Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vaivai Milkeraitienei, dalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija” atstovėms A. K. ir D. V., atsakovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 4542,91 Lt skolą už atsakovo nuosavybės teise priklausančiam būstui adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą šilumos energiją patalpų šildymui už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2012-01-01, 459,83 Lt skolą už šilumą karštam vandeniui ruošti už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-01-01, 117,48 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Ieškovės atstovės teismo posėdyje ieškinio reikalavimus visiškai palaikė, pripažino, kad atsakovo mokėjimus, nurodytus jo sudarytoje priskaitytų ir apmokėtų mokesčių lentelėje, yra gavę, tačiau paaiškino, kad skola susidarė atsakovo mokėjimais padengus 1314,18 Lt skolos likučio, susidariusio iki ginčo laikotarpio, t.y. taip, kaip reguliuoja CK 6.55 str., dalimi mokėjimų – 3068,31 Lt – padengus delspinigius, kitos atsakovo sumokėtos įmokos pagal eiliškumą buvo paskirstytos sistemų aptarnavimo mokesčiams, šilumai už karštą vandenį, ir galiausiai – už šilumos energiją patalpų šildymui. Atsakovas, teigdamas, jog už šilumos energiją ginčo laikotarpiu yra visiškai atsiskaitęs ir susidariusi 1141,52 Lt permoka, neįvertina įmokų paskirstymo tvarkos ir eiliškumo bei nuskaitytų delspinigių dydžio. Delspinigius skaičiuoja remdamiesi 1995-02-03 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi bei poįstatyminiu teisės aktu. Neturi duomenų, kas pasirašė 1995-02-03 šilumos energijos tiekimo ir atsiskaitymo sutartį, tačiau laiko, kad ji yra sudaryta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl prievolės atsiskaityti už atsakovo nuosavybės teise valdomam būstui (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiamą šilumos energiją dydžio. Ieškovė reikalaujamai sumai pagrįsti pateikė teismui rašytinius įrodymus – apyvartos žiniaraščius (b.l. 11-13), priskaitymų ir mokėjimų išklotinę (b.l. 141-149), mokesčių paskaičiavimo pažymas (b.l. 67-132). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, jog su ieškove yra visiškai atsiskaitęs, už laikotarpį nuo 2002-03-01 iki 2012-02-01 yra susidariusi 1141,52 Lt dydžio permoka, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė savo sudarytą priskaitytų ir apmokėtų mokesčių lentelę (b.l. 37-40). Ieškovės atstovės teismo posėdyje pripažino, kad visas atsakovo lentelėje nurodytas įmokas yra gavę, kita vertus, jos buvo paskirstytos vadovaujantis CK 6.54 str. ir 6.55 str. reglamentuota įmokų paskirstymo eiliškumo tvarka, tuo tarpu atsakovas, sudaręs savo lentelę, šių aplinkybių visiškai neįvertino. Teismas, susipažinęs ir išanalizavęs abiejų šalių pateiktus įrodymus, su ieškovės argumentais sutinka, o iš ieškovės pateikto buto apyvartos žiniaraščio (b.l. 11, 13) nustato, kad ginčo laikotarpio pradžioje buvo susidaręs 1314,18 Lt skolos likutis, todėl pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi įmokų paskirstymo tvarka, dengė skolos likutį atsakovo einamais mokėjimais. CK 6.55 str. 2 d. reglamentuota, kad tuo atveju, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, ką ieškovė ir atliko nagrinėjamoje byloje. Ieškinio senatis šios bylos atveju netaikytina, kadangi skolos likučiai atsakovo mokėjimais buvo padengti ieškinio senaties termino ribose. Verta pabrėžti ir tai, kad sprendžiant iš abiejų šalių byloje pateiktų įrodymų, atsakovas mokesčių sąskaitas apmokėdavo nereguliariai ir ne visa priskaityta dalimi (b.l. 37-40, 143-149), todėl teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovo mokėjimais padengus seniausią atsakovo skolą, už einamas sąskaitas ginčo laikotarpiu kaupėsi skola, kuri ginčo laikotarpio pabaigoje sudarė 5002,74 Lt (b.l. 143-149).

Kitas ieškovės argumentas, pagrindžiantis skolos susidarymą, yra delspinigių skaičiavimas, kurio, ieškovės atstovių teigimu, atsakovas, teikdamas atsikirtimus, taip pat neįvertino. Iš ieškovės atstovių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatytina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas mokėjimais padengė 3068,31 Lt delspinigių sumą (b.l. 149). Delspinigių skaičiavimą ieškovė grindžia 1995-02-03 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi bei įstatyminiu reglamentavimu, tačiau atsakovas, teigdamas, jog sutarties su ieškove jis nesudarė, o ieškovės į bylą pateiktoje sutartyje nurodytas visiškai kito asmens kodas ir parašas, su delspinigių skaičiavimu nesutinka. Susipažinęs su byloje pateikta 1995-02-03 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartimi (b.l. 9-10), teismas pripažįsta, kad joje nurodytas ne atsakovo asmens kodas, be kita ko, atsakovo teigimu, sutartyje yra ne jo parašas, nors reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo atsakovas nepareiškė, ekspertizės dėl parašo tikrumo neprašė skirti. Teismas, laikydamas teisiškai nereikšmingais atsakovo argumentus dėl į bylą pateiktos sutarties pasirašymo aplinkybių, atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jei tarp šalių nebūtų sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis iš esmės laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, nes atsakovas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitiniams poreikiams (CK 1.71 str., 6.384 str. 1 d.). Be to, šilumos tiekimo sutartis, sudaryta raštu ar konkliudentiniais veiksmais, yra viešoji sutartis (CK 6.161 str., 6.383 str. 3 d.), kuri laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas, netesybų dydį ir kitas sutarties sąlygas). Netesybų skaičiavimo tvarką ir dydį energijos tiekimo ir atsiskaitymo už ją teisiniuose santykiuose reguliuoja Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (1996-08-13 įstatymo Nr. I-1493 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija), kurie ir taikomi nagrinėjamos bylos atveju. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, atsakovui nereguliariai atsiskaitant už šilumos energijos tiekimo paslaugas, o atsakovo atsikirtimai, jog į bylą pateiktos 1995-02-03 Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties jis nepasirašė, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant delspinigių skaičiavimo teisėtumo klausimą, todėl yra atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.).

Apibendrinus šalių paaiškinimus, ištirtus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovui įrodžius ieškinio dalyką, o atsakovui nepagrindus atsikirtimų dėl neteisingo mokesčių skaičiavimo turinio, yra pagrindas ieškinį tenkinti: iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5002,74 Lt skolos už šilumos energiją ir 117,48 Lt delspinigių (CPK 178 str., 185 str.; CK 1.71 str., 6.38 str., 6.383 str., 6.388 str., 6.391 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr.124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas).

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti reikalaujamą skolą, iš atsakovo taip pat priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos žyminio mokesčio išlaidos – 154,00 Lt ir 5,90 Lt už duomenų gavimą iš valstybės registrų (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b.k. 70440, naudai 5002,74 Lt (penkių tūkstančių dviejų litų 74 ct) skolą už šilumos energiją, 117,48 Lt (vieną šimtą septyniolika litų 48 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą – 5120,22 Lt – sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 159,90 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.