- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-396-513/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00046-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- UAB „Žemaitijos keliai“
- Atsakovas
- UAB „Žemkasa“, RUAB „Klaipėdos keliai“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00046-2014-8
NUTARTIS
2015 m. balandžio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovėms UAB „Žemkasa“ ir RUAB „Klaipėdos keliai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pripažinti 2012-09-24 tarp atsakovių UAB „Žemkasa“ ir RUAB „Klaipėdos keliai“ sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 12.09.24/01 negaliojančiu sandoriu nuo jos sudarymo momento bei pripažinti negaliojančiais 2012 m. spalio mėn. sudarytus atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir 2012-09-24 lokalinę sąmatą. Ieškinį grindė tuo, kad tarp atsakovių sudaryta ginčijama sutartis jokių pasekmių joms nesukėlė, šalys jokių teisinių santykių pagal ją nesukūrė ir sukurti nesirengė, RUAB „Klaipėdos keliai“ jokių darbų pagal ją neatliko, todėl toks sandoris pripažintinas tariamu, o dokumentai, kuriais įformintas šių darbų atlikimas, – atliktų darbų aktas, pažyma apie jų vertę ir lokalinė sąmata – neatitinka tikrovės ir pripažintini negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Žemkasa“ atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės ginčyti tarp atsakovių sudarytos sutarties bei prašyti pripažinti negaliojančiais sutarties įvykdymą patvirtinančius dokumentus, kadangi pati šiuose santykiuose nedalyvavo ir jos teisių bei interesų šie atsakovių suderinti dokumentai nepažeidžia.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad 2011-09-28 buvo sudariusi rangos sutartį Nr. J12-358 su UAB „Žemkasa“ dėl Klaipėdos LEZ susisiekimo sistemos infrastruktūros įrengimo. 2012-08-22 UAB „Žemkasa“ kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės administraciją dėl UAB „Žemaitijos keliai“ įtraukimo subrangovu, tačiau sprendimas dėl to nebuvo priimtas, informavus rangovę, kad tuo tikslu reikia kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo keisti rangos sutarties sąlygas ir tam reikalingi dokumentai, įrodantys subrangovo atitiktį keliamiems kvalifikacijos reikalavimams. Pagal ieškovės paklausimą ją yra informavusi, kad papildomo susitarimo dėl RUAB „Klaipėdos regiono keliai“ įtraukimo subrangovu nėra sudariusi, asfalto dangos įrengimo darbus atliko UAB „Žemkasa“, o asfalto mišinius tiekė UAB „Klaipėdos keliai“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-13 sprendimu ieškinį atmetė. Skyrė ieškovei 8 000 Lt (2 318 Eur) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 4 000 Lt (1 159 Eur) šios baudos skyrė atsakovei UAB „Žemkasa“, o likusią 4 000 Lt (1 159 Eur) sumą – valstybei. Priteisė iš ieškovės 3 000 Lt (869 Eur) bylinėjimosi (advokato pagalbos apmokėjimo) išlaidų atsakovei UAB „Žemkasa“ ir 60,60 Lt (17 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas remdamasis rašytiniais bylos įrodymais nustatė, kad 2012-09-24 UAB „Žemkasa“ ir UAB „Klaipėdos keliai“ pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 12.09.24/01, kuria rangovas įsipareigojo nuo 2012-10-01 iki 2012-10-18 savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti Švepelių g. rekonstrukciją Klaipėdos LEZ teritorijoje, o užsakovas įsipareigojo sudaryti darbams sąlygas, priimti jų rezultatą ir sumokėti už juos. Bendra sutarties kaina su PVM – 1 802 018,32 Lt, į ją įskaičiuoti tiek darbai, tiek mechanizmai, tiek medžiagos, išskyrus tas, kurias užsakovas turi pateikti savo sąskaita. Darbų priėmimas numatytas surašant darbų priėmimo–perdavimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę (t. 1, b. l. 10–14). Užsakovė UAB „Žemkasa“ priėmė rangovės UAB „Klaipėdos keliai“ atliktus darbus už 1 774 776,91 Lt (t. 1, b. l. 16). Atliktų darbų aktas, pasirašytas statybų vadovo, užsakovo ir rangovo, patvirtino, kad rangovė UAB „Žemaitijos keliai“ atliko akte išvardytus darbus už 1 774 776,91 Lt sumą (t. 1, b. l. 17). Iš PVM sąskaitos faktūros KK Nr. 01547 matyti, kad RUAB „Klaipėdos keliai“ pateikė UAB „Žemkasa“ sąskaitą 1 774 776,91 Lt sumai apmokėti (t. 1, b. l. 18). Baigiamuoju suderinimo aktu šalys suderino galutinę pervedamą sumą, atskaitant UAB „Žemkasa“ išlaidas tiekiant medžiagas pagal sutarties 2.2 punktą (t. 1, b. l. 19, 66–77). Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. ZEM 0001210 ir mokėjimo pavedimo matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pervedė UAB „Žemkasa“ už šiuos darbus 1 746 693,36 Lt (t. 1, b. l. 20, 21). Tai, kad asfalto mišinius tiekė UAB „Klaipėdos keliai“, buvo žinoma ir užsakovei (t. 1, b. l. 22). Iš 2012 m. spalio mėn. UAB „Klaipėdos keliai“ atitikties deklaracijų matyti, koks asfalto mišinys buvo tiekiamas šiems darbams (t. 1, b. l. 26–31). 2011-09-28 rangos sutartis sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Žemkasa“ dėl Švepelių g. rekonstrukcijos Klaipėdos LEZ teritorijoje. Darbų pabaiga numatyta 2012-06-30, bendra sutarties kaina – 5 019 361,11 Lt. 2012-04-18 papildomu susitarimu darbų pabaigos terminas buvo pratęstas 4 mėnesiams. 2012-08-22 UAB „Žemkasa“ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl galimybės įtraukti subrangove UAB „Žemaitijos keliai“, nurodydama, kad nepastačiusi asfaltbetonio gamyklos, neturi galimybės pati įvykdyti sutarties, tačiau jai buvo pateiktas atsakymas, kad subrangovės įtraukimui į sutartį reikia Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo keisti sutarties sąlygas. Iš UAB „Žemkasa“ Ilgalaikio turto žiniaraščio matyti, kokius įrengimus ši įmonė buvo įsigijusi 2012-09-27 (t. 1, b. l. 59–65). Iš krovinio važtaraščių nustatyta, kokį asfaltbetonį UAB „Klaipėdos keliai“ tiekė UAB „Žemkasa“ (t. 1, b. l. 115–164, t. 2, b. l. 28–32, 34-99). Rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2014-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-334-154/2014 pagal UAB „Žemkasa“ ieškinį UAB „ Žemaitijos keliai“ dėl nuostolių atlyginimo ir UAB „Žemaitijos keliai“ priešieškinį UAB „Žemkasa“ dėl negautos naudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 171–188). Nurodė, jog šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, atsiradusius UAB „Žemaitijos keliai“ atsisakius vykdyti sutartį ir dėl to iškilus būtinybei pasirašyti kitą statybos rangos sutartį su RUAB „Klaipėdos keliai“ už didesnę kainą, įskaitant medžiagų pabrangimą, kas sudaro 70 691 Lt. UAB „Žemaitijos keliai“ įrodinėjo, kad statybos rangos sutarties nevykdė dėl UAB „Žemkasa“ įsipareigojimų nevykdymo (dokumentų neperdavimo), gedimo asfaltbetonio gamykloje ir galiausiai – vienašališko šios sutarties nutraukimo bei darbų atlikimo pavedimo kitam asmeniui, RUAB „Klaipėdos keliai“, nebesuteikiant atsakovei galimybės atlikti šiuos darbus.
Teismas įvertinęs bylos įrodymus sprendė, jog ieškovė nepateikė pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kad ginčo aktas yra apsimestinis sandoris, neįrodė ir nenurodė, kokių tikrųjų ketinimų siekė šalys pasirašydamos minėtą aktą, kokį kitą šalių sudarytą sandorį buvo siekta pridengti. Motyvavo, jog sandoris gali būti pripažintas tariamu, jei įrodoma, kad jis buvo sudarytas tik dėl akių, išvis neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių (CK 1.86 str. 1 d.). Jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008 ir kt.). Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai.
Aplinkybę, jog laimėjusi konkursą UAB „Žemkasa“ 2012-08-31 buvo sudariusi analogišką statybos rangos sutartį su ieškove, teismas vertino kaip įrodančią, kad pati įmonė neturėjo galimybių visiems darbams atlikti ir jai buvo būtina subrangovų pagalba. Todėl tai, kad ieškovei neįvykdžius savo įsipareigojimų, ši atsakovė, likus visai nedaug laiko iki pratęsto darbų užbaigimo termino, buvo priversta net jai nenaudingomis sąlygomis ir rizikuojant savo atsakomybe prieš užsakovą pasitelkti kito rangovo pagalbą, nekelia teismui jokių abejonių. Nesant įrodymų apie dokumentų ar buhalterinės apskaitos duomenų klastojimą, teismas neturi jokio pagrindo abejoti UAB „Žemkasa“ pozicija, kad jai buvo reikalinga pagalba vykdant sutartį dėl kelio įrengimo ir ji šiai pagalbai pasitelkė RUAB „Klaipėdos keliai“. Realų šių darbų vykdymą patvirtina medžiagų gabenimą patvirtinantys krovinio važtaraščiai, atsiskaitymus už darbus ir medžiagas patvirtinančios sąskaitos faktūros ir užskaitymo aktai, pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas. Kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijama sutartis realiai buvo vykdoma, nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia kaip tariamą sandorį pagal CK 1.86 str. 1 d. bei šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiais pažymą apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktą. UAB „Žemkasa“ neprivalėjo savo veikloje vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir turėjo teisę savo rizika pasitelkti subrangovus savo prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti ir tai padarė vadovaudamasi CK 6.650 str. 3 d. Reorganizuojamos įmonės statuso suteikimas neatima įmonei teisės dalyvauti civiliniuose santykiuose; galimybė toliau vykdyti savo veiklą ir gauti iš to pajamų nėra draudžiama jokiu įstatymu. Pažymėjo, kad užsakovas jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl subrangovės pasitelkimo ar jos atliktų darbų kokybės rangovei nėra pareiškęs, nors apie tai, kad ji buvo pasitelkta asfaltbetoniui tiekti, žinojo, atliktus darbus yra priėmęs ir už juos atsiskaitęs, ir tai tik patvirtina, kad nei imperatyvios įstatymo normos, nei viešosios tvarkos ar geros moralės principai šiuo atveju nebuvo pažeisti.
Apibendrinęs byloje atliktą tyrimą teismas sprendė, jog ieškovė išties nesąžiningai pareiškė byloje nepagrįstą ieškinį ir tokiu būdu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, sukėlė tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams didelių darbo ir laiko sąnaudų, o atsakovei UAB „Žemkasa“ – dar ir advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų. Ginčydama atsakovių sudarytą ir įvykdytą sutartį abstrakčiais sandorių negaliojimo pagrindais, verčiančiais teismą net nesant aiškaus ieškovės interesų pažeidimo ex officio gilintis į šiuos santykius, ieškovė iš tiesų siekė vienintelio, šioje byloje nedeklaruoto tikslo – išvengti nuostolių, priteistų iš jos UAB „Žemkasa“ kitoje minėtoje byloje, atlyginimo, tokiu būdu būdama nesąžininga civilinių teisinių santykių dalyve. Dėl šių priežasčių teismas sutiko su atsakovės UAB „Žemkasa“ prašymu skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įvertinęs bylos proceso trukmę, kitų pasekmių nebuvimą (nuostolių, priteistų 2014-03-05 Šiaulių apygardos teismo sprendimu, išieškojimas dar nepradėtas ne dėl šios bylos, o dėl minėto sprendimo apskundimo apeliacine tvarka), skyrė mažesnę nei atsakovės prašytą baudą – 8 000 Lt, 50 procentų baudos skirdamas atsakovei UAB „Žemkasa“ (CPK 95 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog nesutinka su teismo įrodymų vertinimu dėl realaus darbų atlikimo pagal ginčijamą sutartį. Teigia, jog byloje pateiktų krovinio važtaraščių, statybos žurnalų duomenys įrodo, jog statybos darbai (asfaltavimas) objekte atsakovės RUAB „Klaipėdos keliai“ nebuvo realiai vykdomi. Byloje esantys krovinio važtaraščiai atsakovų pateikti pasirinktinai, pateikta tik jų dalis, jų numeracija nenuosekli. Neginčija, jog RUAB „Klaipėdos keliai“ tiekė asfaltbetonio mišinius, būtinus viešojo pirkimo sutarties Nr. J12-358 įvykdymui, tačiau šis tiekimas neatspindėjo tikrosios šalių valios pagal ginčijamą sutartį. Teigia, jog ginčijamos sutarties tikslas buvo dengti kitus pirkimo–pardavimo sandorius. Objekto statybai nereikalingų užsakovės UAB „Žemkasa“ medžiagų perleidimas rangovei RUAB „Klaipėdos keliai“ atitinka pirkimo–pardavimo sandorio sampratai aktualias teisės normas. RUAB „Klaipėdos keliai“ vykdydama sutartį Nr. 12.09.24/01 sunaudojo net 507 t kelių bitumo (poreikis pagal sutartį buvo tik 288 t), taigi bendrovei UAB „Žemkasa“ perleido net 219 t bitumo daugiau, nei reikalinga, o toks kiekis sudaro apie 417 633 Lt sumą. Taigi sutarties šalių tikslas buvo ne aprūpinti medžiagomis statybos objektą ir panaudoti jas objekto statybai, o pateikti jas išimtinai rangovės RUAB „Klaipėdos keliai“ poreikiams. Tai įrodo akivaizdų sandorio apsimestinumą. Atsakovė UAB „Žemkasa“ neturėjo Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo pakeisti 2012-09-05 rangos sutarties Nr. J12-358 sąlygas, susijusias su subrangovų pasitelkimu ir dalies prievolių jiems perleidimu. Tačiau atsakovės sudarė ginčijamą sutartį, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas sprendime nustatęs, jog UAB „Žemkasa“ neturėjo teisės perleisti savo prievolių RUAB „Klaipėdos keliai“, nekonstatavo, jog toks šalių sandoris negalioja, taigi nepasinaudojo teise ex officio, akivaizdžiai Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms prieštaraujančią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Būdama aktyvia viešųjų pirkimų dalyve ir puikiai žinodama Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvias nuostatas, atsakovė UAB „Žemkasa“, siekdama apgaule „apeiti“ viešojo pirkimo sutarties sąlygas, sudarė ginčijamą sutartį su RUAB „Klaipėdos keliai“ ir vėliau šios sutarties pagrindu vykdė neteisėtą medžiagų (įskaitant akcizais apmokestinamą kelių bitumą) perleidimą (pirkimą–pardavimą). Šiuo atveju svarbu nustatyti, kas būtent atliko statybos rangos darbus (asfaltavimą). Statybos darbų žurnale nėra jokių duomenų, kad asfaltavimo darbus objekte galėjo vykdyti RUAB „Klaipėdos keliai“. Nesutinka su teismo išvada dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Teigia, jog Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta byla dėl nuostolių atlyginimo ir ši byla yra dvi skirtingos bylos, viena nuo kitos nepriklausančios, todėl nepagrįstai teismas sprendė, jog apeliantė siekia išvengti nuostolių atlyginimo. Teismas nenustatė, jog ieškovė pareikšdama ieškinį (ieškinio priėmimo stadijoje) piktnaudžiavo teise. Mano, jog yra pagrindas skundžiamą nutartį pripažinti negaliojančia tiek dėl jos tariamumo, tiek dėl apsimestinumo, tiek dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai ir gerai moralei. Prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Žemkasa“ atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir nubausti ieškovę 2 896 Eur bauda už nepagrįsto ieškinio pareiškimą, pusę šios sumos priteisiant atsakovei. Nesutinka su apeliantės argumentais ir pažymi, kad ji net nebuvo ir nėra ginčijamos sutarties šalis ar asmuo, kurio naudai ši sutartis buvo sudaryta, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo ginčyti šią sutartį. Teismo išvadas byloje vertina kaip pagrįstas ir teisingas. Be to, ieškovė nebuvo ir UAB „Žemkasa“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybos rangos sutarties Nr. 12.09.24/01 šalimi ir šioje byloje nėra ginčijamas šios sutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, apeliantė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikšti pretenzijas dėl šios sutarties. Ieškovei niekada nekėlė abejonių nei tarp UAB „Žemkasa“ su UAB „Žemaitijos keliai“, nei vėliau tarp UAB „Žemaitijos keliai“ su RUAB „Klaipėdos keliai“ sudarytų statybos rangos sutarčių teisėtumas. Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-334-154/2014 neginčijo UAB „Žemkasa“ su UAB „Žemaitijos keliai“ 2012-08-31 sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 12-161 ir net dėl neva šios sutarties vykdymo priešieškiniu prašė priteisti nuostolius. Apeliantė nepaneigė, jog UAB „Žemkasa“, pasitelkdama subrangovus, realiai rangos sutarties nevykdė, ir tai, beje, ieškovės atstovas pripažino teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Pažymi, jog trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo išviešinusi naują subrangovą, t. y. UAB „Klaipėdos keliai“, ir byloje nepalaikė ieškovės reikalavimų, o, priešingai, ginčijamą sandorį patvirtino CK 1.79 str. 2 d. 1 p. nustatyta tvarka. Nesutinka, jog byloje pateiktų rašytinių įrodymų duomenys yra suklastoti. Pažymi, kad apie šių „nusikalstamų duomenų“ egzistavimą ieškovė žinojo beveik dvejus metus, tačiau dėl to ikiteisminio tyrimo neprašė pradėti, taigi tokie apeliantės argumentai nepagrįsti. Pažymi, kad statybos darbų žurnale turi pasirašyti statybos darbų vadovas, kuris yra skiriamas rangovo įmonės vadovo įsakymu. Kadangi objekte statybos darbų vadovu buvo paskirtas UAB „Žemkasa“ darbuotojas, todėl jis ir turėjo bei pasirašė statybos darbų žurnale. Atsižvelgdama į tai, kad darbų kiekių ir apimties analizė yra vieni esminių apeliantės argumentų, o šioje byloje (neturtinio pobūdžio ginčas) tokie klausimai nėra nagrinėjami, plačiau dėl tokių argumentų atsakovė nepasisako. Ieškovė nenurodė, kokių ketinimų siekė ginčijamos sutarties šalies ir kokį kitą šalių sandorį buvo siekta pridengti. Teigia, jog ir apeliacinės instancijos teisme ieškovė toliau akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis – neturėdama subjektinės teisės ginčyti statybos rangos sutarties ir iš esmės pripažindama jos vykdymo faktą, reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau siekdama išvengti žyminio mokesčio mokėjimo, juos sąmoningai įvardija kaip neturtinius, todėl apeliantė turėtų būti nubausta CPK 95 str. 2 d. nustatyta tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Dėl sandorio pripažinimo tariamuoju
Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011, kt.). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, – dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (CK 1.86, 6.193 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006).
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytas bylos faktines aplinkybes, išanalizavusi ginčijamos sutarties turinį, remdamasi išdėstytais tariamojo sandorio instituto aiškinimo ir taikymo teisiniais aspektais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ir motyvams ir išvadoms, jog atsakovės sudarydamos ginčijamą 2012-0-09-24 Statybos rangos sutartį Nr. 12.09.24/01 konkrečiai aptarė darbų apimtį, kainą, kokybės kriterijus, ataskaitų teikimo užsakovui tvarką, jog sutarti darbai buvo atlikti, visos darbams reikalingos medžiagos ir priemonės buvo patiektos ir darbų rezultatas priimtas, jog aplinkybė, kad laimėjusi konkursą statybos rangos darbams atlikti UAB „Žemkasa“ 2012-08-31 sudarė analogišką statybos rangos sutartį su ieškove, įrodo, kad pati UAB „Žemkasa“ neturėjo galimybių visiems darbams atlikti ir jai buvo būtina subrangovų pagalba, ir tam, jog, ieškovei neįvykdžius savo įsipareigojimų, atsakovė buvo priversta rizikuodama savo atsakomybe prieš užsakovą pasitelkti kito rangovo, t. y. UAB „Klaipėdos keliai“, pagalbą.
Apeliantės argumentai, jog visgi buvo sudarytas tariamas sandoris ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad realų šių darbų vykdymą patvirtina medžiagų gabenimą patvirtinantys krovinio važtaraščiai, atsiskaitymus už darbus ir medžiagas patvirtinančios sąskaitos faktūros ir užskaitymo aktai, pažyma apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktas ir šiuos rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.86 str. 1 d. pagrindu bei šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiais 2012 m. spalio mėn. sudarytus atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę ir 2012-09-24 lokalinę sąmatą (CPK 185 str.).
Dėl sandorio apsimestinio pobūdžio
CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu taip pat laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. prieš S. B. ir kt., Nr. 3K-3-26/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. prieš J. K., L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2012).
Ginčo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, jog atsakovių sudarytas sandoris yra apsimestinis, ir teisėjų kolegija faktinių ir teisinių pagrindų ginčijamą sandorį pripažinti apsimestiniu nenustatė. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų tikruosius ginčijamo sandorio šalių ketinimus, tikslus ir leistų daryti pagrįstą išvadą, jog sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų neatitiko jų valios išorinės išraiškos ar šalys siekė kitų tikslų nei statybos rangos darbų atlikimo, jog sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – pridengia tikruosius šalių ketinimus.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentus, jog teismas, nepripažindamas sutarties apsimestiniu sandoriu, netinkamai taikė CK 1.87 straipsnį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl sandorio pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei
CK 1.80 str. 1 d. nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o CK 1.81 str. 1 d. – viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nenustatyta, kad sudarant ginčijamą sutartį būtų pažeistos imperatyvios įstatymo normos, kad ginčo sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar moralei. Tai, kad UAB „Žemkasa“ veikdama savo rizika pasikvietė į pagalbą statybos rangos darbams atlikti subrangovę UAB „Klaipėdos keliai“, nepažeidė ir nepažeidžia Klaipėdos miesto savivaldybės – institucijos, organizavusios statybos rangos objekto viešojo pirkimo konkursą (savivaldybė su konkurso laimėtoja UAB „Žemkasa“ 2011-09-28 sudarė rangos sutartį Nr. J12-358), teisėtų interesų. Juolab kad savivaldybė žinojo, jog būtent UAB „Klaipėdos keliai“ tiekė UAB „Žemkasa“ asfalto mišinius (t. 1, b. l. 22), ir jokių pretenzijų dėl rangos sutarties ir (ar) Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų nesilaikymo UAB „Žemkasa“ nereiškė ir nereiškia.
Pažymėtina, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Jeigu rangovas sutarčiai įvykdyti pasitelkė subrangovus pažeisdamas įstatymų ar sutarties nustatytas taisykles, jis atsako užsakovui už nuostolius, kuriuos padarė vykdydami sutartį subrangovai (CK 6.650 str. 1, 2 dalys).
Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Žemkasa“ minėtą 2011-09-28 rangos sutartį vykdė tinkamai ir galiojančio teisinio reguliavimo dėl subrangovų pasitelkimo nepažeidė. Apeliantės argumentai, jog UAB „Žemkasa“ sutarties įvykdymui neteisėtai pasitelkė reorganizuojamą UAB „Klaipėdos keliai“, jog ši bendrovė neatitiko reikalavimų, jog užsakovo (savivaldybės) pritarimas tam nebuvo gautas ir tai daro ginčijamą sutartį negaliojančia bei rodo atsakovių susitarimo prieštaravimą gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų nesilaikymą, atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl ieškovei skirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisėtumo ir pagrįstumo
Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų (19 999 Lt) baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 1, 2 dalys).
Pažymėtina, kad pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Oruva“ ir Ko“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo faktinis ir teisinis pagrindai pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiama į tai, jog minėtu Šiaulių apygardos teismo 2014-03-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-334-154/2014 pagal UAB „Žemkasa“ ieškinį UAB „Žemaitijos keliai“ dėl nuostolių atlyginimo ir UAB „Žemaitijos keliai“ priešieškinį UAB „Žemkasa“ dėl negautos naudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo teismas priteisė UAB „Žemkasa“ iš UAB „Žemaitijos keliai“ 73 389,57 Lt ir 7,51 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 73 389,57 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2013-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą UAB „Žemkasa“ ieškinio dalį atmetė ir atmetė UAB „Žemaitijos keliai“ priešieškinį UAB „Žemkasa“. Šis sprendimas UAB „Žemaitijos keliai“ yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui (civilinė byla Nr. 2A-51-157/2015) ir bylos nagrinėjimas atidėtas, iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje (LITEKO). Akcentuotina, kad UAB „Žemaitijos keliai“ minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-334-154/2014 priešieškinyje inter alia teigė, kad dėl UAB „Žemkasa“ priešpriešinių pareigų nevykdymo ir sutarties vykdymo metu padarytų esminių sutarties pažeidimų bei darbų pavedimo trečiajam asmeniui (UAB „Klaipėdos keliai“) UAB „Žemaitijos keliai“ patyrė nuostolių, t. y. negavo pelno, kurį pagrįstai tikėjosi gauti, jog UAB „Žemkasa“ neteisėtai atsisakė su ja sudarytos rangos sutarties. Ši UAB „Žemaitijos keliai“ pozicija leidžia pagrįstai teigti, jog ji iš esmės pripažino, jog ginčijama sutartis buvo vykdoma, ir teikdama ieškinį šioje byloje žinojo, jog iš jos teismo yra priteista minėta 73 389,57 Lt suma, palūkanos, todėl akivaizdu, jog ginčą pirmosios instancijos teisme ieškovė inicijavo ne siekdama išspręsti ginčo situaciją iš esmės, o dėl fakto, t. y. matyti, kad ieškovė siekia nuginčyti minėtą Šiaulių apygardos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, jog ieškovė išties nesąžiningai pareiškė byloje nepagrįstą ieškinį ir tokiu būdu piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sukeldama tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams didelių darbo ir laiko sąnaudų, o atsakovei UAB „Žemkasa“ – dar ir advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų.
Dėl atsakovės prašymo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė į teisminę gynybą, jos prieinamumą garantuojama pagrindiniuose įstatymuose, dėl to ir asmens įgyvendinama teisė į apeliaciją gali būti laikoma piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Šiuo konkrečiu atveju pripažinti, jog ieškovė teise į apeliaciją naudojasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį, jog pateikė visiškai neargumentuotą skundą, nenurodė faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (CPK 5 str., 185 str., 301 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Šių ir plačiai kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, bylos medžiagą ir šiomis aplinkybėmis pagrįstai nusprendė ieškovės ieškinį atmesti. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pagrindų skundžiamą teismo sprendimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei iš ieškovės priteistina 579,24 Eur (2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 148, 149, 150) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ atsakovei UAB „Žemkasa“ 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.