Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-1019-372/2015

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-12-08
Bylos Nr.: 2A-1019-372/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-09517-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
Atsakovas: UAB „Veiklūnė“
Ieškovas: DNSB
Trečiasis asmuo: „Swedbank“, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., A. N., A. O., T. K., D. A., R. Z., D. Z., A. Ž., A. M., M. V., K. V., V. M., V. Z., J. G., K. R., J. V., V. V., Z. L., A. Š., T. Z., Z. A., T. B., D. N., J. J., E. Š., I. G.

Civilinė byla Nr. 2A-1019-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09517-2014-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.2.2.3.1.10.; 2.3.2.9.1.; 2.5.1.3.1.; 2.5.1.5.; 3.1.4.3.;3.1.16.; 3.3.1.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš kolegijos teisėjų D. B., Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Veiklūnė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-669-949/2015 pagal ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – DNSB (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui UAB „Veiklūnė“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir pagal atsakovo UAB „Veiklūnė“ priešieškinį ieškovui DNSB (duomenys neskelbtini) dėl pripažinimo negaliojančiu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2010 m. liepos 14 d. nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, tretieji asmenys byloje „Swedbank“, AB, UAB „Būsto paskolų draudimas“, G. B., A. N., A. O., T. K., D. A., R. Z., D. Z., A. Ž., A. M., M. V., K. V., V. M., V. Z., J. G., K. R., J. V., V. V., Z. L., A. Š., T. Z., Z. A., T. B., D. N., J. J., A. M., E. Š., I. G. – Š. ir L. K.,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Veiklūnė“ 10444,36 Eur (36062,28 Lt) nesumokėtos kredito dalies, 3917,58 Eur (13526,61 Eur) palūkanų, iš viso 14361,94 Eur (49588,89 Lt) skolą, 2023,51 Eur (6986,76 Lt) palūkanas (6 procentų) už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 16385,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme ik teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-06-21 buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini). 2007-05-29 DNSB (duomenys neskelbtini) savininkų visuotinis susirikimas nutarė dalyvauti modernizacijos programoje. 2007-12-06 DNSB (duomenys neskelbtini) susirinkimas nutarė patvirtinti investicinį projektą namo modernizavimo darbams atlikti. 2009-04-01 ieškovas su „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrijai buvo suteiktas 156018 Eur kreditas daugiabučio namo modernizavimui pagal investicinį projektą. Bendrija įsipareigojo paimtą kreditą grąžinti dalimis kredito grąžinimo grafike nustatytais terminais. Namo modernizavimo darbai buvo atlikti, 2010-03-15 rekonstruotas daugiabutis gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Atsakovui UAB „Veiklūnė“ nuosavybės teise priklauso šiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos. Atsakovas 2009-12-23 pervedė į DNSB (duomenys neskelbtini) einamąją banko sąskaitą 40000,00 Lt, jokių kitų mokėjimų už namo modernizavimo darbus nėra atlikęs. Nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. spalio 31 d. yra susidaręs pagal paskaičiavimą atsakovui tenkančios nesumokėtos 10444,36 Eur kredito dalies įsiskolinimas, priskaičiuotos palūkanos. Ieškovas prašo priteisti nesumokėtas sumas iš atsakovo UAB „Veiklūnė“. Nurodė, kad pagal 2007-12-06 DNSB (duomenys neskelbtini) susirinkimo nutarimą namo butų ir kitų patalpų savininkų nesumokėta banko kredito dalis ir priskaičiuotos palūkanos dengiamos bendrijos iš kaupiamųjų lėšų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Veiklūnė“ atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad UAB „Veiklūnė“ name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso komercinės paskirties patalpos, kurių 307,15 kv. m naudingo ploto yra pirmame namo aukšte, bei 107,02 kv. m rūsio patalpos, kurios komercinei veiklai nepanaudotos. UAB „Veiklūnė“ nėra DNSB (duomenys neskelbtini) narė, nepritarė namo renovacijai. Renovacijos metu be UAB „Veiklūnė“ sutikimo šildymo sistemos vamzdynai buvo įrengti UAB „Veiklūnė“ priklausančiose rūsio patalpose, dėl ko atsakovė šių patalpų nebegali panaudoti komercinei veiklai, tačiau už šias patalpas moka turto mokestį, eksploatavimo išlaidas bendrijai. Dėl to atsakovė reiškė pretenzijas bendrijai, dėl neteisingo paskaičiavimo grąžindavo atsiųstas sąskaitas. Kaupimo mokestis namo renovacijos metu buvo padidintas, UAB „Veiklūnė“ nuo 2009-01-01 iki 2014-12-01 yra sumokėjusi bendrijai 30368,09 Lt įmokų. UAB „Veiklūnė“ nėra kredito sutarties šalis, kredito paskirstymo tarp patalpų savininkų būdas atsakovui nežinomas, apie rengiamą susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas kredito paskirstymo klausimas, atsakovui nebuvo pranešta, įmonės atstovas jame nedalyvavo, pažeista 2007-12-06 susirinkimo nuostata kreditą kiekvienam savininkui paskirstyti pagal atliktų darbų vertę. Bendrija atlieka namo modernizavimui skirtų lėšų administravimo funkciją, yra atsakinga už lėšų naudojimą ir apskaitą, tačiau netampa iš savininkų namo modernizavimui surinktų ir pagal kredito sutartį suteiktų lėšų savininke. Skaičiuojant atsakovui tenkančią kredito dalį pagal atsakovui priklausantį 307,15 kv. m naudingų šildomų patalpų plotą (išskyrus rūsio plotą), atsakovui tenkanti kredito dalis sudarytų 89287,11 Lt, iš šios sumos atėmus avansu sumokėtus 40000,00 Lt ir 3173,72 Lt kaupimo lėšų, atsakovas turėtų sumokėti 46113,39 Lt.

Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad jai nebuvo pranešta, jog yra organizuojamas visuotinis patalpų savininkų susirinkimas dėl renovacijos išlaidų paskirstymo. Ieškovė pateikė teismui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2010-07-14 protokolą Nr. BN-1, iš kurio matyti, kad visuotinis susirinkimas svarstė (duomenys neskelbtini) renovavimui išlaidų paskaičiavimo išdėstymą ir lentelės, sudarytos 2010-05-26, patvirtinimą, lentelė buvo patvirtinta. Prašo šį susirinkimo nutarimą pripažinti negaliojančiu, nes susirinkimas buvo sušauktas apie jį viešai nepaskelbus, UAB „Veiklūnė“ nežinant ir atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad 2010-05-26 lentelė „DNSB (duomenys neskelbtini) namo renovavimui išlaidų paskaičiavimas“ yra neteisinga, todėl susirinkimas nepagrįstai ją patvirtino, nes sumos už renovavimo darbus ir kreditas turėjo būti priskaičiuojamas nuo šildomų patalpų ploto. Iš patvirtintos lentelės matyti, kad į bendrą šildomą plotą yra įskaičiuotas visas UAB „Veiklūnė“ priklausantis patalpų plotas (414,17 kv. m), nors iš jų 107,02 kv. m yra rūsio patalpos, nešildomos ir nenaudojamos komercinei veiklai. Gyventojams priklausantys sandėliukai – rūsio patalpos, į šį plotą nėra įskaičiuoti. Patalpų plotas buvo skaičiuojamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimas 2010-07-14 nepagrįstai patvirtino gyvenamojo namo naudingą plotą, nuo kurio turėjo būti skaičiuojamos išlaidos už renovaciją, bendras namo šildomas plotas sudarė ne 1313,87 kv. m, o 1208,41 kv. m, iš kurio atsakovo patalpų plotas sudarė ne 414,17 kv. m, o 307,15 kv. m, nuo šio ploto ir turėjo būti skaičiuojamos UAB „Veiklūnė“ tenkančios renovacijos išlaidos. Bendra išlaidų už renovaciją atsakovui tenkanti suma turėjo sudaryti ne 116586,30 Lt, o 89287,11 Lt.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Nurodė, kad ieškovė su „Swedbank“, AB, 2009-04-01 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė ieškovei 156018,00 Eur kreditą. Kredito grąžinimą bankui ieškovė 2009-09-25 apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Duomenų apie draudžiamąjį įvykį ir paraiškos draudimo išmokai gauti trečiasis asmuo nėra gavęs, draudimo išmoka bankui nėra mokama. Nurodo, kad vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, ieškinį šioje byloje atsakovui turi teisę reikšti bendraturčiai, Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios bendrosios nuosavybės teisę, nenumato teisės ieškinį reikšti daugiabučio namo savininkų bendrijai, kaip asmenį turintį teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo įvardija tik bendraturtį. Ginčuose tarp savininkų bendrija neturi teisės reikšti reikalavimus. Bendrijai negalint būti ieškovu byloje, atsakovas negali reikšti netinkamam ieškovui ir priešpriešinių reikalavimų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, AB, pateikė atsiliepimus į ieškinį ir priešieškinį. Dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, nes reikalavimas pripažinti negaliojančiu Bendrijos 2010-07-04 nutarimą pareikštas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Gyvenamojo namo modernizavimo darbai atlikti, daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti, todėl atsakovė kaip bendraturtė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu. Kredito ir palūkanų mokėjimas priskirtinas išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto atnaujinimu, pagerinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui DNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Veiklūnė“ 10444,36 Eur skolą, 3917,58 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 14361,94 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2014-12-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 868,86 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovo UAB „Veiklūnė“ priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Veiklūnė“ 431,00 Eur žyminį mokestį ir 10,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad tai, jog bendrija neturi pareigos grąžinti kreditą už daugiabučio namo renovaciją bankui, nepaneigia bendrijos teisės reikalauti iš daugiabučio namo savininkų sumokėti įmokas, siekiant tinkamo atsiskaitymo su banku. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog reikalavimą priteisti nesumokėtą kredito dalį ir palūkanas ieškovas reiškia atsakovui, remdamasis kredito sutartimi, sudaryta su banku, kuris nėra daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtis. Byloje yra sprendžiamas ne atsakovo pareigos atlyginti nuostolius kitiems bendraturčiams, o atsakovo, kaip bendraturčio, pareigos vykdyti prievolę bankui klausimas. Teismas konstatavo, kad ieškinys reiškiamas atstovaujant visų namo bendraturčių interesus, siekiant, kad būtų tinkamai įvykdyta visų bendraturčių pareiga grąžinti kreditą trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB. Ieškovas, būdamas investicinio projekto administratorius, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose, todėl yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškinio reikalavimus bendrija, atstovaudama visus bendrasavininkius, nagrinėjamoje byloje reiškia ne trečiajam asmeniui, o bendraturčiui, teismo nuomone, nepaneigia bendrijos reikalavimo teisės nagrinėjamu atveju.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas visuotinių Kredito gavėjo narių bei daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų, įvykusių 2007-12-06 ir 2009-03-16, nutarimų, pagal kuriuos buvo suteiktas kreditas daugiabučio namo renovacijai neskundė ir neginčijo, todėl konstatavo, kad šie nutarimai turi būti vykdomi, nes bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.). Pažymėjo, kad ieškovo nutarimai dėl namo renovacijos buvo priimti remiantis DNSBĮ ir bendrijos įstatais, taigi, jie neprivalėjo būti vienbalsiais, pakako balsų daugumos.

Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2010 m. liepos 14 d., nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu „daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) renovavimui išlaidų lentelę sudarytą 2010-05-26 patvirtinti“, atsakovė prašė pripažinti šį nutarimą negaliojančiu ir įpareigoti ieškovę paskaičiuoti UAB „Veiklūnė“ tenkančią renovacijos darbų ir mokėti tenkančio kredito dalį, atsižvelgiant į UAB „Veiklūnė“ priklausančių šildomų patalpų plotą 307,15 kv. m bei įvertinant UAB „Veiklūnė“ sumokėtas kaupimo lėšas. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Veiklūnė” yra daugiabučio namo, kuriame įsteigta bendrija, negyvenamosios paskirties patalpų savininkė ir turi bendrąją dalinę nuosavybę į pastato bendrus objektus bei iš to išplaukiančias teises ir pareigas. Pažymėjo, kad 2010 m. liepos 14 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo tikslas – supažindinti bendraturčius su išlaidų renovavimui paskaičiavimu ir patvirtinti sudarytą 2010-05-26 išlaidų lentelę. Teismas nustatė, kad už nutarimą balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių bendrijos narių ir tai reiškia, kad sprendimas priimtas bendrijos susirinkime, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę išreiškė pakankamas kiekis bendrijos narių, todėl konstatavo, kad šis bendrijos sprendimas laikytinas teisėtu kvorumo aspektu.

Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad UAB „Veiklūnė“ reikalavimą dėl 2010 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies panaikinimo pareiškė tik gavęs ieškinį dėl skolos priteisimo, leidžia tokį atsakovo elgesį vertinti kaip nerūpestingą ir aplaidų savo teisių gynimą, kuris negali būti pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Veiklūnė“ CK 1.125 str. 4 d. nustatytą trijų mėnesių senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas senaties terminas negali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).

Teismas sprendė, kad bendrijos sprendimas galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (CK 4.85 str. 4 d.). Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo manyti, jog atsakovė negavo išlaidų namo modernizavimui paskaičiavimo, tačiau bylos medžiaga patvirtina priešingai. Tai, kad atsakovės atstovas susirinkime nedalyvavo, taip pat nepatvirtina nutarimo neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad gyvenamojo namo naudingas plotas apskaičiuojamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir daugiabučio namo bendraturčiams nesuteikta teisė patiems priimti sprendimą dėl namo ploto. Dėl to konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl neteisingo namo naudingo ploto patvirtinimo teisiškai nepagrįsti.

Teismas nustatė, kad UAB „Veiklūnė“ priklauso 414,17 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (t. 1, b. l. 197), rūsio patalpos pagal VĮ Registrų centro duomenis iš UAB „Veiklūnė“ priklausančių patalpų ploto neišskirtos, tuo tarpu butams priklausančios rūsio patalpos yra išskirtos, įregistruotos kaip rūsio patalpos pagal tiesioginę jų paskirtį (t. 2 t., b. l. 17-19), dėl to pagrįstai neįskaičiuojamos į namo naudingąjį plotą. Teismas pažymėjo, kad pastatų patalpų ploto skaičiavimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, pagal kurių 145.6 papunktį, verslo patalpos (verslo plotas) priskiriamas prie gyvenamosios patalpos naudingo ploto. Todėl, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai įrodinėja, kad jai priklausančios rūsio patalpos yra nešildomos pagalbinės patalpos ir dėl to negali būti įskaičiuojamos į namo naudingo ploto sumą. Nenustačius aplinkybių, kad UAB „Veiklūnė“ tenkanti išlaidų už namo renovaciją dalis buvo apskaičiuota netinkamai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi 40000,00 Lt sumą, pagal pateiktą ieškovo skaičiavimą likusios 36062,28 Lt (10444,36 Eur) atsakovui paskaičiuotos kredito dalies ir 13526,61 Lt (3917,58 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės iki 2013 m. spalio mėnesio nėra sumokėjusi, teismas sprendė, jog ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai ir nustatytais terminais, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str.). Kadangi atsakovė prievolę vykdė netinkamai, t. y. nemokėjo įmokų ir palūkanų už namo renovaciją, ji laikoma pažeidusiu prievolę. Teismas sprendė, kad UAB „Veiklūnė“ prievolė mokėti už bendro naudojimo objektų atnaujinimą pagrįsta įstatymu, skolos apskaičiavimo tvarka atitinka teisės aktais nustatytus atitinkamų reikalavimus, o skolos dydžio paskaičiavimo atsakovas nepaneigė, todėl iš UAB „Veiklūnė“ priteisė ieškovės naudai skolą ir nesumokėtas palūkanos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašė priteisti buhalterinį 6 procentų palūkanų paskaičiavimą nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. spalio mėnesio, t. y. 60986,76 Lt (2023,51 Eur), bei 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal kredito sutartį numatyta, jog kredito gavėjas už termino praleidimą moka 0,08 procentų dydžio delspinigius (kredito sutarties 7.2 papunktis), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų mokėjusi delspinigius bankui, tokių netesybų nereikalauja ir iš atsakovės, todėl sprendė, kad procesinių palūkanų priteisimas, remiantis CK 6.37 str. 2 d. 6.210 str. 2 d. iki visiško prievolės įvykdymo užtikrina kompensacinę funkciją nagrinėjamoje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Veiklūnė“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovo turtui. Iš ieškovo priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismas netinkamai identifikavo materialųjį teisinį santykį, kuris sieja ginčo šalis, netinkamai aiškino bei taikė prievolių atsiradimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, teismo išvados yra prieštaringos. Ieškovas nėra kredito gavėjas iš banko, jis nėra kredito sutarties su banku šalimi. Ir teismas konstatavo, jog bendrasavininkiai, o ne bendrija, yra kredito gavėjai, kreditas yra dengiamas iš bendrasavininkių sumokėtų įmokų, o ne iš bendrijos lėšų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad bendrija netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Bendrija, kaip projekto administratorė, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, įskaitant teikti informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013). Remiantis kredito sutartimi reikalavimą kredito sutarties šaliai pirmiausia turi teisę pareikšti tik jos sutarties šalis. Bendrija, nebūdama šios sutarties šalimi, neturi reikalavimo teisės į atskirus savininkus, tame tarpe į atsakovą.

2. Pirmiausia bankas, turėdamas informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą, turi teisę reikšti reikalavimą savininkui, netinkamai vykdančiam prisiimtas pagal kredito sutartį prievoles. Trečiojo asmens „Swedbank“, AB, atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kredito sutartis yra vykdoma tinkamai, įmokos pagal patvirtintą grafiką mokamos laiku. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime pateikta informacija, kad iš banko nėra gauta informacija apie draudžiamąjį įvykį ir paraiškos draudimo išmokai gauti bendrovėje nėra gauta, draudimo išmoka bankui nėra mokama. Tai reiškia, kad vienos iš kredito sutarties šalies - banko -jokios teisės bei teisėti interesai nėra pažeisti.

Šalies argumentai

3. Pagal CK 6.50 str. 3 d. trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Ieškovas ieškinyje grįsdamas pareikštus atsakovui reikalavimus nurodė, kad atsakovo dalis skolų už kreditą ir palūkanas padengta iš ieškovo lėšų. Vėliau ieškovas neigė tokias aplinkybes ir nurodė, kad kreditas ir palūkanos buvo mokami iš banko sąskaitos, kurioje kaupiamos namo bendrasavininkių sumokėtos įmokos už namo renovaciją, ir kreditas bendrijos lėšomis faktiškai nebuvo dengiamas. Tokiu būdu konstatuota, kad ieškovas nėra padengęs už atsakovą jokios kredito dalies bei palūkanų. Tai reiškia, kad ir CK 6.50 str. 3 d. pagrindu bendrija neturi jokių teisių, kurios yra suteiktos bankui pagal kredito sutartį, nes tokios teisės bendrijai nėra perėjusios, kas kartu reiškia, kad bendrija reikalavimo teisės į atsakovą neturi.

4. Teismas, konstatavęs, kad su banku pagal kredito sutartį yra atsiskaitoma tinkamai, nepagrįstai nenustatinėjo, kas konkrečiai įvykdė ieškovo ieškinyje formuluojamą atsakovo prievolę mokėti kredito dalį už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. spalio mėn., nors tai yra reikšminga tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui bei identifikavimui asmens (asmenų), kuriems galimai atsirado byloje sprendžiamo reikalavimo bei jo apimties teisė. Nesiaiškindamas tokių aplinkybių, teismas tinkamai neišnagrinėjo atsakovo argumentų, jog ieškovas nepagrįstai savo reikalavimus kildina iš kredito sutarties bei kreipdamasi į teismą su taip formuluojamu reikalavimu viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

5. Nesant atsakovo sutikimo dėl konkretaus dydžio kredito jo naudai paėmimo, sudarant kredito sutartį su banku, bendrija, nesant atsakovo patvirtinimo, jog jam reikalingas atitinkamo dydžio kreditas, neturėjo įgaliojimų atsakovui sukurti atitinkamų teisių bei pareigų prieš banką. Šiuo atveju pažeistas sutarties laisvės principo turinio elementas - draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Šio principo pažeidimas yra reikšmingas palūkanų klausimui. Šių aplinkybių teismas taip pat nepagrįstai nesiaiškino, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą ir ginčą išsprendė neteisingai.

6. Neišsprendus atsakovo priešieškinio reikalavimų, išskirtų į atskirą bylą, teisingai išspręsti ieškovo reikalavimus nebuvo galima.

Šalies argumentai

7. Teismas neteisingai sprendė, kad suskaičiuojant UAB „Veiklūnė“ tenkančią kredito dalį, pagrįstai buvo imamos ir bendrovei priklausančios 107,02 kv.m rūsio patalpos, kurios komercinei veiklai nepanaudotos. Atsakovui nuosavybės teise priklauso komercinės paskirties 307,15 kv. m naudingo ploto patalpos ir 107,02 kv. m rūsio patalpų, kurios komercinei veiklai nepanaudotos. Iš teismui pateikto koreguoto investicinio projekto matyti, kad jame neteisingai nurodytas gyvenamojo namo šildymo plotas, nes UAB „Veiklūnė“ šildomas plotas nurodytas 414,17 kv. m nors šildomos patalpos sudaro 307,15 kv. m, o 107,02 kv. m patalpų ploto yra rūsio patalpos, nešildomos ir nenaudojamos komercinei veiklai. Todėl Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimas, įvykęs 2010 m. liepos 14 d., nepagrįstai patvirtino gyvenamojo namo naudingą plotą nuo kurio turėjo būti skaičiuojamos išlaidos už renovaciją, nes bendras namo šildomas plotas sudarė ne 1313,87 kv. m, o 1208,41 kv. m, tame tarpe UAB „Veiklūnė“ patalpų plotas sudarė ne 414,17 kv. m, o 307,15 kv. m, nuo šio ploto ir turėjo būti skaičiuojamos UAB „Veiklūnė“ tenkančios renovacijos išlaidos. Detalų suskaičiavimą atsakovas pateikė su atsiliepimu į ieškinį. Teismas spręsdamas, kad pagrįstai buvo įskaičiuotos ir minėtos bendrovei priklausančios rūsio patalpos, nevienodai traktavo asmenis, nes, priešingai, kitų savininkų atžvilgiu laikė, jog jiems priklausantys sandėliukai (rūsio patalpos) pagrįstai neįskaičiuoti. Jeigu teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo funkcinės paskirties įskaičiuotinos visos patalpos, tada ir savininkų sandėliukai (rūsio patalpos) turėjo būti skaičiuojamos.

8. Iš 2007 m. gruodžio 6 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimas nutarė savininkui laiku nesumokėjus nustatytos banko kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų, šio savininko skolą iš kaupiamųjų lėšų dengia bendrija. Taigi, sprendimas dėl kaupimo lėšų panaudojimo renovacijai, priešingai nei nurodė teismas, buvo priimtas. Vienas iš Daugiabučių namų modernizavimo programos finansavimo šaltinių yra daugiabučių namų savininkų nuosavos lėšos. Tokios lėšos yra kaupimo lėšos, kurios gali būti panaudotos namo modernizavimui finansuoti, apie ką nurodyta ir minėtame 2007 m. gruodžio 6 d. nutarime. Atsakovas nuo 2006 m. liepos 1 d. pagal sutartį su bendrija mokėjo po 0,50 Lt, tame tarpe 0,28 Lt kaupimo lėšų už 1 kv. m. Nuo 2008 m. spalio 1 d. atsakovas bendrijai mokėjo po 0,90 Lt už 1 kv. m. Nors atskirai kaupimo lėšos sutartyje nebuvo išskirtos, mokesčio po 0,90 Lt už 1 kv. m sudėtyje 0,28 Lt sudarė kaupimo lėšos. Atsakovas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 7125,13 Lt kaupimo lėšų. Ieškovas pradžioje ir teigė, kad jis sumokėjo bankui UAB „Veiklūnė“ tenkančią kredito dalį iš kaupimui skirtų lėšų. Tačiau parengiamajame teismo posėdyje įpareigotas pateikti kaupimo lėšų panaudojimą įrodančius dokumentus, ieškovas pateikė teismui „DNSB (duomenys neskelbtini) surinktų kaupimo lėšų suma ir jų panaudojimas nuo 2006 07 01 iki 2014 10 31“ pažymą, iš kurios matyti, kad kaupimo lėšos buvo naudotos ne pagal paskirtį: iš kaupimo lėšų buvo apmokėtos išlaidos už įstatų pakeitimą, DNSB asociacijai nario mokestis, kopijavimo, pašto išlaidos, buhalteriniai blankai, kanceliarinės prekės, bet ne dengiamas banko kreditas už UAB „Veiklūnė“, kaip turėjo būti elgiamasi pagal minėtą 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimą. Todėl teismas nepagrįstai nurodo, jog neturi teisinės reikšmės, kad kaupimo lėšos galimai buvo naudojamos netinkamai. Priešingai, jeigu jos būtų naudojamos tinkamai, vien dėl tokios aplinkybės ieškovės ieškinyje deklaruojamos atsakovo prievolės būtų mažesnės (tiek skolos, tiek palūkanų dalyje).

9. Teismas netinkamai taikė bei aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ginčyti 2010 m. liepos 14 d. DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimo nutarimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. UAB „Veiklūnė“ apie sprendimą patvirtinti renovacijos išlaidas sužinojo tik ieškovui teismo nurodymu pateikus susirinkimo protokolą ir lentelę po 2015 m. vasario 4 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio, todėl, priešingai nei nustatė teismas, nepraleido termino 2010 m. liepos 14 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų sprendimui ginčyti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga šiuo atveju prasideda ne vėliau kaip 2010 m. liepos mėnesį. Bendrija pripažino, kad susirinkimo nutarimas negyvenamosios paskirties patalpų savininkams siunčiamas nebuvo. Tai atitinka atsakovo paaiškinimus, kad apie priimtą nutarimą jis informuotas nebuvo. Apie susirinkimą nebuvo viešai paskelbta. Teismas šiuo atveju neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ne atsakovas turėjo įrodyti, kad apie susirinkimą viešai nebuvo paskelbta, o ieškovas turėjo įrodyti, kad susirinkimas buvo organizuotas laikantis visų reikalavimų, įskaitant viešą paskelbimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas DNSB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovui 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Nagrinėjamu atveju reikalavimą priteisti nesumokėtą kredito dalį ir palūkanas ieškovas reiškia atsakovui remdamasis kredito sutartimi, sudaryta su banku, kuris nėra daugiabučio namo bendralurtis. Byloje yra sprendžiamas ne atsakovo pareigos atlyginti nuostolius kitiems bendraturčiams, o atsakovo, kaip bendraturčio, pareigos vykdyti prievolę bankui klausimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas, kaip daugiabučio namo investinio projekto administratorius, siekdamas tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku ir vykdyti kitas administratoriaus pareigas, privalo reikalauti iš savininkų įmokų mokėjimo nustatytais terminais. Savininkams laiku ir tinkamai nevykdant šios pareigos, turi teisę reikalauti įmokų mokėjimo, pareikšdamas šios pareigos nevykdantiems savininkams ieškinius teisme.

2. Vien tik savo nenoru arba neveikimu atsakovas neturi teisės užkirsti kelią bendrijai ir likusiems butų savininkams dalyvauti renovacijos procese, juolab, kad nutarimą dėl namo modernizacijos ar kredito paėmimo iš banko atsakovas neginčijo įstatymų nustatyta tvarka.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad DNSB (duomenys neskelbtini) visuotiniame butų savininkų susirinkime, įvykusiame 2007-05-29, kuriame dalyvavo ir UAB „Veiklūnė“ atstovė, buvo nutarta dalyvauti namo modernizacijos programoje. DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrijos susirinkime, įvykusiame 2007-12-06, kuriame dalyvavo ir UAB „Veiklūnė“, buvo nutarta patvirtinti ginčo namo modernizavimo planą (investicinį projektą), numatyti rekonstrukcijos darbai pagal techninį projektą, nutarta apmokėti už projektų paruošimą, rangos darbų organizavimą ir darbų techninės priežiūros vykdymą, darbus atlikti gavus ne didesnį kaip 1.197.115 Lt kreditą iš banko. Svarstyta projekto finansavimo tvarka, nutarta 5 procentų investicijos pradinį įnašą (59856 Lt) surinkti iš patalpų savininkų, darbams apmokėti imti kreditą iš banko iki 538702 Lt, jį grąžinti per 10 metų, mokėti banko nustatytas palūkanas, banko kreditą paskirstyti kiekvienam savininkui pagal jų užimamą plotą bei atliktų darbų vertę, banko kreditą, palūkanas ir delspinigius iš savininkų rinkti mokesčių už komunalinius patarnavimus tvarka. Savininkui laiku nesumokėjus nustatytos banko kredito dalies ir priskaičiuotų palūkanų nutarta, kad šio savininko skolą iš kaupiamųjų lėšų dengs bendrija, savininko skola bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, priskaičiuojant už kiekvieną pavėluotą dieną banko nustatytus delspinigius. 2009-03-19 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrijos butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nutarta namo renovavimo išlaidoms iki 50 procentų padengti imti banko paskolą 15 metų laikotarpiui. Šie DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo nutarimai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

4. Išskirtas į atskirą bylą Nr. 2-3172-949/2015 UAB „Veiklūnė“ priešieškinis paskirtas nagrinėti 2015 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apylinkės teisme. Apelianto apeliaciniame skunde keliamus klausimus nagrinėti visą apimtimi su UAB „Veiklūnė“ priešieškiniu ir DNSB (duomenys neskelbtini) ieškiniu visiškai nėra jokio pagrindo. Apeliantas apeliaciniame skunde teigdamas, kad neišsprendus atsakovo priešieškinio reikalavimų, išskirtų į atskirą bylą negalima teisingai išspręsti ieškovo reikalavimų, siekia vilkinti civilinį procesą ir tokiu būdu išvengti civilinės atsakomybės.

Šalies argumentai

5. Apeliantas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, kad suskaičiuojant UAB „Veiklūnė“ tenkančią kredito dalį buvo imamos ir bendrovei priklausančios 107,02 kv. m rūsio patalpos, kurios komercinei veiklai nepanaudotos. Aplinkybė, kad atsakovas nesinaudoja jam priklausančiomis patalpomis komercinei veiklai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos, susijusios su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu, vykdymo. Atsakovas savo veiklai naudoja visas jam priklausančias patalpas, todėl nėra pagrindo iš jo naudojamų ir jam priklausančių patalpų minusuoti rūsio dalies ploto, ir atsakovas privalo mokėti mokesčius proporcingai visam atsakovui priklausančių patalpų plotui.

6. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl kaupimo lėšų panaudojimo aplinkybių, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su ieškovo ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimais. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovo nurodyti argumentai, kad kaupimo lėšos galimai buvo naudojamos netinkamai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Šalies argumentai

7. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, teigdamas, kad apie sprendimą patvirtinti renovacijos išlaidas sužinojo tik ieškovui teismo nurodymu pateikus susirinkimo protokolą ir lentelę po 2015 m. vasario 4 d. įvykusio parengiamojo teismo posėdžio. Priešingai nei teigia apeliantas, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantas žinojo apie bendrijos vykdomą renovaciją ir paimtą kreditą. Atsakovui nuo 2009 m. pastoviai buvo išrašomos ir siunčiamos PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo paskaičiavimai dėl renovavimo išlaidų apmokėjimo, dar iki ginčijamo nutarimo priėmimo ir po to vyko intensyvus susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo, buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaidų paskaičiavimo pagrįstumo. Apie bendrijos 2010 m. liepos 14 d. šaukiamą DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų susirinkimą ir jo darbotvarkę informacija buvo skelbiama viešai skelbimų lentoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu priklausančias patalpas turi apeliantas ir todėl jis turėjo galimybę iš anksto susipažinti su bendrijos šaukiamu susirinkimu 2010 m. liepos 14 d. ir privalėjo būti aktyvus, rūpestingas ir domėtis visais su šiuo namu susijusiais renovimo ir kitais klausimais.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji asmenys G. B., A. N., A. O., T. K., R. Z., A. Ž., A. M., M. V., J. G., K. R., J. V., V. V., Z. L., T. Z., Z. A., T. B., D. N., E. Š., I. G. – Š. ir L. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepimai grindžiami argumentais, kurie iš esmės tapatūs su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo (dėl rūsio ploto įskaičiavimo)

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantė privalo mokėti kreditą už jai priklausantį 414,17 kv.m plotą, tačiau neteisingai argumentavo padarytą išvadą. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, susijusią su gyvenamojo namo rūsio renovacijos išlaidų apmokėjimu, ši patalpa turi būti įtraukiama į naudojamojo ploto dydį kiekvienam patalpų savininkui.

CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad rūsio įskaičiavimas į renovacijos apmokėjimą pažeidžia jos teises. Kolegija pripažįsta, kad apeliantė nepagrįstai nesutiko su ieškovės paskaičiuotomis renovacijos išlaidomis pagal 2010-05-26 lentelę, įskaitant apeliantei priklausančio rūsio kvadratūrą (b.l.58-59, t.1). Pripažinus, kad apeliantė privalo sumokėti renovacijos išlaidas, įskaitant ir 107,02 kv.m. rūsio, nelieka skaičiavimo skirtumų (b.l.168, t.1).

Dėl bendrijos teisės teikti ieškinį

Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis. Ši Bendrijos veikla atitinka Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą bendrijos pareigą saugoti ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir ekonominius bei kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Viena bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje sąskaitoje, jos turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Bendrija netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Bendrija, būdama projekto administratorė, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, privalo reikalauti iš savininkų mokėtis įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą, tačiau neprivalo įvykdyti savininkų prievolių nutraukus kreditavimo sutartį, nesant tam tikslui sukauptų ir bendrijos administruojamų savininkų lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aptariamoje nutartyje konstatuota, kad namo bendrija neatsakinga už namo atnaujinimui ir modernizavimui gauto kredito grąžinimą, nes tai yra butų ir kitų patalpų savininkų prievolė.

Dėl teisinio reglamentavimo ypatumų įgyvendinant namo savininkų kaip bendraturčių teises ir pareigas susiklosto vidiniai ir išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (vidiniai – tarp bendraturčių, išoriniai – tarp bendraturčiams atstovaujančios bendrijos ir trečiųjų asmenų), tačiau išorinių santykių atsiradimas (nagrinėjamu atveju – bendrijos ir banko kreditavimo sutarties sudarymas) nelemia bendrijos atsakomybės už bendraturčių prievoles. Bendraturčiai sureguliavo savo pareigas grąžinant kreditą (vidiniai teisiniai santykiai) ir pavedė jas įgyvendinti jiems atstovaujančiai bendrijai (išoriniai teisiniai santykiai). Nagrinėjamu atveju ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos savininkų 2007-12-06 susirinkimo protokolo 5 klausimu buvo nutarta, kad kuriam nors iš savininkų nesumokėjus jam tenkančios kredito dalies, bendrija įpareigota sumokėti skolą bankui iš kaupiamųjų lėšų ir jas išieškoti įstatymo nustatyta tvarka iš skolininko (bendraturčio). Nagrinėjamoje byloje bendrija atsiskaitė su banku visiškai, tačiau atsakovė liko skolinga pačiai bendrijai. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad tarp bendraturčių atsirado vidiniai santykiai, kuriuose ieškovė turi teisę spręsti pagal susirinkimo nutarimo nuostatas (b.l.13-17, t.1). Vienas iš būdų, suteikiančiu bendrijai galimybę atgauti sumokėtas už atsakovę renovacijos išlaidas, yra jai pateikti teismui ieškinį atsakovei.

Dėl įrodymų vertinimo ir reikalavimų išskyrimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo surinkta pakankamai daug įrodymų, kurių visetas leido teismui išspręsti ginčą. iš dalies tenkinant ieškinį ir atmetant priešieškinį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi turėjo teisę išskirti apeliantės priešieškinį, dalį jo nagrinėjant atskira byla. Kaip matyti iš pateikto priešieškinio, dalis reikalavimų yra pareikšti atsakovams – bendraturčiams dėl žalos atlyginimo. Šie reikalavimai gali būti nagrinėjami atskirai, nevilkinant nagrinėjamos bylos.

Dėl kredito gavimo

Kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ji buvo verčiamas sudaryti kredito sutartį,lėšas panaudojant namo renovacijai. Kolegija pripažįsta, kad negalima versti sudaryti sandorį, kuris būtų nenaudingas kuriai nors šaliai. Tačiau įvertintina tokia situacija, kai bendrijos narių bei kitų patalpų bendraturčių dauguma balsų pritarė kredito sąlygoms, o apeliantė kaip namo bendraturtė privalo prisidėti prie renovacijos kreditavimo. Kaip matyti iš ieškovės 2007-05-29 protokolo Nr.11 išrašo, buvo nutarta dalyvauti namo modernizacijos programoje (b.l.11, 1 t.). Šiame susirinkime dalyvavo ir atsakovės atstovė (b.l.12, 1 t.).

Remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, vienas iš pagrindų atsisakyti mokėti išlaidas yra tuo atveju, kai nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi tuo atveju, kai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, bendraturčių pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą nėra eliminuojama, net ir nesant asmens aiškiai išreikšto sutikimo dėl atitinkamų išlaidų. Priešingas aiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkas, nesant jo asmeninio sutikimo, privalėtų apmokėti vien išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o jokių kitų išlaidų apmokėti neprivalo, neatitiktų CK 4.82 straipsnio 3 dalyje ir 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo bei neleistų užtikrinti efektyvios daugiabučio namo priežiūros. Kaip matyti iš išskirtos ir Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamos bylos apeliantė pasinaudojo savo teise ir kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Būtent tokiu būdu ji turi teisę kaupimo išlaidų racionalumą ir proporcingumą įvertinti teismine tvarka nagrinėjant ginčus tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos bei jos nario ar tarp butų ir kitų patalpų savininkų. Tačiau jokiu būdu ji negali atsisakyti dalyvauti namo modernizavimo programoje, kurios reikalingumas yra išspręstas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nutarimu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės argumentas, kad ji nepasirašė jokios kredito sutarties, todėl neprivalo mokėti bankui, atmestinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė be pagrindo praleido ieškinio senaties terminą skųsti bendrijos 2010 m. liepos 14 d. susirinkimo nutarimą dėl renovacijos išlaidų paskirstymo. Beveik per 5 metus ji neabejotinai turėjo galimybę pasidomėti, kaip atsiskaitoma su banku, kaip išspręstas klausimas dėl renovacijos išlaidų paskirstymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimui dalyje dėl ieškinio senaties taikymo esant teisėtam, pagrįstam bei tinkamai motyvuotam, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą, kuriuo atmetamas apeliacinis skundas, nereiškia pareigos pakartotinai dėstyti pirmosios instancijos teismo tinkamai išdėstytus argumentus. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas gali jų nekartoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atmetant apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti advokato pagalbos išlaidas (CPK 98 straipsnis). Teismui pateiktas prašymas, kuriame nurodytos advokato suteiktos pagalbos išlaidos (b.l.56, 3 t.). Advokatui sumokėta 400 Eur suma. Kolegija sprendžia, kad ši suma yra protinga ir sąžininga, ji neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2015-03-16 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Veiklūnė“ (įmonės kodas 144866856) ieškovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 300578320) 400 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė