- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1375-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15645-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- M. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei M. M. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. M. (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė: 1) pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 n. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4011-367/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sutarties 2.3 punktą dėl vaiko išlaikymo, sutarties 2.4 punktą dėl bendravimo tvarkos nustatymo; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2016 m. gegužės 4 d. susilaukė dukters A. M. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4011-367/2020 panaikino santuokos, sudarytos 2016 m. kovo 3 d. Taline, Estijos Respublikoje, tarp M. M. ir R. M., kuri apskaityta 2017 m. sausio 4 d. Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. 1 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po sutarties patvirtinimo, atsakovė ėmė sąmoningai, piktybiškai ir sistemingai pažeidinėti sutartyje įtvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, ėmė kliudyti ieškovui bendrauti su dukra, o dukrai su tėvu. Atsakovė neleido ieškovui pasiimti dukros atostogų į Lietuvą (tuo metu abi šalys gyveno ir dirbo Kinijos Liaudies Respublikoje), nesuteikdavo ieškovui jo prašomos informacijos apie dukrą, jos lankomą ugdymo įstaigą. Ieškovui grįžus gyventi į Lietuvą situacija dar labiau pasunkėjo, nes ieškovas nebeteko galimybės gyvai matytis su dukra, o atsakovė atsisakė sudaryti galimybes ieškovui bendrauti su dukra elektroninių ryšių priemonėmis su vaizdu. Ieškovo nuomone, tokiais savo veiksmais, atsakovė savo, kaip motinos teises, įgyvendina akivaizdžiai priešingai vaiko interesams, piktnaudžiauja tėvų valdžia. Todėl, nematydamas kitos išeities ir nebegalėdamas susitarti su atsakove, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, kiek tai susiję su vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu, vaiko išlaikymo pakeitimu bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimu.
3. Atsakovė M. M. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. gyvena Kinijoje, kartu su ja gyvena ir šalių nepilnametė dukra A. M., todėl byla neteisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, ieškovas teismui pateikė vienintelį dokumentą, pagrindžiantį, kad ji trukdo ieškovui bendrauti su vaiku. Dokumentas yra 2021 m. Tuo metu atsakovė nesutiko, kad ieškovas išvyktų su vaiku iš Kinijos, nes grįžus vaikui būtų reikėję 6 savaites izoliuotis, vaikas nebūtų galėjęs lankyti mokyklos. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktais duomenimis apie tai, esą atsakovė trukdo su vaiku bendrauti vaizdo skambučiais. Atsakovė nurodė, kad ji yra nupirkusi vaikui atskirą kortelę, ieškovas vaikui gali skambinti tiesiogiai, tačiau to pats nedaro. Vaikas gyvena Kinijos Liaudies Respublikoje, čia lanko mokyklą. Atsakovė viena rūpinasi vaiko priežiūra, auklėjimu, išlaikymu. Ieškovas dukters gyvenime nedalyvauja ir vaiku nesirūpina nuo 2022 m. pabaigos, kai išvyko gyventi į Lietuvą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. ieškovas nebeteikia vaikui išlaikymo. Ieškovas su dukra paskutinį kartą bendravo telefonu beveik prieš metus. Dukra su tėvu nebendrauja vaizdo skambučių pagalba, nes bendravimo metu tėvas kalba ne apie vaiką, kaip vaikui sekasi, o prašo aprodyti namus, dėl to dukra patiria stresą. Atsakovė pažymėjo, kad situacija nebuvo geresnė ir tuomet, kai ieškovas gyveno Kinijoje – jis su vaiku norėdavo bendrauti, neatsižvelgdamas į vaiko poilsio ir užimtumo laiką, bendravimas nuolat turėjo būti derinamas prie ieškovo.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovas su savo motina gyvena vieno aukšto, apie 72 kv. m, keturių kambarių name su visais patogumais, kuris, anot ieškovo, nuosavybės teise priklauso jo motinai. Apsilankymo metu namuose buvo erdvu, švaru ir tvarkinga. Ieškovas nurodė, kad dukrai būtų skirtas atskiras kambarys. Ieškovas nurodė, kad nuo 2023 m. kovo 8 d. nebeturi jokios informacijos apie savo dukterį. Ieškovas teigė, kad nepalaiko jokių ryšių nei su Vilniuje gyvenančia atsakovės mama, nei su kitais moters giminaičiais. Ieškovas paaiškino, kad nuo santuokos nutraukimo atsakovė nesistengė užtikrinti tėvo ir dukters bendravimo, tam darydavo kliūtis, mergaitės neparveždavo į Lietuvą. Ieškovas nurodė, kad iki 2023 m. kovo 8 d. mokėjo išlaikymą dukrai, tačiau nuo minėtos datos išlaikymo nebeteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas, taip pat valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
5.1. Byloje nenustatyta, kad atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, neužtikrina jos teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis negali pateikti įrodymų dėl atsakovės netinkamo rūpinimosi dukra. Ieškovas patvirtino, jog su nepilnamete dukra bendrauja rusų kalba, ji moka tik keletą žodžių lietuvių kalba. Spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nepilnamečio vaiko ryšį su ja besirūpinančia mama (atsakove); 2) kultūrinės ir ugdymo aplinkos skirtumus Lietuvoje ir Kinijos Liaudies Respublikoje; 3) nedidelius vaiko lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius; 3) nepilnamečio vaiko socialinių ryšių susilpnėjimą ar nutrūkimą pakeitus gyvenamąją vietą: galimai susilpnėtų vaiko ryšiai su artimaisiais ir draugais, ieškovas nurodė, kad jis nepalaiko ryšių su Vilniuje gyvenančia atsakovės motina (dukros senele) ir kitais artimaisiais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neatitinka geriausių vaiko interesų.
Šalies argumentai
5.2. Ieškovas teismo prašo pakeisti bendravimo tvarką, jeigu būtų tenkintas ieškinio reikalavimas šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (ieškovu). Teismo vertinimu, teismo nustatoma bendravimo tvarka yra priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę atskirai gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, taip sureguliuojant konfliktinę situaciją, susiklosčiusią tarp vaiko tėvų, užtikrinti vaiko ryšį su tėvu (motina), o kartu ir vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais bei abiejų tėvų teisę ir pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Šalys, atsižvelgdamos į nepilnamečio vaiko interesus, pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti viena kitai, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama. Teismas negali nustatyti (atrasti) idealios bendravimo tvarkos, nes bendravimo tvarkos vykdymo (ne)sklandumai išimtinai priklauso nuo vaiko tėvų sugebėjimo suderinti tarpusavio ambicijas ir interesus.
5.3. Ieškiniu ieškovas siekia, kad būtų pakeista išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai tvarka, jeigu bus patenkintas ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad ieškovas nuo 2023 m. kovo mėnesio neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai. Teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad dėl tėvų skyrybų vaiko padėtis neturi pablogėti – jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, vaikui turi būti užtikrintos iki tėvų skyrybų buvę jo pragyvenimo sąlygos, gyvenimo kokybė. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra netenkinamas, tuo pačiu netenkinamas ir reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo tvarkos pakeitimo.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnį, kuriame numatyta, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagrindinis kriterijus yra vaiko interesai. Teismas nepakankamai įvertino faktą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu Lietuvoje būtų naudingas vaiko interesams. Teismo sprendime trūksta išsamaus ir objektyvaus vaiko interesų įvertinimo, kuris yra esminis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas turi stiprų emocinį ryšį su vaiku, kuris yra svarbus vaiko gerovei. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad atsakovė trukdė bendrauti su vaiku, nors teismo sprendimas (įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas) numatė nuotolinio bendravimo tvarką. Šis trukdymas pažeidžia vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Ieškovas pateikė įrodymus, kad gali užtikrinti vaiko gerovę, tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką Lietuvoje. Teismas nepakankamai įvertino šiuos įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu Lietuvoje būtų naudingas vaiko interesams.
1.2. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į tai, kaip neatsižvelgė ir į teisminę praktiką ginčo klausimu.
1.3. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja teismą būti aktyviu šeimos bylose. Teismas nepakankamai išsamiai rinko ir vertino įrodymus, susijusius su atsakovės elgesiu trukdant ieškovui bendrauti su vaiku. Nors ieškovas pateikė įrodymus apie atsakovės veiksmus, kurie trukdė nuotoliniam bendravimui su vaiku, teismas šių įrodymų tinkamai nevertino ir neprašė papildomų įrodymų ar paaiškinimų. Teismas nepakankamai išsamiai apklausė šalis, siekiant nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Byloje buvo pateikti įrodymai, kurie galėjo patvirtinti atsakovės trukdymą ieškovui bendrauti su vaiku, tačiau teismas šių parodymų tinkamai nevertino. Teismas nepakankamai užtikrino įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, kai buvo nustatyta nuotolinio bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovė sistemingai trukdė šio sprendimo vykdymui, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų sprendimo vykdymą ir apsaugotų ieškovo teisę bendrauti su vaiku. Teismas visiškai nesidomėjo, nesiaiškino ir nereikalavo iš atsakovės, kad pastaroji patvirtintų ir leistinais įrodymais įrodytų, kad vaiko gyvenimo, auklėjimo ir priežiūros sąlygos yra tinkamos ir užtikrinamos. Atsakovė neteikė teismui jokių įrodymų kur ir kokiomis sąlygomis gyvena vaikas, turi jis savo kambarį, ar juo yra tinkamai rūpinamasi, ar lanko jis ugdymo įstaigą, kaip jam sekasi mokslai, kokia yra vaiko sveikatos būklė ir pan. Tai esminės sąlygos kurias teismas privalėjo nustatinėti ex officio bet tai nebuvo daroma. Dėl to bylos esmė liko neatskleista.
1.4. Teismas nepakankamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Teismas neatsižvelgė į reikšmingus faktus, kurie turėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovė trukdė bendrauti su vaiku, nepaisant galiojančio teismo sprendimo, kuris numato nuotolinio bendravimo tvarką. Teismas nepakankamai įvertino šiuos įrodymus ir neatsižvelgė į atsakovės elgesį, kuris pažeidžia ieškovo teisę bendrauti su vaiku. Teismo posėdžio metu buvo pateikti pokalbių išrašai, ir kiti įrodymai, kurie patvirtina atsakovės trukdymą bendrauti su vaiku. Teismas neatsižvelgė į šiuos įrodymus ir neįvertino jų svarbos priimant sprendimą.
1.5. Teismo sprendimas riboja ieškovo teisę bendrauti su vaiku, pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, kuris užtikrina teisę į šeimos gyvenimą. Teismo sprendimas ir atsakovės elgesys trukdant bendrauti su vaiku pažeidžia tiek vaiko, tiek ieškovo teises.
1.6. Atsakovė turėtų dėti pastangas, siekdama padėti vaikui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais. Taigi abu tėvai nagrinėjamoje situacijoje, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje. Atsakovė turi galimybę siūlyti teismui ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos variantą, tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė, tuo pažeisdamas ir viešąjį interesą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. M. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę teikti įrodymus, patvirtinančius vaiko teisių ir interesų pažeidimą, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad mama – atsakovė, pažeidžia vaiko interesus. Priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad vaiko interesus nuolat pažeidinėja pats ieškovas. Pirmiausia, išvykęs iš Kinijos ieškovas nutraukė bendravimą su dukra, tuo pačiu nutraukė ir materialinį išlaikymą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė turi pakankamai pajamų, todėl tai, kad jis neteikė vaikui išlaikymo, pasak ieškovo, nėra problema. Antra, ieškovui Kinijoje buvo draudžiama pasiimti vaiką iš darželio dėl agresyvaus ieškovo elgesio.
2.2. Nustojęs mokėti išlaikymą vaikui, ieškovas pažeidė vaiko teisę būti išlaikomam abiejų tėvų. Išlaikymo mokėjimą ieškovas atnaujino tik po to, kai atsakovė kreipėsi į antstolius dėl susidariusios skolos išieškojimo. Kol ieškovas vengė savo pareigos išlaikyti vaiką, šią pareigą už abu tėvus vykdė atsakovė. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė ne tik nepažeidžia vaiko interesų, bet ir vykdo tėvo pareigas už ieškovą, kai šis jas vykdyti atsisako. Ieškovas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad vaikui, kuris nemoka lietuvių kalbos ir beveik visą savo gyvenimą gyvena Kinijos Liaudies Respublikoje, yra geriau atvykti gyventi į svetimą, vaikui nepažįstamą valstybę su tėvu, su kuriuo vaikas, tėvo iniciatyva, nebendravo ilgą laikotarpį, nei gyventi su mama, kuri užtikrina vaiko poreikius, suteikia namus, geras gyvenimo sąlygas, kur vaikas turi saugią asmeninę erdvę. Priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas nėra linkęs veikti vaiko interesais. Atsakovė į bylą pateikė darželio pažymą, draudžiančią tėvui pasiimti ir atvesti vaiką į ugdymo įstaigą, nes tėvas yra konfliktiškas. Taigi, net ir gyvendamas toje pačioje valstybėje, ieškovas nesugebėjo veikti vaiko interesų naudai. Priimdamas sprendimą teismas vadovavosi išimtinai vaiko interesais, todėl sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
2.3. Nutraukdami santuoką buvę sutuoktiniai susitarė dėl bendravimo tvarkos, kuri būtų taikoma, jei jie gyventų skirtingose valstybėse. Šiuo metu galiojančiu teismo sprendimu yra nustatyta, kaip ieškovas, gyvendamas kitoje valstybėje nei vaikas, bendrauja su vaiku. Ši ieškovo ir vaiko teisė yra užtikrinta ir iš atsakovės pusės vykdoma. Atsakovė pažymi, kad šiuo metu ieškovas su vaiku bendrauja daugiau nei numatyta teismo sprendime, kuriuo buvo nutraukta santuoka. Šalių vaikas yra pakankamai didelis, todėl atsakovė sukūrė vaikui paskyrą, internetinį pokalbių kambarį, į kurį ieškovas gali paskambinti. Ieškovas vaikui skambina kasdien ir bendrauja su vaiku apie valandą laiko. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaiko interesai nėra pažeisti, vaikas bendrauja su abiem tėvais.
2.4. Ieškovas neprašė įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie ugdymo įstaigą, gyvenamąją vietą ir t. t. Pats ieškovas nepaaiškina, kodėl šie duomenys yra svarbūs ir ką tokiais duomenimis jis būtų įrodinėjęs. Teismas nustatė, kad vaikas jau ilgus metus gyvena Kinijos Liaudies Respublikoje. Ten mergaitė lankė darželį, pradėjo lankyti mokyklą. Teismas nenustatė, kad atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, neužtikrina jos teisių ir teisėtų interesų. Ieškovas patvirtino, jog su nepilnamete dukra bendrauja rusų kalba, ji moka tik keletą žodžių lietuvių kalba. Teismas apklausė šalis, ir paaiškėjo, kad pats ieškovas nutraukė bendravimą su vaiku, o pareiškus norą vėl su vaiku bendrauti, atsakovė sudarė sąlygas bendrauti nuotoliniu būdu, kaip tai numato galiojantis teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. Šalims 2016 m. gegužės 4 d. gimė dukra A. M.. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4011-367/2020 panaikintas santuokos, sudarytos 2016 m. kovo 3 d. Taline, Estijos Respublikoje, tarp M. M. ir R. M., kuri apskaityta 2017 m. sausio 4 d. Tauragės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 1.; patvirtinta 2020 m. liepos 16 d. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis (toliau – Sutartis) sekančiomis sąlygomis: nepilnamečio vaiko – A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su mama M. M. (2.1 punktas); nuo šios Sutarties pasirašymo dienos tėvas R. M. įsipareigoja kas mėnesį iki vaiko – A. M. pilnametystės mokėti 250,00 Eur periodinę išmoką, pervesdamas šią sumą į motinos M. M. nurodytą sąskaitą banke (2.3 punktas); R. M. ir M. M. kartu rūpinasi dukros – A. M., auklėjimu, jos priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu (2.4 punktas, kuriame konkretizuojama bendravimo tvarka) (el. b. t. 1, l. 12 – 19). Nepilnametė dukra A. M. su motina M. M. gyvena Kinijoje, tėvas R. M. gyvena Lietuvoje.
Dėl ginčo esmės
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atmestas, pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
13. Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismo sprendime trūksta išsamaus ir objektyvaus vaiko interesų įvertinimo, kuris yra esminis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą; teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad atsakovė trukdė bendrauti su vaiku, nors teismo sprendimas (įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas) numatė nuotolinio bendravimo tvarką, šis trukdymas pažeidžia vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Apeliantas pažymėjo, kad teismas visiškai nesidomėjo, nesiaiškino ir nereikalavo iš atsakovės, kad pastaroji patvirtintų ir leistinais įrodymais įrodytų, kad vaiko gyvenimo, auklėjimo ir priežiūros sąlygos yra tinkamos ir užtikrinamos. Teismas ex officio nenustatinėjo šių esminių sąlygų.
14. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).
15. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
16. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
17. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus ir paaiškinimus, nustatė, kad šalių nepilnametė dukra gyvena nuo 2 metų amžiaus Kinijos Liaudies Respublikoje, ten lankė darželį, dabar mokyklą. Ieškovas pakeitė savo gyvenamąją vietą, išvyko iš Kinijos Liaudies Respublikos ir šiuo metu gyvena Lietuvoje. Ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis. Nepilnametė dukra nemoka lietuvių kalbos, moka rusų kalbą. Byloje duomenų, susijusių su netinkama motinos priežiūra, nėra. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka geriausių vaiko interesų. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko interesus geriau atitinka jo gyvenamoji vieta su atsakove užsienio valstybėje, vaikas šioje šalyje gyvena šešis metus, kur jau yra susiformavę vaiko socialiniai ryšiai. Atskyrimas vaiko nuo motinos, draugų ir kitos socialinės aplinkos, vienareikšmiškai reikštų vaiko interesų pažeidimą. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka susiformavusią teismų praktiką, pagal kurią aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ir kiti bylos duomenys. Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovo prašymu, motyvuojant tuo, kad atsakovė atsisakė išleisti vaiką kartu su ieškovu į Lietuvą, 2021 m. balandžio 20 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl Sutarties 2.4.3.; 2.4.7.; 2.4.9 punktų (dėl vaiko atostogų). Ieškovo prašymu, motyvuojant tuo, kad atsakovė atsisako suteikti ieškovui informaciją apie nepilnametės dukters mokymo įstaigą ir kitą kontaktinę informacija, 2022 m. spalio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl Sutarties 2.4.10 punkto (dėl informacijos suteikimo). Atsakovės prašymu, dėl to, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. R. M. išlaikymo vaikui nebeteikia, taip pat neindeksuoja išlaikymo lėšų, 2024 m. sausio 22 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.
21. Atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad atsakovė nesutiko, kad ieškovas išvyktų su vaiku iš Kinijos, nes grįžus vaikui būtų reikėję 6 savaites izoliuotis, vaikas nebūtų galėjęs lankyti mokyklos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad toks atsakovės sprendimas COVID pandemijos laikotarpiu buvo priimtas ne išimtinai vaiko interesais. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tuo metu atsakovas gyveno Kinijoje, dėl to galėjo matytis su dukra atostogų metu. Be to, atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad Nandzingo Montessori Seoher daželis buvo uždraudęs ieškovui atvykti pasiimti savo dukters iš darželio dėl netinkamo jo elgesio, taisyklių nesilaikymo (el. b. t. 1, l. 124 – 126).
22. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių vykdo susirašinėjimas dėl bendravimo nuotoliniu būdu, sprendžiama dėl bendravimo programos pasirinkimo (el. b. t. 1, l. 29 – 32). Viename iš laiškų atsakovė rašo: „pagal sutarti, turiu suteikti galimybe bendrauti bet kuria ryšio priemone 4 kartus per savaite 20 minučių. Tau tam tikslui pateiktas telefono numeris. Nei vieno skambučio nuo to laiko, kai gavai telefono numerį, nebuvo užregistruota. Tai labai akivaizdžiai įrodo, kad bendravimas su dukra yra paskutiniausias reikalas, kuria tave domina“. Atsakovė atsiliepime taip pat pažymėjo, kad nupirko vaikui atskirą kortelę, davė ieškovui vaiko telefono numerį, į kurį ieškovas gali skambinti, tačiau to nedaro.
23. Taigi, apibendrinant aukščiau pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra objektyvaus pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovas, nurodydamas, kad yra pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, turėjo įrodyti, jog dabartinė aplinka, kurioje vaikas gyvena, tapo jam nesaugi, tačiau ieškovas kaip esminį argumentą nurodo, kad yra pažeidžiama bendravimo tvarka ir jam uždrausta bendrauti nuotoliniu būdu, ir kitų argumentų bei įrodymų, sudarančių prielaidas spręsti dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nepateikė, išskyrus argumentus, kad turi sąlygas Lietuvoje rūpintis savo nepilnamete dukra.
24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo išreikalauti įrodymus apie nepilnametės gyvenimo, auklėjimo ir priežiūros sąlygas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas nėra savitikslis. Įrodymai skirti patvirtinti arba paneigti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nustatomos pagal bylos nagrinėjimo ribas. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro reikalavimų ir atsikirtimų pagrindas. Ieškovas ieškinio reikalavimu prašė pakeisti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą dėl to, kad ieškovas neturi galimybės bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Ieškinyje nėra nurodoma nei viena faktinė aplinkybė su atsakovės nepriežiūra, pavojinga vaiko vystymuisi aplinka. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo rinkti įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis ieškovas nesirėmė savo reikalavimų pagrindu.
25. Atsakydama į ieškovo argumentus dėl žmogaus teisių pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priimant atitinkamus sprendimus išsiskiria vaiko ir tėvų interesai, derinant tuos interesus, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, pirmenybė teikiama vaiko interesams (EŽTT Didžiosios kolegijos 2003 m. liepos 8 d. sprendimo byloje S. prieš Vokietiją, peticijos Nr. 31871/96, 64 punktas; 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo byloje S. L. ir kiti prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37283/13, 206 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
27. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (reg. Nr. DOK-101188). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.11 punkte nurodyto dydžio. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 400,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.