Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. F., jo atstovui advokatui E. V., vertėjai O. G., atsakovo atstovei L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. F. ieškinį atsakovui Valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antra, G. B. mirė (duomenys neskelbtini)(palikimo atsiradimo diena), valstybė mirusiojo palikimą paveldėjo 2011-03-28, Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimas civ. byl. Nr.2-15-750/2012 ieškovui buvo žinomas, o ieškinys teismui pateiktas 2015-06-26, kas leidžia konstatuoti, kad ieškovas praleido terminą reikalavimams pateikti. t.y. pažeidė trejų metų naikinamąjį senaties terminą (CK 5.63 str. 4 dalis). Atsakovės manymu, nėra ieškovo nurodyta jokių priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis.

Trečia, valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu t.y. neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 dalis). Valstybės paveldėtoji G. B. turto dalis nėra paklausi, aukcionuose jau kuris laikas neparduodama, tačiau patiriamos turto administravimo išlaidas (turto vertinimo, skelbimai dėl aukcionų ir pan.). Šiai dienai valstybės administruojamo turto kaštai sudaro 771,71 Eur (2664,64Lt),ką pagrindžia pateikiami įrodymai. Kaštai turėtų būti minusuoti iš ieškovo teikiamo reikalavimo.

Ketvirta, CK 6.163 str. 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6d. nutarime civ. byloje Nr.3K-P-382/2006 pažymėjo, kad kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t.y. priežastinio ryšio (CK 6.247str.), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi, turi būti nustatyti kaltė bei priežastims ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t.y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi, teisinės preliminarios sutarties nevykdymo pasekmės (tarp jų ir prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimas) visada priklauso nuo konkrečių individualios preliminarios sutarties ypatumų jos sudarymo aplinkybių, tikslų, objekto, dėl kurio tariamasi, specifikos, taip pat teisingumo, sąžiningumo, sąžiningos dalykinės praktikos ir protingumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia sutartiniais santykiais atsiradusiais iš sudarytos preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties su šiuo metu jau mirusiu G. B., kurio turtą paveldėjo valstybė. Nustatyta, kad 2003-07-16 pirkimo-pardavimo sutartimi G. B. įsigijo ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)G. B. mirė. 2011-03-28 Klaipėdos miesto 5-asis notarų biuras išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą valstybei ir taip atsakovas įgijo G. B. priklausiusią ½ dalį buto.

Ieškovas savo pateiktą reikalavimą įrodinėja savo paaiškinimu, rašteliu dėl gautų pinigų, preliminaria sutartimi bei liudytojo A. R. parodymais.

Ieškovas pateikė teismui G. B. Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, kurioje yra ranka rašytas tekstas rusų kalba, kuriame nurodyta, jog G. B. iš F. R. gavo 4000 litų, nurodyta vieta ir laikas - Klaipėdos m., 2008-08-26. Be to nurodyta, kad pinigus – 4000 Lt gavo ir pasirašyta. Šiame įraše nurodyta, kad pinigai (4000 Lt) duoti už vienerius metus. Po minėtu sakiniu pasirašyta ir nurodyta ta pati data (civilinės bylos Nr. 2-15-750/2012 lapas Nr. 9-10).Viename sakinyje konstatuojama, kad G. B. pinigus iš R. F. paėmė; antrame sakinyje, kad G. B. pinigus gavo. Tekste nėra įvardintas pinigų grąžinimo terminas ar įvardinta sumokėjimo priežastis, tik parašyta frazė "pinigai (4 000,00Lt) už vienerius metus". Ieškovo teigimu pinigai sumokėti G. B. už iš jo perkamą butą. Iš šio raštelio turinio galima daryti prielaidą, kad ieškovas davė mirusiajam G. B. 4000 Lt, tačiau nėra galimybių nustatyti, už ką šie pinigai buvo duoti, ar grąžinta skola ar buvo paskolinti, ar sumokėta nuoma ar uždarbis už vienerių metų laikotarpį.

Ieškovo pateiktoje preliminarioje sutartyje dėl mirusiojo buto pirkimo pardavimo nurodyta tokia pati suma 4000Lt kaip ir raštelyje, todėl ieškovo teigimu, tai patvirtina, kad šie pinigai buvo sumokėti už butą. Kaip parodė pats ieškovas, jis tuo laikotarpiu jau ne trumpą laiką užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, tai yra jis turėjo didesnės patirties šioje srityje ir tuo pačiu rengiant tokio pobūdžio dokumentus. Ieškovas negalėjo paaiškinti kaip lietuvių kalba surašytą dokumentą suprato jis pats ir jo teigimu šį dokumentą pasirašęs G. B., kai nė vienas jų nekalba ir neskaito lietuvių kalba ir kodėl tokio paties dokumento nesurašė abiems suprantama kalba. Negalėjo ieškovas logiškai paaiškinti kodėl rankraštiniame pinigų gavimo raštelyje nurodytas terminas „už vienerius metus“. Nurodė, kad pinigus davė tam laikotarpiui, kad G. B. per tą laiką parduos. Vertinant šio raštelio turinį pažymėtina ir tai, kad ieškovo paaiškinimu, G. B. jis rūpindavosi, jis pas jį gyvendavo, padėdavo dirbti nedidelius darbus. O tai, taip neatmeta galimybės, kad G. B. pinigai sumokėti galėjo būti ir dėl kitų priežasčių.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą yra pagrindas pripažinti įrodytu, t. y. pakankamai patikimai nustatytu, jeigu iš byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertina teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti ir vertinti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, jo prigimtį, pobūdį, taip pat turinį sudarančius duomenis, taip pat įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

Ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus dėl pinigų sumokėjimo tikslo, priežasties (CPK 179 str. 1 d.). Ieškovas papildomai pakvietė liudytoją A. R.. Liudytojas A. R. parodė, kad jis 2003 metais pardavė G. B. butą, kaip įgaliotas asmuo. Jis pats užsiima individualia veikla, susijusia su nekilnojamuoju turtu. Po kelių metų G. B. jam paskambino ir paprašė padėti jam parduoti tą butą. Jis (liudytojas), surado pirkėją, kiek atsimena tai buvo įmonė, po to G. B. jam paaiškino, kad butą jau pardavė, gavo pinigus, po to jis iš paties G. B. sužinojo, kad naujas buto pirkėjas buvo ieškovas, kurį liudytojas šiek tiek pažįsta, žino, kad ieškovas užsiima nekilnojamojo turto prekyba. Liudytojas tvirtina girdėjęs iš G. B., kad jis butą pardavęs ieškovui ir pinigus jau gavęs, tačiau tokio susitarimo sudarymo aplinkybių ir sąlygų nežino, kaip ir pinigų gavimo neabejotino perdavimo patvirtinti negali. Be paties liudytojo aiškinimo, jo teigimu gautos informacijos iš G. B. apie jau parduotą butą ir sumokėtus pinigus už jį ir tai, kad G. B. į jį kreipėsi dėl buto pardavimo ir buvo rasti kiti nauji pirkėjai, liudytojo A. R. šių parodymų nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai, kurie nebūtų pateikti ieškovo, todėl teismas negali remtis vien šiais parodymais kaip vieninteliu neabejotinu įrodymu.

Pažymėtina, kad G. B. parašai 2003-07-16 pirkimo-pardavimo sutartyje, paso kopijoje ir ieškovo pateiktuose dokumentuose vizualiai skiriasi, jų tikrumu suabejojo ir atsakovo atstovė, tačiau dėl neekonomiškumo atsisakė galimybės jų tikrumui nustatyti prašyti skirti ekspertizę. Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija, atsižvelgiant ir į galimybę gauti laisvosios rašysenos pavyzdžių ribotumą dėl to, kad G. B. miręs. Ieškovas tokia galimybe dėl prašymo skirti rašysenos ekspertize, taip pat nepasinaudojo.

Vertinant ištirtus įrodymus kiekvieną atskirai ir visumoje, teismas mano, kad raštelis dėl pinigų gavimo su neaiškiu turiniu dėl pinigų sumokėjimo priežasties, preliminarioji sutartis sudaryta lietuvių kalba ir pasirašyta dviejų asmenų nemokančių lietuvių kalbos bei liudytojo parodymai apie aplinkybes, buvusias daugiau kaip prieš septynerius metus bei šių parodymų prieštaringumas dėl buto pardavimo, nes jis nebuvo parduotas ir tikslaus pinigų sumokėjimo aplinkybių nežinojimas, dėl ko šie įrodymai negali būti pakankamais ir patikimais įrodymų šaltiniais ieškovo reikalavimui pagrįsti. Be to, vertinant tai, kad ieškovas, vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, jam kaip šios srities atstovui keltini didesni reikalavimai. Ieškovas sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, sumokant už parduodamą turtą, pagal savo patirtį, turimas žinias galėjo ir turėjo veikti atidžiau ir rūpestingiau, negu veiktų asmuo, neturintis tokios patirties. Todėl vertinant įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog mirusysis buvo skolingas ieškovui, o pinigai, jeigu ir buvo sumokėti, nebuvo ieškovo sumokėti dėl kitų priežasčių, todėl jo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl ieškininio senaties termino praleidimo

Atsakovas kaip vieną iš ieškinio atmetimo pagrindų nurodo ieškinio senaties praleidimo terminą t.y. ieškovui pažeidus trejų metų naikinamąjį senaties terminą (CK 5.63 str. 4 dalis). Atsakovės manymu, nėra ieškovo nurodyta jokių priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis ir dėl to atnaujinti parleistą terminą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų 2010-10-19 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atsakovei dėl G. B. skolos paliko nenagrinėtu, motyvuojant, kad valstybė dar nėra priėmusi G. B. palikimo, nes nėra suėjęs 18 mėn. terminas, kuriam suėjus valstybė galėtų pradėti palikimo priėmimo procedūrą ir pabrėžė, kad valstybei priėmus palikimą, ieškovas kaip kreditorius, sutinkamai su CK 5.63 str. nuostatomis, turėtų teisę pareikšti valstybei reikalavimus. Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-15-750/2012 atmetė ieškovo reikalavimą perduoti G. B. priklausiusį turtą – buto dalį. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-01-10 („Liteko“ duomenys). Pagal CK 5.63 str. 1, 4 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šis terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas, jei nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti (CK1.117 str. 6d.). Pagal CK 1.130 str. 1, 3d. ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas. Taigi, nuo 2012-12-10 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-15-750/2012 įsiteisėjimo 2013-01-10 trijų mėnesių ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo (CK5.63 str. 1 d.). Ieškinys pateiktas 2015-06-26, praleidus naujai prasidėjusį ieškinio senaties terminą. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių dėl ko praleido šį terminą. CK 1.131 str. 1d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiais išdėstytais motyvais ieškinys atmetamas ir dėl praleisto termino jį pateikti.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina valstybei 4,83 € pašto išlaidų (CPK 88 str.1d. 3p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,83 € bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.