Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-10-09 · Civilinė byla Nr. e2S-860-440/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
e2S-860-440/2018
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01843-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Livitra“
Civilinė byla Nr. e2S-860-440/2018 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01843-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos : 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.1.18.1.1.; 3.1.18.1.2.; 3.1.18.3.; 3.1.18.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Livitra“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5282-721/2018 pagal pareiškėjos UAB „Livitra“ atstovo advokato A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

2. 2018 m. liepos 3 d. antstolis S. D. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskelbė pirmąsias UAB „Livitra“ priklausančio turto: (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau kartu vadinama ir Garažas) varžytines. Pradinė pardavimo kaina 4000 Eur. Antstolis iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Garažą už 4000,00 Eur sumą.

3. 2018 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Livitra“ atstovas advokatas A. G. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su skundu dėl antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - kuo skubiau sustabdyti antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą bei paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę-vertinimą. Skunde nurodė, kad nebuvo atliktas varžytinėse parduoto, UAB „Livitra“ priklausiusio - (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) - nekilnojamo turto vertinimas, todėl turtas buvo neteisėtai 2018 m. rugpjūčio 2 d. parduotas iš pirmųjų varžytinių už 4000 Eur, nors turto vertė yra didesnė. Pareiškėjos duomenimis, parduoto nekilnojamojo turto vertė yra apie 8000-10000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 24 d. priėmė nutartį, kuria netenkino pareiškėjos UAB „Livitra“ atstovo advokato A. G. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti turto pardavimo iš varžytynių akto surašymą ir paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę-vertinimą.

5. Teismas nustatė, kad antstolis S. D. vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Skuodo rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo R. Ž. prekybos įmonei, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš skolininkės UAB „Livitra“, j. a. k. 174582057, iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini) dalį negyvenamosios patalpos-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 4000,00 Eur sumą. Specialiame interneto tinklalapyje varžytynės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbtos įvykusiomis (CPK 706 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) varžytynės yra paskelbtos įvykusiomis, kas reiškia, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas jau yra surašytas bei perduotas registro tvarkytojui, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjos atstovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kad išvaržyto turto vertė yra didesnė, nei antstolio nustatyta. Pareiškėja, nurodydama, kad kreipėsi dėl turto vertinimo į nekilnojamojo turto vertintojus, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, o pareiškėjos motyvas, kad nebuvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, savaime nedaro antstolio veiksmų neteisėtais, nes CPK 681 straipsnio 1 dalis laiduoja teisę pačiam antstoliui įkainoti turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Livitra“, atstovaujama advokato A. G., prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Garažą, kol bus išspręstas ginčas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Garažas yra parduotas už žymiai mažesnę kainą negu rinkos kaina, taip pažeidžiant skolininko ir kitų kreditorių interesus, nes turto vertintojas, atlikęs turto vertinimą, nurodė, kad Garažo vertė yra 8500 Eur.

7.2. Pagal CPK 681 straipsnį reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

7.3. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuoti turtą.

7.4. Sistemiškai aiškinant CPK 681 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis vertei nustatyti skiria ekspertizę, ir CPK 682 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Nors antstolis gavo prašymą iš skolininko UAB „Livitra“ dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tačiau jį atmetė.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. D. prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Atskirajame skunde suformuotas naujas prašymas, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas. Pirmosios instancijos teisme buvo prašoma visai kitų laikinųjų apsaugos priemonių nei atskirajame skunde.

8.2. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus dokumentus, kurie pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti, nors atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas.

8.3. Skundu apeliantas prašė sustabdyti turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą, nors bylos nagrinėjimo metu aktas jau buvo surašytas, todėl pirmosios instancijos teismas kito sprendimo kaip atsisakyti tenkinti skundą, priimti negalėjo.

8.4. Apeliantas nenurodė nei vieno teisinio pagrindo, argumento, kokias teisės normas ar neteisingai pritaikė pirmosios instancijos teismas, kad nutartis būtų panaikinta.

8.5. Apeliantas su antstoliu dešimt metų nebendradarbiavo, vengdavo vykdyti pareigas, nepriiminėjo pašto siuntų, nesinaudojo savo teisėmis, į teismą dėl savo teisių gynimo kreipėsi pirmą kartą ir tai darė pavėluotai t. y. kai turto pardavimo procesas baiginėjosi, nors jam nuo pat pradžių buvo žinoma apie varžytines, pats buvo iniciavęs garažo pardavimą savo pasiūlytam pirkėjui, pats nustatė turto vertę.

8.6. Antstoliui nėra žinoma apie bylos pradėjimą dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konkrečiu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Garažo (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Turto pardavimo iš varžytinių 2018 m. rugpjūčio 23 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad skolininkas UAB „Livitra“ kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus UAB „Ober Haus“ dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, tačiau nekilnojamojo turto vertintojai tuo metu dėl didelio darbų krūvio nespėjo atlikti nekilnojamojo turto ekspertizės-vertinimo. Šiuo metu turto vertintojas yra atlikęs turto vertinimą, kuriame nurodė, kad turto vertė yra 8500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant iš vykdomosios bylos medžiagos, UAB „Livitra“ priklausantis turtas: (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas dar 2013 m. rugsėjo 9 d., patvarkymas dėl turto vertės nustatymo priimtas 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. liepos 3 d. antstolis S. D. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskelbė pirmąsias UAB „Livitra“ priklausančio turto: (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), varžytines, nurodė, kad varžytinių pradžios data: 2018-07-03, varžytinių pabaigos data: 2018m. rugpjūčio 2 d., tačiau prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pareiškėja UAB „Livitra“ antstoliui S. D. pateikė tik 2018 m. liepos 30 d. Pareiškėja kartu su prašymu nepateikė motyvuotų prieštaravimų, neteikė duomenų, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeitė. Nors pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 21 d. pateikė antstoliui S. D. ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams skundą dėl antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo, tačiau teismui pareikštas reikalavimas yra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - kuo skubiau sustabdyti antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą bei paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę-vertinimą. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pradžios, pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių pasikeitusią įkainoto turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad eksperto išvados pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliantės nurodytos priežastys dėl eksperto išvados teikimo apeliacinės instancijos teismui nelaikytinos savalaikėmis ir svarbiomis. Apeliantės papildomai pateiktas 2018 m. rugpjūčio 23 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra prie vykdomosios bylos medžiagos. Remiantis išdėstytu, apeliantės prie atskirojo skundo papildomai pateiktus dokumentus atsisakytina priimti ir vertinti (CPK 306 straipsnis, 323 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Antstolis S. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą 2010 m. balandžio 15 d. pagal Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo R. Ž. prekybos įmonei, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš skolininkės UAB „Livitra“, j. a. k. 174582057.

2016 m. rugsėjo 29 d. skolininkas UAB „Livitra“ antstoliui S. D. raštu „Dėl garažo pardavimo“ buvo nurodęs, kad sutinka parduoti (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) už 5000 Eur siūlomam pirkėjui UAB „GR&GLOBAL“ įmonės kodas 303193536.

2018 m. gegužės 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto - (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) vertę 5000 Eur. Patvarkyme nurodyta, kad aukščiau minimas turtas buvo areštuotas 2013 m. rugsėjo 9 d.

2018 m. liepos 3 d. antstolis S. D. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskelbė pirmąsias UAB „Livitra“ priklausančio turto: (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), varžytines. Varžytinių pradžios data: 2018m. liepos 3 d., varžytinių pabaigos data: 2018m. rugpjūčio 2 d. Pradinė pardavimo kaina 4000 Eur, varžytinės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytines.lt. Varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini).

2018 m. liepos 30 d. antstolis S. D. gavo skolininko UAB „Livitra“ prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Prašyme nurodoma, kad skolininkas nesutinka su UAB „Livitra“ priklausančio įkeisto turto, t. y. negyvenamosios patalpos – garažo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatyta verte 4000 Eur sumai, kadangi panašios statybos metų bei kvadratūros, garažo dislokacinės vietos vertė yra gerokai didesnė, todėl antstolis S. D. pardavinėdamas garažą iš varžytinių už 4000 Eur šiurkščiai pažeistų ne tik skolininko UAB „Livitra, bet ir išieškotojų teises. Skolininkas pažymėjo, kad įsipareigoja apmokėti pakartotinės ekspertizės išlaidas kai antstolis S. D. pateiks jam sąskaitą.

Antstolis S. D. 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti 2018 m. liepos 30 d. gautą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad įvertinus skolininkui UAB „Livitra“ priklausančio turto dalies mažą dalį – 17,5 kv. m., įvertinus, kad garažas valdomas trylikos bendrasavininkių, pasidomėjus pardavimais Palangos (Šventosios) mieste, atsižvelgus į skolininko UAB „Livitra“ paties pasiūlytą turto vertę (garažas nebuvo perkamas ir už 5000 Eur skolininko pasiūlyto pirkėjo), negavus jokių duomenų apie turto pagerinimą (NTRCDB išrašas teigia: rūsio nėra, šildymo nėra, vandentiekio nėra, nuotekų šalinimo nėra, dujų nėra), atsižvelgiant į skolininko UAB „Livitra“ piktybinį nebendradarbiavimą, antstolis atsisako tenkinti prašymą. Antstolis S. D. nurodė, kad skolininko UAB „Livitra“ prašymas atlikti papildomą ekspertizę yra nepagrįstas, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių didesnę turto vertę nuo 2013 m., nesudarė jokios sutarties su nepriklausomu turto vertintoju, nebendradarbiavo su antstoliu. Antstolis pažymėjo, kad skolininkas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo pateikė labai pavėluotai – iki varžytinių pabaigos likus nepilnoms keturioms dienoms, todėl atšaukus varžytines dėl visiškai nemotyvuoto ir niekuo nepagrįsto prašymo skirti ekspertizę, būtų pažeisti ieškovų interesai.

Antstolis iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė Garažą už 4000,00 Eur sumą. Specialiame interneto tinklalapyje varžytynės, kurių Nr. 156640, paskelbtos įvykusiomis (https://www.evarzytynes.lt/evs/pages/auctions.do?advancedSearch=true&number=156640&page=0&sortBy=endDate.ASC&page=0).

2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjos UAB „Livitra“ atstovas advokatas A. G. pateikė antstoliui S. D. skundą dėl antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo. Tapatus skundas buvo pateiktas ir teismui. Skunde nurodyta, kad nebuvo atliktas varžytinėse parduoto, UAB „Livitra“ priklausiusio - (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosios patalpos-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)- nekilnojamo turto vertinimas, todėl turtas buvo neteisėtai 2018 m. rugpjūčio 2 d. parduotas iš pirmųjų varžytinių už 4000 Eur, nors turto vertė yra didesnė. Pareiškėjos duomenimis, parduoto nekilnojamojo turto vertė yra apie 8000-10000 Eur.

Pažymėtina, kad byloje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, ar antstolis S. D. išnagrinėjo pareiškėjos skundą. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013). Pažymėtina, kad įstatymo nustatytos išankstinės antstolių veiksmų apskundimo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Kaip minėta nagrinėjamu atveju nėra duomenų, ar antstolis išnagrinėjo 2018 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjos UAB „Livitra“ atstovo advokato A. G. skundą dėl antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo. Bylos duomenimis Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas 2018 m. rugpjūčio 23 d. Akte matyti, kad antstolis S. D., 2018 m. rugpjūčio 2 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė (duomenys neskelbtini) dalis negyvenamosios patalpos – garažo, priklausiusio UAB „Livitra“. Už nupirktą turtą visa suma buvo įmokėta 2018 m. rugpjūčio 16 d. Konkrečiu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Todėl pareiškėjos prašyta taikyti laikinoji apsaugos priemonė – kuo skubiau sustabdyti antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą bei paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę-vertinimą – turėtų būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad specialiame interneto tinklalapyje varžytynės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbtos įvykusiomis (CPK 706 straipsnio 1 dalis), tai patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės, vadinasi, turto pardavimo iš varžytynių aktas pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu jau yra surašytas ir nebuvo pagrindo taikyti pareiškėjos atstovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių - kuo skubiau sustabdyti antstolio turto pardavimo iš varžytinių akto surašymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio (skundo) reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieškinį pagrindžiančius dokumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kad išvaržyto turto vertė yra didesnė nei antstolio nustatyta. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos motyvas, kad nebuvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, savaime nedaro antstolio veiksmų neteisėtais. Be to vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio nustatyta turto verte, kartu su skundu nepateikiant jokių kitokią areštuoto turto vertę patvirtinančių ar bent jau pagrįstas abejones antstolio nustatyta turto kaina galinčių sukelti įrodymų, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir konstatavo, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą. Pareiškėja (apeliantė) neįrodė, jog turtas įvertintas per maža kaina ir/ ar turto vertė buvo nustatyta netinkamai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinio pagrindo skirti nekilnojamojo turto ekspertizę – vertinimą nebuvo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinio teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Atskirajame skunde apeliantė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti garažą, kol bus išspręstas ginčas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo apeliantės nurodytos ir nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad minimi reikalavimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėti (nutarties 3 punktas), todėl nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas ir apeliacinės instancijos teisme negali būti reiškiami bei nėra teisinio pagrindo jų nagrinėti. (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to pažymėtina, kad byloje ir šiuo metu nėra duomenų kad būtų pareikšti reikalavimai dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be atskirą prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nepateikta duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas todėl jų klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-5282-721/2018 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė