- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- e2S-93-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08524-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- J. T.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-93-730/2016
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-08524-2015-8)
2016 m. sausio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės A. T. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl pusės sumokėtos solidariosios prievolės sumos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-01 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės A. T. 7902,94 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7902,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-07-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 678,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. T..
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas atsakovės A. T. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-26 nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimą už akių, grąžino atsakovei A. T. permokėtą 7,00 Eur žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai 2015-07-21. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su kvalifikuotu teisininku, nepaisant to, kad atsakovės atstovas buvo suplanavęs atostogas nuo 2015-07-27 iki 2015-08-14, atsakovė turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį iki 2015-08-20. Taip pat atsakovė iki 2015-08-20 turėjo teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 77 straipsnyje numatyta galimybe ir prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindžia procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone, kad sprendimu už akių priteistos skolos dydis galimai nepagrįstas. Atsakovė nenurodo aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kokiu būdu ieškovas, valdydamas galimai bendrosios nuosavybės teise šalims priklausantį tam tikrą nekilnojamąjį turtą, galėjo gauti piniginių lėšų, taip pat aplinkybių, jog šalys turėjo bendrų santaupų ar kitokio pobūdžio bendrų piniginių lėšų, iš kurių ieškovas galėjo vykdyti prievolę kreditoriui.
Šalies argumentai
Atsakovė atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2015-10-26 nutartį panaikinti ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas formaliai išnagrinėjo atsakovės 2015 m. rugsėjo 17 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Teismas priimdamas ginčijamą nutartį ieškinio dalyko ir pagrindo įrodinėjimą iš esmės perkėlė atsakovei. Tokiu būdu netolygiai paskirstė įrodinėjimo pareigą, t. y. ieškovui keliant reikalavimą priteisti neva jo iš asmeninių lėšų sumokėtas kredito įmokas, lėšų asmeninės nuosavybės pobūdį pavedė įrodyti atsakovei.Teismas priimdamas ginčijamą nutartį vadovavosi prielaidomis vertindamas šalių galimybes naudotis santuokos metu įgytu turtu ir gauti apie šį turtą informaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovės buvo nurodyta, jog šalys turi iki šiol nepadalyto turto (gyvenamąjį namą ir įmonę), o ieškovo darbo užmokesčio nepakaktų banko įmokoms sumokėti. Prieštaraudama pati sau atsakovė į bylą yra pateikusi įmonės pelno (nuostolių) atskaitą, kurioje matyti, jog įmonė nurodytu laikotarpiu dirbo nuostolingai, todėl jokių pajamų ieškovui, kaip įmonės akcininkui, neatnešė. Įrodymas aplinkybės, jog ieškovo darbo užmokesčio nepakanka atlikti visoms banko įmokoms, savaime nepatvirtina kitos atsakovės keliamos prielaidos, jog ieškovas gavo neteisėtą naudą iš nepadalyto šalių turto. Atsakovė taip pat nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį. Prievolės dalis kreditoriui buvo pradėta vykdyti po 2012-02-13 įregistruoto šalių santuokos nutraukimo, šalims įregistravus ištuoką ir kartu nebegyvenant beveik metus laiko. CK 3.100 str. 4 p. numato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Todėl remiantis šia prezumpcija, teismui nėra jokio pagrindo nustatinėti, ar reikalauti vienos iš šalių pateikti įrodymus, jog prievolė kreditoriui buvo įvykdyta būtent iš asmeninių lėšų. Tuo tarpu atsakovei siekiant paneigti įstatyme įtvirtintą asmeninio turto prezumpciją neužtenka dėl jos pareikšti savo abejonių. Atsakovė privalėjo pateikti argumentus ar įrodymus, galinčius paneigti minėtą prezumpciją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 7902,94 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Procesiniai teismo dokumentai (ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas) 2015-07-21 įteikti atsakovei asmeniškai. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2015-09-01 sprendimu už akių ieškinį visiškai tenkino ir priteisė iš atsakovės A. T. 7902,94 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7902,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2014-07-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 678,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. T.. Teismas nustatė, kad ieškovas solidariąją prievolę mokėti bankui kreditą bei kitus mokėjimus pagal kredito sutartį vykdė vienas, todėl iš atsakovės priteisė pusę ieškovo sumokėtos sumos bankui.
Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, kad ieškovas negalėjo vien iš asmeninių lėšų sumokėti tokio dydžio įmokų. Ieškovo pateikiami duomenys klaidina teismą, nes dalis įmokų sumokėta iš bendrų šalių piniginių lėšų (gautų iš bendro turto).
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokiu būdu ieškovas, valdydamas galimai bendrosios nuosavybės teise šalims priklausantį tam tikrą nekilnojamąjį turtą, galėjo gauti piniginių lėšų, taip pat aplinkybių, jog šalys turėjo bendrų santaupų ar kitokio pobūdžio bendrų piniginių lėšų, iš kurių ieškovas galėjo vykdyti prievolę kreditoriui.
Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė nė vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų sprendimui už akių panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą nėra.
Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbumą, nesudaro pagrindo išvadai, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos asmeniškai, nustatytas įstatymo leidžiamas maksimalus terminas atsiliepimui pateikti, atsakovės interesams atstovavo profesionalus teisininkas, o ta aplinkybė, kad atsakovės atstovas dėl neatidumo ir suplanuotų atostogų nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateisina atsakovės neveikimo. Esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad spręsdamas dėl to, ar atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo atsakovės pareiškimą nepakankamai įsigilinęs į atsakovės nurodytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įmokų dalis sumokėta iš bendrų šalių lėšų.
Kaip jau minėta anksčiau, atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, kad kol vyksta tarp šalių ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ieškovas savo nuožiūra valdo visą šalių santuokos metu įgytą turtą, todėl nesant įrodymų, kad ieškovas įmokas bankui pagal kredito sutartį sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, negalima tvirtinti, kad įmokos sumokėtos tik iš ieškovo asmeninių lėšų, o ne iš lėšų, gautų iš bendro turto. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad tarp šalių Molėtų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Iš Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimo nustatyta, kad nors šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta 1997 m., tačiau ištuoka įregistruota tik 2012-02-13. Per minėtą laikotarpį šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – namą su žemės sklypu ir kitais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), bei įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio turto padalijimo bei turimų prievolių tarp šalių buvo nagrinėjamas ginčas Molėtų rajono apylinkės teisme, kitoks turtas (piniginės lėšos, santaupos ir pan.) nebuvo dalijamas. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015-05-27 sprendimu padalijo tarp šalių po 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pripažino prievolę AB DNB bankui pagal 2009-05-15 kredito sutartį solidariąja prievole. Panevėžio apygardos teismas 2015-11-25 nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisė ieškovui J. T. ir atsakovės A. T. 4025,72 Eur nepagrįstai gautų lėšų, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kadangi šalys kitokio turto, išskyrus minėtą nekilnojamąjį turtą ir bendrovę, neturėjo, kyla abejonių, iš kokių asmeninių piniginių lėšų ieškovas sumokėjo dalį paskolos bankui. Atsakovė pateikė įrodymus apie bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balansą, iš kurio matyti, kad ieškovas būdamas bendrovės vadovu 2012 m. gavo 4312,00 Lt, 2013 m. 4621,00 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais. Iš kitų pridėtų įrodymų matyti, kad nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. gavo 1213,18 Lt pajamų. Iš atsakovės pateiktos AB DNB banko pažymos apie sumokėtas įmokas bankui matyti, kad 2012 m. bankui sumokėta 3199,73 Eur, 2013 m. sumokėta 2810,91 Eur, iki 2014 m. liepos 16 d. – 1605,99 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, matyti, kad ieškovo pajamas per 2012–2014 laikotarpį sudarė 10146,18 Lt (2938,54 Eur), o įmokų per šį laikotarpį sumokėta 7616,63 Eur, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovas iš savo gaunamų darbo pajamų negalėjo padengti visų nurodymų kredito įmokų.
Ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, iš kokių lėšų buvo padengta dalis kredito. Kadangi iki ištuokos įregistravimo šalių įgytas turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, įregistravus šalių ištuoką ir šalims pradėjus atskirai gyventi, o ieškovui valdant visą šalių įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą, darytina išvada, jog nesant įrodymų apie atsakovo turėtas santaupas ar kitokias pinigines lėšas (paskolos pagrindu įgytas, paveldėtas, dovanotas ir pan.), atsakovas galimai įmokas bankui padengė naudodamas ne tik savo, bet ir iš bendro šalių turto gautas lėšas (įmonės lėšas, lėšas iš nekilnojamojo turto nuomos ir pan.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti laikomos reikšmingomis ir svarbiomis, nes priešingu atveju įstatyme įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis), taptų formalia ir praktiškai nerealizuojama ir neužtikrintų civilinio proceso tikslų įgyvendinimo, kartu nebūtų sudaryta galimybė nustatyti tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, nepagrįstai atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas (CPK 288 straipsnis) ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės A. T. pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės A. T. pareiškimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.