- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-303-885/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37786-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Audrius Cininas, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- Z. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Audriaus Cinino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. L. gynėjo advokato P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. L. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. (viena diena). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį iki 2019 m. gegužės 1 d. susirasti darbą ir pradėti dirbti.
Z. K. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš G. L. Z. K. naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. L. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2018 m. liepos 10 d., apie 11 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į Z. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir panaudojęs pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą sudavęs rankos kumščiu į galvos sritį, o nukentėjusiajai nugriuvus ant grindų spyręs tris kartus į kairę ranką ir petį, tuo dėl kairio žastikaulio lūžio padarydamas nukentėjusiajai Z. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino iš spintelės stalčiaus pagrobti grynuosius pinigus 100 Eur, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusiajai Z. K. pradėjus kviesti pagalbą išsigando ir pasišalino. Šiais savo veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. L. gynėjas advokatas P. R. prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, o bylą nutraukti; atmesti nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo arba sumažinti priteistos sumos dydį.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. L. neįsiveržė į nukentėjusiosios gyvenamąją patalpą – kambarį, o laisvai į ją pateko pro atviras duris. Nukentėjusioji matė atėjusį G. L. ir neišreiškė jokio nepasitenkinimo. Nepasitenkinimas kilo, kai nuteistasis norėjo pasiskolinti pinigų ir pradėjo jų ieškoti. Dėl to negalima teigti, jog į minėtą kambarį būtų neteisėtai įsibrauta ir G. L. veika galėtų būti kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
4. Vertinant G. L. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateikta laiduotojo kandidatūra, tačiau teismas jos nevertino. G. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisipažinimą galima vertinti kaip nuoširdų, jo prisipažinimas padėjo atskleisti padarytą nusikalstamą veiką, nes kitų įrodymų, jog būtent nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, nėra.
5. Apeliaciniame skunde atkartojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatos apie tai, kas yra neturtinė žala, teigiama, jog baudžiamosios bylos medžiaga šių aplinkybių nepatvirtina. Nukentėjusiosios rėkavimo labiau išsigando G. L., nei pati nukentėjusioji jo veikos ir nuteistasis pats pasišalino iš įvykio vietos. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios gydymą, naudotus vaistus, ar kitus išgyvenimus. Dėl to pagristai galima abejoti, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Teismas nepakankamai atsižvelgė į G. L. turtinę padėtį, kuris nusikaltimo metu buvo ir dabar yra bedarbis, jo gaunamos lėšos buvo atsitiktinės (jis dirbo statybose, rinko butelius ir kt.) ir žemesnės, nei pragyvenimo lygmuo. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog nukentėjusiosios gyvenimo būdas (pastovus alkoholio vartojimas, lengvabūdiškas bendravimas) paskatino G. L. pasikėsinti padaryti nusikaltimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Nuteistojo G. L. gynėjo advokato P. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį
8. Apeliaciniame skunde kaltės klausimas nekeliamas, tačiau nesutinkama su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo gynėjo manymu, G. L. padarytas nusikaltimas turėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo įsibrauta į patalpą, o laisvai patekta pro atidarytas buto duris. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinį skundą, dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo skundo argumentai dėl neteisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 180 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad plėšimas buvo įvykdytas įsibrovus į nukentėjusiosios Z. K. namus pro atidarytas duris, nukentėjusiajai bandant apsaugoti savo turtą (100 Eur), nuteistasis panaudojęs fizinį smurtą prieš ją pasikėsino pagrobti 100 Eur, todėl G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Nors nuteistojo gynėjas su tokiu kvalifikavimu nesutinka ir prašo G. L. padarytą nusikaltimą kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, kolegija sprendžia, kad tenkinti tokį prašymą pagrindo nėra.
10. Įsibrovimas į patalpą yra vienas iš plėšimą kvalifikuojančių požymių, kurį nustačius veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Esant šiam plėšimą kvalifikuojančiam požymiui teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010). Nusikaltimui kvalifikuoti svarbu tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, į patalpas patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią.
11. Nuteistasis G. L., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad būdamas bendro naudojimo koridoriuje pamatė praviras nukentėjusiosios Z. K. (kaimynės) buto duris, matė kaip kaimynė pinigus įdėjo į spintelės stalčių, tada ir nutarė ją apiplėšti, kadangi moteris buvo senyvo amžiaus, o jam reikėjo pinigų, nes turėjo įsiskolinimų. Užėjęs į nukentėjusiosios butą, norėdamas pasiskolinti pinigų, pats atidarė stalčiuką, nukentėjusiajai trenkus jam per rankas ir uždarius stalčių, jis jai trenkė į galvą, jai nukritus, spyrė tris kartus. Nukentėjusiajai pradėjus šauktis pagalbos, jis pinigų nepaėmė ir iš buto išėjo (b. l. 133). Taigi, iš esmės nuteistasis nurodė, kad jis į butą pateko savavališkai, nukentėjusiajai nesuteikus leidimo. Tai patvirtina nukentėjusiosios Z. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad grįžusi į butą, duris paliko pravertas norėdama pravėdinti butą, pinigus padėjo į spintelės stalčių. Nuteistasis įėjęs į jos butą ir sudavęs jai kumščiu vieną smūgį į kairę akį, apieškojo jos spintelę, kurioje buvo padėti 100 Eur, jai šaukiantis pagalbos, nuteistasis jai spyrė ne mažiau tris kartus į kairį petį ir kairią ranką, pinigų nepaėmė ir iš buto išėjo (b. l. 30, 31-32). Taigi, tiek nuteistojo aiškinimas, tiek nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad G. L. turėjo išankstinį sumanymą patekti į nukentėjusiosios Z. K. namus ir paimti pinigus, kuriuos, dar būdamas bendro naudojimo koridoriuje, matė kaip nukentėjusioji dėjo į spintelės stalčių ir šį sumanymą nuteistasis realizavo pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusiosios buto durys buvo atidarytos, prieš nukentėjusiosios valią. Nepagrįstas nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad nukentėjusioji matė atėjusį G. L. ir nereiškė jokio nepasitenkinimo, nes nukentėjusiajai net nebuvo suteikta teisė laisva valia pasisakyti dėl nuteistojo patekimo į vidų, jis iškart atidaręs stalčių ieškojo pinigų, o nukentėjusiajai pasipriešinus, jai buvo suduoti smūgiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai, kaip nuteistasis vertina nukentėjusiosios gyvenimo būdą, kuris, jo teigimu jį paskatino pasikėsinti padaryti nusikaltimą, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiuo atveju, kaip minėta, tokiu požymiu, lemiančiu nusikaltimo kvalifikavimą, laikytinas įsibrovimas į nukentėjusiosios namus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. L. veiksmus kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį.
12. Atsižvelgiant į aukščiau teismo padarytą išvadą dėl teisingos apelianto G. L. veiksmų kvalifikacijos, jo prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu netenkintinas, nes jis pasikėsino padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą, todėl, nėra BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų (gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą).
Dėl neturtinės žalos dydžio
13. Apeliaciniame skunde abejojama, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, nes baudžiamosios bylos medžiaga šių aplinkybių nepatvirtina; byloje nėra duomenų apie nukentėjusiosios gydimą, naudotus vaistus, ar kitus išgyvenimus. Apygardos teismas su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka.
14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji Z. K. pareiškė civilinį ieškinį 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, jog ji dėl G. L. veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą ir nepatogumus, nes ilgą laiką negalėjo laisvai judėti, gyventi pilnavertį gyvenimą, dėl ko ją ištiko emocinė depresija, kankino bloga nuotaika ir kiti dvasiniai išgyvenimai. Gauta trauma sumažino jos bendravimo galimybes, sutrikdė normalią savijautą, jaučia patirtos traumos pasekmes, sunku valdyti kairę ranką (b. l. 35).
15. Apylinkės teismas Z. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai, atsižvelgdamas į tai, kad būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų Z. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė išgąstį, stresą, baimę. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nuosprendyje įvertino ir jomis neabejojo, buvo atsižvelgta į nuteistojo G. L. turtinę padėtį, kad būtų galima tinkamai įvertinti nuteistojo ir nukentėjusiosios Z. K. interesų pusiausvyrą bei priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nebūtų tik deklaratyvus, o būtų galima tikėtis, jog nuteistasis ateityje padarytą žalą tikrai atlygins. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis G. L., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, sutiko su civiliniu ieškiniu ir sutiko jį atlyginti per metus laiko (b. l. 133).
16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2698/2018 (01) konstatuota, kad Z. K. nustatytas kairio žastikaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairiajame žaste ir dilbyje galėjo atsirasti gyjant lūžiui ir vis pakraujuojant iš lūžgalių srities. Padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 51-52). Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikoje plėšimo bylose priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012, 2K-40-507/2015). Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nors byloje ir nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiosios gydymą, naudotus vaistus, ar kitus išgyvenimus, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl patirto kairio žastikaulio lūžio jautė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Apelianto argumentas, kad nukentėjusiosios rėkavimo labiau išsigando G. L., nei pati nukentėjusioji jo veikos ir nuteistasis pats pasišalino iš įvykio vietos bei, kaip jau minėta, tai, kaip nuteistasis vertina nukentėjusiosios gyvenimo būdą, kuris, jo teigimu jį paskatino pasikėsinti padaryti nusikaltimą, niekaip nemažina nei jo atsakomybės, nei priteistos neturtinės žalos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. L. gynėjo advokato P. R. apeliacinį skundą atmesti.