Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-214-212/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-06
Bylos Nr.: 2A-214-212/2015
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
Atsakovas: S. B.
Ieškovas: J. B.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-214-212/2015

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07596-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Ramunės Čeknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-300-400/2014 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. B., išvadą teikianti institucija byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; palikti jai santuokinę pavardę „B.“; nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo sūnui A. B. materialinį išlaikymą po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis iki sūnaus pilnametystės; nustatyti, kad atsakovas S. B. po santuokos nutraukimo turi teisę bendrauti su sūnumi A. B. iš anksto, prieš 3 dienas, suderinęs su ieškove J. B. bendravimo laiką ir vietą; priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturinei žalai atlyginti bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima, įžeidinėjo ją, smurtavo, dėl to teko kreiptis į teismo ekspertus kūno sužalojimui konstatuoti, keldavo pavydo scenas, priekabiaudavo dėl menkniekių. Nuo 2013 m. spalio mėnesio šalys gyvena, atsakovas vaiko išlaikymui pinigų neskiria. Sūnaus A. B., kuris dėl sveikatos problemų turi specialių poreikių, minimaliems poreikiams tenkinti reikalinga apie 2 000 Lt suma per mėnesį. Vaiko gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Santuokoje turo neįgijo, todėl jo neprašo dalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „B.“; nustatė nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su jo motina J. B.. Priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. B. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 231,80 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-11-08) iki vaiko pilnametystės, paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 144,81 Eur neturtinės žalos atlyginimą 361,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, 83,41 Eur žyminio mokesčio ir 5,84 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei. Pritiesė iš ieškovės 3,87 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.

Nustatė, kad šalių santuoka sudaryta 2011-02-02 Jamaikoje ir 2011-05-24, įrašo Nr. 116 apskaityta Panevėžio miesto CMS. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. B., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Atsakovas nesirūpino šeima, ieškovę įžeidinėjo, smurtavo, dėl ko kreipėsi į teismo ekspertus dėl kūno sužalojimų, keldavo pavydo scenas, priekabiaudavo dėl menkniekių, dėl ko tolimesnis sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomu. Teismas darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgęs į šalių sūnaus A. B. sveikatą, į tai, jog dažnai serga tonzilitu, reikalinga ortopedinė avalynė, papildomi užsėmimai sveikatai stiprinti ir vaiko ugdymui, darė išvadą, kad šiuo metu A. B. išlaikymui yra būtina 1 600 Lt suma kas mėnesį. Atsakovas išlaikymo dydžio neginčijo, yra darbingas, turi nuolatinį darbą, jo pajamas sudaro darbo užmokestis apie 4 000 Lt. Analogiškas pajamas iš darbo užmokesčio gauna ir ieškovė. Todėl iš atsakovo priteisė nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 800 Lt dydžio išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus dėl atsakovo konfliktavimo šeimoje, smurto prieš ieškovę naudojimo ir šio netinkamo atsakovo elgesio pasekmių, teismas konstatavo, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia ieškovės dvasiniais išgyvenimais, neigiamai paveikusiais jos sveikatą. Teismas, atsižvelgęs į padarytos žalos pasekmes, kurios nėra sunkios, į atsakovo kaltę, į jo turtinę padėtį, kuri ryšium su atsakovo pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, yra apsunkinta, nustatė, kad ieškovei iš atsakovo priteistinas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimą panaikinti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nepanaikinus 2014-11-26 sprendimo dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo: 1) pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimo dalį, kurioje santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) panaikinti 500 Lt neturtinės žalos priteisimą iš atsakovo;

3) panaikinti sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinių išmokų dydžio ir iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kas sudaro 144,81 Eur išmoką;

4) sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį iki 6 000 Lt sumos;

5) santuokos metu įgytą neregistruotiną turtą – 10 000 Lt padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis po 5 000 Lt kas sudaro 1 448,10 Eur;

6) priteisti iš ieškovės 8 000 Lt, kuriuos įsigydama automobilį ir registruodama savo motinos vardu, ji panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti;

7) priėmus sprendimą padalinti santuokoje įgytas pinigines lėšas ir priteisus atsakovo naudai 8 000 Lt, užskaityti atsakovui tenkančią 13 000 Lt sumą kaip materialinį išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui;

8) grąžinti nagrinėti ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su sūnumi nustatymo tvarkos;

9) tenkinti prašymą dėl įrodymų prijungimo, apklausti liudytojus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

10) išreikalauti iš VĮ Regitra duomenis apie transporto priemones Nissan Qashqai savininką;

11) iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant ir jam nepranešė apie teismo posėdžio laiką ir vietą, buvo pažeista CPK 329 str. 3 d. 1 p. Buvo pažeistas principas būti išklausytam, paneigta teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimas. Teismas pažeidė šalių informavimo apie teismo posėdį taisyklę, taip pat byloje neskyrė parengiamojo teismo posėdžio, o byla nebuvo parengta nagrinėti teismo posėdyje, neištyrė visų aplinkybių ir iš esmės priėmė sprendimą už akių. Be to, teismas atsakovui apie teismo posėdį bei bylos atnaujinimą galėjo pranešti siunčiat dokumentus į darbovietę, tačiau to nepadarė. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir suėjus terminui skirtam susitaikymui, kreipėsi elektroniniu laišku į ieškovę klausdamas kaip bus toliau, tačiau ieškovė nieko jam neatsakė, ji neinformavo atsakovo, jog bylos nagrinėjimas atnaujinamas, nors pati dėl to kreipėsi į teismą. Ieškovė nuslėpė aplinkybę, jog santuokos sudarymo metu ieškovės ir atsakovo tėvai padovanojo jiems po 5 000 Lt, t. y. viso 10 000 Lt piniginių lėšų, todėl pažeidė CK 3.88 str. 1 d. 1 p. ir CPK 382 str. 4 d. reikalavimus. Po dovanojimo buvo sutarta, jog šiuo pinigus ieškovė laikys banke ir pinigai bus panaudoti tik esant būtinoms aplinkybėms. Ši suma nebuvo panaudota šeimos interesų tenkinimui. 2013 m. ieškovei nurodžius, jog jai yra reikalingas automobilis, kurį jau išrinko jai tėvai, atsakovas automobilio įsigijimui pervedė 8 000 Lt. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog šis automobilis buvo užregistruotas ieškovės motinos vardu. Ieškovė apgavo atsakovą ir automobilį pirko iš bendrų sutuoktinių lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdu šeimos turtiniams interesams buvo padaryta 8 000 Lt nuostolis. Mano, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes šalys nebuvo lojalūs ir vienas kitą negerbė. Atsakovas smurto prieš ieškovę nenaudojo. Tai ieškovė vieną vakarą prisikvietusi draugų akivaizdžiai tyčiojosi. Kadangi ji buvo išgėrusi, tai veidą užsigavo atsakovui braunantis į kambarį, pargriuvo ir kairiu skruostu trenkėsi į baldus. Atsakovas žmonos atsiprašė. Pažymi, jog po teismo nutarties dėl bylos sustabdymo, apie rugpjūčio mėnesį, sūnus pasakė, jog namuose nakvoja dėdė ir jie kepa kartu pyragaičius. Todėl tikėtina, jog dar nenutraukus santuokos ir šalims bandant susitaikyti, ieškovė buvo neištikima. Pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei. Atsakovas nesutinka su priteistu vaiko išlaikymo dydžiu ir mano, jog vaiko išlaikymui pakanka 1 000 Lt. Ieškovės nurodytos išlaidos dėl vaiko auklės nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, ieškovė vaiką veda į darželį arba palieka tėvams, ji auklės nesamdo. Nesutinka su paskaičiuotomis išlaidomis kurui, buto išlaikymui bei maistui, nes vaikas nesuvalgo tiek kiek suaugęs asmuo. Apeliantas sutinka, jog vaikui reikalingi masažai, tam tikros rūšies avalynė, tačiau ortopedinė avalynė yra kompensuojama, taip pat yra kompensuojami ir vaistai 100 proc. Jokių kitokių specialių išlaidų, kurių reikėtų vaikui, nėra. Atsižvelgiant į tai, vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydis taip pat turi būti keistinas. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi reikalavimą dėl bendravimo nustatymo su nepilnamečiu vaiku, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesvarstė ir savo sprendime net neminėjo, todėl dėl šio neišspręsto klausimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas prašo teismo prijungti naujus įrodymus, nes jų būtinybė iškilo vėliau.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su apelianto argumentais, jog teismas pažeidė procesines teisės normas išnagrinėdamas bylą atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nesidomėjo iškelta byla, o iš jam siųstų procesinių dokumentų gavo tik tuos kuriuos norėjo gauti. Apeliantas darbo santykius su AB „Lesto“ nutraukė dar 2014-09-02 nepasibaigus susitaikymo terminui. Pažymi, jog apeliantas prašyme dėl termino susitaikymui nustatymo nurodė tokį pat adresą kaip ir ieškinyje buvo nurodyta. Pasikeitus adresui, apeliantas turėjo pranešti teismui apie adreso pasikeitimą, o kadangi jis to nepadarė, teismas pagrįstai procesinius dokumentus išsiuntė paskutiniu teismui žinomu adresu, todėl jie laikomi įteiktais. Atsakovas žinojo, jog byla yra sustabdyta ir pasibaigus susitaikymo terminui, šalys turėjo pranešti ar jie susitaikė, tačiau apeliantas visą tą laiką nesidomėjo byla. Atsakovas nuo pat ieškinio pateikimo dienos vilkino bylos nagrinėjimą, prikalbino ieškovę pasirašyti prašymą dėl susitaikymo, tačiau realiai nedėjo jokių pastangų, kad santykiai pagerėtų. Apeliantas nepagrįstai kaltina ieškovę, jog ji atsisakė bendro sutuoktinio gyvenimo ir siekia santuoką nutraukti. Tačiau šalių santuoka iširo dar 2013 m. spalio mėnesį. Ieškovė ne kartą sakė apeliantui, jog jie susitiks teismo posėdyje, tačiau jis buvo nepakankamai rūpestingas, negirdėjo ko nenorėjo girdėti, todėl pats kaltas, jog nebuvo išklausytas teismo posėdyje bei nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo nesutikimo su ieškiniu aplinkybes, prašo išreikalauti papildomus dokumentus, kelia papildomus reikalavimus, ką turėjo padaryti pateikdamas atsiliepimą į ieškinį. Ieškinio padavimo dieną šalys neturėjo jokio turto, todėl apelianto argumentai dėl bendro turto yra visiškai nepagrįsti. Automobilį įsigijo ieškovės motina gerokai anksčiau nei buvo pervesti 8 000 Lt. Mano, jog ieškovė neturėtų kompensuoti šios sumos, nes tai yra bendras šeimos turtas. Be to, iš sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantas nuo 2013 m. spalio mėnesio visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes atsakovas kaltina ją dėl šeimos iširimo tik bendro pobūdžio frazėmis, nenurodydamas konkrečių priežasčių. Mano, kad teismas pagrįstai nusprendė kas kaltas yra dėl santuokos iširimo. Apelianto nurodyti vieno vakaro įvykiai negali įtakoti šeimos griūties. Teismas teisingai nustatė nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, byloje yra pateikti visi įrodymai. Apeliantas žino, jog vaikas turi sveikatos problemų, todėl jo poreikiai yra didesni. Mano, kad nėra būtina nustatyti bendravimą su vaiku teismo keliu, nes ginčo dėl to nėra, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi ir jie geranoriškai susitaria dėl bendravimo. Teismas pilnai atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 2011-02-02 Jamaikoje, o Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoka apskaitytas 2011-05-24, santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus A. (b. l. 5-6). Atsakovas šeimą paliko 2013 m. spalio mėnesio pradžios ir nuo to laiko gyvena skyriumi, vaiko išlaikymui lėšų neskiria (b. l. 2-4). Santuokos metu šalys jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo (b. l. 7, 9-10).

Apelianto (atsakovo) nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes apie 2014-10-06 vykusį teismo posėdį jam nepranešta. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Kaip teisingai nurodo apeliantas kiekvienas sąžiningai ir rūpestingai besielgiantis asmuo turi pasidomėti tolesne bylos eiga, kad įstatymas numato, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus.

Įstatymas reglamentuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 1, 2 d.). Be to, apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama teismo šaukimais ar pranešimais. Kuomet dalyvaujančiam byloje asmeniui yra tinkamai įteikiamas teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius jam pranešama pranešimais (CPK 133 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui S. B. procesiniai dokumentai įteikti 2014-02-10. Atsakovas 2014-02-25 pateikė teismui prašymą, nustatyti 6 mėnesių terminą susitaikyti. Teismas atsakovą įpareigojo iki 2014-03-15 pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau jis šio įpareigojimo neįvykdė (b. l. 31-33). Šalys 2014-03-13 pateikė teismui bendrą prašymą skirti terminą susitaikyti ir šį prašymą teismas patenkino 2014-03-19 nutartimi, kuri šalims buvo išsiųsta (b. l. 34-36). Teismas nutartimi įpareigojo šalis, pasibaigus susitaikymo terminui, t. y. po 2014-09-21, pranešti teismui, ar šalys susitaikė. Ieškovė J. B. 2014-09-19 pranešė teismui, kad su atsakovu nesusitaikė ir prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą (b. l. 41). Atsakovas, pasibaigus susitaikymo terminui, teismo įpareigojimo neįvykdė ir nepranešė ar per nustatytą terminą su ieškove susitaikė. Apelianto argumentas, kad ieškovė jį turėjo informuoti apie bylos atnaujinimą, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes, kaip minėta, tokią pareigą teismui turėjo atsakovas, bet ne ieškovė atsakovui.

Apie teismo posėdį, vykusį 2014-10-06 atsakovui pranešta tinkamai, pranešimas išsiųstas jo paties nurodytų adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 46, CPK 122 str. 1 d., 133 str. 1 d.). Atsakovas nevykdė įstatymu nustatytos pareigos ir nepranešė teismui, kad jo adresas pasikeitė, kad pašto korespondencija turi būti siunčiama kitu adresu ir pan. (CPK 121 str. 1 d. ). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai siuntė pranešimą apie teismo posėdį paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikė jį įteiktų (CPK 121 str. 2 d.). Dėl to, kas pasakyta, apelianto argumentai, kad teismas jo tinkamai neinformavo apie teismo posėdį, kuriame, beje, teismo sprendimas dar nebuvo priimtas, kad dokumentus privalėjo siųsti į darbovietę ir pan., atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2014-09-04 darbovietę pakeitė ir apie tai taip pat neinformavo nei teismo, nei dalyvaujančių byloje asmenų (b. l. 142). Pranešimas apie 2014-11-06 teismo posėdį atsakovui išsiųstas jo tėvų adresu, kurį pats apeliantas ir nurodė pateiktame apeliaciniame skunde (b. l. 141, 178). Apeliantas neatskleidžia, kodėl nedalyvavo minėtame teismo posėdyje, neatvykimo priežasčių nepranešė, neteikė teismui prašymo atidėti teismo posėdį, neprašė išreikalauti jokių įrodymų ir pats jų neteikė. Kaip jau minėta, atsakovas taip pat neįvykdė pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį per teismo nustatytą terminą.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nepagrįstai neskyrė parengiamojo teismo posėdžio. Nagrinėjamojoje byloje šalims buvo suteiktas maksimalus įstatymo numatytas terminas susitaikyti, todėl skirti parengiamąjį posėdį nebuvo pagrindo (CPK 384 str. 3 d.). Kadangi šalys nesusitaikė, akivaizdu, kad taikos sutartis byloje nebuvo galima, atsakovas atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių neneigė, taip išreikšdamas savo poziciją dėl pareikšto ieškinio (CPK 228 str. 1 d.). Kaip jau minėta, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vykusius teismo posėdžius, jo dalyvavimas nepripažintas būtinu, pats atsakovas nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, neveikė už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nors tokią pareigą, kaip pats pripažįsta apeliaciniame skunde, turėjo. Įstatymas reglamentuoja, kai atsakovas, gavęs šaukimą, bet neprašęs bylą nagrinėti jam nesant, be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį, teismas bylą nagrinėja iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas įstatymo nuostatų nepažeidė (CPK 384 str. 2 d.).

Apeliantas teigia, kad ieškovė nenurodė santuokos metu įgyto ir dalintino turto, automobilio, įgyto už 8 000 Lt, kurį įregistravo savo motinos vardu bei 10 000 Lt sumą, kurią po santuokos sudarymo jiems padovanojo tėvai.

Įstatymas reglamentuoja, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu;

2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 str.). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn ir kt. (CK 3. 89 str.).

Apeliantas nurodė, kad jo ir ieškovės tėvai kiekvienam padovanojo po 5 000 Lt po santuokos sudarymo. Duomenų, kad pinigai buvo padovanoti šeimai, nepateikta, todėl turtas, dovanotas kiekvienam sutuoktiniui po santuokos sudarymo, laikytinas asmenine kiekvieno jų nuosavybe ir negali būti dalijamas. Iš apelianto pateiktų banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2013-02-11 ir 2013-02-15 jis į ieškovės sąskaitą pervedė po 4 000 Lt, nurodydamas, kad lėšos skiriamos naujam automobiliui (duomenys neskelbtini) (b. l. 193). Pažymėtina, kad automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas R. V., ieškovės motinos, vardu 2012-11-13 (b. l. 200), todėl teigti, kad ieškovė, gavus atsakovo pinigus automobiliui, įregistravo automobilį motinos vardu, nėra pagrindo, nes automobilis pirktas ir įregistruotas anksčiau, nei atsakovas pervedė pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.) laikytina, kad atsakovo pervesti pinigai buvo skiriami šeimos poreikiams, juo labiau, kad iki tol jis šeimai skirdavo tik nedidelę dalį gaunamų pajamų (b. l. 192-194).

Dėl to, kas pasakyta, apelianto argumentai, kad ieškovė nenurodė santuokos metu įgyto ir dalintino turto, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės ir priteista neturtinė žala. Teigia, kad smurto prieš ieškovę nenaudojo, į jos pastabas reagavo ramiai, ieškovė pati nugriuvo, kuomet neleido jam nueiti į sūnaus kambarį, nes buvo neblaivi. Apelianto nuomone santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamoje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.

Apelianto argumentus, kad prieš ieškovę nesmurtavo, o ši pargriuvo, kai jis brovėsi į sūnaus kambarį, kolegija vertina kritiškai, kaip versiją, pateisinančia jo netoleruotiną elgesį. Apelianto nurodomų aplinkybių jokie byloje esami įrodymai nepatvirtina. Atsakovo netoleruotina elgesį ieškovės atžvilgiu patvirtino teisme apklausti liudytojai, ieškovės artimieji. Nėra pagrindo netikėti jų paaiškinimais, natūralu, kad apie savo išgyvenimus ir nuoskaudas ieškovė dalinosi su artimiausiais žmonėmis – tėvais. Tai, kad atsakovas pykdavo be priežasties, buvo ūmus ir kategoriškas ieškovės atžvilgiu, rodo jo valdingumą, norą viską kontroliuoti, lojalumo trūkumą. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes, lėmusias jos sprendimą nutraukti santuoką, patvirtino liudytojai ir apeliantas jų nepaneigė. Teigdamas, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliantas jokių aplinkybių, patvirtinančių ieškovės kaltę, nepateikė. Vien tik deklaratyvių samprotavimų ir nuorodų į įstatymą nepakanka, kad pripažinti kito sutuoktinio kaltę.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, laiko pagrįsta ir įrodyta.

Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu nepilnamečiam vaikui. Jo nuomone, ieškovės nurodytos išlaidos kelia abejonių. Sutinka, kad sūnus turi specialių poreikių, tačiau 3 metų vaikui išlaikymo suma sudaro ne daugiau kaip 1 000 Lt.

Kaip žinia, tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau toks išlaikymo dydis skirtinas būtiniems poreikiams patenkinti. Byloje nustatyta, kad šalių vaikas turi sveikatos problemų, specialių poreikių ir šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai, pripažįsta ir apeliantas (b. l. 13, 156-160).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-05-27 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.).

Iš ieškovės pateikto išlaidų paskaičiavimo, vien vaiko gydymui, atsižvelgiant į tai, kad dalis vaistų kompensuojama, sudaro vidutiniškai per mėnesį apie 20-23 Eur (78-80 Lt, b. l. 160). Šalių sūnui reikalinga speciali ortopedinė avalinė, nuolatiniai masažai, įvairios imuniteto stiprinimo priemonės ir procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas sparčiai auga, auga ir poreikiai dažniau keisti avalynę, drabužius ir pan. Ieškovė sūnų į procedūras, masažus veža automobiliu, todėl akivaizdu, kad dėl to patyria papildomas išlaidas, kurios pagrįstai įskaitomos į vaiko išlaikymui būtinas išlaidas. Įvertinus pateiktus paskaičiavimus, sąskaitas, vaiko amžių, poreikius ir šalių galimybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 800 Lt (231,70 €) išlaikymas vaikui yra būtinas ir atsakovas tokio dydžio išlaikymą išgali teikti, nes kitų išlaikytinių jis neturi. Be to, šalių sūnus gyvena su ieškove ir dėl to jai tenka didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su kasdienė vaiko priežiūra, rūpesčiu kasdienėmis vaikų problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nenurodęs jokių motyvų, faktiškai nenagrinėjo reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo apelianto argumentu. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas S. B. po santuokos nutraukimo turi teisę bendrauti su sūnumi A. B. iš anksto, prieš 3 dienas, suderinęs su ieškove J. B. bendravimo laiką ir vietą. Tai nėra reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką, nes kaip matyti iš bylos duomenų, ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, nėra. Šiuo reikalavimu ieškovė pripažįsta atsakovo teisę bendrauti su sūnumi, tačiau pageidauja, kad apie tai jai būtų pranešama iš anksto. Iš teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad teismas nagrinėjo šio reikalavimo pagrįstumą ir ieškovė patvirtino, jog ginčo dėl bendravimo nėra, o iš anksto apie atsakovo norą paimti sūnų, nori žinoti tam, kad tinkamai suplanuoti savo ir vaiko laiką. Apeliantas ieškovės pareikšto reikalavimo neginčijo ir nesiūlė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, jokių pastabų ir prieštaravimų nereiškė, todėl apeliacinis teismas patenkina ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teisme nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl formalaus pažeidimo nėra pagrindo šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (CPK 328 str.).

Dėl to, kas pasakyta, darytina išvada, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo turi teisę bendrauti su sūnumi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš anksto, prieš 3 dienas, suderinęs su J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo laiką ir vietą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Ramunė ČeknienėMargarita DzelzienėZina Mickevičiūtė