- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2-5807-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01128-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Jūratė Tamulevičiūtė, Renata Janušytė, Austėja Gilytė Masaitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad ieškovė net kelis kartus kreipėsi į teismą tam, kad jai būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala iš Lietuvos Respublikos. Ieškovė, gindama savo pažeistas teises teikdavo ieškinius, kuriuose nurodydavo pagrįstus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės įsitikinimu, teismai, atsisakydami priimti jos ieškinius, pažeidė jos teisę kreiptis į teismą, teismas, priimdavo nutartis, kuriose nurodydavo šalinti ieškinio trūkumus. Tačiau teismo nutartys nebuvo išsamios, aiškios. Teismai nebuvo aktyvūs ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią teismas privalo būti aktyvus. Be to, teismai privalėjo įvertinti svarbią aplinkybę, kad ieškovė teikė ieškinius be atstovo (advokato) pagalbos, o tai reiškia, kad ieškovei niekas neišaiškino teisinių terminų. Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turtiniu nėra neteisingi; vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pabrėžia, kad teismai privalėjo įgyvendinti savo funkciją kiek galima maksimaliai ir išaiškinti ieškovei jos procesines teises, tačiau to nepadarydami, ieškovės įsitikinimu, jai padarė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė paaiškina, kad ji itin išgyveno dėl to, kad negalėjo tinkamai realizuoti savo konstitucinės teisės, ji negalėjo ramiai miegoti, teko vartoti raminamuosius vaistus tam, kad galėtų savo būklę stabilizuoti. Taip pat ieškovė jautėsi sukrėsta dėl to, kad teismai vis atsisakydavo priimti jos ieškinius, atmesdami juos, tinkamai nenurodydami trūkumų pagrindo. Tai neabejotinai ieškovei sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, neigiamai paveikė jos gyvenimą, dėl teismo veiksmų ieškovei pašlijo sveikata, ji nuolat vartoja vaistus nuo kraujo spaudimo, taip pat nuo nemigos, nes dėl patirtų išgyvenimų negali užmigti, jaučia nuolatinį nerimą. Svarbu tai, kad ieškovė tapo nedarbinga, jos nedarbingumo lygis 45 proc. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. spalio 2 d. nutartimis atsisakydami priimti ieškinius, ieškovės įsitikinimu, pažeidė jos teisę kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad ieškovė žalą kildina iš neteisėtų teisėjų veiksmų, priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1579-580/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo sprendžiamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimas ir nutarta ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ieškovė ieškiniu į Vilniaus miesto apylinės teismą kreipėsi prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 19 080 Eur turtinę žalą ir 15 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl teismo veiksmų nagrinėjant paveldėjimo bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. tiksliai įvardinti konkrečius teismų (teisėjų) veiksmus, kuriais galimai ieškovei buvo padaryta žala; aiškiai apibrėžti jos atžvilgiu atliktų, kaip manoma, neteisėtų veiksmų pobūdį; taip pat paaiškinti prašomos priteisti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) dydį, ją susiejant su ieškovės nurodomais teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. patikslintame ieškinyje ginčijo kaip neteisingus Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017, kuria atmestas ieškovės apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiksmus atsisakius priimti ieškovės 2018 m. kovo 14 d. kasacinį skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis laikyti nepaduotu ieškinį motyvuota tuo, kad ieškovės pareikšto ieškinio (tiek pradinio, tiek patikslinto) pagrindas suformuluotas netiksliai ir iš jo nėra galimybės identifikuoti ginčo ribas, nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia neturtinę žalą, yra abstraktaus pobūdžio, ieškovės prašomos priteisti neturtinės ir turtinės žalos dydžio sumos yra nekonkrečios, ieškovė nurodo, kad teismui įvertinus, jog prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlygio suma yra per didelė, ieškovė prašo teismo šios sumos dydį nustatyti rašytinio proceso tvarka. Teismas vertino, kad išdėstyti ieškinio trūkumai yra esminiai, nes iš pareikšto ieškinio nėra aiškus ieškovės reikalavimo faktinis pagrindas ir ginčo ribos, dėl to teismo procesas negali būti pradėtas. Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi nutarta ieškovės atskirąjį skundą su patikslinimais atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis motyvuota tuo, kad įvardindama neteisėtus teismo veiksmus ieškovė apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog teismai veikė neprotingai, neteisingai ir nesąžiningai, diskriminavo ieškovę. Ieškovė nenurodė nei konkrečių neteisėtų teisėjų veiksmų, nei kaip konkrečiai pasireiškė jų kaltė. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas, grindžiamas teismų sprendimų citatomis ir teiginiais, kad teismai veikė neteisėtai negali būti laikomas konkrečiu ieškinio pagrindu. Taip pat Vilniaus apygardos teismas pritarė pirmos instancijos teismo motyvams, kad ieškovė neįvykdė teismo nustatyto reikalavimo pašalinti ieškinio trūkumą dėl turtinės ir neturtinės žalos sukonkretinimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartyje pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nebuvo skundžiama apeliacine tvarka, ji įsiteisėjusi, todėl privaloma vykdyti. Tuo tarpu ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė iš esmės tuos pačius reikalavimus ir aplinkybes, kurias teismas buvo įpareigojęs patikslinti ir aiškiai suformuluoti. Todėl pagrįstai laikyta, kad ieškovė neįvykdė procesinės pareigos pašalinti ieškinio trūkumus.
Pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl ieškovės ieškinio priimtinumo veikė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) reglamentuotas civilinio proceso taisykles, teisėjų veiksmai buvo teisėti. Nors ieškinyje ieškovė teigia, kad teismas neaiškiai nurodė, kokius trūkumus ieškovė turi pašalinti ir ieškovė, neatstovaujama advokato, negalėjo suprasti įpareigojimų turinio, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartyje vartojami žodžiai ir terminai buvo aiškūs ir paprasti, kasdienėje kalboje vartojami. Jeigu ieškovė visgi nesuprato teismo nutarties, ieškovė galėjo kreiptis teisinės pagalbos, susirasti atstovą, kuris jai būtų padėjęs įvykdyti teismo įpareigojimus. Ieškovė ieškinyje nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios ieškovei pasinaudoti teisine pagalba. Pažymi, kad ieškovės ieškinys ieškovei nepašalinus trūkumų yra laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu. Taigi, ieškinio teiginiai apie pažeistas ieškovės teises į teisminę gynybą nepagrįsti. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškinyje išdėstytų aplinkybių aiškumas ir konkretumas ieškinio pagrindo nustatymui yra vertinamoji aplinkybė. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes vertino taip pat – kaip nepakankamai aiškias ir konkrečias bylos nagrinėjimo riboms nustatyti. Todėl galima pagrįstai teigti, kad ieškovės ieškinys nebuvo pakankamai nuoseklus, konkretus ir aiškus, kad būtų suprantama normalių gebėjimų asmeniui. Taigi, net jeigu šioje nagrinėjamoje byloje teismas vertintų, kad ieškovės ieškinyje išdėstytos aplinkybės buvo pakankamai aiškios ginčo riboms nustatyti, tai savaime nereiškia kitų teisėjų kaltės vertinant tas pačias aplinkybes.
Nurodo, kad ieškovė ieškinyje niekaip nepaaiškina ir neįrodo, kokios išlaidos ar turto netekimas sudaro ieškovės nurodomą turtinę žalą, todėl į šį reikalavimą atsakovės atstovė negali suformuluoti atsikirtimų. Ieškovė, nurodydama jos patirtą neturtinę žalą, neįvertina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, kt. Ieškovės teisės kreiptis į teismą nebuvo apribotos ar panaikintos, jeigu ieškovė ir susidūrė su tam tikromis kliūtimis pateikiant ieškinį, šios kliūtys galėjo būti nesunkiai išsprendžiamos ieškovei kreipiantis teisinės pagalbos. Ieškovės išgyvenimai susiję su ieškovės subjektyviu situacijos vertinimu. Pažymi, kad neatmestina galimybė, kad ieškovės neigiami išgyvenimai ir įvardijamas sveikatos pablogėjimas priežastiniu ryšiu susijęs ne su ieškovei ieškinio valstybei nepriėmimu, o su ieškovės reikalavimų nepatenkinimu minėtoje paveldėjimo byloje. Bet kuriuo atveju ieškovės prašomas 10 000 Eur neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per didelis, įvertinus ieškovės nurodytus neturtinės žalos padarinius, jų intensyvumą, pažeistų vertybių pobūdį, valstybės ekonominę padėtį, pragyvenimo lygį ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Dubliku ieškovė prašo tenkinti jos ieškinį. Papildomai nurodo, kad dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimais, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia į šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė. Todėl šioje byloje turi būti sprendžiama ar atsakovės veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo tiek, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį. Ieškovė įsitikinus, kad teismai, atsisakydami priimti jos ieškinius, pažeidė jos teisę kreiptis į teismą. Jų nutartys nebuvo aiškios ir išsamios. Taip pat ieškovės neigiami išgyvenimai ir įvardijamas sveikatos pablogėjimas priežastiniu ryšiu susiję ne tik su ieškovės ieškinio valstybei nepriėmimu, bet ir su ieškovės reikalavimų nepatenkinimu paveldėjimo byloje. Kadangi ieškovės teisės nebuvo ginamos, ieškovė itin išgyveno dėl to, kad negalėjo tinkamai realizuoti savo konstitucinės teisės, ji negalėjo ramiai miegoti, teko vartoti raminamuosius vaistus tam, kad galėtų savo būklę stabilizuoti, be to, jai nustatyta tik 55 proc. darbingumo lygis. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad ji neįrodė savo turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Kiek ji vertina savo turtinę ir neturtinę žalą, ji ieškinyje įvardijo. Jeigu teismas mano, kad neturtinės žalos dydis yra per didelis ar per mažas, teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Tripliku atsakovė prašo ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai nurodo, kad dublike ieškovės nurodyta aplinkybė, kad jos išgyvenimai yra susiję ne tik su ieškovės nurodomais neteisėtais veiksmais, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, bet ir su kitais veiksmais, dėl kurių ieškovė nereiškia jokių reikalavimų šioje byloje, yra pagrindas abejoti priežastinio ryšio pakankamumu. Iš esmės jos neigiami išgyvenimai kilo dėl to, kad jos reikalavimai paveldėjimo byloje nebuvo patenkinti. Po to sekęs ieškovės siekis prisitiesti žalą iš valstybės už teisėjų veiksmus paveldėjimo byloje yra tik pasekmė to, kad ieškovė pralaimėjo paveldėjimo bylą. Todėl net jeigu nebūtų ieškovės nurodomų teisėjų veiksmų nepriimant ieškinio valstybei dėl teisėjų veiksmų paveldėjimo byloje, labai tikėtina, kad ieškovė vis tiek būtų patyrusi neigiamus išgyvenimus, nes ieškinio priėmimas nagrinėti savaime nereiškia, kad ieškovės reikalavimai būtų patenkinti. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodo, kas sudaro jos nurodomą 5 000 Eur turtinę žalą, kokiu pagrindu ieškovė patyrė turtinės žalos dėl ieškovės ieškinio valstybei nepriėmimo. Todėl šioje dalyje nėra pagrindo nustatyti nei žalos, nei priežastinio ryšio, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Renata Janušytė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad teismų priimtos nutartys jai buvo neaiškios, ieškovė bylą tuo metu vedė be advokatės pagalbos. Ji dėl to patyrė didelius išgyvenimus, nerimą, nemigą, jai pakilo dėl to kraujo spaudimas. Ieškovei nebuvo suprantamos teismo priimtos nutartys visa apimtimi. Kas sudaro turtinę žalą, ieškovės atstovė advokatė negalėjo nurodyti, jai kaip atstovei tokie dokumentai nebuvo pateikti. Aplinkybę dėl nedarbingumo ieškovė ieškinyje nurodė tik kaip leidžiančią apibūdinti jos patirtų išgyvenimų sunkumą.
Ieškovės atstovas R. M. papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad turtinės ir neturtinės žalos dydį į ieškinį įrašė ieškovės advokatės padėjėja, jam buvo paaiškinta, kad kuo mažesnę žalą įrašys, tuo didesnė tikimybė, kad ieškinys bus priimtas nagrinėti, neturtinę žalą turi tikslinti pats teismas. Dėl teismo (teisėjų) piktnaudžiavimo ieškovei blogėjo sveikata, ji turi šizotipinį sutrikimą, jai didėjo baimės sindromas, ji kaltino atstovą kodėl jai teismai neužtikrina jos teisės į konstitucinę teisminę gynybą. Dėl to jai teko pateikti dokumentus valstybės institucijoms dėl neįgalumo lygio nustatymo, kur jai buvo nustatytas 55 procentų darbingumas. Ieškovė yra atstovo sugyventinė, partnerė, dėl to jie tarpusavyje pradėjo pyktis iki skyrybų, tekdavo dėl jos paūmėjimų ją išprašinėti važiuoti gyventi į savo butą. Šizotipinis sutrikimas yra sunki ir nepagydoma liga, ji aplinką supranta, orientuojasi, tik jai paūmėja dėl taikomos diskriminacijos iš teismų. Jos paūmėjimai pasireiškia tuo, kad ji nuolat kaltina atstovą, kad jis kaltas, jog teismai netinkamai nagrinėjo jos reikalavimus. Ieškovė visus teiktus teismui dokumentus suprato, jų dalį pasirašė. Turtinę žalą sudaro dokumentų kopijavimas, kelionės, važinėjimas, išlaidos visur, atstovas rinko dokumentus, tačiau tokią žalą gali nustatyti ir teismas rašytinio proceso tvarka. Dokumentus kopijavo atstovas, tai buvo daroma ir atstovo, ir ieškovės pinigais. To įrodyti ieškovė negali, todėl prašo turtinę žalą nustatyti pačio teismo. Neturtinę žalą sudaro jos sveikatos paūmėjimai, diskriminacija Lietuvoje, patirti nepatogumai, sumažėjęs darbingumas. 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu jai nedarbingumo lygis buvo nustatytas dėl teisėjų neteisėtų veiksmų tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek Kauno apylinkės teismo vestose bylose. Iki 2019 m. lapkričio 18 d. jai nedarbingumo lygis nebuvo nustatytas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime, triplike nurodytais pagrindais.
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. liepos 19 d. pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 19 080 Eur turtinę žalą, 15 000 Eur neturtinę žalą, o teismui nustačius, jog ieškovės nurodyta ieškinio suma neatitinka tikrovės, ieškinio sumą nustatyti rašytinio proceso tvarka. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji yra atstovaujama pagal pavedimą sugyventinio R. M. ir advokatės Austėjos Gilytės Masaitienės, veikiančios pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 7 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos tiekimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-282-2246.
Rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą užvestoje civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nutartyje teismas nurodė, kad kiekvienas teismui pareikštas ieškinys turi atitikti bendruosius ir specialiuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir jį pagrindžiančios aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), ieškinio pagrindas pagrindžia ieškinio reikalavimą, todėl ieškinyje turi būti išdėstytos faktinės ieškinio aplinkybes ir nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, ieškinio aplinkybės turi būti išdėstytos nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai, ieškinyje turi būti nurodyti išdėstytas aplinkybes galintys patvirtinti įrodymai. Nutartyje teismas taip pat nurodė šių reikalavimų paskirtį – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, sudaryti galimybę priešingai pusei susipažinti su reikalavimų esme ir pasinaudoti tinkamai ir laiku procesinės gynybos priemonėmis, užtikrinti kuo operatyvesnį pareikštų reikalavimų išnagrinėjimą ir pagrįsto sprendimo priėmimą. Kartu 2019 m. liepos 29 d. nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą grindžia, anot ieškovės, neteisėtais ir neteisingais teismų procesiniais sprendimais, o būtent Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3039-877/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2065-436/2017, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 3P-469/2018, yra neaiškus, surašytas pakankamai chaotiškai, mintys dėstomos padrikai, dėl jo turinio ir formos ydingumo nėra galimybės teismui nustatyti kreipimosi į teismą pobūdžio. Todėl šia nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo ieškovę per teismo nustatytą terminą tiksliai įvadinti konkrečius teismų (teisėjų) veiksmus, kuriais galimai ieškovei buvo padaryta žala, aiškiai apibrėžti jos atžvilgiu atliktų, kaip manoma, neteisėtų veiksmų pobūdį, paaiškinti prašomos priteisti žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) dydį (dydžius), ją susiejant su ieškovės nurodomais teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais ir pan. Pasisakydamas dėl šio ieškinio trūkumo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartyje akcentavo ir tai, kad ieškovė iš esmės nesutinka su ieškovės atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau teismas pažymi, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas atlikti tos pačios instancijos (ar aukštesnės) teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas (iš naujo peržiūrėti jau išnagrinėtą bylą). Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. liepos 29 d. nutartyje dėstydamas motyvus Vilniaus miesto apylinkės teismas aiškiai nurodė ir teisės normas, kuriais jis tokius motyvus grindžia.
Per teismo nustatytą terminą 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė ir vėl, kad ji yra atstovaujama atstovo pagal pavedimą sugyventinio R. M. ir advokatės Jūratės Tamulevičiūtės., veikiančios pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 7 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1(NTR-2)-19-T-282-2246 ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą dėl advokato pakeitimo Nr. 2.1-NTP-2-19-P-282-12746.
Rašytinio proceso tvarka toliau spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019, suėjus terminui ieškinio trūkumams pašalinti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Šioje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės pareikšto ieškinio (tiek pradinio, tiek patikslinto) pagrindas suformuluotas netiksliai ir iš jo nėra galimybės identifikuoti ginčo ribas, ieškinyje (tiek pradiniame, tiek patikslintame) ieškovė prašo atlyginti žalą (turtinę ir neturtinę), kurią kildina iš trijų Lietuvos teismų neteisėtų veiksmų, anot ieškovės, dėl teismų neteisėtos, nesąžiningos, neprotingos, neteisingos veikos, tačiau tiksliai neįvardija jų atliktų galimai neteisėtų veiksmų, jų neteisėtumą patvirtinančių faktinių aplinkybių ir įrodymų; iš esmės apsiribojama teiginiais, kad teismai išnagrinėjo bylas neteisingai. 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje teismas dar kartą nurodė, kad kaip ieškinio pagrindas pagal įstatymą turi būti nurodyti ne abstraktūs teiginiai, o konkretūs faktai bei šiuos faktus patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti susieti su ieškinio dalyku, nes bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas atlikti tos pačios instancijos (ar aukštesnės) teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas, ko ieškovė ieškiniu ir siekia. Taip pat šioje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas kaip nepašalintą ieškinio trūkumą nurodė ir tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia neturtinę žalą, yra abstraktaus pobūdžio, ieškovės nurodyti faktai nesusisieti su ieškovės nurodytomis pasekmėmis – prašoma priteisti neturtine žala ir jos dydžiu, turtinės ir neturtinės žalos dydžio sumos nėra konkrečios.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kurį su ieškovės pateiktais papildomais patikslinimais išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1579-580/2019. Šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas ieškovės atskirąjį skundą atmetė, o nutartyje dar kartą nurodė, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas, tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą įstatymų leidėjas sieja su ieškovo pareiga tiksliai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas leidžia apibrėžti teisminio bylos nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas tampa neįmanomas, ieškinio aplinkybės turi būti išdėstytos nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai, ieškinyje turi būti išdėstytas aplinkybės galintys patvirtinti įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė reiškia reikalavimą Lietuvos Respublikai dėl neteisėtų Kauno apylinkės teismo (teisėjų), Kauno apygardos teismo (teisėjų) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (teisėjų) veiksmų, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartyje nurodė, kad reiškiant ieškinį tokiu pagrindu – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurioje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės, turi būti įvardinami konkretūs veiksmai, dėl kurių padaryta žala. Taip pat šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad šių konkrečių teisėjų neteisėtų veiksmų ieškovė nenurodė, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, jog teismai veikė neprotingai, neteisingai ir nesąžiningai, diskriminavo ieškovę, nenurodė, kaip pasireiškė teisėjų kaltė, neįvykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimo paaiškinti prašomos priteisti žalos (turtinės ir neturtinės) dydį, susiejant ją su ieškovės nurodytais teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais, prašomos priteisti žalos dydis nėra konkretus.
Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovė su ieškiniu net kelis kartus kreipėsi į teismą, kad jai būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra duomenų, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1579-580/2019 priėmimo iki ieškinio šioje byloje priėmimo ieškovė pakartotinai teikė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tuo pačiu pagrindu Vilniaus miesto apylinkės ar kitam teismui.
CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog žalą, (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodyti neteisėti veiksmai dėl žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą, gali būti susiję su civilinio ieškinio priėmimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teismo sprendimo priėmimu, jo vykdymu, civilinės bylos užbaigimu nenagrinėjus ieškinio iš esmės ir pan.
Deliktinės civilinės valstybės atsakomybės, atsirandančios CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, ypatumas yra tas, jog žala atlyginama tik kai nustatyta teisėjo ar teismo kaltė, t. y. atsakomybei kilti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos bei kaltė. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kasacinėje praktikoje nurodoma, jog sprendžiant teisėjo kaltės klausimą būtina nustatyti, kad teisėjas ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip.
Ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo šioje byloje kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo (teisėjo) ir Vilniaus apygardos teismo (teisėjos) veiksmų, sprendžiant jos ieškinio dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą civilinėse bylose Nr. 2-27804-1099/2019, 2S-1579-580/2019. Šių veiksmų neteisėtumą ieškovė apibrėžia kaip jos teisės į teisminę gynybą ribojimą priimant nutartis dėl trūkumų šalinimo, kurios buvo neišsamios ir neaiškios, taip pat kaip nepakankamą aktyvumą, neįvertinus, kad ieškinius ieškovė teikė be advokato pagalbos.
Teismo vertinimu, ieškovė be jokio pagrindo teismo priimtą nutartį dėl trūkumų šalinimo, taip pat teismų nutartis dėl ieškinio grąžinimo minėtose civilinėse bylose vertina kaip jos teisės į teisminę gynybą ribojimą.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28, 29 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovės pateikto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019 priėmimo klausimą ir nustatęs jo trūkumus, taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškovė ieškinyje neteigia, kad ieškinio trūkumų institutą Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė nepagrįstai ir/ar netinkamai, pažeisdamas konkrečias teisės normas. Ieškinyje ieškovė taip pat neteigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir/ar neteisėtai grąžino ieškovei ieškinį, konstatavęs, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino esminių teismo nustatytų trūkumų, kaip ir neteigia, kad Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs pirmosios instancijos teismo nutartį dėl ieškinio grąžinimo, nepagrįstai ir/ar neteisėtai paliko pastarąją nutartį nepakeistą. Ieškovė ieškinyje nurodomų teismo (teisėjų) atliktų veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, kad jų priimtos nutartys buvo neaiškios ir neišsamios. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, su šiais ieškovės argumentais neturi jokio pagrindo sutikti, nes juos akivaizdžiai paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019 2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d. priimtų nutarčių turinys, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1579-580/2019 2019 m. spalio 2 d. priimtos nutarties turinys: jose aiškiai, išsamiai ir nuosekliai paprastais žodžiais nurodyti tiek ieškovės pateikto ieškinio trūkumai, kliudę priimti jos ieškinį, tiek teisės normos, kurių pagrindu teismai tokius trūkumus nustatė.
Ieškovė taip pat ieškinyje teigia, kad ieškinio trūkumų instituto taikymas apribojo jos teisę į teisminę gynybą. Teismas su šiuo ieškovės argumentu sutikti neturi pagrindo, nes ieškinio trūkumų instituto pritaikymas civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019, priešingai, sudarė galimybę ieškovei pateikto ieškinio trūkumus pašalinti per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi nustatytą terminą. Tačiau net ieškovei šia galimybe tinkamai nepasinaudojus, dėl ko ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo laikyti nepaduotais ir grąžinti ieškovei, tai neužkirto kelio ginti jos galimai pažeistas teises teisme, pateikiant teismui ieškinį iš naujo CPK 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip nustatyta, byloje nėra duomenų, kad šia teise ieškovė po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties priėmimo būtų apskritai siekusi CPK nustatyta tvarka pasinaudoti.
Taip pat, teismo vertinimu, ieškovė be jokio pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) veiksmus minėtose civilinėse bylose vertina kaip nepakankamai aktyvius, neįvertinant, jog ieškovė procese veikia be atstovo.
Viena vertus, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019, taip pat civilinėje byloje Nr. 2S-1579-580/2019 ji nebuvo atstovaujama advokato. Tiek teikdama pradinį ieškinį, tiek teikdama patikslintą ieškinį, tiek jos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties peržiūrėjimo apeliacinėje instancijoje metu pati ieškovė nurodė, kad jai yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji yra atstovaujama ne tik pagal pavedimą veikiančio sugyventinio R. M., bet ir advokato. Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006, 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014). Esant tokių aplinkybių, ieškovė ieškinyje apskritai nenurodo. Todėl ir šie ieškovės nurodomi kaip neteisėti Vilniaus miesto apylinkės teismo (teisėjo), Vilniaus apygardos teismo (teisėjos) veiksmai negali būti laikomi neteisėtais.
Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį negalima. Todėl ieškovės ieškinys netenkinamas.
Siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, teismas trumpai pasisako ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
CK 6.249 straipsnis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (1 dalis). Pažymėtina, kad žala (nuostoliai) yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ji yra įrodinėtina aplinkybė, kurios įrodinėjimo našta tenka ieškinį dėl tokios žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 000 Eur turtinę žalą, tačiau ieškinyje nenurodė, kuo ši žala pasireiškė – tai yra netektas turtas, jo sužalojimas, tiesioginės išlaidos, negautos pajamos. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas nurodė, kad šią žalą sudaro patirtos dokumentų vežimo į teismą, jų kopijavimo išlaidos, tačiau nei kada jos buvo patirtos, nei kas jas patyrė – atstovas ar pati ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti negalėjo. Šias aplinkybes patvirtinančių kitų įrodymų byloje nėra. Todėl konstatuotina, kad 5 000 Eur žalos (jos fakto, pobūdžio, dydžio) ieškovė šioje byloje apskirtai neįrodė.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti jai 10 000 Eur neturtinę žalą, kurią grindė tuo, jog dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo (teisėjo), Vilniaus apygardos teismo (teisėjos) veiksmų civilinėse bylose Nr. 2-27804-1099/2019, 2S-1579-580/2019 ji išgyveno, pašlijo jos sveikata, negalėjo ramiai miegoti, teko vartoti raminamuosius vaistus, ieškovė tapo nedarbinga. Teismas sutinka, kad šios ieškovės nurodytos aplinkybės yra vertintinos sprendžiant dėl neturtinės žalos, kuria pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį pripažįstamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau bet kuriuo atveju šios aplinkybės dėl jų abstraktumo, nekonkretumo, nepagrįstumo iš esmės jokiais kitais įrodymais, išskyrus rašytiniais ieškovės paaiškinimais, kurie pateikti neprisiekus CPK 186 straipsnyje nustatyta tvarka, nėra pakankamos sprendžiant dėl jų ryšio su ieškovės nurodomais teismo (teisėjų) veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Tuo labiau, kad teikdama dubliką ieškovė pati pripažino, jog šie jos patirti išgyvenimai ieškovės pačios nėra siejami tik su Vilniaus miesto apylinkės teismo (teisėjo), Vilniaus apygardos teismo (teisėjos) veiksmais civilinėse bylose Nr. 2-27804-1099/2019, 2S-1579-580/2019. Šiuos išgyvenimus ji sieja taip pat su Kauno apylinės teismo (teisėjos), Kauno apygardos teismo (teisėjų), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (teisėjų) veiksmais civilinėse bylose Nr. 2-3039-877/2017, 2A-2065-436/2017, 3P-469/2018, iš kurių ji kildino žalą ieškinyje, teiktame civilinėje byloje Nr. 2-27804-1099/2019. Pažymėtina, kad įrodymų, jog šių teismų (teisėjų) veiksmai pastarosiose civilinėse bylose yra neteisėti, byloje nėra. Todėl ieškovės dublike nurodyti argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (teisėjo), Vilniaus apygardos teismo (teisėjos) veiksmai civilinėse bylose Nr. 2-27804-1099/2019, 2S-1579-580/2019, kurių neteisėtumas taip pat neįrodytas, sudarė sąlygas jau patirtai žalai padidėti taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 7 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1(NTP-2-19-T-282-2246 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (2 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o ji nuo visų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje yra atleista, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis – 338 Eur, ir teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, - 6,38 Eur, valstybei neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.