Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-61-264/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-05-02
Bylos Nr.: 2A-61-264/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: AB „Kauno energija“
Atsakovas: M. S.
Advokatai: Žydrūnas Ambrizas

Kategorijos

35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-61-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 35.1; 45.5; 121.14; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantui (atsakovui) M. S. ir jo atstovui advokatui Žydrūnui Ambrizui, ieškovės AB „Kauno energija“ atstovėms D. V. ir R. R.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6049-584/2012 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo: 4542,91 Lt skolą už patiektą šilumą atsakovui nuosavybės teise priklausančio būsto šildymui už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2012-01-01; 459,83 Lt skolą už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01; 117,48 Lt delspinigių; 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šilumą vartoja, tačiau už ją moka dalinai. Atsakovo mokėjimus, nurodytus jo sudarytoje priskaitytų ir apmokėtų mokesčių lentelėje, ieškovė gavo, tačiau skola susidarė atsakovo mokėjimais padengus 1314,18 Lt skolos likučio, susidariusio iki ginčo laikotarpio, t.y. taip, kaip reguliuoja CK 6.55 str., dalimi mokėjimų – 3068,31 Lt – padengus delspinigius, kitos atsakovo sumokėtos įmokos pagal eiliškumą buvo paskirstytos sistemų aptarnavimo mokesčiams, šilumai už karštą vandenį, ir galiausiai – už šilumos energiją patalpų šildymui. Atsakovas, teigdamas, jog už šilumos energiją ginčo laikotarpiu yra visiškai atsiskaitęs ir susidariusi 1141,52 Lt permoka, neįvertina įmokų paskirstymo tvarkos ir eiliškumo bei nuskaitytų delspinigių dydžio. Delspinigiai apskaičiuojami remiantis 1995-02-03 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi bei poįstatyminiu teisės aktu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė išspręsti jo permokos už šilumos energiją grąžinimo klausimą. Nurodė, kad atsakovas nuo 2002-03-01 iki 2012-02-01 sumokėjo ieškovei iš viso 12 738,22 Lt, už šį laikotarpį buvo priskaityta 11 596,70 Lt mokesčių už paslaugas, todėl susidarė 1141,52 Lt permoka. Pateikė savo priskaitytų ir apmokėtų mokesčių lentelę ir laikė, kad 2002-03-01 pradžioje jokio skolos likučio, kuris buvo padengtas atsakovo mokėjimais, negalėjo būti. Ieškovė be teisinio pagrindo skaičiavo delspinigius nesant sutarties, sudarytos tarp ginčo šalių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovo M. S. ieškovės AB „Kauno energija“ naudai 5002,74 Lt skolą už šilumos energiją, 117,48 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą – 5120,22 Lt – sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 159,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti už atsakovo nuosavybės teise valdomam būstui (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiamą šilumos energiją dydžio.. Teismas, susipažinęs su 1995-02-03 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi pripažino, kad joje nurodytas ne atsakovo asmens kodas, be kita ko, atsakovo teigimu, sutartyje yra ne jo parašas, nors reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo atsakovas nepareiškė, ekspertizės dėl parašo tikrumo neprašė skirti. Teismas, laikydamas teisiškai nereikšmingais atsakovo argumentus dėl į bylą pateiktos sutarties pasirašymo aplinkybių, nurodė, kad net ir tuo atveju, jei tarp šalių nebūtų sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis iš esmės laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, nes atsakovas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitiniams poreikiams. Be to, šilumos tiekimo sutartis, sudaryta raštu ar konkliudentiniais veiksmais, yra viešoji sutartis, kuri laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais. Netesybų skaičiavimo tvarką ir dydį energijos tiekimo ir atsiskaitymo už ją teisiniuose santykiuose reguliuoja Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija), kurie ir taikomi nagrinėjamos bylos atveju. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, atsakovui nereguliariai atsiskaitant už šilumos energijos tiekimo paslaugas, o atsakovo atsikirtimai, jog į bylą pateiktos 1995-02-03 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties jis nepasirašė, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant delspinigių skaičiavimo teisėtumo klausimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu (1 t. b. l. 178-180) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

2. Teismas nepasisakė dėl apelianto permokos už šilumos energiją grąžinimo klausimo. Visiškai neaišku iš kur atsirado 1314 Lt skolos likutis, nes mokėjimo kvituose yra nurodyta, kad 2002-03-01 apelianto įsiskolinimas sudaro 3498,41 Lt. Apeliantas nurodė su ieškiniu nesutinkantis, kad nuo 2002-03-01 iki 2012-02-01 sumokėjo ieškovei iš viso 12 738,22 Lt, už šį laikotarpį buvo priskaityta 11 569,70 Lt mokesčių už paslaugas, todėl susidaro 1141,52 Lt permoka. Ieškovės atstovės teismo posėdyje pripažino, kad atsakovo mokėjimus, nurodytus jo sudarytoje priskaitytų ir apmokėtų mokesčių lentelėje, yra gavę. Atsižvelgiant į šį ieškovės atstovių pareiškimą yra visiškai neaišku, kokiu pagrindu teismas iš atsakovo priteisė 5120,22 Lt sumą, nors ieškovė patvirtino, kad apeliantas viską yra sumokėjęs ir yra susidariusi net 1141,52 Lt permoka.

2. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovės argumentą, pagrindžiantį skolos susidarymą, ir delspinigių skaičiavimą. Iš ieškovės atstovių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatytina, kad ginčo laikotarpiu apeliantas mokėjimais padengė 3068,31 Lt delspinigių sumą. Iš AB „Kauno energija“ sąskaitų ir suvestinių matyti, jog neaiškus skolos ir delspinigių paskaičiavimo mechanizmas, nes to paties mėnesio gaunasi 13,06 Lt skirtumas. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu atsisakė priimti apelianto pateiktus įrodymus – kvitus, todėl apeliantas juos teikia su apeliaciniu skundu (CPK 314 str.). Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus į ieškinį, tad teismas turėjo juos priimti. Taip pat teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl atsakovo įrodymų nepriėmė.

Atsiliepimas

Ieškovė AB „Kauno energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 7-9) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad skolos likutis buvo 3 498,41 Lt. Apelianto likutis buvo nurodytas 2002-03-01, o ieškovės reikalavimas pareikštas skolai, susidariusiai tik nuo 2004-03-01 už patiektą šilumą patalpų šildymui ir nuo 2011-09-01 už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti. Skolos likučiai skiriasi, nes apeliantas nurodė skolos likutį ne pagal ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo datą, o pagal savo atliktus skaičiavimus. Todėl teismo teiginys, kad ginčo laikotarpio pradžioje buvo susidaręs 1314,18 Lt skolos likutis yra pagrįstas ir paremtas byloje esančiais įrodymais. Teismas, siekdamas kuo išsamiau išnagrinėti ginčą, aiškinosi ir skolos susidarymo aplinkybes nuo 2002-01-01, netgi peržengdamas ieškovės pareikšto ieškinio ribas, ir priėmė sprendimą, visapusiškai ir plačiai išanalizavęs pateiktus byloje rašytinius įrodymus dėl prašomos skolos dydžio pagrįstumo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino ir pripažino, kad apelianto įmokas gavo, todėl apelianto teiginiai, kad pateikti kvitų originalai galėjo turėti įrodomosios reikšmės priimant skundžiamą teismo sprendimą, prieštarauja bylos medžiagai bei surinktiems įrodymams teismo posėdžio metu. Kadangi ginčo dėl įmokų nebuvo, todėl apelianto teiginiai, kad neprijungti įrodymai, t. y. kvitų originalai galėjo sąlygoti neteisingą priimtą teismo sprendimą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, ieškovė pateikė į bylą priskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių pažymą, kurie taip pat patvirtino tą faktą, kad apelianto įmokos gautos. Apeliantas nepateikė įrodymų ar teisinių argumentų, kuriais pagrįstų skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą, nenurodė kokios teisės normos pažeistos ar taikytos neteisingai, nors tai ir turėtų būti apeliacinio skundo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal 1995 m. sausio 30 d. atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį tiekia atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumą ir karštą vandenį.

Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t.y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, t. y. šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kiti poįstatyminiai teisės aktai. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis). Pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“, CK 6.388 straipsnyje ir turi būti atsiskaitoma pagal pateiktas sąskaitas (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

Kaip nustatyta byloje, atsakovas ieškovės paslaugomis naudojasi, tačiau už šilumą bei karštą vandenį moka tik iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, grįsdama reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo, pateikė jos pačios parengtus buto apyvartos žiniaraščius, mokesčių skaičiavimo pažymą, atsakovo butui mokesčių už suvartotą šilumą priskaitymų ir mokėjimų išklotines, kuriose fiksuotas atsakovo sumokėtas mokestis, skola bei priskaičiuoti delspinigiai už 2002-2012 m. laikotarpį (1 t. b. l. 11-13, 62-63, 67-132, 141-149).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpio pradžioje buvo 1314,18 Lt skolos likutis, t. y. 2004-03-01 dienai - 1041,02 Lt skolos už šilumą, likusios nuo 2002-03-01 bei 2011-09-01 dienai – 273,16 Lt skolos už patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti, todėl atsakovo einamais mokėjimais pirmiausia buvo dengiama seniausia skola, o už einamas sąskaitas ginčo laikotarpiu kaupėsi skola, kuri ginčo laikotarpio pabaigoje ( iki 2012-01-01) sudarė 5002,74 Lt.

Apeliantas nesutinka su skolos faktu ir delspinigiais. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jo paskaičiavimu skolos nėra, o yra 1141,52 Lt permoka.

Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2002-03-01 iki 2012-02-01 jis sumokėjo ieškovei iš viso 12 738,22 Lt, už šį laikotarpį buvo priskaityta 11 569,70 Lt mokesčių už paslaugas. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė jo paties sudarytas mokesčių apskaičiavimo lenteles (suvestines) bei 2000-2012 m. ieškovės išrašytas sąskaitas apmokėjimui (1 t. bylos gale - atskirame voke, 2 t. b. l. 27-29, 35-37, 38-52). Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto pateiktose sąskaitose nėra patvirtinimo apie apelianto sumokėtas sumas ieškovei, įmokų paskirtį, jose yra rankraštinių įrašų, pribraukymų, taisymų, todėl nėra galimybės šiais apelianto rankraštiniais įrašais vadovautis, o ieškovės išrašytose sąskaitose ieškovės nurodyti duomenys atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie nepaneigti. Teisėjų kolegija, palyginusi apelianto pateiktus duomenis su ieškovės pateiktais duomenimis ir juos įvertusi, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl apelianto sumokėtų mokesčių dydžio, tačiau apelianto atlikti skaičiavimai yra neinformatyvūs ir netikslūs, apeliantas į skaičiavus nėra įtraukęs ieškovės apskaičiuotų ir sąskaitose nurodytų delspinigių už pradelsimą atsiskaityti, įsiskolinimo, buvusio iki ginčijamo laikotarpio, už kitus laikotarpius nei ieškinyje nurodytas ginčo laikotarpis. Kaip matyti iš apelianto pateiktų sąskaitų apmokėjimui, apeliantas savo skaičiavimuose nurodė tik einamus mokėjimus, nors sąskaitose jau nuo 2002-01-01 buvo fiksuojamas įsiskolinimas, skola didėjo, nes apeliantas mokesčius mokėjo nereguliariai ir nepilnai. Iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad iš atsakovo už ieškovo tiektą šilumos energiją iki 2000 m. sausio 1 d. priteista 333,62 Lt (1 t. b. l. 150). Taigi atsakovo įmokos už šildymą bei už energiją karštam vandeniui ruošti buvo skirtos priteistai skolai dengti. Apelianto nurodyta minėtu teismo sprendimu nepriteista 681,04 Lt suma ieškovės jau buvo išminusuota ir apelianto einamais mokėjimais nebuvo dengiama (1 t. b. l. 141). Kadangi apelianto pateikti skaičiavimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl laikytini nepakankamais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl 5002,74 Lt skolos fakto (CPK 178 str.).

Iš ieškovės pateiktų apyvartos žiniaraščių, atsakovo gautų apmokėjimui sąskaitų, matyti, kad atsakovas už paslaugas atsiskaitydavo iš dalies, nereguliariai, vėluodamas, ieškovė skaičiavo delspinigius, įsiskolinimo sumą, kuriuos kas nurodė atsakovui pateiktose sąskaitose apmokėjimui. Civilinio kodekso 6.54 straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo, tačiau, jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri negali būti vienašališkai keičiama. Tuo yra ginami kreditoriaus interesai, kartu CK 6.54 straipsnio 5-6 dalis nustato, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad iki nagrinėjamos bylos būtų reiškęs pretenzijas ieškovei ar kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl mokesčių skaičiavimo neteisingumo. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų nurodęs jo mokamų sumų paskirtį, šalys dėl įmokų paskirstymo eiliškumo nebuvo susitarusios, todėl atsakovui nereguliariai ir nepilnai atsiskaitant su ieškove, pastaroji turėjo teisę pirmiausia įmokas skirti delspinigių bei ankstesnių skolų dengimui vadovaudamasi CK 6. 54, 6. 55 straipsnių nuostatomis. Iš byloje esančių abiejų šalių pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas mokesčių sąskaitas apmokėdavo nereguliariai ir ne visa priskaityta dalimi, todėl atsakovo mokėjimais padengus seniausią atsakovo skolą, už einamas sąskaitas ginčo laikotarpiu kaupėsi skola, kuri ginčo laikotarpio pabaigoje sudarė 5002,74 Lt.

Delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnius delspinigius, negu nustatyta įstatyme. 1995-02-03 šalių sudarytos Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 908993-0 (1 t. b. l. 9-10) 8 punkte numatyta, kad laiku neapmokėjus sąskaitos, skaičiuojami LR Vyriausybės nustatyto dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neapmokėtos sumos. Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis (1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 redakcija) nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,04 procento delspinigius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija), 3.1 punktas nustato nurodyto įstatymo taikymo tvarką t.y. kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Ieškovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais dėl ieškovės apskaičiuotų ir atsakovo einamais mokėjimais padengtų 3068,31 Lt delspinigių nepagrįstumo, nes pagal CK 6. 54 straipsnio 1 dalies, 6. 200 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovė turėjo teisę pirmiausia įskaityti delspinigių mokėjimą, o ne pagrindinės prievolės vykdymą. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apeliantas buvo nurodęs kitokį įmokų paskirstymą nei ieškovė vykdė per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį. Prievoliniai santykiai tęstinio pobūdžio, įsiskolinimas atsakovo mokėjimais buvo dengiamas iki ieškinyje nurodyto ginčijamo laikotarpio, delspinigiai (3068,31 Lt) už ankstesnį laikotarpį nei ieškiniu prašoma priteisti, padengti, todėl atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio senaties taikymo, nes ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams nėra praleistas (CK 1. 125 str. 1 d., 5 d.).

Apelianto argumentai dėl rašytinės sutarties nebuvimo nepaneigia tarp šalių buvusių prievolinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009). Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties nesudarymo yra nepagrįsti, kuomet šilumos energija jam yra tiekiama ir jis ją vartoja.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikydamas teisiškai nereikšmingais atsakovo argumentus dėl į bylą pateiktos sutarties pasirašymo aplinkybių, nurodė, kad net ir tuo atveju, jei tarp šalių nebūtų sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis iš esmės laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, nes atsakovas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitiniams poreikiams. Be to, šilumos tiekimo sutartis, sudaryta raštu ar konkliudentiniais veiksmais, yra viešoji sutartis, kuri laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais.

Apelianto argumentai dėl jo nuomone, neišspręsto permokėtų lėšų grąžinimo klausimo, atmestini, nes byloje atsakovas tokio reikalavimo priešieškiniu nepareiškė (jo priešieškinys teismo nutartimi nepriimtas – 1 t. b. l. 55), be to bylos duomenys patvirtina priešingai, kad atsakovas yra skolingas ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai ieškinį patenkino (CPK 185 str.).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė