atlyginti atsakovas (b. l. 193-196, I t.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktais atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, teigdamas, jog 2013-05-22 d. iš varžytynių įsigijo dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2004-12-09 d. notarine tvarka buvo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka, galiojanti iki šiol. 2014-03-09 d. atsakovas, turėdamas žemės sklypo bendrasavininko bei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimus, teisėtai aptvėrė tvora teritoriją, kuri buvo priskirta jo nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai, siekdamas atsiriboti nuo ieškovo, dėl ko iš karto kilo konfliktas. Atsakovas 2014-03-18 d. išsiuntė ieškovui reikalavimą iki 2014-03-31 d. atlaisvinti atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kur buvo ieškovo šiukšlės ir akmenys. Teigia, jog ieškovas nuo 2014-03-09 iki 2014-04-03 atsakovo pastatytą tvorą sunaikino, dėl ko atsakovas kreipėsi į teismą. Atsakovas nesutinka atlyginti ieškovui neturtinę ir turtinę žalą, teigdamas, jog jokios žalos ieškovui nėra padaręs, ieškovas nepateikė jokių įrodymų neturtinės žalos atsiradimui pagrįsti, jokių ieškovo meno kūrinių jis negadino, o tik perkėlė akmenis ir nupjovė kelis medžius, esančius atsakovo sklypo dalyje, kurie trukdė statyti tvorą. Antstolio po mėnesio užfiksuotos faktinės aplinkybės neįrodo, jog antstolio fiksuotus veiksmus atliko būtent atsakovas, protokole nėra detalizuoti konkretūs meno kūriniai, o ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti žalos už išrautus medžius. Pažymėjo, jog ieškovas buvo baustas administracine tvarka už statybinių ir kitų medžiagų, teršiančių aplinką, laikymą, kas patvirtina, jog ieškovo naudojamame žemės sklypo dalyje nebuvo jokių meno kūrinių. Atsakovo teigimu, iš ieškovo pateiktos Lietuvos dailininkų sąjungos pažymos dėl turtinės žalos dydžio negalima nustatyti, kada ji buvo sudaryta. Šią pažymą pasirašė teismo eksperto kvalifikacijos neturintys asmenys, suinteresuoti bylos baigtimi. UAB „Super status“ tyrimo akte nenustatytos priežastys, dėl kurių atsirado sugadinimai, be to, gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2008-03-27 d. savivaldybės aktu buvo pripažintos netinkamomis naudotis. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo skirti ieškovui 10 000,00 Lt baudą, 50 proc. priteisiant atsakovui jo patirtų nuostolių atlyginimui (b. l. 136-143, I t.; b. l. 38-40, II t.).
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal gautą ieškovo skundą buvo atliktas objekto patikrinimas fiksuojant esamą padėtį, o atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi byloje keliami žalos atlyginimo klausimai nėra susiję su savivaldybės išnuomotu turtu, prašo civilinę bylą spręsti atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus (b. l. 7-9, II t.).
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė faktines aplinkybes dėl žemės sklypo dalių perleidimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, patvirtino, jog atsakovas V. V. kreipėsi į tarnybą dėl leidimo statyti tvorą, kuri tam neprieštaravo, nurodė, jog 2014-2-17 d. į juos kreipėsi ieškovas su prašymu išnuomoti naudojamą žemės sklypą, o 2015-01-15 d. – nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Trečiasis asmuo dėl prašymo išnuomoti žemės sklypą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Teigia, jog ieškovas privalo įrodyti atsakovo atsakomybės sąlygas bei pagrįsti pasirinktą neturtinės žalos dydį. Pažymėjo, jog atsakovų vykdomų statybų teisėtumą turėtų vertinti Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 43-47, II t.).
Šalies argumentai
Ieškovas L. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis buvo sukūręs sodą, jį išpuoselėjo, tą įvertino dailininkai, tai buvo meno kūriniai. Atsakovas, viską išgriaudamas, padarė jam žalą, be to, buvo sugriautas šeimos mikroklimatas. Teigė, jog buvo sugadinti kūriniai „Džiagerio sapnas“ su šviestuvu, vyšnaitė, augusi netoliese, sugriauta veranda. Teigia, jog viską sugriovė atsakovas, tai įvyko 2014 m. kovo 9 d. Patvirtino, jog kovo 19 d. gavo pranešimą, kuriuo V. V. prašė patraukti šiukšles. Grįsdamas ieškinyje pateiktą turtinės žalos apskaičiavimą, ieškovas papildomai paaiškino, jog šviestuvas yra „Džiagerio sapno“ sudedamoji dalis, akmeninis portikas su kolonomis yra verandos prieangio architektūrinė sudedamoji dalis, kolonų jungiamoji dalis, jis buvo dar statomas ir kuriamas. Vyšnaitė augo prie pravažiavimo, už kokią kainą įsigijo vyšnaitę, nepamena. Riešutmedį atvežė iš Altajaus, dailininkas jam davė sodinukų, kaina oficiali kaip sodinukų gan didelė, tiksliai negali pasakyti. Taip pat nurodė, jog buvo sunaikintos antikvarinės vazos, sunaikintas akmens grindinio fragmentas, kartu su meno kūriniu „Rolling stones bees garden“. Visi kūriniai buvo užfiksuoti nuotraukose, kurias pateikė. Antikvarinė vaza buvo įsigyta Domininkonų g. esančiame antikvare už 350,00 Lt. Čekio išsaugoto neturi. Paveikslas „Džentelmeno portretas“ iki įvykio buvęs šalia verandos, atremtas, jis buvo laikomas lauke. Nurodė, jog antstolis buvo pakviestas po mėnesio, kadangi ieškovas anksčiau neturėjo pinigų. Sidabrinė eglutė ir graikiški medeliai antstoliui buvo nurodyti, tačiau nuotraukos nėra kokybiškos, todėl negalima įžiūrėti. Ieškovas antstoliui nurodė sugadinimus bendrame plane. T. Monstavičiaus akte buvo matomas jo nuomojamo buto sienų pažeidimas. Tvirtino, jog sieną suskaldė V. V. arba jo tėvas daužant plaktukų iš kitos pusės, dėl ko nukrito tinkas, trūko paveikslas. Užfiksavo tai nuvykęs į policiją. Dėl vandentiekio trasos nurodė, jog darant remonto darbus buvo išardyta vandentiekio trasa, einanti per apatinį aukštą, kadangi V. V. betonavo perdangą. Ieškovas kreipėsi į būsto skyrių dėl vandentiekio trasos sugadinimo. Suma, kuri nurodyta ieškinyje, susidaro, nes reikalingi darbai, žmonių samdymas. Šią sumą skaičiavo T. Monstavičius ir nurodė tyrimo akte. Įtrūkęs ant sienos kabėjęs tapybos darbas kabėjo ant durų, kurios buvo užtinkuotos, ir trankant duris per sujungimą darbas įtrūko. Darbas nebuvo įrėmintas, prie sienos nebuvo priklijuotas. Kūrinys buvo prie sienos pritvirtintas su vinimis ir varžtais. Įplyšimas atsirado nuo smūgių. Darbas vadinosi „Vilniaus paukščiai“. Paklaustas, ar dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos meno kūrinių vertinimo komisijos darbe, atsakė, jog kreipėsi į sąjungą dėl įvykio, pateikė dokumentus, vizualią medžiagą, buvo skulptorių suvažiavimas ir įvertintas šis įvykis. Dokumentą surašė Lietuvos dailininkų sąjunga. Įvairiu laiku buvo atvykę profesionalūs skulptoriai K. A., E. U., B. Z., A. I., V. G., Ą. V.. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo sugadinti meno kūriniai bei padaryta žala šeimai. Šeima negali gyveni minėtose patalpose, negali naudotis vandentiekiu, neturi minimalių žmogui reikalingų sąlygų. Kaip menininkui, ieškovui žala pasireiškė sveikatos sutrikimais, atsiradusiu nervingumu. Teigė, jog žala, lyginant su pradiniu ieškiniu padidėjo, nes keitėsi valiutą, laikas, jis buvo priverstas gyventi sugriautame lauke (b. l. 101-103, II t.). Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir jame reiškiamus reikalavimus, prašė tenkinti ieškinį (b. l. 113-114, II t.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. teismo posėdžio metu nesutiko su jam pareikštais reikalavimais procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, teigdamas, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas, jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Papildomai paaiškino, jog jokios institucijos nenustatė atsakovo atliktų pažeidimų ir jokių sankcijų jam nepritaikė, todėl ieškovo ieškinys yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir bandymas pasipelnyti. Teigia, jog pats ieškovas yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl tvarkos, gyvūno laikymo, taip pat neteisėtai įrengtos palėpės, dėl ko ir galėjo trūkti namo siena. Pažymėjo, jog ieškovas nepagrįstai kreipiasi į visas institucijas, savivaldžiauja, terorizuoja atsakovą ir jo šeimą, tarp šalių vyksta ginčai. Patvirtino, jog atliko tvoros statymui reikalingus darbus pagal patvirtintą naudojimosi tvarką, jokia žala ieškovui nebuvo padaryta, nebuvo užtvertas priėjimas prie ieškovo būsto. Raštą dėl sklypo atlaisvinimo išsiuntė, nes norėjo, kad ieškovas pasiimtų savo daiktus. Dėl dailininkų sąjungos pažymos atsakovas pažymėjo, jog nei vienas ją rašęs asmuo negalėjo nurodyti kūrinių, datos, ją sudarė neprotokoluota komisija, neaišku, kas buvo, ko nebuvo, todėl tokia ieškovo kolegų surašyta pažyma nepatvirtina žalos ir jos dydžio (b. l. 111, 113-114, II t.). Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti (b. l. 113-114, II t.).
Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašo spręsti dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo teismo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, jog žemės sklypo naudojimo klausimai šiuo metu yra sprendžiami kitoje civilinėje byloje (b. l. 113-114, II t.).
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 106, II t.), gautas prašymas nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 108-109, II t.), šio trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas vadovaujantis CPK 247 straipsniu nagrinėja bylą trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad Butai/Patalpos – Butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 86-89, I t.), o žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. V., V. K. ir Lietuvos Respublikai (b. l. 90-91, I t.). 2004-12-09 d. Vilniaus miesto 16-ojo notaro biure buvo patvirtintas susitarimas naudotis žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 146-152, I t.). 2012-12-19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta išnuomoti L. C. trijų asmenų šeimai keturių kambarių socialinį būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, I t.). 2013-01-07 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis Nr. 1.39-N13/1416 ir Nr. 1.39-N13/1417 ieškovui buvo išnuomoti ir buto perdavimo ir priėmimo aktais perduoti butai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-20, II t.). 2013-05-22 d. Turto pradavimo iš varžytynių akto pagrindu V. V. įgijo Butą/Patalpą – Butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 153-154, I t.). 2014-03-18 d. pareiškimu per Vilniaus rajono 3-ąjį notaro biurą atsakovas pareikalavo ieškovą iki 2014-03-31 d. atlaisvinti sklypo (duomenys neskelbtini), nurodytą dalį, į kurį atsakydamas ieškovas 2014-03-26 d. pareiškimu nesutiko su atsakovo reikalavimu (b. l. 10-11, I t.). 2014-03-25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl konflikto tarp L. C. ir V. V. (b. l. 30-31, I t.). Byloje taip pat nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-07 d. įsakymo pagrindu, 2015-05-12 d. nuomotojas Nacionalinė žemės tarnyba ir nuomininkas L. C. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-197-(14.49.57.) dėl 163 kv. m. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies nuomos (b. l. 59-63, II t.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dalyvavusi byloje trečiuoju asmeniu, į bylą pateikė duomenis dėl savivaldybės ir ieškovo susirašinėjimo (b. l. 108-135, I t.). Atsakovas, atsikirsdamas į jam pareikštus reikalavimus, taip pat į bylą pateikė žemės sklypo bendrasavininko V. K. sutikimą atsakovo statiniams, 2014-04-14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą statyti tvorą (b. l. 158, 159, I t.), 2014-04-08 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-14-768 (b. l. 160-161, I t.), išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie Pastatą – Gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 162-164, I t.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 d. nutartį, kuria buvo nutrauktas privataus kaltinimo procesas ieškovo L. C. atžvilgiu (b. l. 165-168, I t.), 2014-10-21 d. nutartį, kuria buvo palikta L. C. paskirta nuobauda dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo (b. l. 169-172, I t.), 2013-02-26 d. sprendimą už akių bei VTPSI raštą, kuriuo L. C. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 173-178, I t.), Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl ieškovo L. C. teiktų ieškinių (b. l. 175-182, I t.).
Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti taip pat pateikė 2014-04-08 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0008-14-1394 (b. l. 25-27, 92-94, I t.), raštą, įvardytą meno kūrinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizė, ieškovą palaikančių draugų grupės charakteristiką apie ieškovą, skirtą teismui (b. l. 28, 29, I t.), namo, adresu (duomenys neskelbtini), planą su žemės sklypu, taip pat pastato inventorinės bylos kopiją (b. l. 32-46, I t.), fotonuotraukas (b. l. 47-62, I t.), UAB „Super status“ eksperto Tomo Monstavičiaus tyrimo aktą Nr. 2014-09-08/01 dėl sunaikinto akmens grindinio fragmento atstatymo kaštų ir suskaldytos sienos atstatymo kaštų (b. l. 63-76, I t.), Lietuvos dailininkų sąjungos 2015-02-11 d. raštą dėl suniokotų kūrinių žalos įvertinimo komisijos išvadų (b. l. 186, I t.), 2015-01-29 d. būsto patikrinimo aktą (b. l. 187-188, I t.), ant Lietuvos dailininkų sąjungos firminio blanko parengtą lentelę dėl patirtos žalos dydžio (b. l. 85, II t.).
Liudytojas V. G. teismo posėdyje nurodė, jog yra dailininkas, su L. C. dirbo kartu mokykloje, pažįsta jį apie 10 metų, jie yra kolegos, o atsakovo nepažįsta. Liudytojas paaiškino, jog L. C. su šeima buvo susikūrę aplinką, pats yra davęs medžių sodinti. Teigė, jog, kaip dailininkų sąjungos narys, nedalyvavo vertinant patirtą materialinę žalą, raštiškai yra parašęs apibendrintą paaiškinimą. Dėl ieškovo pateiktos lentelės ir joje nurodytų daiktų pažymėjo, jog šiuos meno kūrinio yra matęs, turi fotografijas tos aplinkos, ten rinkdavosi mokiniai, kaip į vasaros studiją, teigė, jog kainos gali būti tokios, kokios yra nurodytos, patvirtino, jog šie meno kūriniai buvo sunaikinti. Dėl Lietuvos dalininkų sąjungos į bylą pateikto rašto, kur nurodyta žalos suma 72 405,00 Eur, pažymėjo, jog kaip komisijos narys turėjo pasakyti savo nuomonę, finansiniai klausimai buvo sprendžiami kolegialiai, pateiktos konkrečios sumos yra bendras konsensusas. Liudytojas papildomai paaiškino, jog meno kūrinių vertinimai vyksta tokiu būdu: jei meno kūrinys išgyvena 50 metų dar gyvam autoriui, jis jau papuola į antikvariato kategoriją, bet kūrinio vertė, jei jis įvardinimas kaip kūrinys, nekrinta, vertė yra ekspertų susitarimas, o šiuo atveju komisijos išvados yra pakankamai kompetentingos. Liudytojo teigimu, nagrinėjamu atveju pas L. C. buvo sugadinta visa struktūra, buvo sudarkyta visuma, kuri dabar yra liekanos, o pradinis meno kūrinys buvo sodas su savo akcentais, vieni iš akcentų buvo augalai, akmenys, daiktų visuma, iš kurių sumontuota skulptūrinė kompozicija, tame darinyje liudytojas matė visumą, turinčią istorinę vertę (b. l. 71, 73-74, II t.).
Liudytoja E. U. nurodė, kad yra Dailininkų sąjungos pirmininkė, L. C. pažįsta nuo tada, kai atėjo dirbti į Dailininkų sąjungą, apie 3 metus. Dėl atlikto vertinimo nurodė, jog sudarė komisiją, į kurią įėjo ir skulptorius profesionalas, skulptorių sekcijos pirmininkas, visi tą situaciją išanalizavo, buvo nuvykę į vietą, apžiūrėjo tai, kas dabar šiuo metu rasta. Teigė, jog svarbu atsižvelgti į sąjungos nario kūrybinę atmosferą ir įdėtą darbą į kūrybą tvarkant savo aplinką. Šiuo atveju buvo surinktos įvairių tipų kolonos, kurios yra neįkainojama vertybė, unikalūs muziejiniai dalykai. Kiemą galima įvardinti kaip kūrybą, kuriame buvo įvairių meno kūrinių, o viskas buvo suskaldyta, sunaikinta, vazų liekanos buvo užverstos ant ypatingai vertingų verandos detalių. Teigė, jog vertinimo pagrindą sudarė vertinimo dalyvių iš savo srities vertinimai, kiek tai galėtų kainuoti, iš praktikos, nes visi žino ir domisi tokia rinka, patys joje dalyvauja, todėl buvo nustatyta rekomendacinė kaina. Teigė, jog vyko į įvyko vietą su J. R. B., Ą. V., V. G., B. Z., kiti vyko vėliau. Dalyvavo viename posėdyje ir buvo nuvažiavusi asmeniškai į vietą. Pažymėjo, jog įvertinimas vyksta skirtingai, pagal kiekvieno komisijos nario patirtį, susidėlioja bendras požiūris, dėl ko šiuo atveju susidėliojo 70 405,00 Eur suma, t. y. preliminariai kiekvienas, ką galvoja, kaip iš patirties supranta, taip ir įvertina, tai yra kiekvieno dailininko dalis subjektyvumo, dalis objektyvumo. Liudytojos teigimu, L. C. kūriniai yra žinomi, jis ne kartą yra patekęs į Vilniaus dailės muges, kas rodo, kad dailininko kūriniai yra vertingi. Liudytojos teigimu, bendras kūrinys yra L. C. sukurtas eksterjerinis kiemelis, tai architektūrinis kūrinys ir į meno kūrinių registrą negali būti įtrauktas. Apie konkrečius kūrinius, nurodytus sąraše negali nieko pasakyti, kadangi jo neruošė. Paklausta, ar komisija vertino vandentiekio trasos ir sienos sugadinimus, atsakė, jog nežino. Nurodė, jog eksperto kvalifikacinio atestato neturi (b. l. 87, 89-90, II t.).
Liudytojas K. A. nurodė, jog yra architektas, dailininkas ir kompozitorius. Ieškovą L. C. pažįsta 10-15 metų. L. C. yra tapytojas, pedagogas, muzikas/DJ, taip pat užsiima skulptūra. Pažymėjo, jog kadangi iki šiol dirbo daugiau kaip dešimt metų Aplinkos ministerijoje teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamente, vadovaujamose pareigose, yra gerai susipažinęs su Kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymais, su statybos įstatymais ir statybų reglamentais, kuriuos pats ir ruošė. Liudytojas teigė, jog buvo kelis kartus nuvykęs pas ieškovą, žiūrėdavo jo darbus ir jo pastatą. Teigia, jog buvo sugadintas brukas (granitinis grindinys iš netašyto akmens granito riedulių), kuris yra vertingas, taip pat buvo pažeista išorinė įėjimo veranda, sugadintas kraštotvarkos elementas, vyšnaitė 10-15 metrų nuo įėjimo durų. Prieš 6-7 mėnesius matė, kad kraštotvarkai buvo padaryta žala. Apie graikiško riešutmedžio suniokojimą nepajėgus spręsti, ar augalija buvo sugadinta, nežino. Matė, kad buvo sudaužyti vazonai, iš pokalbių su ieškovu ir kitais žinojo, kad buvo sugadinti paveikslai. Pažymėjo, jog su L. C. kūryba yra susipažinęs tiek prieš sugadinimą, tiek po sugadinimo. „Džiagerio sapną“ yra matęs nesugadintą parodose ir namuose pas L. C., tai yra tapybos kūrinys ant drobės, ant poremio, gana didelio formato. „Rolling Stones“ kurinį liudytojas taip pat matė, tai yra tapybos darbas, matė daug eksterjero elementų, apie „Džentelmeno portretą“ žino, tačiau detalių nepamena. Įtrūkusį tapybos darbą, kabantį ant sienos, matė iš karto už durų po dešine. Tiksliai nepamena, kiek kartu dalyvavo komisijos veikloje, tik pamena, kad tuos klausimus yra nagrinėjęs su Dailininkų sąjungos pirmininke ir su V. G., kada matė sugadinimus tiksliai nepamena, lyg ir pavasarį. Patvirtino, jog vyko pas L. C. Dailininkų sąjungos pirmininkės kvietimu kartu su V. G. ir sąjungos pirmininke, o nuvykę tiesiog matė žalos apimtis (b. l. 88-90, II t.).
Liudytojas R. V. nurodė, jog yra atsakovo V. V. brolis. Teigė, jog apie įvykius žemės sklype žino, ten, liudytojo nuomone, buvo šiukšlynas - padangos, stiklai, kartoninės dėžės nuo treniruoklių, neįmanoma buvo praeiti. Jie su tėvu tvėrė tvorą, dėl ko yra byla, susijusi su L. C., dėl tvoros išgriovimo. Nurodė, jog tvoros statybos vyko patraukiant akmenis, įbetonuojat kuoliukus, o išvardintų meno kūrinių, paveikslo aplink nematė, atvažiuojant pas brolį niekada nematydavo jokių meno kūrinių. Nors specialių žinių apie meno kūrinius neturi, tačiau, liudytojo manymu, meno kūrinys turi būti saugomas (b. l. 70, 73-74, II t.).
Liudytojas J. B. paaiškino, jog su V. V. yra draugai, L. C. matė, kai atvažiavo padėti statyti tvorą, statymo eigoje L. C. trukdė statybos darbus. Liudytojas teigė, jog meno kūrinių nematė, matė tik sulaužytą vonelę, surūdijusį treniruoklį, didelę kartoninę dėžę, pilną putoplasto, o jokių paveikslų, skulptūrų nematė, taip pat ieškinyje įvardintų kūrinių nematė. Po kurio laiko buvo nuvykęs į vietą ir matė, jog tvora išlaužyta. Liudytojo teigimu, prieš atliekant darbus kieme buvo pridėta akmenų, kurie buvo atsakovo teritorijoje, tuos akmenis patraukė, tveriant tvorą buvo naudojamas traktorius, kuris gręžė skyles, važinėjo po Vytauto teritoriją (b. l. 69, 73-74, II t.).
Liudytoja A. V. nurodė, jog atsakovas yra jos vyras, o ieškovas – kaimynas, su kuriuo santykiai nekokie. Teigė, jog 2014 m. kovo 9 d. vyko tvoros statybos darbai, ją statė vyras, vyro brolis, draugas Julius. Pradėjus statyti tvorą, išbėgo L. C., ėmė viską matuoti, pareiškė, kad tai yra jo žemė, kad viskas priklauso jam, todėl kvietė policiją ir važiavo rašyti pareiškimus. 3-4 kartus važiavo policija, vyko konfliktas. Liudytoja teigė, jog atliekant darbus meno kūrinių nematė, nieko niekas negadino. Daiktų buvo daug - akmenys, kartotinės dėžės, vonelė, lentos, pagaliai, buteliai, kalėdiniai žaisliukai ant eglutės sukabinti prie namo, kėdė stovėjo, treniruoklis, uždengta dėžė su plastikiniais daiktais. Liudytojos teigimu, dabar tų daiktų tik padaugėjo, daiktai yra nešami, kraunami tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Nurodė, jog tveriant tvorą atvažiavo traktorius ir reikėjo įkasti tvoros strypus į žemę pagal liniją, išmatuotą pagal kadastrinius matavimus, kuri buvo nubrėžta, ten ir kasė, pasitaikius akmeniui jį patraukdavo, ten, kur gręžė, grindinio nebuvo. Liudytoja tvirtino, jog nematė nei vieno paveikslo, o visi medžiai stovi iki šiol (b. l. 68, 73-74, II t.).
Liudytojas V. V. nurodė, jog yra atsakovo tėvas, ieškovą yra matęs, jis jį yra sumušęs. Liudytojas pasakojo, jog 2014 m. tveriant pas sūnų tvorą vyko skandalai: ieškovas griebė už traktoriaus grąžto, daužėsi, gal 4 kartus kvietė policiją. Teigė, jog kovo 9 d. meno kūrinių nebuvo, buvo malkos, senų rastų, akmenų, padangų, dėžės. Taip pat tėvas remontavo sūnaus butą, remonto metu matė paveikslą, teigė, jog ieškovas tapydavo išgėręs, po to daužydavo paveikslus į rąstus. Apie suskaldytą sieną liudytojas nieko negirdėjo ir nematė, dėl vandentiekio trasos taip pat jam nieko nėra žinoma (b. l. 72-74, II t.).
Liudytojas A. U. nurodė, jog pažįsta abi šalis, atsakovo tėvas paprašė su ekskavatoriumi išgręžti tvorai skyles, kada tiksliai nepamena, bet buvo vasara. Teigia, jog ten jokių daiktų nebuvo, nieko negadino, tik išgręžė jų nurodytose vietose skyles. Pravažiuoti jam nebuvo sudėtinga, ekskavatorius nedidelis (b. l. 112-114, II t.).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1-2 dalys).
Ieškovas nuostolių atlyginimo (už meno kūrinių, augalų bei gyvenamojo būsto sugadinimą) prašo priteisti iš atsakovo, remdamasis deliktinės civilinės atsakomybės institutu ir teigdamas, kad atsakovas savo veiksmais suniokojo ieškovo turtą, todėl padarė ieškovui jo nurodyto dydžio žalą.
Vadovaujantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais, civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: a) neteisėti veiksmai; b) žala arba nuostoliai; c) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių); d) privalančiojo atsakyti asmens kaltė. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė neatsiranda.
CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda tik jei skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas.
Kalte pripažįstama tai, kad asmuo nesugebėjo taip elgtis, kaip būtų galima protingai iš jo tikėtis. Asmens elgesys konkrečioje situacijoje turi atitikti įstatymuose, kituose teisės aktuose ar teisės šaltiniuose esančius nurodymus ir protingumo reikalavimus. Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais. Nagrinėjant reikalavimą atlyginti nuostolius (žalą) reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp kiekvieno asmens neteisėtų veiksmų, sąlygojusių žalos atsiradimą ir tų veiksmų pasekmių. Neturi būti per ne lyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Taigi, CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, imperatyviai numato, kad neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga ir juos privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė, kad atsakovas V. V. neteisėtais veiksmais padarė ieškovo nurodomą žalą. Iš byloje esančių kompetentingų institucijų raštų nėra matyti, jog būtų konstatuoti atitinkami atsakovo neteisėti veiksmai. Ieškovas teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai vyko 2014-03-09 d. atsakovui neteisėtai statant tvorą ir statybų metu suniokojus jo turtą, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovo atliktos tvoros statybos atitiko reikalavimus ir buvo atliekamos gavus reikiamus sutikimus (žemės sklypo bendraturčių V. K. bei Nacionalinės žemės tarnybos, b. l. 158, 159, I t.). Byloje nėra jokių įrodymų, jog minėti tvoros statybos darbai buvo atlikti neteisėtai, ką patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybė bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, atlikę L. C. skundų tyrimą (b. l. 101-105, 108-127, I t.). Be to, tiek atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai R. V., A. V., V. V., taip pat A. U. nurodė, jog tvoros tvėrimo metu jokie neteisėti veiksmai nebuvo atliekami, o vien tai, jog įvykio metu tarp kaimynų kilo konfliktas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, neįrodo, jog būtent tuo ar kitu metu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ieškovui. Ieškovo argumentai, jog šią žalą padarė būtent atsakovas, grindžiami ieškovo prielaidomis bei samprotavimais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei T. Monstavičiaus tyrimo aktas tik konstatuoja išardyto kiemo grindinio, išvartytų daiktų, medžio šaknų buvimo faktą bei nurodo grindinio fragmento ir suskaldytos sienos atstatymo kaštus, bet nenurodo priežasčių, dėl ko atsirado sugadinimai, t. y. savaime nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo. Taigi, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė šios civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas taip pat privalo įrodyti jam padarytą žalą ir jos dydį, kuri yra būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą, kuri visa bendrai pagal ieškovo sudarytą lentelę sudaro 52 405,00 Eur. Pažymėtina, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovas yra lentelėje nurodytų augalų (vyšnaitės, riešutmedžio ir kt.) bei kitų daiktų savininkas, ieškovas nepateikė šio turto įsigijimo dokumentų ar kitų įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teises. Be to, iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo bei nuotraukų nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokios rūšies medžio ar medžių šaknys fiksuotos. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas nėra buto bei žemės sklypo, esančių Kreivasis skg. 12, Vilniuje, savininkas, o valdo šį turtą nuomos teise. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam nuosavybės teise priklauso akmens grindinio fragmentas. Taigi, ieškovas neįrodė, jog būtent jam padaryta žala dėl suskaldytos sienos bute, kurio savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, ar sugadinto asmens grindinio fragmento, esančio ant valstybei priklausančios žemės. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atliko vamzdžio keitimo įrengiant naują remonto darbus ir patyrė ieškinyje nurodyto dydžio išlaidas už šiuos darbus. Taigi, darytina išvada, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad realiai patyrė nurodytą žalą dėl turto netekimo arba sužalojimo.
Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovo nurodytą turtinės žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Nagrinėjamu atveju žalos dydį byloje ieškovas nustato remdamasis Lietuvos dailininkų sąjungos, kuriai pats taip pat priklauso, narių nurodytu dydžiu, tačiau toks žalos nustatymo būdas, teismo vertinimu, negali būti pripažintinas pagrįstu. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių vertinimą atlikusių asmenų kompetenciją atlikti tokio pobūdžio vertinimą (turto sugadinimą (sunaikinimą), meno kūrinių vertės nustatymą). Į bylą pateiktas Lietuvos dailininkų sąjungos raštas (b. l. 186, I t.) neatitinka ekspertizės akto reikalavimų, iš jo nėra aišku, kaip vertinti meno kūriniai, kokiais kriterijais vadovautasi, nėra nurodyta atskirų daiktų vertė, jos apskaičiavimo būdas. Be to, byloje apklausti liudytojai, vertinę ieškovo turtui padarytą žalą, negalėjo tiksliai nurodyti, kokius konkrečiai objektus vertino, kokia metodika vadovavosi, t. y. nepagrindė nurodytų sumų, taip pat patys nurodė, jog palaiko draugiškus santykius su ieškovu (b. l. 29, I t.), todėl nėra pagrindo laikyti ieškovo nurodytos žalos dydžio adekvačiu bei įrodytu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas pradiniu ieškiniu turtinę žalą dėl tų pačių objektų sugadinimo vertino 118 223,04 Lt (34 239,80 Eur), vėliau turtinę žalą dėl tų pačių objektų sugadinimo be jokių argumentų ir objektyvių įrodymų padidino iki 52 405,00 Eur (b. l. 1-5, 193-196, I t.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, jog iš byloje esančių duomenų nėra galimybės objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus nustatyti ieškovo nurodytos žalos dydžio, todėl laikytina, jog ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė žalos ir jos dydžio (meno dirbinių vertės), kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
Civilinėje byloje klausimas, ar faktas įrodytas, sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai visuma įrodymų rodo, kad labiau tikėtina, jog tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Apibendrinant, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo, todėl eliminuojama atsakovo kaltės prezumpcija bei nėra pagrindo manyti, jog egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kad atsakovas atliko veiksmus, sąlygojusius galimai ieškovui kilusios žalos, kurios dydžio ieškovas taip pat neįrodė, atsiradimą, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, taigi ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Taigi, svarbu įvertinti, ar egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) žalą padaręs asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Taigi, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju teismas byloje jau konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai atsakovo V. V. prievolei atsirasti. Be to, ieškovas, teigdamas, jog jam žala pasireiškė sveikatos sutrikimais, atsiradusiu nervingumu, nepateikė jokių įrodymų, jog faktiškai patyrė neturtinę žalą. Ieškovas teigia, jog neturtinė žala pasireiškia ir tuo, jog šeima negali gyveni minėtose patalpose, negali naudotis vandentiekiu, neturi minimalių žmogui reikalingų sąlygų, tačiau byloje nėra įrodyta, jog dėl ieškovo negalėjimo naudotis patalpomis, negalėjimo naudotis vandentiekiu kaltas atsakovas ir dėl atsakovo ieškovo šeima patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo prievolei atlyginti neturtinę žalą kilti ir nėra pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą pagrįstu, todėl ieškovo reikalavimas dėl 20 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl baudos ieškovui skyrimo
Atsakovas atsiliepimuose į ieškinį už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti ieškovui 10 000,00 Lt baudą, 50 proc. priteisiant atsakovui jo patirtų nuostolių atlyginimui. Šį prašymą grindžia tuo, jog ieškovas pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, kt.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
Nagrinėjamu atveju, nors ieškovo reikalavimai teismo pripažinti neįrodytais, tačiau, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar kad jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį ir kad jo elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl atsakovo prašymas dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 800,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 86, 110, II t.). Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, joje nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, reikalaujantys specialių žinių - mano, kad yra pagrindas atsakovo prašomą priteisti 800,00 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 500,00 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir atmetus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui iš ieškovo priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (8,56 Eur), atmetus ieškinį, iš ieškovo nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo L. C., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Atsakovo V. V. prašymo dėl baudos ieškovui L. C. skyrimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.