Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. ir jo gynėjo advokato Arūno Sakalausko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.

Civilinės ieškovės A. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. M. priteista 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti civilinei ieškovei A. D..

Taip pat nuspręsta iš K. M. išieškoti 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) A. D. turėtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Taip pat nuspręsta iš K. M. išieškoti 200 Eur (du šimtus eurų) valstybės naudai teismo išlaidas A. D. turėtas išlaidas kelionėms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. M. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 20 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo ranka, UAB „VV“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje su vartotoju A. D. reversinėje pusėje, eilutėje „Abonento parašas“ pasirašė už A. D. ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „VV“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. M. ir jo gynėjas Arūnas Sakalauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Toma Laurinaitienė prašė K. M. ir jo gynėjo Arūno Sakalausko apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą 2020 m. sausio 17 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo K. M. ir jo gynėjo Arūno Sakalausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo, netinkamai surašyto nuosprendžio yra nepagrįsti, todėl atmetami.

10. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino K. M. kaltu padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikyti tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidus BPK reikalavimų.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, išsamiai išnagrinėjo teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo K. M. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių reikšmę renkant ir tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

12. Kaip jau minėta, nuteistojo K. M. ir jo gynėjo advokato Arūno Sakalausko apeliaciniame skunde nurodoma, o taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo teigta, kad surašytas kaltinamasis aktas visiškai neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, jį surašęs prokuroras nesurinko objektyvios ir išsamios informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį. Be to, apeliantai dėstydami argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų, nurodė tai, jog kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas bei vieta neatitinka nuteistojo parodymų, nes jis teigė, kad A. D. parašą suklastojo praėjus dviem – trims savaitėms po 2015 m. liepos 20 d. ir tai padarė būdamas UAB „VV“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) mieste.

13. Kolegija konstatuoja, kad pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Jeigu to nepadarė pirmosios instancijos teismas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui. Tačiau, vadovaujantis minėtais BPK straipsniais, byla prokurorui perduodama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimai); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo akto turinį bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kaltinamasis aktas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Jame K. M. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta išsamiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kaltinamajame akte nurodyta nusikalstamos veikos padarymo laikas, būdas, konkretūs kaltinamojo veiksmai, aiškus nusikaltimo mechanizmas, nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kaltininkui inkriminuota veika kvalifikuota tiksliai nurodant BK normą. Pagal išdėstytą kaltinimą yra visiškai aišku, jog K. M. pasirašė sutartyje už A. D. ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „VV“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Nors kaltinamajame akte yra nurodytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. 2015 m. liepos 20 d., o apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad A. D. parašą suklastojo maždaug po dviejų – trijų savaičių, kuomet turėjo priduoti sutartį UAB „VV“ administracijai, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant tas faktines aplinkybes, kurios turi reikšmės inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiams atskleisti. Taigi toks kaltinamojo akto surašymo trūkumas (netikslumas) negali būti pripažintinas esminiu BPK pažeidimu pagal BPK 219 straipsnį. Taip pat esminiu BPK pažeidimu pagal BPK 219 straipsnio nuostatas negali būti pripažintas apeliacinio skundo argumentas, jog kaltinamajame akte nenurodyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta. Nors kaip ir pats apeliantas nurodo, jog jis nusikaltimą padarė būdamas UAB „VV“ tarnybinėse patalpose, tačiau tai kaltinime nurodytai inkriminuotai nusikalstamai veikai jokios įtakos neturi.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, jog nuteistojo ir jo gynėjo advokato argumentai dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų nuteistasis ir gynėjas išreiškė tik apeliaciniame skunde. Ankstesnėje teisminio nagrinėjimo stadijoje šio klausimo nekėlė nei gynėjas, nei nuteistasis. Šios aplinkybės liudija, jog tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas suprato pareikštą kaltinimą. Be to, nėra pagrindo teigti, jog prokuroras nesurinko objektyvios ir išsamios informacijos apie padarytą nusikalstamą veiką, todėl šis skundo argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

16. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Aptariamo straipsnio dispozicijoje įtvirtinto nusikaltimo dalykas gali būti tiek netikras dokumentas (kai jis pagaminamas), tiek tikras dokumentas (kai jis suklastojamas). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai. Svarbu, kad dokumentas suteiktų informaciją apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog suklastoja dokumentą ir nori taip veikti.

17. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus BK 300 straipsnio 1 dalies kontekste, konstatavo, kad K. M. savo ranka, UAB „VV“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje su vartotoju A. D. reversinėje pusėje, eilutėje „Abonento parašas“ pasirašė už A. D. ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „VV“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį, t. y. padarydamas nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Remiantis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų analize, akivaizdu ir neginčytina, kad UAB „VV“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis atitinka dokumento sąvoką BK 300 straipsnio prasme.

18. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė, kad jis pasirašė sutartyje už A. D., o šią sutartį pateikė UAB „VV“. Tą aplinkybę, kad sutartyje eilutėje „Abonento parašas“ pasirašė K. M. patvirtino specialisto išvada. Iš A. D. parodymų nustatyta, kad ji patvirtino aplinkybę, jog sutartyje ji nepasirašė. Šios sutarties pagrindu A. D. buvo pareikštas civilinis ieškinys dėl skolos už patiektą vandenį ir nuotekų tvarkymą.

19. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti.

20. Apeliaciniame skunde išreiškiama pozicija, kad šioje byloje padaryta veika nėra pavojinga, nes nesukėlė žalos ar kilimo grėsmės. Kolegija daro išvadą, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti.

21. BK 11 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnis nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę taip pat turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Taigi, vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšys ir dydis. Nėra nusikalstamų veikų, nesukeliančių žalingų padarinių, tačiau atskirais atvejais šie padariniai būna labai įvairūs ir jų visų numatyti bei nurodyti baudžiamajame įstatyme tiesiog neįmanoma. Kitais atvejais pavojingi padariniai laiko atžvilgiu yra atitolę nuo juos sukėlusios pavojingos veikos, todėl tokių veikų padarinių kaip būtino jų sudėties požymio įtvirtinimas įstatyme (ir laukimas jų realioje tikrovėje) nepagrįstai nutolintų ar apskritai sumažintų galimybes tokias veikas kvalifikuoti kaip baigtas, nors neretai jau pats kaltininko veikimas ar neveikimas savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo ar neveikimo padarinių yra pagrindas veiką kriminalizuoti.

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant apie K. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą yra svarbu atsižvelgti į suklastoto dokumento specifiką, jo panaudojimo sritį ir teisinių santykių atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) ypatumus. UAB „VV“ 2015 m. liepos 20 d. šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis yra dokumentas, šia sutartimi atsirado įsipareigojimai tarp bendrovės ir A. D., ši sutartis buvo pateikta bendrovės abonentiniam skyriui ir pateko į apyvartą, sutartimi buvo vadovautasi apskaičiuojant skolą ir pateikiant civilinį ieškinį. Kaip minėta anksčiau, baudžiamasis įstatymas saugo dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą, tikros informacijos ir ja paremtų teisingų sprendimų priėmimą. Šia prasme minėtoje sutartyje įtvirtinti duomenys taip pat yra reikšmingi, kadangi sutartis buvo pateikta institucijai, kuri šia sutartimi disponavo ir ja vadovavosi santykiuose su klientu, kuriam tiekiamas vanduo. Taigi, nagrinėjamu atveju suklastotas dokumentas sudarė sąlygas kilti žalai baudžiamosios teisės prasme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kokio pobūdžio teisiniuose santykiuose yra suklastotas dokumentas, daro išvadą, kad K. M. veiksmai negali būti vertinami kaip nepavojingi, negalintys sukelti teisinių pasekmių. Dėl šių priežasčių jo veikoje pagrįstai yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Esant šioms aplinkybėms, nėra įstatyminio pagrindo naikinti nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Taip, šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

23. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai K. M. skyrė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą minimaliam jos dydžiui.

24. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė MGL dydį, o tai lėmė baudos apeliantui paskyrimą, jos dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis iki 2018 m. sausio 1 d. buvo 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 707), tačiau kvalifikuojant veiką bei skiriant bausmę taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kadangi K. M.nusikalstama veika padaryta 2015 m. liepos 20 d., todėl bauda jam turi būti skaičiuojama taikant 37,66 Eur MGL dydį.

25. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados dėl kaltės ir nusikalstamos veikos padarymo atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas apeliantui pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Tačiau nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, t. y. dėl netinkamai pritaikyto MGL dydžio (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

26. Skunde keliamas klausimas dėl civilinio ieškinio ir kitų priteistų sumų, kurios apeliantų nuomone, priteistos visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai.

27. Nuosprendžiu nuspręsta: priteisti iš K. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti civiliniam ieškovui A. D.. Taip pat nuspręsta iš K. M. išieškoti 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) A. D. turėtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Taip pat nuspręsta iš K. M. išieškoti 200 Eur (du šimtus eurų) valstybės naudai teismo išlaidas A. D. turėtas išlaidas kelionėms apmokėti.

28. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

29. BPK neturtinės žalos sąvoka nėra pateikiama, jos apibrėžimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad K. M. padarė baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas sprendė, jog yra įrodyta, kad dėl K. M. nusikalstamos veikos A. D. patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gilesnę emocinę depresiją, tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nuteistojo nusikalstama veika A. D. padaryti padariniai pagal mąstą, laipsnį buvo nežymūs, ilgiau netruko, nesitęsia, be to, nepateikta įrodymų, jog dėl K. M. anksčiau aprašytos veikos A. D. prireikė ambulatorinio ar stacionaraus ir (ar) ilgesnio gydymo, psichologo pagalbos, taip pat, byloje nėra duomenų, kad K. M. turtinė padėtis gera, ar labai gera, todėl pagrįstai nurodė, jog prašoma 5000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Apylinkės teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį įvertino visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, ir A. D. priteisė mažesnį, nei buvo jos prašomas neturtinės žalos dydį, t. y. 600 Eur. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija sutinka su tokia apylinkės teismo nuomone ir sumažintu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad 600 Eur dydis neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, ja sukeltoms pasekmėms, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį. Todėl skundo argumentas dėl neteisingai priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, yra atmestinas. Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas A. D. 850 Eur turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, šį sprendimą taip pat motyvavo ir nurodė įstatyminį pagrindą. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstai skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai priteisė minėtas sumas ir priteisimo nemotyvavo. Šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

31. Tačiau nustatyta, kad nuosprendžiu nuspręsta iš K. M. išieškoti 200 Eur (du šimtus eurų) valstybės naudai teismo išlaidas A. D. turėtas išlaidas kelionėms apmokėti. Kolegija daro išvadą, kad iš K. M. ši suma priteista nepagrįstai, nes iš teismo lėšų A. D. nebuvo apmokėta 200 Eur turėtų kelionės išlaidų, teismas ar valstybė išlaidų dar nepatyrė. Esant šioms aplinkybėms ši nuosprendžio dalis naikinama ir nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas.

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu ir pakeitęs nuosprendį, kitą nuosprendžio dalį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo K. M. ir jo gynėjo advokato Arūno Sakalausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria K. M. paskirta bausmė – 51 MGL dydžio bauda prilyginta 2550 eurų, o 34 MGL dydžio bauda prilyginta 1700 eurų.

Laikyti, jog paskirtoji 51 MGL dydžio bauda atitinka 1921 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai dvidešimt vienas euras), o 34 MGL dydžio bauda atitinka 1280 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt eurų).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš K. M. išieškoti 200 Eur (du šimtus eurų) valstybės naudai teismo išlaidas A. D. turėtas išlaidas kelionėms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.