Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-469-1058/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-21
Bylos Nr.
1-469-1058/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29057-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis
R. G.
Nukentėjusysis
V. N., I. K.
Advokatai
Stasys Survila, Paulius Jablonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3119-1058/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29057-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,nukentėjusiesiems V. N. ir I. K., jų atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB “B“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. disponavo suklastotu dokumentu ir per kitą asmenį, nežinojusį apie daromas nusikalstamas veikas, pateikė melagingą informaciją įstaigai siekdamas gauti dokumentą. Jis, žinodamas, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas nėra I. K. ir statinio projektuotoja nėra R. Ž., suvokdamas, kad dokumentuose: 2020 m. vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Statybos projektų tvirtinimo lape, 2020 m. dokumentų sudėties sąvaduose, 2020 m. pamatų plane, 2020 m. pirmo ir antro aukšto laikančių konstrukcijų plane, 2020 m. antro aukšto ir mansardos perdangų plane, 2020 stogo gegnių išdėstymo plane, 2020 m. mazgų plane, 2020 m. sausio 23 d. projekto A laidos techninėje užduotyje, 2020 m. pastato padėties sklype plane, 2020 m. pirmo ir antro aukšto plane, 2020 m. mansardos plane, 2020 m. fasado tarp ašių plane, yra įrašyta melaginga informacija apie gyvenamojo namo statytoją ir statinio projektuotoją bei žinodamas, kad minimuose dokumentuose yra suklastoti I. K. ir R. Ž. parašai, šiuos suklastotus dokumentus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu ir dieną, bet ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 12 d., panaudojo, pateikdamas juos UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekdamas, kad minimuose dokumentuose esančios melagingos informacijos pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patvirtintų deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių) jo (jų) dalies (ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (toliau – ir Deklaracija), po ko UAB „S“, darbuotojai, kurie nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, parengė Deklaracija, kurią 2020 m. birželio 29 d. pasirašė UAB „S“ direktorius M. B., nežinojęs apie daromas nusikalstamas veikas, ir 2020 m. birželio 29 d. Deklaraciją su suklastotais dokumentais per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, po ko pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu buvo patvirtintas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas.

Kaltinamasis R. G. teisme savo kaltės nepripažino. Parodė, kad klientus surado A. S.. Buvo neįregistruotas garažas, klientai norėjo, kad jis būtų įregistruotas. Pagal A. S. rekomendaciją jis surado matininkę E. E.-S. Ji padarė garažo matavimus. Toliau pirkėjams viskas tiko. Sutarė, kad jeigu dėl įrašo registre „Nebaigta statyti“ kiltų problemų, pirkėjams bus grąžinti 3 000 EUR. Bankas pirkėjams davė paskolą, bet jie nusprendė apsidrausti ir pasakė, kad reikia tvarkyti namo dokumentus. Jis pasitarė su E. E.-S. ir ji patvirtino, kad galima taip padaryti. Po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jis E. E.-S. davė seną 2001 m. kadastrinę bylą, o paskui, apie liepos 1 d., ji atvežė naują kadastrinę bylą. Tuo metu jam paskambino iš UAB „S“ kažkokia moteris ir paklausė, kieno vardu reikia viską daryti (kadangi dabar savininkai yra I. K. ir V. N.). Jis paskambino V. N. ir ji pasakė, kad I. K.. Tada jam iš UAB „S“ elektroninio pašto atsiuntė įgaliojimus V. N. I. K. ir I. K. M. B., taip pat pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams ir pažymą apie statinio atitiktį projektui. Naują kadastrinę bylą atidavė I. K., kuris pasirašė A. S. atsiųstą lydraštį, patvirtinantį, kad atiduodama kadastrinių matavimų byla. Tada jie turėjo užregistruoti „Registrų centre“ ir per savaitę tai padarė. Jis nežino, kas rengė Deklaraciją, viską tvarkė per E. E.-S., matė tik jos perduotą kadastrinių matavimų bylą, o UAB „S“ pateikė tik minėtus keturis pasirašytus dokumentus, duomenų apie namo projektuotoją neteikė, nežino, iš kur jiems ši informacija buvo žinoma. Senąją kadastrinių matavimų bylą (2001 m.) buvo nusifotografavęs, matė, kad projektuotoja buvo nurodyta R. Ž., tačiau tą faktą išsiaiškino vėliau, tik kilus problemoms su teismais. Jam buvo kilęs klausimas, kodėl ant įgaliojimo nurodyta, kad statytojas yra I. K., bet E. E.-S. ir UAB „S“ paaiškino, kad taip yra pagal įstatymą, nes dabar jie yra savininkai. Kodėl Deklaracijoje prie duomenų apie statytoją, prie I. K. pavardės yra nurodytas jo (R. G.) telefono numeris, nežino, gal todėl, kad būtent jis bendravo su UAB „S“. Negalėjo paaiškinti, kodėl preliminarios pirkimo pardavimo sutarties data yra vėlesnė nei projekto A laidos techninės užduoties data (t. 1, b. l. l75). Mano, kad šį dokumentą parengė arba E. E.-S., arba UAB „S“. Nežino, kokiu būdu atsirado I. K. parašai ant kaltinime nurodytų dokumentų. Negalėjo pakomentuoti M. B. parodymų, kad visus kaltinime nurodytus dokumentus, kurie pasirašyti I. K., jis gavo elektroniniu paštu. Nurodė, kad M. B. siuntė tik aptartus keturis dokumentus. Kaltinime nurodytų dokumentų nėra matęs. Nežino, kas rengė statinio projektavimo užduotį, brėžinius. Su M. B. nėra tiesiogiai bendravęs, tik per E. E.-S. Kas rengė dokumentus „Registrų centrui“, nežino. Telefonu bendravo tik su moterimi iš UAB „S”. Matė tik senos kadastro bylos (2001 m.) brėžinius, ten namo planai buvo. Paslaugas iš UAB „S“ galėjo užsakinėti E. E.-S., sumokėjo jis, grynais per E. E.-S. – 1 500 EUR. Mokėjo už dokumentų, A laidos projekto sutvarkymą, kas tiksliai į UAB „S“ paslaugą įėjo nežino. E. E.-S. žinojo apie statusą „Nebaigta statyti“ ir kad yra 100 proc. baigtumas. Ant sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderio iš UAB „S“ (t. 2, b. l. 146-147, 153-154) yra jo parašai. Nežino, kada buvo sudarinėjami namo statybos planai ir ar tai buvo 2020 m. Jis samdė specialistus, nes pats nesupranta. Kaip „Infostatyboje“ planai tapo 2020 metų, nežino. Jis name yra atlikęs stogo rekonstrukciją ir pastatęs garažą. Negali pasakyti, ar stogo rekonstrukcijos darbai buvo prižiūrimi statybų vadovo. Namo baigtumas buvo tvarkomas po pirkimo pardavimo sutarties, nes iš pradžių pirkėjai norėjo tik garažo, o paskui sugalvojo dar kažką, todėl viskas taip nusitempė. A. S. pirkėjams minėjo, kad namo plotas neatitinka ploto, nurodyto „Registrų centre“. Yra baigęs (duomenys neskelbtini) prieš 20 metų. Mokėsi (duomenys neskelbtini) profesijos. Ikiteisminio tyrimo metu R. G. davė analogiškus parodymus, papildomai pažymėjo, kad negali paaiškinti, kodėl įgaliojimuose I. K. buvo nurodytas namo statytoju, kadangi dokumentus rengė ne jis. Apie namo statybas ir dokumentaciją nieko nežino, dėl to ir samdėsi žmogų, kad padėtų sutvarkyti dokumentaciją. Su I. K. ir V. N. buvo susitarę po minėto namo pardavimo, jog jis padės sutvarkyti dokumentus, kad namas būtų 100 proc. baigtas statyti. Dokumentus parengti ir pateikti nusisamdė matininkę E. E.-S. Jis jai paaiškino, jog yra nebaigtas 100 proc. statyti namas, kuris parduotas ir nauji pirkėjai nori, kad namas būtų su tvarkingais dokumentais. Kokius dokumentus ji tvarkė, negali pasakyti, tačiau sutvarkytus dokumentus atidavė 2020 m. liepos 1 d., t. y. deklaraciją apie namo užbaigtumą ir kitus dokumentus, kurių negali dabar įvardinti. Galimai ta pačia diena susitiko su I. K. ir jam perdavė visus dokumentus, kuriuos jam perdavė matininkė E. Kas dokumentuose buvo surašyta, jis nesigilino, kadangi nežino, kas juose turi būti. Kad dokumentuose yra suklastoti parašai, nežinojo ir jų neklastojo. Taip pat nori paminėti, kad namas tuo metu jau priklausė I. K. ir jis buvo, kaip tarpininkas, kadangi buvo toks susitarimas. Kas Deklaraciją pateikė „infostatyba“ jis nežino (t. 3, b. l. 4-6, 23-25).

Nukentėjusysis I. K. teisme parodė, kad iš R. G. įsigijo namą žinodami, kad jo baigtumas 100 proc., tačiau įregistruota būklė „Nebaigtas statyti“. Su pardavėju prieš sudarant notarinę sutartį susitarė, kad bus sutvarkyti dokumentai, įregistruotas statybos baigtumas. Tokia sąlyga buvo įtraukta jo ir V. N. iniciatyva. Namo būklė „Nebaigtas statyti“ buvo pastebėta tvarkantis paskolos dokumentus, todėl tokia sąlyga į preliminarią sutartį nebuvo įtraukta. Prieš perkant namą apžiūrėjo du kartus. Rado per skelbimą internete, nepamena, kad tame skelbime būtų nurodyti kokie nors namo trūkumai ar jo baigtumas. Antros apžiūros metu pasitiko tik brokerė, ji namo dokumentų nerodė. R. G. prašymu jis su V. N. pasirašė popierius, kurių prasmės nesuprato. Po preliminarios pirkimo sutarties jie pasirašė 2020 m. birželio 12 d. įgaliojimą M. B. atstovauti valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, o V. N. pasirašė įgaliojimą jam (I. K.). Perskaitė įgaliojimus, bet nesuprato jų esmės. Matė, kad įgaliojime buvo parašyta „statytojas I. K.“, įgalioja atitinkamus asmenis atlikti atitinkamus veiksmus, bet jiems buvo paaiškinta, kad tai reikalinga, jog iš „Nebaigta statyti“ būtų padaryta į „Baigta statyti“. Be to, R. G. ragino greičiau pasirašyti. Atrodo, kad įgaliojimas pasirašyti buvo pateiktas elektroniniu paštu, kaip ir 2020 m. birželio 12 d. Pažyma apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams ir Pažyma apie statinio atitiktį projektui, kurias taip pat pasirašė R. G. nurodymu. Tų dokumentų esmės nesuprato, niekada su tokiais dokumentais nebuvo susidūręs, pirmą kartą pirko namą, pasitikėjo žmonėmis. Prieš pasirašant buvo matę tik dalį dokumentų, pvz. namo projekto nebuvo matę. Vėliau pasirašė priėmimo-perdavimo aktą, prašymą Registrų centrui registruoti. Iš kur R. G. gavo persiųstus pasirašyti dokumentus ir kas juos parengė, nežino. Jų pasirašytus dokumentus V. N. grąžino R. G. elektroniniu paštu. Nežino, ar buvo matęs Deklaraciją. M. B. nepažįsta, viską tvarkė per R. G., su kitais žmonėmis nebuvo susitikę. Jis nėra matęs Statinio projektavimo užduoties (t. 1, b. l. 62-73 antra pusė), joje esantis parašai ne jo. Su projektuotoja Ž. susitikęs niekada nebuvo. Ant Projekto A laidos techninės užduoties (t. 1, b. l. 75 antra pusė) esantis parašas ne jo. Mano, kad jo parašai ant minėtų dokumentų buvo nukopijuoti R. G., nes, turbūt, turėjo problemų su namo įregistravimu. Paskutinį kartą su R. G. buvo susitikę prieš einant į Registrų centrą. Jis pateikė dokumentus namo įregistravimui ir liepė su jais eiti į Registrų centrą, o po sutvarkymo būtinai jam pranešti. Į Registrų centrą neštus dokumentus persiskaitė, pasirašė, jam buvo paaiškinta, kad tie dokumentai yra skirti padaryti tai, kas buvo sutarta notarinėje sutartyje. Kad kaltinime nurodyti jo (I. K.) parašai suklastoti, pastebėjo po to, kai atstovas pažiūrėjo popierius. Tada pastebėjo, kad yra netvarkingi popieriai. Apie namo projektą sužinojo tik po to, kai jų atstovas paprašė atsiųsti kopiją. Į teisininką kreipėsi dėl namo defektų, galvojo, gal pavyks gauti kokią kompensaciją. Pats (I. K.) prie namo statybos finansiškai neprisidėjo, tuo metu buvo po rimtos operacijos, todėl niekaip nebūtų galėjęs būti statytoju. Jo profesija nėra susijusi su statybomis. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), jo išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis. A. N. nepažįsta. Prašomą priteisti neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai, kai suprato, kad turi namą, bet jo neturi. Dabar tame name negyvena, nuomojasi butą, turi finansinių problemų, reikia mokėti paskolą. Sugyventinė tuo metu buvo nėščia ir R. G. tai žinojo, nes pas notarą R. G. brokerė davė nealkoholinio šampano, sakydama, kad „jums negalima, V. nėščia“. Jautė stresą, pergyveno, po to turėjo dar vieną (duomenys neskelbtini) operaciją, dėl nervų. (duomenys neskelbtini) gydymas jam buvo atliekamas ir 2016 m., ar jis susijęs su 2020 metų gydymu, nežino, bet dėl tų problemų, nervų paūmėjo skausmas. Gydytojas žodžiu davė rekomendacijas, kaip maitintis, gydytis. Tų rekomendacijų buvo sunku laikytis dėl patirtų pergyvenimų. R. G. žinojo, kad jis yra po operacijos. Jam nepriimtina galimybė parduoti namą kai jo dokumentacija netvarkinga, kai ant jo yra pakabinta tai, ko jis nėra daręs. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, papildomai pažymėjo, kad antrosios namo apžiūros metu dalyvavo tik brokerė ir nors jie norėjo pamatyti papildomus namo dokumentus, brokerė teigė, jog juos pateiks vėliau. Tvarkantis paskolos dokumentus iškilo namo pridavimo klausimas, namo pardavėjai teigė, jog namą priduos tik po pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi jiems skubiai reikėjo pinigų. Pasitikėjo pardavėjais, sutiko, jog po namo pirkimo-pardavimo sutarties šiuo nesklandumus sutvarkys (t. 2, b. l. 95-97, 98-100).

Nukentėjusioji V. N. teisme parodė, kad sausio pradžioje su sugyventiniu išsirinko namą ir sausio gale susitiko su brokere pasirašyti preliminarią sutartį. Po mėnesio vyras atsigulė į ligoninę operacijos, taip pat jie padavė paraiškas banko paskolai. Gavo teigiamą atsakymą iš „Swedbank“, bet bankininkė patarė, kad būtų geriau, jei namo dokumentuose „Nebaigta statyti“ būtų padaryta į „Baigta statyti“. Tik tada jie ir sužinojo, kad namas neįregistruotas kaip „Baigtas statyti“. Brokerė sutiko su tokiu jų reikalavimu. Su R. G. iš pradžių nebendravo, nes jis visą atstovavimą buvo davęs brokerei. Su juo pradėjo šnekėtis, kai pasirašė pirkimo pardavimo sutartį pas notarą. Jie pageidavo į notarinę sutartį įtraukti sąlygą, kad „Nebaigta statyti“ būtų padaryta į „Baigta statyti“, susitarė, kad iki rugpjūčio 1 d. būtų sutvarkyti visi dokumentai. Dar po mėnesio ji (V. N.) pradėjo galvoti, kad gal to namo nebenori, bet brokerė pasiūlė nuleisti 3000 ir ji sutiko pagalvoti. Paskui jie apsisprendė namą pirkti, nors R. G. ir nenuleido kainos. Pasirašius notarinę sutartį, po to, kai bankas pervedė pinigus, R. G. jos elektroniniu paštu atsiuntė įgaliojimus. Tada buvo penktadienis, todėl dokumentus norėjo pasirašyti pirmadienį, bet R. G. vis ragino greičiau pasirašyti dokumentus ir pasirašytus atsiųsti jam, nes nuo to priklauso tolimesnė darbų eiga. Pasirašyti reikėjo jos (V. N.) įgaliojimą I. K. ir I. K. įgaliojimas M. B.. Pasirašytus, nuskanuotus įgaliojimus ji nusiuntė R. G.. Po to pasirašymo, dokumentai buvo ilgai tvarkomi. Liepos 1 d. susitiko su bet R. G. pasirašyti perdavimo aktą. Pasirašė I. K. ir R. G.. Paskutinis dokumentas buvo pasirašytas nešant į Registrų centrą, tai buvo dokumentų perdavimo lydraštis (t. 1, b. l. 115), jį nešė į Registrų centrą. Pasirašė tik šį dokumentą ir tuos, kuriuos gavo elektroniniu paštu. Liepos gale pradėjo kosmetinius remontus ir pradėjo viskas lįsti, pradėjo kimštis kanalizacija, nerado valymo įrenginių. Tada nusprendė kviesti advokatą ir jis pastebėjo, kad neatitinka langai, kvadratūra. Susisiekus su Statybų inspekcijos atstove paaiškėjo, kad ant jų namo naujos statybos projekto yra jų (I. K.) parašai. Pirkdami namą, projekto nematė iki notarinės sutarties pasirašymo, matė tik lankstinuką. Ji ir I. K. prie namo statybos nei finansiškai, nei darbais neprisidėjo. Architektės R. Ž., statybos vadovo A. N., E. S., M. B. nepažinojo. Jie nori grąžinti namą ir kad R. G. grąžintų pinigus, todėl atstovas susiekė su R. G. ir jo advokate. Jie prašė pagailėti, nes turi šeimą, siūlė bendromis jėgomis parduoti kitiems žmonėms. Nesutiko, nes nenori, kad juos į teismą paduotų kiti žmonės. Tas namas griūna akyse. Jos išsilavinimas kolegijinis, dirba (duomenys neskelbtini). Pateikiant dokumentus į Registrų centrą dalyvavo, ten nešė dokumentų perdavimo lydraštį, gal kadastro bylą, ir gavo lapą, kad po 1-2 d. bus teisėti namo savininkai. Pasirašė kažkokius dokumentus, kuriuos padavė Registrų centre. Tą dokumentą, kurį davė R. G. prieš einant į Registrų centrą, pasirašė vyras. Pradiniam įnašui buvo prašyta ne 15 procentų, o 20 procentų, ji buvo pasiskolinusi juos iš senelių. R. prašė 120 000 EUR, o nulygo ant 116 000 EUR, todėl buvo sutarta, kad R. grąžins tuos 4 000 EUR. Notarinėje namo pirkimo sutartyje nurodyta 120 000 EUR, o reali kaina buvo 116 000 EUR. R. G. sakė, kad negrąžins tų pinigų, kol nebus visų dokumentų ir namas nebus priduotas Registrų centrui. Prašo atlyginti 15 000 EUR neturtinę žalą, nes tuo metu laukėsi, buvo pasiskolinę pinigų pradiniam įnašui, o namas šaltas, išmušinėja elektrą, neturi, kur gyventi, nuomojasi ir dar moka bankui. Ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad tik pastebėję namo defektus ir pasisamdę teisininką pamatė, jog I. K. užregistruotas įsigyto namo statytoju. Taip pat paaiškėjo, jog visi dokumentai, susiję su architektūriniais dokumentais apie naujas namo statybas, jiems nebuvo pateikti, bei ji su I. K. su jais nebuvo susipažinę. Taip pat buvo pastebėta, kad yra suklastotas I. K. parašas ant naujos namo projektinės dokumentacijos, kurių nematė, kai pirko namą (t. 2, b. l. 106-108).

Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodymus duoti atsisakė. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad 2019 m. nusprendė parduoti namą adresu (duomenys neskelbtini), todėl nusisamdė brokerę A. S., kuri įdėjo į skelbimus parduodamą namą minėtu adresu. Dokumentus tvarkė ir namo pardavime labiau dalyvavo jos vyras. Maždaug 2020 m. atsirado namo pirkėjai V. N. ir I. K.. Iš pat pradžių jau buvo matyti, kad V. N. nemaloniai bendraudavo, kabinėdavosi prie žodžių ir iš smulkmenų keldavo dideles problemas. V. N. ir jos vyras I. K. matė iš karto, kad namas yra ne pirmų metų statybos, jie šiame name pragyveno 9 metus, nuolatos prižiūrėjo namą, vanduo ant galvos nelašėjo, bet reikalavo remonto. Pirkėjai namą apžiūrėti atvyko net kelis kartus, namą aprodyti važiavo jų brokerė. Ji su vyru kokį namą įsigijo, toks jis ir liko, nieko papildomai nedastatinėjo, tiesiog tvarkė aplinką, įsistatė langus naujus, vyras tvarkė garažą ir kitus apdailos darbus. Maždaug 2011 m., kai įsigijo namą, jis jau buvo su statusu „Nebaigtas statyti“, į tai labai nesigilino, nes bankas davė paskolą būstui įsigyti, pamanė, jog tai reiškia, kad namo dokumentai tvarkingi ir čia nėra didelės problemos namo pirkimui, daugiau nelabai ką gali papasakoti. Apie jų nusiskundimus ir kokius dokumentus vyras jiems padėjo tvarkyti, ji negali pasakyti. Kadangi ji su vyru yra namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, tai pasirašinėjo pardavimo dokumentus pas notarą, daugiau nieko nėra pasirašiusi. Dokumentus klastoti jiems nebuvo tikslo, nuo pirkėjų jie nieko nenorėjo paslėpti, viskas buvo aprodyta ir net kelis kartus, su dokumentais taip pat buvo supažindinti, bei matė jog namas yra su statusu „Nebaigtas statyti“. Jos vyras kaip tik jiems padėjo susitvarkyti dokumentus, nors net neprivalėjo. Iš pradžių ji net nežinojo, kad pirkėjai turi nusiskundimų namu, su ja asmeniškai nei V. N., nei I. K. nebandė susisiekti ir jai neskambino. Tačiau V. N. skambino jos vyrui vieną kartą, tuo metu jis sirgo angina, turėjo temperatūras, kaip suprato, jiems nesigavo užkurti katilo, tačiau buvo jiems aprodę viską, bei supranta, kad iš buto persikrausčius į namą tikrai gali iškilti klausimų, todėl sakė, jeigu kils klausimų gali skambinti, bet tuo metu jos vyras tikrai blogai jautėsi ir pasakė, jog šiuo metu negali atvažiuoti ir pasakyti, kokia yra problema, todėl pasiūlė išsikviesti specialistą, tačiau V. pradėjo negražiai kalbėti, sukėlė konfliktą jog jie turi sutvarkyti, nors namas jau buvo parduotas ir priklausė jiems, todėl jie kaip ir neprivalo važiuoti ir tvarkyti. Kiek atsimena, po to jos vyras pasikalbėjo su I. K., apie ką pokalbis buvo negali tiksliai pasakyti, bet žino, kad pokalbis baigėsi be konfliktų. Daugiau pirkėjai nebuvo su jais susisiekę. Po to iš vyro sužinojo, kad yra pradėtas tyrimas, dėl parduoto namo adresu (duomenys neskelbtini). Kaip vyko dokumentų tvarkymas prieš pardavimą ir po pardavimo ji negali nieko pasakyti (t. 2, b. l. 126-128).

Liudytoja R. Ž. teisme parodė, kad 2020 m. nedirbo, paskutinė darbo vieta – (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. gruodžio mėn. Neprisimena pastato (duomenys neskelbtini). Nei vizualiai, nei pagal projektą. Anksčiau rengdavo pastatų projektus, bet dirbdama (duomenys neskelbtini) negalėjo to daryti, nes buvo atsakinga už projektų tikrinimą. To neleidžia (duomenys neskelbtini) etika. Po 2018 m. projektų nerengė ir dabar jos veikla sustabdyta, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Statinio projektavimo užduotis yra dokumentas, nuo kurio pradedamas darbas. Parengus užduotį, užsakovas turi pasirašyti. (t. 1, b. l. 62, 63) yra titulinis projekto lapas, tačiau jame parašas ties jos pavarde yra ne jos, 2020 m. tikrai negalėjo to daryti, toks projektas jai nematytas. Pastato planuose (t. 1, b. l. 71-73) ties jos pavarde esantys parašai ne jos, 2020 m. to nedarė, matosi, kad parašai nukopijuoti. (duomenys neskelbtini) rašte (t. 2, b. l. 180) nurodyta, kad R. Ž. nevykdo veiklos nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. dėl to, kad nereikėtų mokėti mokesčių, nes anksčiau nebuvo tokio įstatymo, kad būtų galima sustabdyti veiklą. Sodros duomenų išrašu (t. 2, b. l. 118) galima tikėti, nuo 2018 m., kai išėjo iš (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. balandžio mėn. niekur nedirbo. Jos, kaip (duomenys neskelbtini), duomenys, (duomenys neskelbtini) atestato numeris nėra viešai prieinami, bet juos galima rasti per „Infostatyba“. Elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), telefono numeris – (duomenys neskelbtini) priklauso jai. UAB “S“ negirdėta, M. B., R. G., I. K., A. S. pavardės negirdėtos. Visų savo užsakovų neprisimena. 2000-2002 m. yra projektavusi sodo namelius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad jai projektuojant statybų projektus, visuose dokumentuose būdavo nurodytas projektuotojas (įmonė), o šiame statybų projekte duomenys nėra nurodyti. Taip pat visada dokumentuose įrašydavo pirmoje eilutėje „projektuotojas“ antroje eilutėje „projekto vadovas“ ir trečioje eilutėje „architektas“, tokios statybos projekto dokumentacijos be duomenų „Infostastyba“ turėtų net nepriimti, kadangi nuo 2018 m. sugriežtinti reikalavimai ir toks statinio projektas neatitinka reikalavimų. Taip pat be jos žinios, jai nedirbant (duomenys neskelbtini), naudojant jos duomenis, bei jos parašą statinio projektui iš esmės negalėjo gauti leidimo. Kas galėjo pasinaudoti jos duomenimis, bei jos parašu, ji neįsivaizduoja (t. 2, b. l. 114-116).

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad R. G. rekomendavo buvęs kolega, brokeris. Ji tuo metu dirbo brokere UAB „C“ ir gavusi jo kontaktus pasiūlė R. G. savo tarpininkavimo paslaugas. R“. sutiko, pasirašė tarpininkavimo sutartį ir ji pradėjo pardavinėti jo namą. Skelbimas buvo patalpintas į visas nekilnojamo turto pardavimo portalų viešas erdves. Su pirkėjais (nukentėjusiaisiais) apžiūrėjo namą, pirmas įspūdis buvo geras, jie su gera nuotaika išvažiavo namo, paskui pasiūlė pasirašyti preliminarią sutartį, nurodydami, kad nori pirkti. Pirkėjai kelis kartus apžiūrėjo namą, taip pat apžiūrėjo garažą, katilinę, pirmą, antrą aukštą, palėpę, nes ten pakeisti langai, terasą. Preliminari sutartis pasirašyta UAB „C“ biure, ji į susitikimą atsinešė visus „Registrų centro“ išrašus ir preliminarios sutarties projektą. Garažas nebuvo įregistruotas, o namas buvo. Prieš pasirašant, pirkėjai pasitikslino dėl namo ploto, nes skelbime buvo nurodyti du plotai: vienas - įregistruotas „Registrų centre“ (94 m²), o kitas – neįregistruotas (145 m²). Ji pirkėjams paaiškino, kad yra išsiaiškinę, kaip reikia tą plotą įregistruoti, turi suradę, kas gali tai padaryti, tačiau tai kainuoja. Dėl įregistravimo su R. G. buvo sutarta, kad yra planas A ir planas B. Planas A: jeigu žmonės perka su paskola, reikia įregistruoti garažą. Planas B: jeigu žmonės perka savomis lėšomis, galima padaryti nuolaidą, ir jie patys įsiregistruos. Pirkėjai prašė įtraukti į preliminarią sutartį, kad pardavėjas savo lėšomis įregistruoja garažą ir sutvarko dėl baigtumo. Tai matyti preliminarios sutarties 5.4 punkte. Tada pasirašė preliminarią sutartį. Pagal preliminarios sutarties 5.4 punktą sutarta, kad, jeigu nebus sutvarkyta dokumentacija, jie negalės nupirkti namo. Sutartyje nėra tokio punkto, kad pardavėjas įsipareigoja sutvarkyti dokumentus. Abejoja, ar R. G. žinojo, ką reikia daryti dėl įregistravimo. Pirkėjui buvo iškilęs klausimas ir dėl pastato baigtumo įregistravimo, nes jie pirko su paskola. Buvo nebaigta statyba, trūko vieno dokumento. Ji pasiūlė pirkėjui dar pasitarti su žmona dėl to, bet ji pasakė, kad perka. Su R. G. galėjo kalbėti, kad gali skirtis kainos pas specialistus, bet tik tiek. Reikėjo kreiptis į geodezininką, kuris daro naujus žemės sklypo matavimus, ir į kadastrininką, kuris atlieka matavimus, ir, galbūt, reikia dar kažkokio specialisto, kuris paruošia projektą, architekto ir pan. Tačiau tos detalės jai nėra svarbios, nes tai ne jos darbas. Preliminariai jie buvo išsiaiškinę, kad tai galima padaryti, kiek užtruks ir kiek kainuos. Ji kalbėjo su geodezininku ir kadastrininku, bet buvo nuspręsta pirkti paslaugas iš kitų specialistų, nes R. G. rado pigiau ir operatyviau. Jai nebuvo žinoma, kokią dokumentaciją R. G. turi sutvarkyti iki pardavimo. Ji žinojo tik specialistus, ką jie turi padaryti. Preliminariai ji žino, kad visiškam pastato baigtumui reikia naujų žemės sklypo matavimų ir naujo namo ploto matavimų. Neprisimena, ar matė namo statybos leidimą. Jai nebuvo žinomi statybos baigtumo dokumentai, namo projektuotojas. Namo projektų nematė. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2. ir 3.2.3. punktai nebuvo svarbūs bankui, bet buvo svarbūs pirkėjui. Jie sakė, kad „jeigu nesutvarkysit, nebepirksim“. Su R. G. pasitarę sutiko su reikalavimu, tačiau dokumentacija labai imli laikui, todėl iki sandorio to padaryti nebesuspėjo. Informavo pirkėjus, kad yra suradę reikalingus specialistus, bet jiems patiems reikės viską užbaigti, nes jie jau nebeturi teisės pasirašinėti dokumentų. Dokumentai buvo beveik sutvarkyti, bet tas baigtinis procesas liko pirkėjams, perleidus nuosavybę. Notarė pasakė, kad jeigu yra toks punktas, R. G. reikia išrašyti įgaliojimą, kurį išrašius jis viską pabaigė. Kodėl tas procesas nebuvo daromas iki pirkimo-pardavimo sutarties, tiksliai neatsimena, bet gal todėl, jog tai nebuvo svarbu imant paskolą. Svarbu buvo įregistruoti garažą, nes, kai įregistruojamas garažas, turto vertinimas vertina daugiau ploto, tai aktualu pirkimo kainai, bet pardavimo sandoriui įtakos neturi. Kiek pamena, apie tai, kad pirkėjai gauna paskolą, sužinojo po preliminarios sutarties pasirašymo. Jie negalėjo daryti vertinimo, kol nebuvo neįregistruotas garažas. Neprisimena, kiek praėjo laiko nuo banko sprendimo iki pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo, paprastai tai užtrunka 1-2 savaites. Mano, kad būdamas namo savininku R. G. turėjo galimybę įregistruoti visišką namo baigtumą iki sandorio, bet jis nėra specialistas. Jis sakė, kad tokį namą pirko, todėl kodėl tokio namo negali parduoti. Jai nėra žinoma, kaip namo dokumentacija buvo įkelta į „Infostatyba“. Kai rengė skelbimą apie namą, informaciją apie jį gavo iš „Registrų centro“, o papildomas žinias – iš savininkų. Su kadastrine byla susipažino tik kiek reikėjo sandoriui – ar yra žemės sklypo matavimai ir nauji kadastriniai matavimai, pasižymėjo sklypo plotą, kada daryti matavimai. Kadastrinius planus, kadastrinę bylą R. G. buvo pateikęs, kiek kompetencija leido, tiek pirkėjai matė, tačiau nepamena, kuriuo metu. Jai R. G. neminėjo, kad yra pastatęs antrą aukštą. Dėl stogo rekonstrukcijos pateikė sąskaitas, sakė, kad gal tai būtų pridėtinė vertė. Stogas buvo keistas gal prieš 2 metus, ir tą pabrėždavo pirkėjams. R. G. pardavinėjo ne tokį namą, kokį įsigijo, nes kaip priestatas buvo pastatytas garažas, stogo rekonstrukcijos metu buvo šiek tiek pakeista siena. Jis nestatė, tačiau stogo rekonstrukcijos metu buvo padaryti kažkokie sienos pakeitimai. Jos nuomone tai nėra statyba. Pardavimo proceso metu, statybos darbai nevyko. Ji turėjo preliminariai paskaičiuoti namo plotą, nes buvo įtraukusi garažo plotą – 50 m², bet kažkokių ypatingų matavimų neatliko, prie gyvenamojo namo ploto buvo pridėjusi garažo plotą. Palėpės ploto neįtraukė. Dėl „Baigta statyba“ įteisinimo susitarta po to, kai pirkėjai gavo paskolą. Preliminarios sutarties metu buvo aptartas tik garažo plotas, nes jis buvo svarbus paskolai gauti. Jai nėra žinoma, kas namo statytojas, bet iš praktikos žino, kad darant naujus kadastrinius matavimus, įrašomas esantis savininkas. Neprisimena, ar matė 2020 m. namo dokumentaciją, buvo visi matavimai, bet neatsimena kelintų metų. Negalėjo paaiškinti, kodėl projekto A laidos techninė užduotis, kurioje statytoju nurodomas I. K., datuojama 2020 m. sausio 23 d., o preliminarioji pirkimo pardavimo sutartis datuojama 2020 m. sausio 24 d. (t. 1, b. l. 75). Nežino kaip taip gali būti. Dėl projektų rengimo nieko nežino. Apie tai, kad V. N. laukiasi ji pasakė prieš sandorį. Tai buvo vienas sudėtingesnių sandorių, nes žmonės apžiūrėjo tris kartus, buvo priekaištaujama, nuolatiniai pykčiai, spaudė dėl išsikeldinimo. Su R. G. jie padarė viską, ką galėjo. Ji buvo patarusi R. G. parašyti lydraštį, kokius dokumentus atiduoda, nes susidarė įspūdis, kad gali kilti problemų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad parduodant namą žinojo, jog garažo plotas yra neįregistruotas ir vėliau kažkas buvo su antru aukštu, kas tiksliai jau neprisimena. Preliminarios sutarties pasirašymo metu galimai buvo įtraukta papildoma sąlyga, t. y. jeigu jie negautų iš banko paskolos dėl kažkurio neatitikimo, būtų įformintas garažas, kadangi po to savininkas R. G. pradėjo tvarkyti garažo dokumentus. Iš pirkėjų pusės jautė didelį spaudimą, prasidėjo grasinimai, dėl namo ploto, pradėjo reikalauti, kad buvęs savininkas įregistruotų ir antrą aukštą ir kad į notarinę sutartį įtrauktų įsipareigojimą. R. G. ir jo žmona sutiko, tačiau nuosavybė jau priklausė V. N. ir I. K., todėl jie turėjo išrašyti įgaliojimą R. G., jog galėtų pabaigti tvarkyti dokumentus. R. G. buvo kaip tarpininkas, kad būtų užbaigtas namo statinys 100 procentų. Kadastrinę bylą, deklaraciją apie statinio baigtumą siuntė R. G., žino, kad jis samdė žmogų, kadangi tokius dalykus gali daryti žmogus tik turintis specialų leidimą (t. 2, b. l. 119-120).

Liudytoja E. E. S. teisme parodė, kad 2020 m. dirbo pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). buvo atlikti kadastriniai matavimai ir padaryta inventorinė byla. Tą darbą atliko pagal susitarimą su R. G., nes tuo metu jis dar buvo savininkas. Naują kadastrinę bylą atidavė R. G., bet į „Registrų centrą“ buvo nešama jau po pardavimo. Prašymą „Registrų centrui“ turi pateikti savininkas. Kas pildė Deklaraciją nežino, greičiausiai – UAB „S“ darbuotojas. Duomenis apie statybos priežiūros vadovą ir projektuotoją Deklaracijoje nurodo tas, kas pildo Deklaraciją, duomenis Deklaracijos pildytojas gauna iš pateiktų dokumentų. Deklaracijoje turi pasirašyti statytojas, o statybų vadovas tuo metu Deklaracijoje neturėjo pasirašyti. Kadastrinėje byloje savininkas nerašomas. Ją rengiant buvo pateikta sena inventorinė byla, kurioje buvo nurodyta, kad pastatas užbaigtas, bet statusas „Nebaigta statyba“, senas „Registrų centro“ išrašas, senas žemės sklypo planas ir pavieniai projektiniai lapai. Naujos kadastro bylos reikėjo, nes pirkėjas norėjo įregistruoti pastato statusą „Baigta statyba“. Kiek pamena, R. G. tuos dokumentus, bent jau dalį siuntė per „Viber“ programėlę. Atrodo, kad konstrukcinės dalies nebuvo, nes projektas senas, galėjo būti apie 2000 m., buvo tik pavieniai lapai. Kas buvo projektuotojas, nežino. Neprisimena, ar projektas buvo pasirašytas. Gali būti, kad nebuvo statybos leidimo, nes tuo metu savivaldybė tokio dokumento neišduodavo, uždėdavo ant plano žymą, kad jis yra suderintas ir priskirdavo numerį. Ant kažkurio aukšto plano tokia žyma tikrai buvo. Kadastrų matavimų bylai duomenys apie projektuotoją nereikalingi. Reikia sužiūrėti, ar panašiai pastatyta, ar langai yra tose vietose, kur buvo numatyta. Pats namas buvo sodo namas, paskui buvo perregistruotas į gyvenamąjį, pirmoje A formoje yra statybos metai. UAB „S“ tvarkė pridavimo dokumentus su Statybų inspekcija, todėl bendrovei galėjo būti elektroniniu paštu persiųsta elektroninė kadastrinė byla. Įmonei siuntė tik kadastrinę bylą. Neprisimena, su kuriuo UAB „S“ darbuotoju kontaktavo, nes ten viskas siunčiama į bendrą paštą. Už paslaugas apmokėjo R. G.. Atliekant kadastrinius matavimus statybos darbai nevyko. Lyginant su namo projektu, faktiškai nebuvo terasos, buvo garažas, kuris buvo registruotas anksčiau. Ar atitiko antras aukštas ir stogo konstrukcija, neprisimena. Jeigu projektas neatitinka realios namo būklės, perspėja statytoją, užsakovą apie tai, kad jie su šiuo projektu nesusitvarkys dokumentų, kad jie turės kažką daryti papildomai – išsiiminėti projekto A laidą arba išsiimti naują statybos leidimą. R. G. jos klausė, ką toliau daryti turint naują kadastro bylą, todėl jį nukreipė į UAB „S“. Kiek žino, ši įmonė tarpininkauja, padeda sutvarkyti dokumentus. Norint registruoti 100 proc. baigtą statybą, reikalinga deklaracija po statybos užbaigimo, kurią registruoja Statybų inspekcija. Norint gauti deklaraciją, reikia pateikti visus dokumentus. Dažniausiai žmonės šito nesugeba padaryti, todėl jie kreipiasi į tokias įmones, kaip UAB „S“. Jeigu yra neypatingas statinys, kaip šiuo atveju, deklaracija turi būti registruota Statybų inspekcijos, tada reikia papildomų dokumentų – tiek energetinių, tiek geodezinių, be to, viską reikia sukelti į „Infostatybą“. Todėl žmonės kreipiasi į tarpininkus, kurie viską sutvarko. Kadastrinėje matavimų byloje užfiksuota, kad duomenų nustatymo data – 2020 m. gegužės 22 d. Šie duomenys su pirminiu statybos projektu ir su pirmine kadastrine byla gali nesutapti jei kažkas buvo keista. Mano, kad R. G. ji nedetalizavo, kas nesutampa. Natūralu, kad nesutapimų buvo, nes jie iš sodo namo darė gyvenamąjį namą. Jai rengiant naują kadastro bylą R. G. pateikė seną Registrų centro išrašą, pagal kurį buvo nurodyta, kad namas baigtas 100 proc., bet jo būklė „Nebaigta statyba“. 100 procentų baigtumas reiškia, kad visos konstrukcijos yra pastatytos 100 proc., jau galima gyventi. Tada reikia užbaigti statybą. „Registrų centrui” dokumentus turi pateikti savininkas. Iki pardavimo statytojas buvo R. G., o po pardavimo – I. K.. Namo statytoju asmuo tampa, kai įsigyja nuosavybę. Jai nieko nesako dokumentai: statybos projekto tvirtinimo lapas, 2020 m. dokumentų sudėties sąvadas, 2020 m. pamatų planas, 2020 m. pirmo aukšto laikančių konstrukcijų planas, 2020 m. antro aukšto ir mansardos perdangų planas, nėra jų mačiusi. Su I. K. ir V. N. nėra gyvai bendravusi, tik telefonu, kai jie nešė dokumentus į „Registrų centrą“. Skambino, greičiausiai V. N., nes ji (E. E. S.) nebuvo paspaudusi vieno mygtuko ir „Registrų centras“ negalėjo pildyti prašymo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 2, b. l. 122-124).

Liudytojas M. B. teisme parodė, kad R. G., I. K., V. N. nepažįsta. Dėl namo (duomenys neskelbtini) dokumentų „Infostatybai“ parengimo ir pateikimo dokumentus ir užsakymą gavo elektroniniu paštu, žmonės prašė įregistruoti tą namą, bet pirkėjas labai skubino padaryti tą darbą. Nežino, kas buvo pirkėjas. Nežino, kas į jį kreipėsi – namo pirkėjas ar pardavėjas. Įgaliojimus pasirašė pirkėjas. Jie (UAB „S“) parengia įgaliojimą, nusiunčia elektroniniu paštu užsakymą pateikusiam žmogui. Tą įgaliojimą pasirašo, nuskanuoja ir grąžina atgal. Užsakymą gali atsiųsti ir tarpininkas. Tada bendrauja per tarpininką. Jis nėra matęs įgaliotojo, nes tai nebūtina. Jam įgaliojimas reikalingas tam, kad galėtų pateikti dokumentus į „Infostatybą“, įgaliojimas įkeliamas taip pat. Dar ten reikalinga pažyma apie esminius atitikimus projektui ir kad nėra esminių pažeidimų statant tą pastatą. Šie dokumentai turi būti pasirašyti ir pateikti. Šiuos dokumentus pasirašo namo savininkas. Įgaliojimą ir pažymas (t. 1, b. l. 28, 29, 30-31), kurias pasirašė statytojas, parengė jis ir išsiuntė užsakovui. Deklaraciją apie statinio, jo dalių užbaigtį, turbūt, darė UAB „S“. Ji pasirašoma elektroniniu parašu. Duomenys į Deklaraciją įrašomi remiantis kadastrine byla, statybos leidimu (pažiūrima, ar objektas turi statybos leidimą) ir projekto bendrųjų rodiklių lentele. Bendrųjų rodiklių lentelė būna projekte (ilgis, plotis, aukštis). Jam šis projektas buvo pateiktas, to namo projektas buvo senas. Buvo pateiktas leidimas statybai. Viskas buvo pateikta elektroniniu būdu. Dar buvo pateikta nauja kadastrinė byla, ją pateikė, gal, matininkė, taip pat statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka. Statybos projekto tvirtinimo lapas, dokumentų sudėties sąvadas, pamatų planas ir kiti kartu esantys dokumentai yra darbo projektas, jis, turbūt, buvo pateiktas; pateikė elektroniniu būdu, originalių dokumentų nematė. Nors 2020 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte (t. 2, b. l. 57) nurodyta, kad pastato statybos leidimo nėra, tai dažna praktika, nes (duomenys neskelbtini) buvo daug dingusių archyvų. Iki 2012 m. ar 2013 m. dingo daug dokumentų iš (duomenys neskelbtini). Jam nekilo įtarimų dėl pateiktų dokumentų suklastojimo. Jei nebūtų statybos leidimo, nekeltų dokumentų į „Infostatybą“. Deklaracija pildoma „Infostatyboje“. Deklaraciją pildė pagal kadastrinę bylą ir rodiklius, kuriuos nurodė. Statybos vadovą paskyrė jis. Deklaracijos neužpildysi, jeigu neįrašysi statybos vadovo pavardės. Būna, kad žmogus nurodo statybos vadovą, arba būna, kad statybos vadovas nurodytas statybos leidime. Jeigu nėra statybos leidimo ir statytojas negali nurodyti, kas yra statybos vadovas, jo įmonėje yra atestuotas žmogus, įmonė, su kuria bendradarbiaujama, ir tada statybos vadovą paskiria jis. Šiuo atveju neatsimena, kuriuo būdu buvo pasirinktas A. N.. A. N. buvo formalus statybos vadovas. Jo kontaktinių duomenų netikrino, parinko iš „Infostatyboje“ buvusių A. N. kontaktinių duomenų. Jis dirba UAB „S“, kuri yra suteikusi, teisę įrašyti jo vardą pavardę į Deklaraciją. Duomenys apie projektuotoją nurodyti statybą leidžiančiame dokumente. Leidimas ir projektas yra susieti dokumentai. Negali būti, kad leidime nurodytas J. J., o projekte P. P.. Iš kitur šie duomenys negali būti paimti. Dokumentuose nurodyta, kad projektuotoja R. Ž. – šiuos duomenis jam pateikė elektroniniu paštu tas, su kuriuo susirašinėjo. Galimai kažkas panaudojo R. Ž. pavarde. R. Ž. nepažįsta. Visa atsakomybė pagal Statybos įstatymą atitenka statytojui, tam, kuris pasirašo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tas, kuris teikė jam (M. B.) duomenis, yra atsakingas už jų tikrumą, pateikimą, o jis yra tarpininkas, kuris gauna informaciją ir sukelia į „Infostatybą“. Jis asmeniškai Deklaracijos į „Infostatyba“ nekėlė. Už paslaugas apmokėjo, turbūt, tas, kuris užsakinėjo šias paslaugas, jam turėjo būti išrašytos UAB „S“ paslaugų apmokėjimo sąskaitos. Su užsakovu bendravo tik elektroniniu paštu. Jam būtina išsiaiškinti, kas yra statytojas, nes reikia teisingai įrašyti vardą ir pavardę į deklaraciją. Pagal Statybos įstatymą, statytojas yra asmuo, kuris valdo nuosavybės teise turtą. 100 proc. baigtumas registruojamas kadastrinėje byloje, kai namas pastatytas, bet teisiškai 100 proc. baigtumo nėra, kol jis nėra registruotas viešajame registre. Nuo to momento, kai patvirtinama statytojo deklaracija, laikoma, kad pastatas turi 100 procentų baigtumą. Jis nebuvo nuvykęs į objektą, jam ta informacija nereikalinga. Deklaracijoje klaidingai nurodytas I. K. telefono numeris galimai dėl techninės klaidos arba elektroniniu paštu buvo pateiktas toks telefono numeris. Statytojo elektroninio pašto deklaracijoje nurodyti neprivaloma. Šie duomenys deklaracijoje nurodomi tam, kad galėtų susisiekti Statybų inspekcija. UAB „S“ yra iki 10 darbuotojų. Įmonė teikia projektavimo paslaugas, rengia techninius projektus, bet ne darbo projektus. Kad gautum statybos leidimą, nebūtina rengti darbo projekto. Negalėjo pasakyti kas ir kada pateikė 2020 m. statybos projekto tvirtinimo lapą, dokumentų sudėties sąvadą, pamatų 1-2 aukšto laikančiųjų konstrukcijų planą, mansardų perdangų planą, gegnių išdėstymo planą, mazgų planą, 2020 m. sausio 23 d. projekto A laidos techninę užduotį. Visus dokumentus gauna elektroniniu paštu. Per dieną gauna apie 1000 laiškų. Galėjo būti, kad Deklaracijoje nurodytą I. K. telefono numerį nurodė užsakovas. Jeigu žmogus niekada nepridavinėjo jokio pastato, tada „Infostatyba“ jo duomenų neturės. Kai gauna deklaraciją iš inspekcijos, ją išsiunčia užsakovui. Statytojas pasirašo, nuskanuoja, nufotografuoja ir grąžina atgal. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad dirba UAB „S“, yra įmonės direktorius, t. y. įkėlinėja, bei tikrina formalų atitikimą (duomenys neskelbtini). Jų įmonėje klientai pateikia kadastrines bylas, jie viso turinio netikrina, tikrina tik tai, ko trūksta namo registravimui. Apie namo, adresu (duomenys neskelbtini), dokumentaciją bei statybų užbaigimą jis nieko negali pasakyti, kadangi neprisimena, nes turi daug užsakymų, bei įmonėje dirba ir kiti darbuotojai. Jiems apie namo statybos užbaigimą siunčia įvairiais būdais, elektroniniu paštu skenuotus dokumentus, per kurjerius, per matininką arba net pas statytojas pateikia kadastrinę bylą. Jo darbas yra sutikrinti, kad kadastrinė byla atitiktų projektaciją, jam sutikrinus dokumentus, išsiunčia tvirtinti „Infostatyba“. Jokių įgaliojimų, bei kadastrinėje byloje jis nepasirašinėja. Apie deklaracijos patvirtinimą, jis gauna žinutę iš „Infostatyba“, po to šią informaciją perduoda tam, kas pateikė jam dokumentus, taip pat jeigu „Infostatyba“ atmeta dėl kažkokių priežasčių, jis netikslumų netvarko, apie tai informuoja namo statytoją ar asmenį, kuris pateikė jam dokumentus. R. G., I. G., I. K. ir V. N. jam nėra pažįstami, tokių klientų neprisimena. Jam gavus kadastrinę bylą jos taisyti ir koreguoti negali. Gauna jau ADOC failą, kuris ateina jau pasirašytas. Dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimo dokumentų jis neklastojo, tam neturi tikslo ir kompiuterinių sugebėjimų (t. 3, b. l. 13-15).

Liudytojas A. N. teisme parodė, kad 2020 m. dirbo UAB „S“ (duomenys neskelbtini). Su juo buvo sudaryta sutartis dėl objekto priežiūros. Jam žinomas pastatas (duomenys neskelbtini). Jis dalyvavo tame objekte pradžioje, kai prasidėjo statybos, toliau nedalyvavo. Pradžioje prižiūrėjo statybą pagal projektą, pagal dokumentus. Buvo nuvykęs į statybvietę. Atrodo, kad statybos prasidėjo užpraeitais metais, gal 2020 m. Kokios būklės buvo pastatas, ar tai buvo nauja statyba, ar rekonstrukcija, neatsimena. Atlikdamas priežiūrą nepasirašydavo jokiuose dokumentuose. Ten nieko nereikia pildyti, nei darbų žurnalo, todėl niekur nereikia pasirašyti. Yra pasirašęs tik pradinę sutartį tarp savęs ir UAB „S“ vykdyti statybos darbų vadovo pareigas dėl šio objekto. Pasirašymo laiko neprisimena, kopijos neturi. Jis priežiūros neatlikdavo, buvo atvykęs tik pačioje pradžioje. Kas buvo objekto statytojas, nežino. Deklaracijoje apie statinio, jo dalies užbaigimą yra nurodyti jo duomenys kaip statinio statybos vadovo. Kvalifikacijos atestato numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, atestatas galioja dabar, galiojo ir 2014 m. vasario mėn. Sertifikavimo centre yra jo kvalifikacijos atestavimo numeriai. Elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo. Parašas ties deklaracijos įrašu „Nuorašas tikras“ (t. 1, b. l. 33-35) yra ne jo, ten turi būti statytojo arba jo įgalioto asmens parašas, pagal Statybos reglamentą. M. B. yra jo vadovas. Jis vadovauja dvejoms įmonėms – „S“ ir „S“. Ar dirba šiose įmonėse matininkai, nežino. Žino, kad M. B. dalyvavo toje statyboje. Ar jis rengė kokius nors dokumentus, nežino. E. E.-S. nežinoma. Nežino, ar ji dirbo įmonėse „S“ ar „S“. Jis (A. N.) važinėja po objektus, pabendrauja tik su M. B. ir vėl išvažiuoja. Deklaracijoje nurodytas faktas, kad buvo pastato statybos vadovas, teisingas, tačiau jo kontaktinė informacija nėra teisinga. Kas buvo pastato projektuotojas, nežino. Kokie dokumentai buvo pateikti Deklaracijos užpildymui, nežino. Jis matė tik pastato projektą, jam daugiau nieko ir nereikia. Pats jokių dokumentų nepildė. Jam dokumentus pateikė M. B., o iš kur gavo, nežino, turbūt, iš užsakovo. Pagal pareigas jis (A. N.) yra atsakingas už tai, kad statybos vyktų pagal projektą, kad konstrukcijos atitiktų projektą ir kad pastatas nesugriūtų. Neatsimena, koks buvo projektas. Byloje esančios statinio projektavimo užduoties (t. 1, b. l. 62-68) ir objekto neatsimena. Tokie brėžiniai, konstruktyvai yra pateikiami visiems pastatams. Jam buvo pateikta projekto skaitmeninė, o ne popierinė kopija. Neprisimena, ar buvo išduotas šio statinio statybos leidimas. Visi dokumentai pateikiami M. B., jis sutikrina, kad būtų viskas, kas priklauso pagal Statybos reglamentą. Savarankiškai yra pildęs deklaraciją dėl statinio užbaigimo, joje statytoju laikomas žmogus, kuris įsigijo sklypą ir stato pastatą, arba įmonė. Statytojas turi užpildyti deklaraciją, bet gali tai deleguoti ir kitam asmeniui pagal sutartį. Tokiu atveju pildo tas, su kuriuo yra sudaryta tokia sutartis. Nežino, kaip perimamas statytojo statusas. 100 proc. baigtumas reiškia, kad pastatas pilnai pastatytas.

2020 m. sausio 13 d. VĮ „Registrų centras“ išraše apie pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pastato būklė: „Nebaigtas statyti“, statybos pabaigos metai – 2001 m., baigtumo procentas – 100 proc., bendras plotas 92,58 m², nuosavybės teisė priklauso R. G. ir I. G. pagal 2012 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 26).

Pastato, adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 19 d. vertinimo ataskaitoje, parengtoje R. G. užsakymu ir 2020 m. balandžio 28 d. turto vertinimo ataskaitoje, parengtoje V. N. užsakymu matyti per nurodytą laikotarpį atlikti objekto pokyčiai (t. 2, b. l. 4-55).

2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 8/20 dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvenamasis namas neatitinka „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto“ (parengimo metai 2002 m., projektuotojas R. Ž.). Ekspertizės metu nustatyta, kad buvo įrengtas papildomas aukštas, turėjo būti atlikti privalomi gyvenamojo namo konstruktyvo laikomosios galios skaičiavimai, tačiau ekspertizei jie nebuvo pateikti. Gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant esminius mechaninio patvarumo, naudojimo saugos, higienos ir sveikatos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, apsaugos nuo triukšmo reikalavimus (t. 1, b. l. 104-113).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašte dėl dokumentų pateikimo nurodoma, kad duomenų apie statybos projektą ir statybos leidimo išdavimą statyti pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) ir minėto statinio teisinę registraciją, taip pat duomenų apie statybos projektą ir statybos leidimo išdavimą statyti statinius žemės sklype, neturi (t. 2, b. l. 57).

Tarp R. G. ir I. K. sudarytos 2020 m. sausio 24 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktu susitarta dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 92.58 m² pardavimo ir notarinės pirkimo-pardavimo sutarties iki 2020 m. gegužės 13 d. pasirašymo. Sutarta pardavimo kaina – 116 000 EUR (3.1 p.). Sutarties 5.4 punkte nustatyta, kad jei pirkėjas negauna garantinio rašto arba negali pasirašyti kredito sutarties dėl priežasties, susijusios su perkamo namo plotu ir dokumentacija, tada pardavėjas (R. G.) pirkėjui (I. K.) grąžina avansą 3 000 EUR per 5 d. d. nuo to momento, kai pirkėjas informuoja pardavėją apie tai raštu (t. 1, b. l. 13-15).

2020 m. gegužės 20 d. tarp R. G., I. G. bei I. K., V. N. sudarytos žemės sklypo ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad parduodamo turto kaina 120 000 EUR. Sutarties 3.2.3. punktu R. G. ir I. G. įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., gauti visus reikalingus dokumentus ir atlikti visus reikalingus veiksmus, kad Nekilnojamojo turto registre būtų pateikti ir įregistruoti duomenys apie visišką Daikto 3 (past. gyvenamasis namas) statybos baigtumą ir išregistruota būklė: „Nebaigtas statyti“. Sutarties 4.1.2 puntu pirkėjai (I. K. ir V. N.) patvirtino, kad jiems yra žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre Daiktui 3 yra ?registruota būkle: „Nebaigtas statyti“. Įsipareigojo bendradarbiauti ir suteikti visus reikiamus įgaliojimus Pardavėjams Sutarties 3.2.3 punkte numatytų įsipareigojimų įgyvendinimui (t. 1, b. l. 16-22).

R. G. 2020 m. birželio 12 d. elektroniniame laiške V. N. rašė „Sveiki, siunčiu įgaliojimus dėl namo dokumentų tvarkymo, juos reikia pasirašyti, nuskanuoti arba nufotografuoti ir persiųsti man kuo skubiau, nes nuo to priklauso tolimesnė dokumentų tvarkymo eiga ir galutinis rezultatas“. Prie laiško prikabinti trys dokumentai, pavadinimu „ĮGALIOJIMAS_1.doc“, „ĮGALIOJIMAS_2.doc“, „Pažyma esminiams statinio reikalavimams.doc“. 2020 m. birželio 15 d. V. N. išsiuntė R. G. pasirašytus dokumentus: du įgaliojimus ir Pažymą apie statinio (- ių) atitiktį esminiams statinio reikalavimams; 2020 m. birželio 29 d. R. G. elektroniniu laišku V. N. rašė „reikia, kad I. kaip įmanoma greičiau pasirašytų šį dokumentą. Po to persiųskite jį man“, pridedamas dokumentas pavadinimu „Pazyma apie atitikti.doc“; V. N. 2020 m. birželio 29 d. atsiuntė R. G. I. K. pasirašytą 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui (t. 1, b. l. 27, 32, t. 2, b. l. 156, 160, t. 2, b. l. 156-160).

Nukentėjusieji pateikė R. G. persiųstus 2020 m. birželio 12 d. du analogiškus įgaliojimus: V. N. I. K. ir I. K. įgaliojimą M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, tiekti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su vienbučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija. Taip pat nukentėjusieji tyrimui pateikė R. G. elektroniniu paštu atsiųstą I. K. vardu surašytą 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio (-ių) atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1, kuria patvirtinama, kad prašyme 2020 m. birželio 12 d. Nr. 1 patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nurodytas statinys – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atitinka esminius statinio reikalavimus. Prisiima visą atsakomybę dėl galimų pasekmių, susijusių su esminių statinio reikalavimų neįgyvendinimu arba netinkamu įgyvendinimu; 2020 birželio 12 d. Pažyma apie statinio atitiktį projektui, kuria statytoju įvardintas I. K. patvirtino, kad prašyme 2020 m. birželio 12 d. Nr. 1 patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nurodytas statinys yra pastatytas pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padaliniui pateikto projekto „Sodo namo rekonstrukcija į mažą gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) SB „A“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini)“, projekto Nr. -, parengtas 2002 m., projektuotojas – arch. R. Ž., sprendinius (t. 1, b. l. 27-32).

M. B. 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įkėlė Deklaraciją, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Statybos vadovas A. N., el. paštas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio projekto parengimo metai 2002 m., statytojas I. K., jo kontaktinė informacija – tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Statinio projektuotoja R. Ž., kontaktinė informacija – (duomenys neskelbtini), mob. tel. (duomenys neskelbtini). Statinio bendras plotas – 112,19 m². Deklaracijos autoriumi ir ją pasirašiusiu asmeniu nurodytas M. B., registravimo data –2020 m. liepos 1 d. (t. 1, b. l. 33-35, 44-47, 59-61, t. 2, b. l. 135-138).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. sausio mėn. rašte nurodyta, kad kartu su Deklaracija į „Infostatyba“ buvo įkelta Statinio projektavimo užduotis; 2020 m. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Statybos projektas, pasirašytas I. K. ir R. Ž.; 2020 m. sausio mėn. (duomenys neskelbtini) pamatų planas, pirmo ir antro aukšto laikančiųjų konstrukcijų planas, antro aukšto ir mansardos perdangų planas, stogo gegnių išdėstymo planas, mazgų planas, pasirašyti R. Ž., 2020 m. sausio 23 d. Projekto A laidos techninė užduotis, pasirašyta statytojo I. K.; Pastato padėties sklype planas, pirmo ir antro aukštų planas, mansardos planas, fasadai tarp ašių, pasirašyti R. Ž.; 2020 m. gegužės 20 d. inžinerinių tinklų planas ir pastato išpildomoji geodezinė nuotrauka; 2020 m. birželio 14 d. R. G. atliktas mokėjimo nurodymas, pradiniu mokėjimu nurodant I. K., už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teikiamas paslaugas; vandentiekio ir nuotekynės tinklų genplanas; geriamojo vandens kokybės tyrimų išvada, 2020 m. birželio 9 d. parengta R. G.; 2020 m. birželio 2 d. cheminių tyrimų protokolas ir 2020 m. birželio 1 d. mikrobiologinio tyrimo protokolas, 2020 m. birželio 12 d. pažyma apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams, pasirašyta I. K.; 2020 m. birželio 12 d. V. N. įgaliojimas I. K.; 2020 m. birželio 12 d. I. K. įgaliojimas M. B.; 2020 m. birželio 18 d. (pagal tvirtinimo parašus) E. E.-S. parengta Kadastrinių matavimų knyga (t. 1, b. l. 59-99).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 26 d. rašte nurodyta, kad 2020 m. birželio 12 d. dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pateiktas prašymas patvirtinti deklaraciją. Pagal „Infostatyba“ audito išrašą, prašymas buvo išsiųstas 2020 m. birželio 29 d. iš IP (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 141-142). Nurodytas IP adresas priskiriamas (duomenys neskelbtini) esančiam objektui (t. 2, b. l. 143-144).

2020 m. liepos 1 d. turto priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad R. G. perdavė I. K. namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 92,58 m² ploto, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), terasą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0645 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,062 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114-115).

2020 m. liepos 1 d. dokumentų perdavimo lydraštyje nurodyta, kad R. G. I. K. perdavė namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir Deklaraciją (t. 1, b. l. 115).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2010(21), 11-2024(21) nurodoma, kad 2020 m. birželio 12 d. pažymos Nr. 1 apie statinio (-ių) atitiktį esminiams statinio reikalavimams, adresuotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, (statinys – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), apatinėje dalyje, šalia rankraštinio įrašo „I. K.“ pasirašė I. K.. 2020 m. birželio 12 d. I. K. įgaliojimo M. B. apatinėje dalyje, šalia spausdintinio įrašo „I. K.“, pasirašė I. K.. Tyrimui pateiktuose į statybų inspekcijos duomenų bazę „Infostatyba“ įkeltuose dokumentuose: Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. Stadija – DP, Laida – 0, Objekto Nr. - DP; Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. Stadija – TP, Laida – A, Objekto Nr. - TP; 2021 m. sausio 23 d. projekto A laidos techninė užduotis, esantis parašas I. K. vardu nėra pasirašytas, nes šie dokumentai yra pagaminti skaitmeninio montažo būdu, panaudojant I. K. įgaliojime M. B. esantį parašą, t. y. nuskenavus 2020 m. birželio 12 d. įgaliojimą, kompiuterinių programų pagalba ir jo iškirptas parašas I. K. vardu ir panaikinus jo srityje esančius spausdintus ženklus. Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. Stadija – DP, Laida – 0, Objekto Nr. - DP; Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. Stadija - TP, Laida – A, Objekto Nr. - TP; Dokumentų sudėties sąvadas, Projekto Nr. DP-SS, Etapas DP, Laida 0; Dokumentų sudėties sąvadas, Projekto Nr. TP-SS, Etapas TP, Laida A – kopijose ir likusių dokumentų kopijose, esančiose projektinėje dokumentacijoje, M. B. įkeltoje į Statybų inspekcijos duomenų bazę „Infostatyba“, yra to pačio parašo R. Ž. vardu vaizdas. Dokumentai, nuo kurių darytos išvardintos kopijos, buvo patvirtinti arba faksimiliniais parašų antspaudais arba dokumentai buvo pagaminti skaitmeninio montažo būdu, įkeliant į juos nuskenuotą atitinkamai to pačio parašo vaizdą (t. 2, b. l. 70-78).

2021 m. birželio 21 d. elektroniniu paštu advokatas J. Vilys informavo, kad dokumentai, susiję su namu, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „S“ nebuvo pateikti elektroniniu paštu. Jie galimai buvo pateikti atsiunčiant paprastu paštu arba atnešus juos fiziškai. Abu atvejai yra pakankamai tikėtini ir praktikoje pasitaiko dažnai, tačiau kaip buvo konkrečiu atveju negali nurodyti, nes laikų vokai nėra saugomi, o jei buvo atnešta fiziškai, dėl didelio darbų krūvio nėra galimybės atsiminti atnešusius asmenis (t. 2, b. l. 146-147).

Iš UAB „S“ 2020 m. liepos 2 d. sąskaitos faktūros Nr. 0030 matyti, kad R. G. buvo išrašyta sąskaita už dokumentų įkėlimą į IS „Infostatyba“, (duomenys neskelbtini), apmokėjimas apskaitytas 2020 m. liepos 2 d. kasos pajamų orderiu. Sąskaitoje faktūroje ir kasos pajamų orderyje pasirašė R. G. (t. 2, b. l. 153-154).

Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad R. Ž. 2018 m. liepos 6 d.–2012 m. balandžio 12 d. laikotarpiu nedirbo ir neužsiėmė individualia veikla (t. 2, b. l. 118).

Lietuvos architektų rūmų 2021 m. liepos 16 d. rašte nurodyta, kad R. Ž. nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. nevykdo veiklos (t. 2, b. l. 180).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).??? ???BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų.??? ???Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, atsako tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją. Šiuo atveju įstaigos ar tarnautojo sąvokos reiškia bet kokias įstaigas ar asmenis, galinčius savo ar įstaigos vardu išduoti dokumentus ar patvirtinti dokumentų tikrumą, inicijuoti dokumentų išdavimą ar tikrumo tvirtinimą. Tiek BK 300 straipsnio 1 dalyje, tiek 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, jos gali būti padarytos tik veikiant tiesiogine tyčia. Baudžiamojo nusižengimo atveju būtina įrodyti ir nusikalstamos veikos tikslą – siekį gauti dokumentą, kuriame užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, ar suklastoto dokumento su jame užfiksuotais tikrovės neatitinkančiais duomenimis tikrumo patvirtinimą.

Pagal savo paskirtį gyvenamojo pastato Statybos projektas ir brėžiniai yra neabejotinai reikšmingi dokumentai, kurie, patvirtinti atsakingų asmenų (šiuo atveju projektuotojo ir statytojo), yra laikomi patikimais, galiojančiais ir gali sukelti pasekmes juos pasirašiusiems, be to, šių dokumentų pagrindu buvo patvirtinta Deklaracija ir VĮ Registrų centre įregistruotas juridinis faktas apie statybos baigtumą, taip pažeidžiant BK 300 straipsnyje saugomą gėrį – teisingą dokumentų teisinę apyvartą. Byloje nenustatyta, kokia forma (originalas ar kopija) UAB „S“ buvo pateikti kaltinime nurodyti dokumentai, tačiau esminės reikšmės tai neturi, kadangi Statybų inspekcijai Deklaracijos patvirtinimui pakanka į „Infostatyba“ įkeltos skaitmeninės dokumentų formos, t. y. kopijos. Pasak M. B. – UAB „S“ nereikalauja dokumentų originalų ir netikrina juose esančios informacijos tikrumo, atlieka tik tarpininko funkciją, todėl atsakomybė už informacijos tikrumą tenka ją pateikusiam asmeniui. Taigi, šiuo atveju dokumentų kopijos yra pakankamos patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, o kaltinime nurodyta gyvenamojo namo projektinė dokumentacija atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2010(21), 11-2024(21) nustatyta, kad į informacinę sistemą „Infostatyba“ įkeltuose dokumentuose: Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Statybos projektas (Stadija – DP, Laida – 0, Objekto Nr. – DP); Statybos projektas (Stadija – TP, Laida – A, Objekto Nr. – TP); 2021 m. sausio 23 d. Projekto A laidos techninė užduotis, esantis I. K. parašas yra pagamintas skaitmeninio montažo būdu, panaudojant I. K. įgaliojime M. B. esantį parašą, t. y. išvardinti dokumentai nėra I. K. originaliai pasirašyti. Teismo posėdyje ir teisme apklaustas I. K. patvirtino specialisto išvadą, parodydamas, kad pasirašė 2020 m. birželio 12 d. įgaliojimą M. B., tačiau niekada nepasirašinėjo į „Infostatybą“ įkeltų Statybos projektų, Projekto A laidos techninė užduoties. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir jo sugyventinė V. N..

2021 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Statybos projektas (Stadija – DP, Laida – 0, Objekto Nr. – DP); Statybos projektas (Stadija – TP, Laida – A, Objekto Nr. – TP); Dokumentų sudėties sąvado (Projekto Nr. DP-SS, Etapas DP, Laida 0), Dokumentų sudėties sąvado (Projekto Nr. DP-SS, Etapas DP, Laida A) – kopijose ir likusių dokumentų kopijose, esančiose projektinėje dokumentacijoje, įkeltoje į „Infostatyba“, yra to pačio R. Ž. parašo vaizdas. Kas reiškia, jog dokumentai, nuo kurių darytos tiriamos kopijos, buvo patvirtinti arba faksimiliniais parašų antspaudais arba pagaminti skaitmeninio montažo būdu, įkeliant į juos nuskenuotą atitinkamai to pačio parašo vaizdą. Nustatyta, kad lyginamajam tyrimui pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos (žemės sklypo Nr. : (duomenys neskelbtini)) 24 lape yra R. Ž. vardu parašo kopija, kurio vaizdas visais morfologiniais požymiais sutampa su tiriamais parašais, todėl tikėtina, kad jis panaudotas į „Infostatyba“ įkeltoje dokumentacijoje. Teisme apklausta R. Ž. parodė, kad nėra mačiusi kaltinime nurodytų dokumentų, kuriuose yra jos parašai, niekada nėra jų pasirašiusi, savo tvirtintus dokumentus pildydavo kitokia tvarka ir 2000 m. projektavimo veiklos apskritai nevykdė. Tokius R. Ž. parodymus atitinka Sodros duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad 2018 m. liepos 6 d.–2021 m. balandžio 12 d. laikotarpiu ji niekur nedirbo ir individualia veikla neužsiėmė.

Iš aukščiau aptartų įrodymų seka, kad į „Infostatyba“ įkeltuose dokumentuose – Statybos projektų tvirtinimo lapuose (Stadija – DP, Laida – 0, Objekto Nr. – DP; Stadija – TP, Laida – A, Objekto Nr. – TP), 2020 m. dokumentų sudėties sąvaduose, 2020 m. pamatų plane, 2020 m. pirmo ir antro aukšto laikančių konstrukcijų plane, 2020 m. antro aukšto ir mansardos perdangų plane, 2020 m. stogo gegnių išdėstymo plane, 2020 m. mazgų plane, 2020 m. sausio 23 d. projekto A laidos techninėje užduotyje, 2020 m. pastato padėties sklype plane, 2020 m. pirmo ir antro aukšto plane, 2020 m. mansardos plane, 2020 m. fasado tarp ašių plane, buvo įrašyta melaginga informacija, kad dokumentus patvirtino I. K. ir R. Ž. – jų parašai suklastoti, taip pat informacija, kad statinio 2020 m. projektų/brėžinių projektuotoja yra R. Ž., o I. K. – pastato statytojas. Pastaroji aplinkybė aptariama žemiau.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte nustatyta, kad statytoju laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė įgyvendinama, kai, be kita ko: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise. Iš nurodyto reglamentavimo seka, kad I. K. namo, adresu (duomenys neskelbtini), statytoju galėjo tapti tik įgijęs nuosavybės teisę į jį ir į po pastatu esantį žemės sklypą. Tai įvyko tik 2020 m. gegužės 20 d. notarui patvirtinus pirkimo-pardavimo sutartį.

Pastato projektinę dokumentaciją sudarantys dokumentai negali būti vertinami atsietai, joje detalizuojamas to paties pastato techninis ir darbo projektas, konstrukcijos ir brėžiniai iš čia darytina išvada, kad visi aptarti dokumentai buvo rengti tuo pačiu metu. Pasak R. Ž., lentelė, kurios pirmas įrašas „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (t. 1, b. l. 63) yra titulinis projekto lapas. Statybos projekto – Darbo projekto ir Techninio projekto, tvirtinimo data taip pat šių projektų Dokumentų sudėties sąvado tvirtinimo data nurodyta 2020 m. (lapo apačioje arba ties R. Ž. parašu), visi statinio brėžiniai ties R. Ž. parašu datuoti 2020 m. sausio mėn., tik vienintelio dokumento – Projekto A laidos techninės užduoties parengimo data yra nurodyta pilnai – 2020 m. sausio 23 d. Iš išdėstyto seka, kad visi dokumentai buvo parengti 2020 m. sausio mėn., kuomet I. K. turtas nuosavybės teise dar nepriklausė. Pastebėtina ir tai, kad 2020 m. sausio 23 d. Projekto A laidos techninės užduoties parengimo metu dar net nebuvo pasirašyta preliminarioji turto pirkimo pardavimo sutartis, ji sudaryta tik sekančią dieną – 2020 m. sausio 24 d. Bylos duomenys patvirtina, kad I. K. gyvenamąjį namą įsigijo jau pastatytą, tai patvirtino ir kaltinamasis R. G., atitinkamai, nei Statybos įstatymo prasme, nei pagal faktą I. K. iki 2020 m. gegužės 20 d. parengtuose dokumentuose negalėjo būti įvardijamas namo, adresu (duomenys neskelbtini), statytoju.

Teismas kaip visiškai nelogiškus atmeta ir kaltinamojo argumentus, kad jis nėra anksčiau matęs kaltinime nurodytų dokumentų ar kad 2020 m. sausio 23 d. Projekto A laidos techninę užduotį parengė E. E.-S. arba UAB „S“, taip pat nežino, kas rengė statinio projektavimo užduotį ar brėžinius. Visa kaltinime įvardijama projektinė dokumentacija yra tiesiogiai susijusi su R. G. parduotu, tačiau nuo 2012 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise valdytu, gyvenamuoju namu. Tiek E. E.-S., tiek nukentėjusieji parodė, kad jų paslaugų teikimo metu statyba buvo užbaigta ir jokie statybos darbai nevyko, analogiškai parodė ir brokerė A. S., papildomai pažymėjusi, kad, pasak R. G., namo stogas buvo keistas prieš 2 m. Kaltinamasis pripažino, kad pats atliko gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos darbus, pastatė garažą. Į „Infostatyba“ įkeltuose 2020 m. brėžiniuose garažas nėra įbraižytas, tačiau matyti pasikeitusi stogo konstrukcija (vizualiai pakeisto namo fasado pokyčiai gerai matyti iš 2012 m. kovo 19 d. ir 2020 m. balandžio 28 d. turto vertinimo ataskaitų). Visa tai rodo, kad į „Infostatyba“ įkelti 2020 m. datuojami projektiniai dokumentai yra pakankamai seni, akivaizdžiai R. G. naudoti įrengiant mansardinį aukštą bei keičiant stogo nuolydį, kas įrodo, jog kaltinamasis apie kaltinime nurodytos projektinės dokumentacijos egzistavimą negalėjo nežinoti, kaip ir negalėjo nežinoti, kad R. Ž. nebuvo 2020 m. projektinės medžiagos projektuotoja, o I. K. – statytojas.

E. E.-S. teisme parodė, kad jai R. G. pateikė tik seną inventorinę bylą, seną VĮ „Registrų centro“ išrašą, seną žemės sklypo planą ir pavienius seno projekto (apie 2000 m.) lapus. Kaltinime nurodytos 2020 m. projektinės dokumentacijos ji nėra mačiusi. Įmonei UAB „S“ ji siuntė tik savo parengtą kadastrinę bylą, nes ši bendrovė tvarkė dokumentų pridavimą Statybų inspekcijai. M. B. taip pat parodė, kad visus dokumentus gauna per užsakymą pateikusį asmenį, užsakovui siunčia pasirašyti parengtą įgaliojimą pateikti jo vardu dokumentus į „Infostatyba“, iš jo gauna ir pačius dokumentus, kuriuos turi pateikti. Teisme M. B. teigė, kad visus į „Infostatyba“ įkeltus dokumentus gavo elektroniniu paštu, nurodydamas, kad tokia tvarka įprasta, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė, kokiu būdu (elektroniniu paštu, per kurjerį, per matininkę) jam buvo pateikti dokumentai. UAB „S“ atstovo 2021 m. birželio 21 d. pranešime nurodyta, kad dokumentai, susiję su namu, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „S“ nebuvo pateikti elektroniniu paštu, galimai pateikti atsiunčiant paprastu paštu arba atnešus fiziškai. Taigi, byloje nėra nustatyta, kokiu būdu UAB „S“ buvo pateikti į „Infostatyba“ įkelti dokumentai, tačiau esminės reikšmės nagrinėjamai bylai tai neturi, kadangi bet kuriuo atveju nustatyta, jog kaltinime nurodyta projektine dokumentacija pirmiausia disponavo R. G., todėl tik jis ir turėjo galimybę perduoti juos UAB „S“. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti liudytojo M. B., A. S. parodymai bei surinkti įrodymai. M. B. teisme parodė, kad už paslaugas apmokėjo užsakovas, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad Deklaracijos patvirtinimo informaciją iš „Infostatyba“ jis perdavė dokumentus pateikusiam asmeniui. Iš byloje esančios UAB „S“ 2020 m. liepos 2 d. sąskaitos faktūros Nr. 0030 ir kasos pajamų orderio matyti, kad sąskaitą priėmusiu ir pinigus mokančiu asmeniu įrašytas R. G., yra jo parašai. Tai, beje, paneigia ir kaltinamojo parodymus, kad AUB „S“ paslaugas užsakė bei apmokėjo E. E.-S. Be to, 2020 m. liepos 1 d. dokumentų perdavimo lydraštyje, be kita ko, nurodyta, kad Deklaraciją I. K. perdavė R. G.. A. S. parodė, kad ji buvo paaiškinusi R. G. bendrą statybos visiško baigtumo statuso registravimo tvarką, net buvo kalbėjusi su geodezininku ir kadastrininku, tačiau kaltinamasis nusprendė paslaugas pirkti iš kitų specialistų, teigė radęs pigiau ir operatyviau. Iš čia seka, kad statybos visiško užbaigimo dokumentacija rūpinosi pats kaltinamasis. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „S“ užsakovu buvo R. G. ir būtent jis perdavė į „Infostatyba“ įkeltus dokumentus. Atitinkamai kaltinamasis negalėjo nežinoti, kad jo perduodamuose dokumentuose yra suklastoti I. K. ir R. Ž. parašai. Aplinkybę, jog dokumentų perdavimo metu parašai projektinėje dokumentacijoje jau buvo, patvirtina ir M. B. parodymai, kad esant dokumentų trūkumams jis nebūtų jų kėlęs į „Infostatyba“.

Nors motyvas ir tikslas nėra privalomi nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (kasacinė nutartis Nr. 2K-302/2011), tačiau jie gali būti svarbūs sprendžiant apie asmens kaltę.??? Šiuo atveju R. G. motyvas akivaizdus projektinė dokumentacija su suklastotais parašais buvo panaudota siekiant įvykdyti būtiną turto pirkimo pardavimo sąlygą bei tuo pačiu, neįvardijant savęs statytoju, išvengti atsakomybės už galimai su gyvenamojo namo rekonstrukcija susijusius statybos defektus (pastarieji nustatyti 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 8/20, t. 1, b. l. 104-113). ???Nukentėjusieji parodė, kad po preliminarios sutarties pasirašymo, tvarkant paskolos dokumentus, bankas atkreipė jų dėmesį, kad nėra įregistruotas gyvenamojo namo statybos visiško baigtumo statusas ir rekomendavo tai susitvarkyti. Dėl to atsirado pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.3. ir 4.1.2. punktų reikalavimai – pardavėjui ne vėliau nei iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. gauti visus dokumentus, reikalingus įregistruoti visišką gyvenamojo namo statybos baigtumą, o pirkėjui suteikti tam reikalingus įgaliojimus. A. S. parodė, kad nurodytas nukentėjusiųjų reikalavimas buvo būtina pirkimo sąlyga ir būtent jų pageidavimu atsirado pirkimo pardavimo sutartyje. Pasak liudytojos, nukentėjusieji sakė „jeigu nesutvarkysit, nebepirksim“. Taigi, visiško statybos baigtumo įregistravimo sąlyga buvo būtina pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, o tinkamai nepatvirtinta projektinė dokumentacija nebūtų įkelta į „Infostatyba“ ir jos pagrindu nebūtų išduota Deklaracija, patvirtinanti, jog gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statyba pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta.

Apibendrinant aptartus įrodymus darytina išvada, kad R. G. žinojo, kad projektinėje dokumentacijoje – Statybos projektų tvirtinimo lape, 2020 m. dokumentų sudėties sąvaduose, 2020 m. pamatų plane, 2020 m. pirmo ir antro aukšto laikančių konstrukcijų plane, 2020 m. antro aukšto ir mansardos perdangų plane, 2020 stogo gegnių išdėstymo plane, 2020 m. mazgų plane, 2020 m. sausio 23 d. projekto A laidos techninėje užduotyje, 2020 m. pastato padėties sklype plane, 2020 m. pirmo ir antro aukšto plane, 2020 m. mansardos plane, 2020 m. fasado tarp ašių plane yra suklastoti I. K. ir R. Ž. parašai, tačiau siekdamas įrodyti, jog parduodamo gyvenamojo namo statyba atitinka statinio sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, siekdamas išvengti atsakomybės, neteisėtai pradėjo suklastotų dokumentų (statinio projektinės dokumentacijos) teisinę apyvartą – juos panaudodamas – pateikdamas UAB „S“ ir suvokdamas, kad bendrovė šiuos dokumentus įkels į „Infostatyba“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie išduodamos Deklaracijos patvirtinimui. Kaltinamasis neabejotinai suprato, kad suklastotų dokumentų pagrindu išduota Deklaracija įteisins tikrovės neatitinkančius duomenis, o tuo pačiu apsunkins naujųjų savininkų teisę į savo interesų gynybą, ir akivaizdu, kad norėjo taip veikti, kadangi siekė užbaigti nekilnojamojo turto pardavimo procesą, įgyvendindamas būtiną pirkėjų sąlygą, bei išvengti atsakomybės. Viso to nebūtų galėjęs padaryti neturėdamas projektuotojo ir statytojo patvirtintos projektinės medžiagos arba save įvardindamas namo statytoju. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 304 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Nors į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos informacinę sistemą „Infostatyba“ suklastotus dokumentus įkėlė, o tuo pačiu ir pateikė UAB „S“ darbuotojas – pagal Deklaracijos metaduomenis 2020 m. birželio 29 d. pasirašė ir įkėlė M. B., tačiau byloje nenustatyta, kad jam buvo žinoma apie parašų klastojimą, atitinkamai R. G. laikytinas nusikalstamos veikos vykdytoju per tarpininką.

Teismas tikslina kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad R. G. pateikė įstaigai melagingą informaciją suklastotų dokumentų tikrumui patvirtinti, nurodant, kad melaginga informacija pateikta siekiant gauti dokumentą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. G. galutinis tikslas pateikiant kaltinime nurodytus suklastotus dokumentus į „Infostatyba“ buvo ne šių dokumentų tikrumo patvirtinimas, o siekis gauti deklaraciją, patvirtinančią, jog nukentėjusiesiems parduoto statinio statyba užbaigta ir atitinka statinio projekto sprendinius bei teisės aktų reikalavimus. Tai rodo, kad R. G. įstaigai melagingos informacijos pateikimo tikslas buvo melagingos informacijos pagrindu gauti naują dokumentą. Nors apie nurodytą kaltinimo patikslinimą teisiamojo posėdžio metu R. G. nebuvo informuotas, kaltinamajam apskritai neigiant kaltinimą ir tvirtinant, jog suklastotų dokumentų nematė ir neteikė, kaltinimo pakeitimas jo gynybos taktikai įtakos neturi.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos dvi tyčinės nusikalstamo sveikos – nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas. Abi nusikalstamos veikos susijusios su valdymo tvarkos pažeidimu, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Panaudojus suklastotus dokumentus buvo gautas tikrovės neatitinkantis dokumentas, kurio pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotas teisiškai reikšmingas juridinis faktas apie statybos užbaigimą, t. y. kilo pasekmės. Kaltinamasis kaltę viso proceso metu neigė ir dėl savo veiksmų neapgailestavo, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – R. G. teisiamas pirmą kartą (t. 3, b. l. 36), baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, skirtos baudos sumokėtos (t. 3, b. l. 33-35), turi šeimą, dirba UAB „B“ (t. 3, b. l. 32), duomenų apie psichikos ir priklausomybės ligas byloje nėra, tačiau abejonių dėl kaltinamojo gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek teisme, teismui nekilo. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad abi nusikalstamos veikos buvo padarytos įgyvendinant vieningą sumanymą, jos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį R. G. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 26-27) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji pateikė civilinį ieškinį, prašydami priteisti 141 500 EUR turtinę ir neturtinę žalą (t. 1, b. l. 131-133), bylą nagrinėjant teisme patikslino civilinio ieškinio reikalavimą, prašydami V. N. ir I. K. priteisti po 15 000 EUR neturtinę žalą, taip pat 1 000 EUR už suteiktas teisines paslaugas ir 500 EUR už rašysenos eksperto A. B. atliktą rašysenos ekspertizę Nr. 20210729/01 (t. 1, b. l. 131-133, t. 3, b. l. 85-89, 138-140, 142, 150). Nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje nurodyta, kad iš R. G. įsigytas didelės vertės turtas turėjo tapti jaunos šeimos gyvenamoji vieta. Be to, tuo metu V. N. jau laukėsi kūdikio ir R. G. tai žinojo, I. K. buvo po sunkios operacijos, kas kaltinamajam taip pat buvo žinoma, tačiau nesustabdė nuo nusikalstamų veikų. Nukentėjusieji patiria papildomą stresą ir dėl to, kad teko ir tenka skolintis pinigus vykstančiam procesui – mokėti rašysenos ekspertui, juos atstovaujančiam teisininkui, kito buto nuomai. Įsigytame turte neįmanoma gyventi. Visa tai didina nerimą, netikrumo dėl turto ir ateities jausmą. Teismo posėdyje A. N. pakartojo, kad neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai supratus, jog negali naudotis įsigytu namu. Dabar turi nuomotis butą bei mokėti nuomą ir paskolą. Dėl susidariusios situacijos jis jautė stresą ir dėl nervų paūmėjo šalutinės ligos, jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. V. N. teisme papildomai nurodė, kad žalą patyrė, nes buvo pasiskolinę pinigų pradiniam įnašui, namas šaltas, išmušinėja elektrą, neturi, kur gyventi, todėl dabar nuomojasi, bet tuo pačiu ir moka bankui. Sandorio sudarymo metu buvo nėščia.

Teismas sutinka, kad nukentėjusieji galėjo jausti stresą, nerimo ir netikrumo jausmą supratę, jog jiems priklausančio turto statybos baigtumas buvo registruotas panaudojus suklastotus dokumentus, patvirtintus netikru I. K. parašu. Teismo posėdyje nukentėjusieji parodė, kad į teisininką kreipėsi, kai pradėjo matytis statybos defektai, pastarojo prašymu Statybos inspekcija pateikė į „Infostatyba“ įkeltus duomenis ir tuomet buvo išsiaiškinta ir apie suklastotų dokumentų egzistavimą. Sutartis su advokato padėjėju S. Survila sudaryta 2020 m. rugpjūčio 30 d. (t. 1, b. l. 78). Atsakydama į pastarojo prašymus Statybos inspekcija 2020 m. spalio 6 d. ir 2021 m. sausio 7 d. pateikė visus į „Infostatyba“ įkeltus dokumentus, susijusius su jų naująja nuosavybe (t. 1, b. l. 42-43, 57-58). Iš V. N. pateikto ultragarsinio tyrimo matyti, kad 2020 m. gegužės 7 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) nėščia (t. 3, b. l. 90). Iš čia akivaizdu, kad dokumentų iš Statybos inspekcijos gavimo metu V. N. vis dar buvo nėščia, todėl gauta informacija galėjo ją stipriau paveikti emociškai, abiems nukentėjusiesiems sukelti dar didesnį nerimą dėl ateities ir būsimo vaiko poreikių užtikrinimo. Išsiaiškinę melagingos informacijos egzistavimo faktą, nukentėjusieji patyrė ir papildomų rūpesčių – 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į rašysenos ekspertą, siekiant nustatyti parašų klastojimo faktą, papildomų laiko sąnaudų dėl vykstančio baudžiamojo proceso (vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme). Visa tai taip pat galėjo kelti papildomą stresą ir būti nemalonu. Be to, kaltinamojo veiksmai sukėlė pasekmes – buvo išduotas realios tikrovės neatitinkantis dokumentas apie statinio baigtumą, ko pasėkoje įregistruotas su nukentėjusiųjų nuosavybe susijęs juridinis faktas. R. G. viso proceso metu nukentėjusiųjų neatsiprašė ir savo kaltę neigė, siekdamas išvengti atsakomybės. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą I. K. ir V. N. patirtus neigiamus išgyvenimus atlyginti pinigais. Kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, legalias pajamas gaunantis asmuo, taigi – finansinė padėtis stabili, todėl turi galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, kita vertus, civiliniu ieškiniu reikalaujama priteisti neturtinė žala yra pernelyg didelė ir jos priteisimas pažeistų nukentėjusiųjų bei kaltinamojo interesų teisingos pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą. Įvertinus nuketėjusiųjų nurodytus aptartus neigiamus išgyvenimus, jų trukmę, kilusias pasekmes, vadovaujantis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų praktika analogiškose ar panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartys 1A-555-870/2017, 1A-426-885/2019, Kauno apygardos teismo nutartys 1A-407-634/2020, 1A-309-238/2020 ir kt.), V. N. priteistina 700 EUR neturtinė žala, o I. K. – 500 EUR neturtinė žala.

I. K. grįsdamas neturtinę žalą pateikė VšĮ „V“ epikrizę, iš kurios matyti, kad 2020 m. vasario 5 d.–2020 m. vasario 21 d. laikotarpiu jis buvo gydytas stacionare, pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), po gydymo stacionare rekomenduota dieta, mitybos režimas, vengti fizinio krūvio (t. 3, b. l. 92-93). Nurodytas dokumentas patvirtina I. K. sveikatos būklę tik preliminarios sutarties pasirašymo laikotarpiu, tačiau nukentėjusiojo teiginių, jog sveikata suprastėjo dėl patiriamo streso sužinojus apie suklastotų dokumentų egzistavimą, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina. Be to, iš aptartos epikrizės matyti, kad I. K. sveikatos sutrikimas buvo siejamas su ankstesniais susirgimais (dar nuo 2016 m.), todėl nesant jokių papildomų įrodymų, teismas negali vadovautis išimtinai nukentėjusiojo teiginiais dėl sveikatos būklės pablogėjimo. Net jei toks ir buvo, jis gali būti susijęs su lėtiniais I. K. susirgimais. Todėl aptariamas I. K. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas atmeta kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku nukentėjusiųjų argumentus, kuriais jie neturtinę žalą sieja su sunkumais ir išlaidomis negalint gyventi įsigytame būste. To priežastimi nukentėjusieji įvardija namo kritinę būklę, kuri nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Netinkamos kokybės daiktą nupirkusio asmens teisės yra reglamentuotos CK 6.334 straipsnyje, todėl visi su tuo susiję ginčai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką neturtinės žalos pagrindą nukentėjusieji yra nurodę ir civilinėje byloje Nr. e2-953-643/2022, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl 2020 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atitinkamai palaikant tokį reikalavimą ir baudžiamajame procese įžvelgtinas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Dėl prašymo priteisti 500 EUR išlaidas už rašysenos eksperto A. B. atliktą 2021 m. liepos 29 d. rašysenos ekspertizę. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Šiuo atveju nukentėjusieji rašysenos ekspertizės atlikimą iniciavo savo valia, rinkdami įrodymus jau vykstant ikiteisminiam tyrimui. Toks veiksmas nebuvo būtinas, kadangi privataus eksperto išvada yra rekomendacinio pobūdžio, priešingai, nei įrodomąją reikšmę turinti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, kuri visuomet atliekama tokio pobūdžio bylose. Vyresnioji tyrėja 2021 m. rugpjūčio 23 d. suformulavo užduotį atlikti objektų tyrimą ir pateikti specialisto išvadą dėl tuose pačiuose kaltinime nurodytuose dokumentuose esančių I. K. ir R. Ž. parašų (t. 2, b. l. 67-68). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nukentėjusiųjų 500 EUR išlaidos už rašysenos ekspertizę nebuvo būtinos, todėl prašymas jas priteisti atmestinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji prašo iš kaltinamojo priteisti 1 000 EUR išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu. Prašyme nurodyta, kad išlaidos siejamos su patikslinto civilinio ieškinio parengimu, 2 val. (200 EUR), pasiruošimu bylos nagrinėjimui, 3 val. (300 EUR), klientų konsultavimu, 1 val. (100 EUR) ir atstovavimu teisme, 4 val. (400 EUR). Kartu su prašymu pateikta 2021 m. gruodžio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas (1 000 EUR vertės), bei sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2021 m. gruodžio 11 d. mokėjimo pavedimas (t. 3, b. l. 138-141). Įvertinus išnagrinėtos baudžiamosios bylos ir kaltinimo apimtį (sudaro 3 tomai, pareikštas kaltinimas dėl dviejų nusikalstamų veikų), tai, kad nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga teisine prasme, išnagrinėta per 4 teismo posėdžius, bendras teismo posėdžių laikas 4.36 val., prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma laikytina proporcinga ir adekvačia, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai priteistina 1 000 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė įrodyta, pripažįstant jį kaltu pagal inkriminuotą kaltinimą, R. G. prašymas priteisti iš nukentėjusiųjų 500 EUR proceso išlaidas už gynėjo teisinę pagalbą atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su liudytojos A. S. apklausos protokolu, laikmena su dokumentais iš Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos, laikomi prie baudžiamosios bylos antro tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 70 MGL (3 500 EUR) dydžio baudą.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 304 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 MGL (1 000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. G. skirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 MGL (3 500 EUR) dydžio baudą.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. G. 700 EUR neturtinę žalą V. N. ir 500 EUR neturtinę žalą I. K..

Priteisti V. N. ir I. K. iš R. G. 1 000 EUR išlaidas už teisinę pagalbą.

Atmesti R. G. prašymą priteisti patirtas išlaidas už gynėjo teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su liudytojos A. S. apklausos protokolu, laikmeną su dokumentais iš Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė