Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo)Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro,atskirąjįskundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-24 nutarties civilinėje byloje pagalieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuroieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,pareikštą atsakovams D. P. ir V. L. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė.

7.Ieškovaspateikė atskirąjį skundą dėl 2020-08-24 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-24 nutartį ir perduoti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pirmosios instancijos teismui išspręsti iš naujo.

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti bei įpareigojo nurodyti faktinį atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą: per antstolius ar kuratorių.

12. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

13. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.), kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo (CPK 130 str.) ar kitais būdais. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas nurodė paskutinį žinomą (deklaruotą) atsakovo gyvenamosios vietos adresą, prašė, neįteikus procesinių dokumentų, juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, jog kuratoriaus skirti neprašo.

14. Procesinių dokumentų atsakovuiD. P. ieškinyje nurodytu adresu(duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko, jie grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą minėtu adresu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre duomenų apie atsakovo darbo vietą nėra. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą, ar yra galimybė atsakovui procesiniu dokumentus įteikti pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį- viešo paskelbimo būdu, suabejojo, ar toks procesinių dokumentų įteikimas yra tinkamas ir įpareigojo ieškovą nurodyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą arba pasirinkti kitą (ne viešo įteikimo) procesinių dokumentų įteikimo būdą.

15. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas teismui suteikta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347- 393, 4.2 punktas).

16. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).Pagal CK nuostatas, fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi minėti CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (pvz.: paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą). Taip pat nagrinėjamu atveju pripažįstamas teisiškai reikšmingu CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandoriošalisir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Ieškovas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą gavo iš policijos užpildyto eismo įvykio protokolo. Sutiktina su apeliantu, jog atsakovas, ignoruodamas CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą (raštu pranešti savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą), nenurodė (nedeklaravo) tikslios savo gyvenamosios vietos adreso, pats prisiėmė riziką dėl atsiradusių padarinių, kuomet nėra galimybės jam įteikti pašto korespondencijos.

17. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, ką jau ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas. Ieškovas ieškinyje nurodė paskutinį jam žinomą atsakovo adresą, kuris sutampa su jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau juo dokumentų įteikti nepavyko, atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu, informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims. Nežinant atsakovo gyvenamosios vietos, bandymas procesinius dokumentus įteikti per antstolį ar pačiam ieškovui nepavyktų. Kuratoriaus ieškovas neprašo skirti ir tai reikštų papildomų išlaidų atsiradimą, todėl įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu procesinės teisės normos nebūtų pažeidžiamos.

18. Kasacinis teismas, yra išaiškinęs, jog teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai. Tačiau kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, teismas turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju, priešingai nei sprendimo už akių atveju (sprendimo už akių atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį), atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018). Esant tokiam kasacinio teismo išaiškinimui, pripažįstama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimybė išnagrinėti civilinę bylą, priimant sprendimą, o ne sprendimą už akių, net ir tuo atveju, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tik viešo paskelbimo būdu bei nesant kitokios galimybės atsakovui juos įteikti.

19. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, netinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina ir procesinių dokumentų įteikimo atsakovui D. P. klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Patenkinti apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuroatskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise pareikštą atsakovams D. P. ir V. L..

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-08-24 nutartį.

Grąžinti Vilniaus regiono apylinkės teismui iš naujo spręsti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui D. P. klausimą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.