Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-582-544/2022

teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00615-2022-9

2022 m. spalio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės A. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-5433-434/2022 pagal kreditorės Ž. S. pareiškimą skolininkei A. S. dėl skolos, metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2022 m. birželio 2 d. pagal kreditorės reikalavimus buvo priimtas teismo įsakymas. 2022 m. birželio 10 d. teisme buvo gauti skolininkės A. S. prieštaravimai dėl 2022 m. birželio 2 d. priimto teismo įsakymo civilinėje byloje, motyvuojant tuo, kad kreditorė reikalavimo grąžinti skolą nereiškė, todėl kreditorės reikalavimą grąžinti skolą skolininkė laiko teismo 2022 m. birželio 2 d. įsakymo gavimo dieną, t. y. 2022 m. birželio 6 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kreditorės manymu, skolininkės pozicija, kad kreditorės ir skolininkės procesinės teisės civilinėje byloje buvo nelygios, nes skolininkei nebuvo suteiktos galimybės atsikirsti į kreditorės 2022 m. birželio 28 d. prašymą, taip pat kad kreditorė turėjo pateikti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės priteisimo, yra visiškai nepagrįsta. Civilinė byla yra elektroninė, kreditorės prašymas buvo pateiktas 2022 m. birželio 28 d., o pati skundžiama nutartis buvo priimta 2022 m. liepos 18 d. Vadinasi, skolininkei, kaip civilinės bylos dalyvei, buvo ar turėjo būti žinoma apie kreditorės prašymą, todėl ji turėjo visas galimybes ir daugiau nei pakankamai laiko pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pateikti prieštaravimas dėl aptariamo kreditorės prašymo, tačiau šiomis procesinėmis teisėmis nesinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Skolininkė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – susirašinėjimą su kreditore, 2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymą, 2022 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius jos dėstomus skundo argumentus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai yra susiję su sprendžiamu klausimu, ir įvertinus tai, jog skolininkės teikiamų rašytinių įrodymų, pateiktų kartu su atskiruoju skundu, prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, byla yra elektroninė, todėl kreditorė su šiais dokumentais galėjo susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime, minėti dokumentai prijungtini prie bylos ir vertintini kitų įrodymų kontekste.

18. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nustatyta, kad civilinė byla buvo nutraukta gavus kreditorės prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 439 straipsnio 7 dalis). Apeliantė (skolininkė) A. S. prašo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria iš jos kreditorei priteista 382 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, iš skolininkės kreditorei priteista bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

19. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019). Taigi nutarties 19-21 punktuose nurodytose CPK normose ir teismų praktikoje dėl jų taikymo įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

22. Todėl ir nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi bei nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek pareiškimo, tiek prašymo dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu.

23. Nagrinėjamu atveju kreditorė savo pareiškimą grindė tuo, kad skolininkė po eilės raginimų negrąžino 300,99 Eur, kuriuos kreditorė paskolino 2021 m. kovo 8 d. atlikdama pinigų perlaidą į skolininkės banko sąskaitą. Teismui 2022 m. birželio 2 d. priėmus teismo įsakymą, skolininkė pateikė prieštaravimus, nurodydama, jog kreditorė iki šiol skolos grąžinti nereikalavo, todėl tokį reikalavimą laiko pareikštu tik nuo 2022 m. birželio 2 d. teismo įsakymo gavimo dienos. 2022 m. birželio 29 d. teisme gautas kreditorės prašymas dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame kreditorė nurodė, kad skolininkė, gavusi pranešimą apie priimtą teismo įsakymą, 2022 m. birželio 16 d. grąžino kreditorei 300,99 Eur skolą, tačiau pilnai neįvykdė teismo įsakymo, nes nesumokėjo teismo nutartų išieškoti 10 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Kreditorė, be kita ko, pažymėjo, kad ragino skolininkę grąžinti skolą ir trumposiomis SMS žinutėmis, tačiau nei į žodinius, nei trumposiomis SMS žinutėmis siųstus raginimus skolininkė nereagavo ir skolą grąžino tik po gauto pranešimo apie teismo priimtą teismo įsakymą.

24. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė, tik gavusi pranešimą apie priimtą teismo įsakymą, 2022 m. birželio 16 d. grąžino kreditorei 300,99 Eur dydžio skolą, tačiau pilnai neįvykdė teismo įsakymo, t. y. grąžino kreditorei tik skolą, tačiau nesumokėjo pirmosios instancijos teismo nutartų išieškoti 10 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Tokiu procesiniu elgesiu skolininkė pripažino pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimo pagrįstumą. Akivaizdu, kad skolininkei kreditorės reikalavimą patenkinus ankščiau, t. y. iki kreipimosi į teismą, kreditorei nebūtų kilęs poreikis kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, jog apeliantė iš kreditorės jokia forma nėra gavusi reikalavimo grąžinti skolą, o pateiktos trumposios SMS žinutės tekstas su reikalavimu grąžinti skolą, yra suklastotas, niekaip nepaneigia faktų, kad atsisakymą nuo reikalavimo lėmė būtent skolininkės veiksmai – piniginio reikalavimo įvykdymas sumokant skolą kreditorei. Pastebėtina, kad apeliantė pati nurodo, kad ji tiksliai neprisimena turinio žinutės, kuria kreditorė jai leido (galėjo leisti) negrąžinti skolą ir kuri vėliau buvo padaryta nematoma. Taigi apeliantė nepateikė patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie leistų padaryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog kreditorės pateiktas įrodymas apie raginimą grąžinti skolą neatitinka leistinumo reikalavimų ir/ar yra suklastotas (CPK 12, 178 straipsnis).

26. Nustačius nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad kreditorės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastimi CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme buvo skolininkės veiksmai. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino tinkamai. Duomenų, kad šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo procese buvo netinkamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, dėl ko nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu.

27. CPK 439 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas per šio Kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Esant tokiam teisniam reguliavimui ir nustačius, kad skolininkė kreditorei pagrindinę skolą sumokėjo po kreipimosi į teismą, po teismo įsakymo išieškoti skolą priėmimo, tačiau prieštaravo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų nesumokėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorės 2022 m. birželio 28 d. teisme gautas pareiškimas, kuriuo kreditorė atsisakė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, sudarė pagrindą taikyti CPK 439 straipsnio nuostatas.

29. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kaip minėta, nors skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pateikto reikalavimo, tačiau vėliau įvykdė kreditorės reikalavimą, pastarajai sumokėdama 300,99 Eur, taigi iš esmės pripažino reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įvykdytą prievolę, nesant tarp šalių ginčo objekto, pagrįstai panaikino teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

30. Nesutiktina su apeliante, kad jos ir kreditorės procesinės teisės šioje civilinėje byloje buvo nelygios, nes nebuvo suteiktos galimybės atsikirsti į kreditorės 2022 m. birželio 28 d. prašymą, be to, kreditorė turėjo pateikti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės priteisimo. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato, jog teismas, priimdamas nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį, privalo suteikti galimybę skolininkui pateikti atsiliepimą ar turi nustatyti terminą tokio atsiliepimo pateikimui. Kaip minėta, nors skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pateikto reikalavimo, tačiau vėliau įvykdė kreditorės reikalavimą, sumokėdama 300,99 Eur. Taigi, iš esmės skolininkė pripažino reikalavimą dėl skolos ir jį įvykdė, tačiau nesumokėjo kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tai reiškia, kad ji iš esmės nesutiko tik su teismo įsakymo dalimi, kuria iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

31. Pastebėtina, kad CPK numato teisę dėl nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pateikti atskirąjį skundą. Šiuo atveju apeliantė šia teise pasinaudojo, todėl teiginiai, jog jai nebuvo sudarytos galimybės atsikirsti ar prieštarauti 2022 m. birželio 28 d. kreditorės prašymui, yra nepagrįsti. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad kreditorė turėjo pateikti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne prašymą dėl teismo įsakymo panaikinimo, civilinės bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės priteisimo. Kadangi skolininkė po priimto teismo įsakymo išieškoti skolą įvykdė materialinį teisinį reikalavimą, galintį būti savarankišku reikalavimu byloje, neliko ginčo dalyko, faktinio ir teisinio pagrindo kreditorei pateikti teismui ieškinį skolininkei, nagrinėtiną ieškinio teisenos tvarka.

32. Dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai pritaikė procesines teisės normas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kai byloje nepriimamas sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi skolininkės atskirasis skundas atmestas, jos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš skolininkės kreditorės naudai priteistinos 303,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, kreditorės patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, nes jas patvirtina pridėti dokumentai, jų dydis neviršija (yra ženkliai mažesnis) už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorei Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303,23 Eur (tris šimtus tris eurus ir 23 euro centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.