Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, kaltinamajam K. M., jo gynėjui advokatui Arūnui Sakalauskui, nukentėjusiajai A. D., jos atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2015 m. liepos 20 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, savo ranka, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-20 šalto vandens teikimo ir nuotekų šalinimo sutartyje su vartotoju A. D. reversinėje pusėje, eilutėje „Abonento parašas“ pasirašė už A. D. ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-20 šalto vandens teikimo ir nuotekų šalinimo sutartį.

Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Iš esmės paaiškino, jog didžioji dalis namo gyventojų turėjo vandenį iš kiemo šulinio. Paskui įmonė, kurioje jis dirba, gavo prašymus dėl tiekimo vandens iš miesto vandentiekio. Į šį butą jis buvo iškviestas vėliau perrašyti sutartį. Mano, kad per skubėjimą nepaėmė originalios sutarties. Priduodant, ko gero, pastebėjo, kad nėra parašo ir kaltinime nurodytą sutartį jis pasirašė. Atsakė, kad prieš tai jis iš nieko negavo jokio nurodymo pasirašyti sutartį, provokuojamas pasirašyti šią nebuvo, šią pasirašydamas sau naudos nesiekė. Ko gero, šią pasirašė todėl, kad šioje sutartyje A. D. parašo nebuvo. Atsakė, kad bute buvo dvi moterys. Bute jis buvo 2015 metų liepos mėnesį. Tuo metu jis nurašė skaitiklio numerį, skaitiklio parodymus. Be to, jis turėjo įgaliojimus pasirašyti sutartis su klientais. Sutartis dvišalė. Vieną pasirašo klientas, kitą – jis. Nežino ar A. D. tą dieną jis matė, tačiau tuo metu bute buvo dvi moterys. Jis buvo tame bute. Sutartį suklastojo ne tą dieną, tikriausiai tuomet, kada šią pridavė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam darbuotojui. Būtų matęs parašą D., būtų panašiai pasirašęs. Sutartyje vartotojo kodas įrašytas jo ranka, antspaudas jo, parašą jis uždėjo. Sutartyje adresas tikrai ne jo rašytas, o gyventojų skaičius jo įrašytas. Sutartyje skaitiklio parodymus jis įrašė, jie buvo tokie. Jis tą dieną ir pajungė vandenį į jos butą. Liepos 20 d. pajungtas vanduo, tik jis suklastotą parašą sutartyje padėjo vėliau. Sutartyje telefono numerį gal ir jis įrašė. Taip pat atsakė, kad vis tiek turėjo jį kviestis skambučiu, nes prieš atvykdamas turi susitarti, kad tikrai tame bute kas nors bus. Jis visus duomenis sutartyje surašė liepos 20 d., tik nepamena kada, o vėliau, parašą suklastojo. Sutarties egzempliorių ko gero paliko bute, kuria ši buvo surašyta, pasirašyta. Jis ne tą sutartį pasiėmė su savimi. Tačiau tikrai tuo metu jis ir moteris rašė viską kartu. Ši kitos sutarties neteikė, teigė, kad tai datai iš viso nerašyta (nesudaryta) sutartis. Atsakė, kad skaitiklis buvo įdėtas. Jis tik skaitiklio parodymus nurašė. Anksčiau buvo sudaryta sutartis dėl nuotekų, ji pasirašyta. Prijungus vandenį, pasikeitė tik tai, kad atsirado tarifas už vandenį, nes prieš tai vanduo buvo tiekiamas iš kiemo šulinio. Taip pat atsakė, kad tą pačią dieną, kai surašė sutartį, buvo pradėtas tiekti vanduo, t. y. po sutarties pasirašymo. Moteris pasirašė ant egzemplioriaus, kuris liko bute, o, jis per skubėjimą pasiėmė nepasirašytą sutartį. Vėliau kiek žiūrėjo, nuo tų parodymų kažkokia įmoka įmonei buvo įplaukusi. Kaip suprato, tas butas negyvenamas. Jie nuveža sąskaitas. Jei nebūtų sudaryta sutartis, vandenį nebūtų galimybės gauti. Į butą jį įsileido. Ventilis buvo laiptinėje, ne bute. Jis atsuko ventilį. Įmonei pateikiama sutartis dėl parodymų, nuo kurių bus tiekiamas vanduo. Nežino, ar suprato, ar norėjo klastoti parašą, tačiau priduodamas sutartį pamatė, kad nėra parašo, todėl ir pasirašė. Anksčiau taip nedaręs. Per dieną pasirašydavo ir 10 ir 20 sutarčių. Nuo sutarčių sudarymo alga nepriklauso. Taip pat atsakė, kad nukentėjusios gal ir ieškojo pamatęs, kad ant sutarties nėra jos parašo, bet tas butas negyvenamas, nes, kiek nuvažiuodavo su pranešimais, niekada nieko nerasdavo. Jis turi kabinetą kur, prieš priduodamas sutartis, šias peržiūri.

Kaltinamajam K. M. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjui toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo K. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. D. duotais paaiškinimais (parodymais), kad 2019-04-16 ji gavo laišką su 2019-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu dėl skolos priteisimo bei 2015-07-20 sudarytos „Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties“ kopiją. Taip pat buvo pridėtas įspėjimas dėl įsiskolinimo, skolos paskaičiavimas už suteiktas paslaugas bei lėšų pervedimo nurodymas. Minėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties ji nėra sudariusi ir pasirašiusi, todėl sutartyje esantis parašas yra ne jos. 2007 m. pabaigoje, tikslaus laiko negali pasakyti, ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį dėl nuotekų šalinimo, kadangi geriamas vanduo buvo iš vietinio šulinio. Minėtame bute ji gyveno nuo 2010 m. iki 2015 m. ir laikas nuo laiko susimokėdavo mokesčius. Paskutinį mokėjimą už nuotekas ji sumokėjo 2016 m. pagal gautą sąskaitą. 2015 m. gruodžio mėnesį ji pasiskambino į „(duomenys neskelbtini)“ Kybartų skyrių ir telefonu pasakė paskutinius skaitiklio rodmenis ir tuomet ji už paslaugas atsikaitė. Ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalino sutarties nesudarinėjo ir nepasirašė. Mano, kad sutartyje esantis jos parašas yra suklastotas, t. y. pasirašytas kito asmens (b. l. 3, 7-8).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. D. pateikė ieškinį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, įspėjimą dėl įsiskolinimo, skolos paskaičiavimą, lėšų pervedimo nurodymą. Dokumentų kopijos prijungtos prie bylos medžiagos (b. l. 24-33).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininkė L. Š. pateikė 2015-07-20 sudarytos „Šalto vandens ir nuotekų šalinimo sutarties“ originalą, vartotojo kodas - 26210 (b. l. 35-37).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartimi, kad sutartis atstovaujančio K. M. su A. D. sudaryta 2015-07-20 dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Sutarties dalyje „VARTOTOJAS“ užpildyti šie duomenys: A. D., (duomenys neskelbtini) ir A. D. parašas (b. l. 38).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. D. pateikė 2015-05-14 prašymo - paraiškos prisijungimo sąlygoms gauti kopiją (b. l. 40).

Specialisto išvada Nr. 11-1244 (19), kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-20 šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje su vartotoju A. D. reversinėje pusėje, eilutėje „Abonento parašas“, pasirašė K. M. (b. l. 69-70).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, kad 2008-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su A. D., gyv. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl nuotekų šalinimo. Kadangi bendrovė 2015 m. minėtam daugiabučiui pradėjo tiekti papildomą paslaugą, t. y. tiekti ir geriamąjį vandenį, todėl su minėto daugiabučio namo vartotojais buvo perrašytos (atnaujintos) „Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo“ sutartys. 2015-07-20 Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį sudarytą su A. D. bendrovės abonentiniam skyriui pateikė šaltkalvis - kontrolierius K. M., kuri iki 2019-03-25 buvo laikoma bendrovės abonentiniame skyriuje. Šaltkalviui - kontrolieriui K. M. apie minėtos sutarties panaudojimą, ieškinio surašymui, nebuvo žinoma (b .l. 72, 76).

Ieškiniu dėl skolos priteisimo, kuriame nurodyta, kad 2019-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų priteisti bendrovės naudai iš A. D. 87,70 eurų su delspinigiais už pateiktą geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymą ir kaip priedą pateikė 2015-07-20 šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties patvirtintą kopiją (b. l. 26-27).

Nenustatyta, kad nukentėjusioji A. D. ikiteisminio tyrimo metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti netiesą, būtent dėl jos anksčiau minėtoje sutartyje parašo suklastojimo. Jos paaiškinimai išsamūs, aiškūs, neprieštarauja K. M. teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Jos paaiškinimai patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl teismas anksčiau aprašytais nukentėjusiosios A. D. paaiškinimais dėl jos parašo sutartyje suklastojimo tiki ir juos vertina kaltinamojo K. M. kaltės įrodymais.

Anksčiau išvardintoje (aprašytoje) rašytinėje medžiagoje (protokoluose, sutartyje, specialisto išvadoje) užfiksuoti duomenys (jų visuma) patvirtina teismo nustatytas K. M. anksčiau aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šie duomenys tarpusavyje neprieštarauja, šie neprieštarauja tiek A. D., tiek K. M. anksčiau aprašytiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą taip pat vertina kaltinamojo K. M. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta K. M. kaltė suklastojus tikrą dokumentą. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys K. M. kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent pagal teismo nustatytas aplinkybes norėjo suklastoti tikrą dokumentą – anksčiau aprašytą sutartį, ir šią suklastojo. Byloje pakanka įrodymų K. M. kaltei įrodyti. Jo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies požymius.

K. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam K. M. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytas nesunkus nusikaltimas buvo tyčinis, baigtas, sukėlęs pasekmes bei į kaltinamojo K. M. asmenybę. K. M. anksčiau neteistas. Jis administracine tvarka nebaustas. Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jis vedęs, dirba. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalies sankciją teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant K. M. švelniausią bausmę - baudą. Šios dydis parenkamas įvertinus tai, kad nustatyta K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nenustatyta sunkinanti aplinkybė, bei į tai, kad nėra duomenų, jog jis gauna dideles pajamas.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl K. M. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

K. M. ikiteisminio tyrimo metu nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei prokuroras, nei, bylai esant teisme, teismas kardomosios priemonės nepaskyrė.

Nukentėjusioji A. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl iš K. M. jos naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei proceso išlaidų atlyginimo (b. l. 120-128). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. D. civilinį ieškinį palaikė. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu ji iš esmės nurodė, jog dėl K. M. nusikalstamos veikos ji patyrė dvasinį sukrėtimą, papildomus rūpesčius, nepatogumus, emocinę depresiją. Šiuo metu jai išlikusi depresija. Jai teko išvykti dirbti į užsienį. O tai padaryti turėjo dėl to, kad tuo metu gavo mažas pajamas, o reikėjo pasisamdyti atstovą (teisininką), kad ją atstovautų civiliniame procese ir baudžiamajame procese. Teisiamojo posėdžio metu K. M. su nukentėjusiosios A. D. civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Nukentėjusiosios A. D. argumentams, kuriais ji grindė civilinį ieškinį, iš esmės jis neprieštaravo. Tačiau su reikalaujamu neturtinės žalos dydžiu jis nesutiko. Iš esmės jis nurodė, kad šis dydis nepagrįstas. Jis sutinka su 100 Eur neturtinės žalos dydžiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o šie įtvirtinti CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Byloje nustatyta kaltinamojo K. M. kaltė padarius ir A. D. atžvilgiu baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Be to, jis padarė šį nusikaltimą prieš A. D., šiai esant neviešu asmeniu. Pagal tai, ir įvertinęs A. D. tiek civiliniame ieškinyje surašytus, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodytus argumentus reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįsti, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog A. D. dėl K. M. nusikalstamos veikos patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gilesnę emocinę depresiją. A. D. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei ieškinio reikalavimui pargrįsti pridėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad minėto kaltinamojo nusikalstama veika A. D. padaryti padariniai pagal mąstą, laipsnį buvo nežymūs, jog šie A. D. ilgiau netruko, nesitęsia. Be to, nepateikta įrodymų, jog dėl K. M. anksčiau aprašytos veikos A. D. prireikė ambulatorinio ar stacionaraus ir (ar) ilgesnio gydymo, psichologo pagalbos. Be to, byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo A. M. turtinė padėtis gera, ar labai gera. Pagal tai teismas sprendžia, kad 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pagal šias aplinkybes, bei atsižvelgiant į Lietuvos teismų suformuotą praktiką neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai A. D. priteistinas mažesnis nei jos prašomas priteisti iš kaltinamojo K. M. neturtinės žalos atlyginimo dydis, būtent 600,00 Eur.

Nukentėjusioji A. D. teismo prašė atlyginti jai proceso išlaidas : turėtas 950,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; turėtas 100,00 Eur kelionės išlaidas iš Nyderlandų Karalystės (Olandijos) grįžimui į 2019-12-11 teisiamąjį posėdį ir 100, 00 Eur už grįžimą atgal į Olandiją; 698,29 Eur negautą darbo užmokestį; 175,00 Eur nuostolius, už tai, kad nesinaudos išsinuomotu būstu Nyderlandų Karalystėje (Olandijoje), už kurį privalės susimokėti.

Nukentėjusysis turi teisę prašyti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje esantį pinigų priėmimo kvitą (b. l. 150), nukentėjusioji A. D. turėjo 950,00 Eur tokių išlaidų. Šis prašymas tenkinamas iš dalies, nes, įvertinęs advokato padėjėjo O. Raščiukevičiaus pateiktą išlaidų apskaičiavimą (b. l. 151), teismas sprendžia, kad šiame paskaičiavime nurodyti duomenys pagrįsti iš dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ieškinio pagrindą ir dalyką, reikalavimą akivaizdu, kad ieškiniui surašyti nebuvo sudėtinga faktinė, teisinė situacija, bei jog šiam surašyti nereikia daug laiko. Be to, akivaizdu, kad ieškinys faktinių aplinkybių, dėl jų argumentų, išvadų aspektu nedidėlės apimties. Be to šiam ieškiniui pagrįsti įrodymų advokato padėjėjas nerinko. Be to, šie argumentai taikytini ir dėl pasirengimo atstovauti ir atstovavimo teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokato kontora, kurioje dirba advokato padėjėjas, kelionės prasme palyginus netoli Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme netruko keliuose teismo posėdžiuose visą dieną, ar nuo pat darbo dienos pradžios iki pietų ir (ar) nuo pietų iki pat teismo darbo pabaigos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis vidutinis atlyginimas Lietuvoje - 2019 III ketv. NETO („į rankas“) – 834,3 EUR. Todėl prašymas dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies.

BPK 103 straipsnio 1 punktu nustatyta, jog nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti sudaro proceso išlaidas. BPK 104 straipsnis numato, jog šios išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir dydžius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 patvirtintos liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos 6 punkte nustatyta, kad nukentėjusiesiems, atvykusiems iš užsienio valstybių, faktinės gyvenamosios patalpos nuomos, kelionės ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje išlaidos kompensuojamos pagal pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau kelionės išlaidų kompensuojama ne daugiau kaip vykstant ekonomine (turistine) klase, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų – ne daugiau kaip viena Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga per parą, gyvenimo Lietuvos Respublikoje išlaidų – ne daugiau kaip viena Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta bazinė socialinė išmoka per parą. Sutinkamai su BPK 104 straipsnio 1 dalimi, proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo lėšų priklausomai nuo to, kas iškvietė nukentėjusįjį. Taigi keliones išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos ne procesiniais dokumentais, kuriais išsprendžiama baudžiamoji byla, o pateikus atitinkamus dokumentus už šį darbą atsakingam teismo personalui. Šias išlaidas teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo į valstybės pajamas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-280/2010). Tais atvejais, kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ar nukentėjusysis arba vienas iš jų (BPK 105 straipsnio 7 dalis). Dėl šių teisės normų visumos, darytina išvada, jog kelionės išlaidos, besąlygiškai vadovaujantis anksčiau nurodyta Vyriausybės patvirtinta tvarka, turi būti atlyginamos iš tos įstaigos lėšų, kurios sprendimu nukentėjusysis kviečiamas į teismą, o po to BPK 105 straipsniu, priimant baigiamąjį procesinį sprendimą, šios išlaidos gali būti išieškomos iš nuteistojo ar apmokamos BPK 105 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal bylos duomenis A. D. nukentėjusiąja buvo pripažinta dar ikiteisminio tyrimo metu ir įtraukta į sąrašą asmenų, kviestinų į teisiamąjį posėdį. Šiame sąraše nurodyta tai, kad nukentėjusioji gyvena Vilkaviškyje. Pagal kaltinamąjį aktą kaltinamajam K. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažinus, teismas 2019-10-08 nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nutarė į 2019-10-28 teisiamąjį posėdį iškviesti ir nukentėjusiąją A. D. (b. l. 106-108, 110). Dėl šio posėdžio iš jos gautas raštas, jog ją atstovaus atstovas advokato padėjėjas O. Raščiukevičius (b. l. 114). Ji į šį posėdį neatvyko. Teismas, tenkinęs kaltinamojo gynėjo prašymą, 2019-10-28 protokoline nutartimi pripažino nukentėjusiosios A. D. dalyvavimą teisiamajame posėdyje būtinu (b. l. 130). Į 2019-12-11 teisiamąjį posėdį nukentėjusioji atvyko, šiame dalyvavo (b. l. 152-158). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji į teismo posėdį buvo kviečiama teismo nutartimi, jai keliones išlaidos turi būti atlyginamos iš teismo lėšų, vadovaujantis anksčiau nurodyta Vyriausybes nustatyta tvarka.

A. D. pateikė kelionės iš Nyderlandų Karalystės (Olandijos) į Lietuvą išlaidas patvirtinančius dokumentus (b. l. 136), kurie atitinka anksčiau nurodytus Vyriausybės nutarimo reikalavimus – kelionė vyko mikroautobusu, - iš esmės ekonomine klase, ir pagrindžia išlaidų dydį ir jos A. D. turi būti atlyginamos iš teismo lėšų pervedant 200 Eur į A. D. sąskaitą.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš K. M. priteistina teismo išlaidos dėl A. D. kelionės išlaidų – 200 Eur.

A. D. nepateikė jokio įrodymo, jog turėjo faktinės gyvenamosios patalpos nuomos Lietuvoje išlaidas. Todėl jos prašymas atlyginti būsimas išlaidas už būsto nuomą Nyderlandų Karalystėje (Olandijoje) netenkinamas.

BPK 103 straipsnio 1 punktu nustatyta, jog nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. BPK 104 straipsnis numato, jog šios išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir dydžius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-04-25 nutarimu Nr. 524 patvirtintos liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos 8 punkte nurodyta, kad minėto nutarimo Aprašo 3 punkte nurodytiems asmenims proporcingai laikui (įskaitant kelionei skirtą laiką), kurį jie nedirbo, nes vyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją, į teismą ar instituciją (pas pareigūną), nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylą, kompensuojamas vidutinis darbo užmokestis, šaukiamajam asmeniui pateikus pažymą iš savo darbovietės apie darbo užmokesčio dydį.

A. D. teismui pateikė darbo sutartį (b. l. 137-144), tačiau nepateikė iš savo darbovietės Nyderlandų Karalystėje (Olandijoje) pažymos apie vidutinį darbo užmokesčio dydį. Todėl jos prašymas atlyginti darbo užmokestį už jos atitraukimą nuo įprastinio darbo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -

nusprendė:

pripažinti K. M. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tikro dokumento suklastojimą ir už tai jam paskirti 51 MGL dydžio, t. y. 2550 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą K. M. bausmę - 51 MGL dydžio, t. y. 2550 Eur, baudą, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), baudą.

Įpareigoti K. M. 34 MGL dydžio, t. y. 1700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), baudą, per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Vilniaus g. 9, Vilkaviškis).

Įspėti K. M., kad nustatytu laiku, tai yra per vienerius metus ir šešis mėnesius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiosios A. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš K. M. priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. M. A. D. naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusios A. D. civilinio ieškinio reikalavimo dalies netenkinti.

Nukentėjusiosios A. D. prašymą dėl 950,00 Eur proceso išlaidų iš K. M. priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš K. M. A. D. naudai 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų išlaidų už atstovo, advokato padėjėjo pagalbą procese. Likusią šio prašymo dalį netenkinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, apmokėti A. D. turėtas kelionės išlaidas iš Nyderlandų Karalystės (Olandijos) į Lietuvą į 2019-12-11 d. teismo posėdį - 200 Eur (du šimtus eurų) iš Marijampolės apylinkės teismo lėšų, pinigus pervedant į A. D., gim. 1965-11-02, pagal jos pateiktiną Marijampolės apylinkės teismo administracijai jos sąskaitos numerį banke.

Priteisti iš K. M. valstybės naudai teismo išlaidas dėl A. D. kelionės išlaidų apmokėjimo – 200 Eur (du šimtus eurų). Šios pinigų sumos išieškojimą vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Įspėti K. M., kad po nuosprendžio įsiteisėjimo per 10 kalendorinių dienų šios sumos nesumokėjus ar nepervedus valstybei ši suma bus išieškota priverstinai.

A. D. prašymą atlyginti būsimas 175,00 Eur išlaidas už būsto nuomą Nyderlandų Karalystėje (Olandijoje) netenkinti.

A. D. prašymą atlyginti 698,29 Eur darbo užmokestį už jos atitraukimą nuo įprastinio darbo Nyderlandų Karalystėje (Olandijoje) palikti nenagrinėtu.

Nedelsiant neįsiteisėjusį nuosprendį išsiųsti el. paštu nukentėjusiajai A. D. jos byloje nurodytu el. pašto adresu bei jos atstovui jo byloje nurodytu el. pašto adresu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.