Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2034-951/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-27
Bylos Nr.
A18.-2034-951/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00902-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Pažeidėjas
O. K.
Institucija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-2034-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00902-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.3.3.; 21.9.10; (S) 21.11.3.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant V. A.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. K., jo atstovui advokatui J. N.,

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnioji inspektorė R. B. 2020-10-07 surašė administracinio nusižengimo protokolą O. K. atžvilgiu, kuriame O. K. buvo kaltinamas tuo, jog atliekant neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą 2020 m. rugsėjo 14 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad O. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepašalino 2019 m. rugsėjo 26 d. nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. (duomenys neskelbtini) surašytos neatitikties, t. y. neužtikrino vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos veikimo. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais O. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje O. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad šiame objekte dirbo kaip samdomas žmogus ir kaip įmonės savininkas nuo 1992 m. Tą objektą, rodos 1994 m., įsigijo jo žmona K.. Jie visą laiką investavo į priešgaisrinę saugą, objekto pagerinimo darbus. 2008 m. derindami darbus su tuo metu priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakingais asmenimis pakeitė visą priešgaisrinį vamzdyną, sutvarkė įvadus, pakeitė signalizacijas. Iki praeitų metų rugsėjo mėnesio visiems viskas buvo gerai. Praeitų metų rugsėjo mėnesį gavo pranešimą, kad bus planinis patikrinimas. Atvykus inspektorei, jai aprodė patalpas, ką paprašė, nufotografavo ir nusiuntė nuotraukas, nusiuntė visos teritorijos planus su vamzdynais, kurių niekas neturėjo, išskyrus juos. Buvo staigmena, kai nurodė, kad jų priešgaisrinis vamzdynas neatitinka keliamų reikalavimų. Jį, kaip įmonės vadovą, nubaudė 15 eurų bauda. Tiesiog priėmė sprendimą, kad bus pigiau sumokėti 15 eurų, nei vaikščioti į teismus ir samdyti profesionalius teisininkus. Jų įmonė niekada nebuvo to objekto savininkė. Jie buvo ne nuomininkai, o subnuomininkai. Tuo adresu yra registruota jų įmonė, bet ir be jų įmonės, rodos, tame pačiame pastate yra registruotos dar kelios įmonės. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neina tikrinti tų įmonių ir netvirtina, kad jie yra to objekto savininkai. Patikrinimo metu, kuris buvo 2019 m., inspektorei buvo pateikti žurnalai: priešgaisrinis žinių patikrinimo žurnalas, vidaus priešgaisrinio vandens žurnalas, kurio, kaip kalbėjo, jie neva nebuvo pateikę, bet jie inspektorei buvo pateikti. Nežino, ar inspektorė nepamatė. Jokių konfliktų su priešgaisrine tarnyba nėra turėjęs ir nemano, kad ateityje turės. Šitas žurnalas yra vedamas nuo 2008-08-27, kaip įrodymą, kad jie jį ne dabar parašė, gali pateikti tokį, jog čia yra parašai žmogaus, kuris prieš 4 metus yra miręs, tai gali paliudyti jo darbuotojai. Patikrinimo metu nebuvo išreikštas joks pageidavimas pateikti sutartis, nei nurodyti tikrą turto savininką. Kas liečia sutartis, apie kurias kalbėjo inspektorė, apie sutartį, kuri buvo įregistruota šiais metais „Registrų centre“, tai buvo padaryta, kai buvo pripažinta, kad jų įmonė nukentėjo dėl ,,Corona“ viruso, ir tam, jog gautų nuomos kompensacijas iš ,,(duomenys neskelbtini)“, jie turėjo ją užregistruoti. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – LR CK) nereikalauja tų sutarčių įregistruoti, neprivalo jų įregistruoti, jei to nepageidauja, arba nuomininkas savo valia to nepadaro. To neplaninio patikrinimo metu sulaukė skambučio, kad tokiu ir tokiu laiku būtų objekte. Jis atvažiavo, bet būtent tuo laikotarpiu jo vienas darbuotojas, kurį jis vieną beturi, prižiūrintis aikštelę, atostogavo. Jie teikia paslaugas policijai – saugo neblaivių vairuotojų ikiteisminio tyrimo metu sulaikytus automobilius. Tuo metu pas juos dirbo ekspertas. Jis tą ir pasakė, kad tuo metu negali būti su priešgaisrinės tarnybos darbuotojais, neturi laiko, kadangi pagal sutartis privalo būti aikštelėje, kurioje yra policijos atstovai. Niekas nederino laiko, na bent prieš dieną, dėl to ta situacija tokia ir gavosi. Paskui jį nubaudė dar kartą, nes bylos nagrinėjimas atsidūrė teisme. Tos nuotraukos, kur yra pateiktos, tai jie išsikvietė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri jiems įrenginėjo tuos priešgaisrinius čiaupus, direktorių, jam dalyvaujant, nufilmavo ir iš filmuotos medžiagos padarė tas nuotraukas, kad ta sistema veikė ir nesupranta, kodėl priešgaisrinė tarnyba nerodė noro, jog ją patikrintų. Tiesiog nusprendė, kad ji neveikia. Kai vyko tas patikrinimas, nedalyvavo, bet niekas netrukdė, nes priešgaisrinės tarnybos inspektoriai apėjo visas patalpas ir viską apžiūrėjo. Ar tą čiaupą apžiūrėjo, ar ne, nežino. Nežino, ar turi teisę įeiti į tas patalpas, kurios nesusijusios su jokiomis prekybos patalpomis, be turto savininko leidimo. Turi rašytinę subnuomos sutartį, ji surašyta 2020-01-01, bet prieš tai buvo tokia pati sutartis, tik data skyrėsi, ir ji nebuvo įregistruota viešajame registre. Dabar tiksliai nepasakys, rodos, ta sutartis, kuri neregistruota registre, buvo sudaryta 2017 m. Jie tame pastate dirbo subnuomos pagrindais, buvo subnuomininkai. 2017 m. sutartis galiojo 2019 m. Šia sutartimi subnuomininkams nebuvo pavesta atsakyti už priešgaisrinę saugą. 2019 m. patikrinimo metu nebuvo paprašyta parodyti dokumentą, iš kurio matytųsi, kokiu pagrindu naudojasi šiomis patalpomis. Atvirai pasakys, nelabai suprato, už ką jį baudžia. Dėl tų 15 eurų jam buvo lengviau tuo metu susimokėti baudą ir nesukti galvos, bet nepagalvojo apie galimas pasekmes, jog visa tai gali patapti tokia problema. Faktinės aplinkybės rodo, kad jokio pagrindo nebuvo, nes ir tada, ir dabar visa ta sistema veikia, funkcionuoja. Nebent jis kažko nežino, kas yra pasikeitę pagal reikalavimus. Po to atidžiau pasiskaitė LR CK, kas už ką atsako, tai yra, kad faktiškai turėjo atsakyti ta įmonė, kuri nuomoja tą pastatą. Tų aplinkybių šalinti nereikėjo, nes tas vanduo ten visada buvo. Jo manymu, dėl ko visas tas nesusipratimas kilo, rodo padaryta video medžiaga ir faktinės nuotraukos. Tą problemą 2008 m. jie buvo išsprendę nuo pradžių iki galo. Nesutiko su nurodyme nurodytais pažeidimais, nes jam ir nepaaiškino, ko konkrečiai iš jo nori. Inspektorė paaiškino, kad pas juos prie įvado buvo užsukta kažkokia sklendė ir viskas. Dėl to jis gavo tą 15 eurų baudą. Ta sistema įrengta pagal reikalavimus. Viena sklendė visada atidaryta, kad sistema būtų užpildyta vandeniu, o kita yra elektrinė sklendė. Elektrine sklende pagal LR CK turi pasirūpinti savininkas, kad ji visada būtų atidaryta. Šiai dienai ji yra atidaryta su savininkės žinia, nes po to ją atidarė. Ta sistema visada buvo veikianti ir funkcionuojanti. Tą sklendę atidarė po to, kai 2019 m. buvo gauta pastaba. Tik tada įsileido vandenį papildomai patikrinti, nes suprato, kad be šitų įrodymų teismui kils abejonių, ar apskritai ta sistema yra veikianti. Tai susiję su tuo, kad prekybinėse patalpose atsiranda vandens, nėra idealaus sandarumo. Kad neapsunkinti tų kitų nuomininkų gyvenimo, kurie ten prekiauja buitine technika, šį kartą viską iškraustė ir teko pateikti įrodymus, kad nėra taip, kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė teigė. Vanduo visą laiką buvo vidaus gaisrinėje sistemoje, tik ten dviejų sklendžių pagalba yra reguliuojamas jo kiekis į tą sistemą. Viena sklendė atidaryta, kad tie vamzdžiai neprarūdytų. Ta sklendė, kuri yra elektrinė, tai ji atidaroma mechaniniu būdu ir tik gaisro metu, kad būtų sukeltas didelis slėgis bei pateiktas didelis kiekis vandens. Kuomet mažoji sklendė atidaryta, bėga 5 metrų ilgio čiurkšlė, o kai didžioji atidaryta, bėga 25 metrų vandens čiurkšlė. Po 2019 m. vykusių ilgų diskusijų, trijų apsilankymų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, nors jie teigia, kad nesilankė, nubaudė jį, buvo priimtas sprendimas, todėl jie geriau vieną kartą tą dalyką išsiaiškins teisme, nes antrą kartą administracine nuobauda tarnyba nebaudžia, o perduoda bylos nagrinėjimą teismui ir pateiktus įrodymus nagrinėja teisme. Susidaro toks vaizdas, kad tikslas yra nubausti. Net sužinoję, kad nėra turto savininkai, neatšaukė sprendimo, ir iki šios dienos jo žmona nėra informuota pranešimu apie kažkokį pažeidimą. Skundė šį nurodymą. Jis skundą parašė 2019-11-19, o priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento direktoriaus pavaduotojas jam raštą atsiuntė 2019-12-09. Iš esmės jis nieko nekeitė, tiesiog tai buvo paprasčiausias aukštesnės instancijos formalus atsirašinėjimas dėl savo žemesnės instancijos darbuotojų veiklos. Atvirai pasakius, pražiopsojo 10 dienų terminą skundui pateikti. Jie pateikė savo argumentus, bet į juos niekas neatsižvelgė. Sklendė visada buvo atidaryta, ir sistema visada buvo pripildyta vandeniu. Sistema veikia tokiu principu, kad spintelėse, kuriose yra grubiai suvyniotos priešgaisrinės žarnos, kai žarną pajungi, prie jos atsisuka papildomas čiaupas, kad vanduo patektų į žarną. Iki to čiaupo vanduo visą laiką sistemoje užpildytas, bet kai ant vamzdžio užsideda papildomas žarnos jungiklis, tai jis nėra tiek sandarus, kad iš jo nebėgtų vanduo. Tik iš jo ir bėga vanduo, iš niekur daugiau. Tas papildomas žarnos jungiklis yra ta dalis, kuri jungiasi nuo žarnos prie švirkšto. Yra priešgaisrinė spintelė, vienas galas jungiasi prie jos, o kitą galą išsitempia į lauką bandymui, ir tas galas, kuris yra prie spintelės, nėra tiek sandarus, kad iš jo nebėgtų vanduo. Žurnalas buvo pateiktas, gali garantuoti, kodėl inspektorė to nematė, atsakyti negali. Jis jiems buvo atvežęs visos teritorijos planą ir įvado su sklendėmis nuotraukas. Ten buvo 1977 m. teritorijos planas su įvadais. Plane vanduo numatytas atitekantis į pastatą iš rezervuaro, bet ne į jo patalpas. Šiuo atveju vanduo atiteka iš vandentiekio tinklų taip, kaip ir buvo 1977 m., į jo žmonai priklausančią pastato dalį. Vandentiekio įvadas yra ten, kur ir buvo. Buvo pakeisti priešgaisriniai vidaus vamzdžiai, nieko daugiau. Kadangi sprinklerinė sistema jiems nėra privaloma, tai tie vamzdžiai buvo atjungti nuo sprinklerinės sistemos. 2008 m. atsirado pavojaus mygtukai čiaupų spintelėse. Pavojaus mygtukai čiaupų spintelėse reikalingi tam, kad aktyvuotų elektrinę sklendę. Juos įsirengė, nors jie jiems neprivalomi, tiesiog žiūrėjo į ateitį. Pavojaus mygtukai ir šiandien nėra prijungti prie elektrinės sklendės, nes vanduo visą laiką yra sistemoje. Tai buvo perteklinė priemonė. Tai nėra rekonstrukcija, tai yra patalpų pagerinimas. Pagal institucijos pasakymą ir pateiktas jo įvado nuotraukas, jam paaiškino, kad jį baudžia už tai, kad elektrinė sklendė yra uždaryta. Pareigūnė raštu jo nieko neprašė. Kai gauna šaukimus, visada ateina, jeigu yra sveikas ar neatostogauja. Niekada neignoravo tarnybos reikalavimų. Rugsėjo 14 d. vidaus gaisrinio vandentiekio sistema veikė. Nebuvo jokių kliūčių, nes jau pirmojo patikrinimo metu vanduo sistemoje buvo ir šiuo atveju taip pat. Tiesiog neplaninio patikrinimo metu niekas nieko netikrino, bent jau prie jo. Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyriaus vadovas be jokios abejonės turėjo galimybę susipažinti su jo raštu, rašytu 2019 m. lapkričio 19 d., nes vadovybė tikrai turėjo persiųsti jo raštą padalinio vadovui. Jis pateikė visą informaciją, kuri buvo svarbi administracinės bylos nagrinėjimui, ir kuri paneigtų jo atsakomybę dėl pažeidimo. Visi tie klausimai, kuriuos dabar buvo uždavusi atstovė, buvo paaiškinti vadovui. Manytų, kad vadovas ir visi darbuotojai ne tik, kad turėjo galimybę susipažinti su jo raštu, bet ir prievolę. Tai tikrai buvo ištaisymas ir patikslinimas, kad tokių pažeidimų nėra. Jei šiandien norėtų patikrinti vidaus priešgaisrinio vandentiekio sistemą, tai tiesiog reikėtų nuvažiuoti, atsidaryti spintelę, pasukti čiaupą ir vanduo arba bėga iš jos arba ne. Rugsėjo 14 d. patikrinimo metu jų niekas neprašė, net pageidavimo neišreiškė, kad patikrintų, ar vidaus priešgaisrinė gelbėjimo sistema veikia. Pasivaikščiojo po patalpas, pažiūrėjo žurnalus ir išvažiavo. Raštą, kurį siuntė institucijai, ir žurnalą gali pateikti teismui. V. buvo įmonės ūkvedys. Jie tikrindavo vidaus vandentiekio sistemą, kaip ir signalizacijai tikrinti samdo įmonę. Jie neatsako, bet tikrino, kad įsitikintų, jog sistema veikia, nes vieną kartą pas kaimynus buvo gaisras. Sutartyje numatyta priežiūra, bet ne atsakomybė. Vidaus priešgaisrinio vandentiekio patikros žurnalą pildo patys, tiesiog dėl savo pačių saugumo, nors teisiškai jų niekas to daryti neįpareigojo, bet jie tai padarė. Priešgaisrinei signalizacijai jie, kaip įmonė, pasamdė asmenį pagal visus reikalavimus. Patalpų savininkė yra jo žmona, bet jis nuo jos kai kuriuos rūpesčius nukėlė, kuriuos teisiškai galėjo nukelti. Yra priešgaisrinių signalizacijų reikalavimai, kad patikros būtų atliekamos kas metai. Teoriškai šita patikra turėtų rūpintis jo žmona, kaip turto savininkė, bet jis už ją tai padaro. Bet darbų, kurie susiję su rekonstrukcijomis, kažkokiais kapitalinių įrenginių remontais, pagal LR CK atlikti negali be raštiško savininko sutikimo. Jiems nereikėjo tokio sutikimo, nes nieko tokio nedarė. Jie atsakingi už bendrųjų reikalavimų įgyvendinimą, kad nebūtų grubiai pažeidžiami priešgaisriniai reikalavimai, tai yra, jog būtų gesintuvai, prieigos prie spintelių, o už visą kitą atsako savininkas, bet jie savo noru tikrina, tačiau atsakomybės už tai neneša. Formaliai vykdo reikalavimus, kurie atitiktų faktines aplinkybes, bet nei pagal sutartis, nei pagal LR CK neturi to daryti. Kad atsakytų į tą klausimą dėl to, kad institucijos atstovė patikrinimo metu nieko nedarė, norėtų patikslinti įvykio aplinkybes. Tą dieną institucijos atstovė paskambino telefonu ir paprašė, kad atvyktų tam tikru laiku. Jis buvo tuo laiku. Institucijos atstovai atvažiavo dviese pavėlavę gal kokį 15 min., tada jam paskambino policijos ekspertai, ir jis turėjo vykti į aikštelę, į darbą. Jis jiems paaiškino, kad neturi laiko. Jie jam raštiško nurodymo dėl neplaninio patikrinimo nepateikė. Jo supratimu, telefoninė teisė jau senokai nebegalioja. Susipažinti su to neplaninio patikrinimo tikslais ir būdais galimybės neturėjo, nes jis atsisveikino ir išvažiavo. Kiek žmonės, kurie nuomojasi patalpas, sakė, atstovė apėjo visas patalpas, jas apžiūrėjo ir kažkokių pastabų išsakyti negalėjo. Jis nedalyvavo tame patikrinime, kadangi neturėjo fizinės galimybės. Pas jį įmonėje tuo metu dėl ,,Coronos“ viruso vienas darbuotojas atostogavo, o buhalterė ir administratorė priklausė rizikos grupei, todėl joms į darbą leido nevaikščioti, o daugiau darbuotojų jie neturi, dėl to įmonės atsakingo asmens patikrinime ir nebuvo. Niekas tada neišreiškė tokio prašymo iš institucijos atstovų, kad paskirtų kažkokį asmenį ar kad paskirti vėlesnį laiką, jog patikrinti tas patalpas. Šiais metais rugsėjo mėnesį, kai buvo atliktas tas neplaninis patikrinimas dėl to pažeidimo, kuris buvo nustatytas 2019 m., ar jo nebuvo, nes jis tada tiesiog dėl nesusikalbėjimo pasirašė ant to nutarimo, nes ta sistema visada buvo užpildyta vandeniu ir sklendė visada buvo atidaryta. Nuo 1992 m. dirba visuose tuose objektuose ir nieko niekada panašaus nebuvo. Nieko naujo nepadarė, tiesiog atsuko sklendę ir įsitikino, kad vanduo veikia. Ta viena sklendė visada yra atsukta, kad sistema būtų užpildyta vandeniu. Šiuo atveju jie šitą elektrinę sklendę atidarė tam, kad užtenka vandens ir slėgio. Sklendė buvo darinėjama kartą per metus tam, kad ji nepriliptų. Šiuo atveju atidarė ir vandenį, jog įsitikintų, kad yra teisūs ir nereikia jokių papildomų investicijų. Nei žurnalo, nei video 2019 m. atvažiavęs į instituciją nepateikė, nes video buvo padarytas tik 27 dieną, žurnalą institucija buvo gavusi kartu su priešgaisrinio žinių patikrinimo pažymėjimu, kad jis turi teisę vesti tokius instruktažus. Kodėl jie nematė, atsakyti negali. Niekas jo nei klausė, nei prašė, kad atvežtų žurnalą. Jis pateikė tuos dokumentus, kurių prašė. Pirmą kartą jį nubaudė, institucijos teigimu, už tai, kad ta elektrinė sklendė neva buvo uždaryta. Jis su tuo sutiko ir sumokėjo tą 15 eurų dydžio baudą. Dabar suformulavo nuobaudą už tai, kad priešgaisrinis vandentiekis neatitinka savo funkcijų ir jis yra nefunkcionuojantis. Čia yra du skirtingi dalykai, nes institucija per tą laiką pakeitė nurodymą.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. jai buvo pavesta atlikti planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, kuriame dalyvavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. K., jis nepateikė dokumentų, kad veikė priešgaisrinio vandentiekio sistema, kuri pagal jų taisykles turi būti tikrinama ne rečiau kaip kartą į metus. Apžiūrėjus įvado patalpą, ten galimai buvo per mažas įvadas, kad būtų suteiktas toks debitas. Tačiau dokumentų nepateikė, dėl to buvo surašytas nurodymas, kuris įteiktas direktoriui, direktorius jį pasirašė, ir po to buvo pradėta administracinė teisena dėl pažeidimo. Iš karto buvo išsiųsti keli šaukimai. 2020 m. sausio 14 d., nedalyvaujant asmeniui, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nedalyvavo, nepateikė duomenų, nuomos sutarčių, kam priklauso patalpos, iš to ką pamatė, iš to ir buvo surašyta. Kadangi nurodyme buvo nurodytas terminas 2020 m. rugsėjo 14 d., tai buvo išrašytas pavedimas atlikti neplaninį priešgaisrinį patikrinimą. To patikrinimo metu taip pat nebuvo pateikti duomenys, kad sistema veikė, kad ji yra patikrinta. Tada nurodymas buvo galiojantis, duomenų nepateikta, jog pašalintas pažeidimas. Po šaukimo išsiuntimo asmuo vėl nedalyvavo, todėl buvo surašytas protokolas pagal ANK 505 str. 1 d. už nurodymo nevykdymą. Už vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos veikimo pažeidimus atsako savininkas, jei kitaip nenumatyta nuomos sutartyje. Dabar sužinojo apie savininką, kaip ir minėjo, priešgaisrinis departamentas ištraukė registrų išrašą. Tik šių metų rugsėjį sužinojo, kas yra savininkas. Iki tol UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius nepateikė nei nuomos sutarties, nei dokumentų, kad jis yra ne savininkas, sutiko su nurodymu, o jie prisijungimus prie VĮ ,,Registrų centras“ gavo tik šiemet, iki tol jie nesuteikdavo jiems informacijos. Nurodymas buvo surašytas ir jis buvo galiojantis. Jei yra nurodymas ir jis galiojantis, tai jį atšaukti galėjo tik aukštesnė institucija – departamentas, kitaip ji turi tęsti procesą, toliau prieiti iki teismo, kad teismas išsiaiškintų. Jei ta informacija būtų pateikta anksčiau – to pirminio protokolo surašymo metu, tai tada būtų galima atšaukti nurodymą, jį įteikti savininkei, galų gale pridėti nuomos sutartį, kas atsako už priešgaisrinę saugą šitame objekte, bet jie tuos duomenis sužinojo tik po to, kuomet tas nurodymas jau galiojo visus metus. Šiai dienai nesikreipė į departamentą, kad būtų atšauktas nurodymas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. K. buvo apskundęs nurodymą, tačiau jau buvo praėjęs terminas, ir departamentas nenagrinėjo. Ji galvoja, kad esant tokiai situacijai, asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nes nepateikė dokumentų. Jei viską laiku būtų pateikęs, tai gal atsakomybėn būtų patraukta savininkė. Ji atsako už priešgaisrinę saugą, nes nuo nuomos sutarties, prie kurios duomenų jie taip pat neprieina, ir priklauso, kas atsakys. Kai jie išsiunčia pranešimus apie objekto patikrinimą, ten būna surašyti visi klausimai, kurie susiję su objekto patikrinimu. Kuomet patikrinimo metu ateina, asmuo privalo pateikti tuos dokumentus. Atskirai raštiškai prašyti dokumentų jie neprivalo, nes juos turi parodyti patikrinimo metu. Jei nepateikia, paskambina, prašo žodžiu, kad pateiktų. Įrodymus turi surinkti tas subjektas, kuris surašo administracinių nusižengimų protokolą. Mano, kad šioje situacijoje yra tinkamai surinkti visi įrodymai. Iki 2020 m. spalio 7 d. surašant tą protokolą, pasitikslino VĮ ,,Registrų centras“ savininką, kas yra tos patalpos, kur buvo vandens čiaupas, savininkas. Anksčiau to padaryti nebuvo įmanoma todėl, kad jų institucija prisijungimą gavo tik šių metų sausio ar vasario mėnesį, o iki tol jie neturėjo teisės. Neplaninio priešgaisrinio patikrinimo metu ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus O. K. žodžiu paprašė, kad pateiktų nuomos sutartį, bet jis atsisakė. Tą gali patvirtinti kolega, vyresnysis specialistas A. Č., kuris dalyvavo kartu. Rašto, gauto iš O. K., kuris buvo adresuotas jų institucijai kaip apskundimas, kurį jie perdavė departamentui, ji asmeniškai elektroniniu paštu tikrai negavo. Jos vadovas yra K. B.. Ji matė šį raštą, nes atėjo per jų instituciją, o paskui pagal hierarchiją buvo perduotas nagrinėti aukštesniam. Priešgaisrinėje apsaugoje dirba jau 18 metų, o šiose pareigose gal kokį 14 metų. Kai objektas yra priduodamas ar pastatomas su tam tikrais tuo metu nustatytais reikalavimais, priimtas atitinkamų institucijų, tai tas, kas pastatė, yra savininkas, jis turi užtikrinti, kad visi priešgaisriniai reikalavimai būtų išpildyti. Kai priduoda, jie būna atlikti, o vėliau vykdoma priežiūra. Šiuo atveju nebuvo pritaikyti nauji norminiai aktai. Ten vandentiekio sistema buvo įrengta, jie nepaprašė įrengti nei daugiau čiaupų, nei mažiau, nes ten ir gesinimo sistema yra sena, kuri net neveikia. Ji nežino, ar ji atitinka reikalavimus, ar ne, bet tiesiog pagal visą tą dokumentų nepateikimą, kaip ir neveikia. Jiems privalo pateikti dokumentus, nes patys jungti negali. Vidaus vandentiekio sistemos išbandymo žurnalas yra, kuriame turi būti įrašai kasmet, kad nuleidžiamas vanduo, perpumpuojamos žarnos. Arba objekto savininkas, arba, jei nuomos sutartyje nurodyta, kad atsako nuomininkas, tai nuomininkas atsakyti už šio žurnalo pildymą, užvedimą. Tai turėtų būti apspręsta nuomos sutartyje. Tokios sutarties nematė. Savininko neprašė pateikti kažkokius dokumentus prieš surašant protokolą, nes nurodymas buvo įteiktas ir galiojantis. Jis dabar baudžiamas už nurodymo nevykdymą, bet visai ne dėl sistemos. Tai apibrėžta jų nuostatuose. LR CK yra numatyta, jei yra nurodyta nuomos sutartyje. Nematė pačios subnuomos sutarties. Jis pasirašė ant nurodymo, sutiko. Tuo metu, kai atliko pirminį planinį patikrinimą, nepateikė duomenų, kad yra ne savininkas. Jis galėjo net nepasirašyti ant to nurodymo, nes direktorius, pasirašydamas ant nurodymo, kaip ir sutinka su tuo pažeidimu bei nurodo, jog gavo. Tuo labiau, kad buvo ir pakviestas. Tas pasirašytas dokumentas patvirtina, kad matė, kas yra surašyta nurodyme, jog yra adresuota jam, ir ten nurodytas pažeidimas su terminu, kurį reikia vykdyti. Jis pasirašė, kad gavo dokumentą ir su juo susipažino. Ant dokumento yra parašas, kad gavo ir ant to dokumento toliau išaiškinta, kad jei netenkina, gali apskųsti. Buvo nagrinėjama administracinė byla, buvo išsiųsti trys šaukimai. Jis puikiai žinojo, kokia situacija ir tikrai galėjo atvykti į bylos nagrinėjimą, kai buvo tikrinama rugsėjį, o pats protokolas surašytas tik sausio mėnesį. Tikrai buvo pakankamai laiko pateikti duomenis. Įteikdami nurodymą, toliau surašė už tą pažeidimą, žmogus sutiko ir net sumokėjo baudą, nepateikė jokių duomenų, kad baudžiamas neteisėtai. Jau tai, kad jis susimokėjo baudą, parodo, jog jis sutinka su pažeidimu. Nespėjo susipažinti su pateikta vaizdine medžiaga. Turėjo būti žurnalas su parašais. Jei patikrinimo dienai būtų buvę pateikta, kad yra kitas savininkas, pagal jų taisykles dar turėtų būti surašytas, užvestas, pasirašytas žurnalas. Kai atvyksta, jei klausia, tai suteikia metodinę pagalbą. Pakitus tai situacijai, kai paaiškės, jog yra kitas savininkas, ji mano, kad spręs teismas, ar galima pakeisti tas aplinkybes. Tokio pranešimo, kurį pateikė po planinio pranešimo, šį kartą nepateikė, nes tai buvo neplaninis patikrinimas, jie net neprivalo pranešti prieš 10 dienų ir pateikti tos informacijos, nes jau planinio patikrinimo metu tą informaciją buvo pateikę, terminas nurodyme buvo konkretus. Savininką sužinojo po planinio patikrinimo. Nematė nuomos sutarties, ten tik yra įrašytas įrašas, kada įregistruota. Registro duomenų banko išraše yra parašyta, kada įregistruota nuomos sutartis, ir nuo kada įsigalioja. Kai buvo atliekamas neplaninis patikrinimas, tos sutarties net nebuvo. Nurodymą rašė O. K., nes ten buvo įsikūrusi ta įmonė. Jis dalyvavo patikrinime ir aprodė visas patalpas. Kaip supranta, jis svetimų patalpų rodyti negalėtų. Prisistatė, kad tose patalpose vyksta veikla. Tokiu pagrindu surašė, nes dalyvavo, o ne tai, kad atėjus į kažkokį pastatą, vaikščiojo ir susirado pavardę. Tuo labiau tie patikrinimai buvo tęsiami. Šitas patikrinimas ne pirmas. Pas juos duomenų bazėse jau buvo įrašytas savininkas, adresas. Gavo pavedimą šituo adresu atlikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą. Kad būtų laikomasi nuostatų pagal LR CK, jog už tokį pažeidimą turi atsakyti savininkas arba kitas asmuo, jei taip pavesta nuomos sutartimi, ėmėsi priemonių dėl sistemos veikimo, surašė nurodymą. Tam, kad išsiaiškintų, kokiam subjektui turi įteikti nurodymą, gavusi užduotį atlikti planinį patikrinimą, susiskambino. Pas juos sistemoje yra įrašyta, kad tokiu adresu yra įmonė. Ji gavo patikrinimą, jį atliko, jame dalyvavo vadovas ir net neužsiminė, kad jis yra ne savininkas. Tuo labiau turėtų pasakyti, jog ne savininkas. Net nujausti negalėjo, kad ten ne savininkas. Pagal ANK, duomenis apie padarytą administracinį nusižengimą turi rinkti institucija, kuri surašo. Po 2019 m. planinio patikrinimo pagal išsiųstus šaukimus asmuo atvykęs nebuvo. Šių metų rugsėjį ji asmenį informavo telefonu. Kol nepateikė jokių dokumentų, kad sistema veikia, tai ji neveikianti, nes jie iš akies nenustato. Apžiūri vizualiai įrenginius ir patikrina dokumentus. Šiuo atveju pasižiūrėjo, ar yra čiaupai, ar čiaupuose yra žarnos, kur ateina vandentiekio įvadas, o daugiau dokumentų, įrodančių, kad ji veikia, kaip ir negavo. Kai išsiunčia pranešimą, ten viskas yra surašyta, kokių žurnalų prašo, kas kiek laiko kokios sistemos atliekamos. Jokių dokumentų negavo. Prieš surašydami protokolą įteikia nurodymą. Po to kvietė dalyvauti administracinėje byloje, kurioje būtų paprašę tų visų dokumentų. Kadangi viską išsiuntė, bet negaudavo nurodytų dokumentų, tai surašė protokolą. Ji tik vizualiai patikrino mechaninę vidaus gaisro sklendę, bet nieko tikrai nelietė, neatsukinėjo, nes jie patys neprivalo to daryti. Tai privalo daryti savininkas ar paskirtas dalyvaujantis asmuo. Parodyti nereikia, jei pateikia dokumentus, tačiau jei jiems kiltų kokių klausimų, tai jie tokią teisę turi. Šiuo atveju dokumentų negavo. Kai įrengia vidaus vandentiekį, tai mažiausią skersmenį vamzdžiams daro 80, o ten jau vizualiai įvadas yra mažesnis nei 80. Tikėtina, kad ten to vandens sistemoje gali būti nepakankamai, dėl to tas video yra labai svarbus, jog būtų įsitikinta. Šiaip nuo pirminio įrengimo mažiausią skersmenį šitoms sistemoms daro 80. O kaip teigia, kad 1977 m. buvo tas pats įvadas, tai tas skersmuo šitai sistemai paprasčiausiai per mažas. Visų pirma, gali patikslinti aplinkybes, kai paskambino ir pasakė, kad baigėsi nurodymo terminas, paklausė, kada jis gali būti objekte. O. K. atsakė, kad pirmą valandą bus objekte. Ne jie nurodė laiką, kelintą valandą gali būti, tai jie prisitaikė ir atvažiavo tam laikui. Tuomet, kai jau atvyko, paklausė apie vidaus vandentiekį, atsakymo nebuvo, kad viskas veikia, va čia žurnalas, ar gali įrodyti, ar kitą dieną nukelti, ar valandą nukelti. Jokio prašymo, tik pasakė, jog neturi laiko ir niekas nepasikeitė, kaip ir prieš metus laiko, apsisuko bei daugiau su jais nekalbėjo. Tiesa, tik dar užsiminė, kad ne jis objekto savininkas. Jie toliau apėjo patalpas, kadangi yra neplaninis patikrinimas, jie turi apeiti. Apėjo prekybines patalpas, pasižiūrėjo čiaupų spinteles, pasitikrino tuos nuomininkus ir išvažiavo. Ji kaip ir minėjo, nuomos sutarčių nematė. Pas juos nuo 2007 m. yra tokia bendrinė sistema, kurioje yra suvedami duomenys ir prieš tai buvo įvesti tokie duomenys. Tai dėl to ir buvo patikrinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jei būtų įvesta kita įmonė, tai būtų tikrinusi kitą. Tuo adresu visas patalpas jie praėjo. Buvo kitos įmonės, kurių paprašė žurnalų, instruktažų, pasižiūrėjo gesintuvus. Jos tai pateikė. Reikia paleisti tą vandenį, pasižiūrėti konkrečiai, kur tas vanduo bėga, ar prie čiaupo, ar prie žarnos, ar prie sujungimo, kad būtų galima įvardinti tikslų vidaus priešgaisrinės vandens sistemos gedimą, o bendrai nurodant, kad vandens priešgaisrinėje sistemoje yra gedimas. Todėl ir reikia, kad dalyvautų įmonės atstovas ar pasamdytos įmonės atstovas, kuris viską detaliai parodytų. Ji iš akies pažiūrėjusi į čiaupo spintelę nepasakys, ar čia tvarkoje, ar ne. Jai yra svarbu dokumentacija. Dėl to jie ir kvietė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovą O. K. tam, kad jis atvyktų į vietą, kai vyksta tas nagrinėjimas, kad atsivežtų nuomos sutartį. Jie kvietė, kai buvo šaukimas, išsiųstas rugsėjo 21 d. Jis visai neatvyko nei po vieno išsiųsto šaukimo. Buvo duomenys, kad šaukimą gavo, nes buvo išsiųsta per registruotą paštą, yra pašto registro numeriai, o atsidarius sistemą rodė, jog įteikta. Ji mintinai dabar tikrai nepasakys, kada ir kokiu laiku jis buvo kviestas, reikia pasižiūrėti byloje.

Be O. K. paaiškinimų, liudytojos parodymų teismas remiasi ir kitais byloje surinktais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu; 2019-09-12 pavedimu atlikti objekto planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą; 2019-09-26 tarnybiniu pranešimu dėl planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo ir fotolentele; 2019-09-26 nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo; 2020-09-14 pavedimu atlikti objekto neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą; 2020-09-17 tarnybiniu pranešimu dėl neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo; VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu dėl 2019-09-26 nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, 2017-01-03 patalpų subnuomos sutartimi (duomenys neskelbtini), 2020-01-01 patalpų subnuomos sutartimi (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nusižengimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Kaip matyti iš O. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, šiuo atveju aktualus pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Bylos medžiaga liudija, kad 2019-09-26 buvo surašytas ir O. K. įteiktas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. Nurodyme buvo įvardinta neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams, t. y. neužtikrintas vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos (aktyviosios gaisrinės saugos priemonės) veikimas (vandens įvado patalpoje užsukta mechaninė vidaus gaisrinio vandentiekio sklendė, todėl vidaus gaisrinio vandentiekio sistemoje nėra vandens), be to, įrašytas pažeidimo pašalinimo terminas 2020-09-12.

Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, kad jis negali atsakyti dėl nurodymo nevykdymo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis yra, nėra pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, ji yra šių patalpų subnuomotoja, todėl už pastato inžinerinių tinklų remontą ar kitokią jų priežiūrą nėra atsakinga, 2017 m. buvo sudaryta sutartis, kuri galiojo ir 2019 m., šia sutartimi subnuomininkams nebuvo pavesta atsakyti už priešgaisrinę saugą. O. K. taip pat teisme teigė, kad priešgaisrinė vandentiekio sistema veikia, ji veikė ir 2020-09-14 atlikto patikrinimo metu, faktinės aplinkybės rodo, kad jokio pagrindo surašyti nurodymą nebuvo, nes ir tada, ir dabar visa ta sistema veikia, funkcionuoja, įrengta pagal reikalavimus, viena sklendė visada atidaryta, kad sistema būtų užpildyta vandeniu, o kita yra elektrinė sklendė, elektrine sklende pagal LR CK turi pasirūpinti savininkas, kad ji visada būtų atidaryta, šiai dienai ji yra atidaryta su savininkės žinia, tą sklendę atidarė po to, kai 2019 m. buvo gauta pastaba, tik tada įsileido vandenį papildomai patikrinti, nes suprato, kad be šitų įrodymų teismui kils abejonių, ar apskritai ta sistema yra veikianti, vanduo visą laiką buvo vidaus gaisrinėje sistemoje, tik ten dviejų sklendžių pagalba yra reguliuojamas jo kiekis į tą sistemą, nebuvo jokių kliūčių, nes jau pirmojo patikrinimo metu vanduo sistemoje buvo ir šiuo atveju taip pat yra, tiesiog neplaninio patikrinimo metu niekas nieko netikrino, bent jau prie jo. Teismas remiasi tokiais O. K. paaiškinimais, nes juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, be to, iš esmės patvirtino ir teisme liudytoja apklausta pareigūnė R. B.. Pastaroji teisme teigė, kad apžiūrėjus įvado patalpą, ten galimai buvo per mažas įvadas, kad būtų suteiktas toks debitas, tačiau patikrinimo metu dokumentų nepateikė, dėl to buvo surašytas nurodymas, kuris įteiktas direktoriui, ir po to buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, asmuo byloje nedalyvavo, nepateikė duomenų, nuomos sutarčių, kam priklauso patalpos, iš to ką pamatė, iš to ir buvo surašyta, patikrinimo metu taip pat nebuvo pateikti duomenys, kad sistema veikė, kad ji yra patikrinta, jog pažeidimas pašalintas. Be to, liudytoja taip pat tvirtino, kad už vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos veikimo pažeidimus atsako patalpų savininkas, jei kitaip nenumatyta nuomos sutartyje, dabar sužinojo apie savininką, nes jie prisijungimus prie VĮ ,,Registrų centras“ gavo tik šiemet, iki tol jie tokios informacijos negaudavo.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. Nr. 64 įsakymu patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 406 punktą, statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu. Šiuo atveju paminėtina, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas liudija, jog kaltinime įvardintų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. K., o šias patalpas subnuomos sutarties pagrindais naudoja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismui buvo pateiktos subnuomos sutartys, t. y. 2017-01-03 patalpų subnuomos sutartis (duomenys neskelbtini) ir 2020-01-01 patalpų subnuomos sutartis (duomenys neskelbtini). Iš šių sutarčių matyti, kad tiek 2019-09-12 vykusio planinio patikrinimo metu, tiek 2019-09-26 nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo surašymo metu, tiek 2020-09-14 vykusio neplaninio patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkui nebuvo perkelta pareiga ir atsakomybė už vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos veikimo pažeidimus. Pagal minėtų sutarčių 5.2.2 punktą nuomininkas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo įpareigotas laikytis teisės aktų nustatytų patalpoms keliamų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Tokios aplinkybės, t. y. tiek aptartas teisinis reguliavimas, tiek byloje gauti duomenys, rodo, kad O. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudojo nuomininko teisėmis, negali būti atsakingas už nuomojamų patalpų vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos tinkamą veikimą. Todėl darytina išvada, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo surašytas 2019-09-26 nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, nepaisant to, kad O. K. su nurodymu buvo supažindintas ir ant jo pasirašė.

Dar daugiau, byloje kilo klausimas ir dėl to, ar 2020-09-14 neplaninio patikrinimo metu buvo tinkamai patikrintas duoto nurodymo įvykdymas. Kaip minėta, O. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis pats dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti patikrinime, taip pat teigė, kad patikrinimo metu gaisrinio vandentiekio sistema veikė tinkamai. Liudytoja apklausta pareigūnė teigė, kad ji patikrinimo metu tik vizualiai patikrino mechaninę vidaus gaisro sklendę, bet nieko nelietė, neatsukinėjo, nes jie neprivalo patys to daryti, tai privalo daryti savininkas ar paskirtas dalyvaujantis asmuo, parodyti nereikia, jei pateikia dokumentus, tačiau jei jiems kiltų kokių klausimų, tai jie tokią teisę turi, šiuo atveju dokumentų negavo, o O. K. dar užsiminė, kad ne jis objekto savininkas. Kaip rodo bylos medžiaga, 2020-09-14 vykdant neplaninį patikrinimą, patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ar jo įgaliotas asmuo nedalyvavo, kas reiškia, kad nebuvo asmens, galinčio tikrinantiems pareigūnams pateikti dokumentus, parodyti vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos veikimą. Kas teismui kelia pagrįstas abejones dėl to, ar tinkamai buvo patikrintas duoto nurodymo įvykdymas. Dar daugiau, teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2020-11-04 atlikus patalpos (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) vidaus gaisrinio vandentiekio patikrinimą (duomenys neskelbtini), vizualiai nustatyta, jog atsukus čiaupų spintelėse esančias sklendes, per plokščiąsias žarnas vanduo teka į švirkštą ir vandens srovė siekia pastato stogą, buvo bandyti 2 vidaus gaisrinio vandentiekio čiaupai prie rytinio ir vakarinio išėjimų iš patalpos apie 5 min. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad vandens įvado patalpoje sklendė ant vamzdžio, kuriuo vanduo tiesiogiai patenka į vidaus gaisrinio vandentiekio sistemą, yra atidarytoje padėtyje ir iš jos išeinantys laidai niekur nepajungti, t. y. vidaus gaisrinio vandentiekio sistema veikė. Taip pat pažymėta, kad 2019-09-12 patikrinimo metu vandens įvado patalpoje ta pati sklendė buvo uždarytoje padėtyje.

Paminėtina, kad teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog O. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti O. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat tai, kad išdėstytos aplinkybės rodo, jog O. K. nėra subjektas pagal institucijos užfiksuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nesant O. K. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad O. K. pasinaudojo šia teise ir sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu J. N., kuris O. K. interesams atstovavo bylą nagrinėjant teisme. Teismo posėdžio metu buvo gautas prašymas atlyginti O. K. patirtas išlaidas už advokato pagalbą nagrinėjant bylą teisme, iš viso 400 Eur, kartu su prašymu pateikti duomenys, patvirtinantys 400 Eur sumos sumokėjimą advokatui J. N..

Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neįtvirtina teisės pažeidimu kaltinto ir vėliau išteisinto asmens teisės į teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakant į klausimą, ar asmeniui privalo būti suteikiamas toks išlaidų atlyginimas, turi būti atsižvelgiama į nacionalinę teisę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1995 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus (pareiškimų Nr. 15346/89, 15379/89) 49 par.; 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Shimidzu ir Berllaque prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 648/06)). Iš naujausios teismo praktikos panašioje byloje galima matyti, kad bylose dėl administracinės atsakomybės taikymo šalies patirtų išlaidų kompensavimas gali būti ribojamas siekiant viešojo intereso ir laikantis proporcingumo principo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 73579/17 14620/18) 66, 69 par.). Pažymėtina, kad iš minėtos Masson ir Van Zon prieš Nyderlandus bylos ir kitose bylose suformuotos jurisprudencijos galima daryti išvadą, jog Konvencija negarantuoja teisės gauti teismo procese patirtų išlaidų atlyginimą, jeigu to nenumato nacionalinė teisė, todėl, net jeigu pagal ANK jos nepriteistinos, iš Konvencijos kylantys reikalavimai yra tenkinami, kada dėl atsiradusio teisinio reguliavimo bylinėjimosi išlaidų klausimas gali būti sprendžiamas tame pačiame procese, remiantis ANK įtvirtintomis taisyklėmis.

Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) normose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja LR BPK 103–106 straipsniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016 yra išaiškinęs, kad LR BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimo (apmokėjimo) klausimo. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta LR BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016, 31 punktas. Teismų praktika. 2016, 45, p. 357-376). Kadangi administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal LR BPK taisykles (ANK 666 straipsnis), todėl šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamu atveju sprendžiant asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus, kad nei ANK ir LR BPK nenumato galimybės atlyginti O. K. patirtų advokato išlaidų samdant pasirinktą advokatą, darytina išvada, kad O. K. prašymas dėl bylinėjimosi (advokato) išlaidų atlyginimo netenkintinas. Tokios praktikos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. AN2-140-309/2019, Nr. AN2-120-354/2019, Nr. EAN2-12-300/2020, Kauno apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-327-593/2020.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

O. K. prašymą dėl bylinėjimosi (advokato) išlaidų atlyginimo atmesti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė