Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinusi bylos aplinkybes, tai kad nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina, ji vaikais rūpinasi, Skyrius neturi duomenų, kad motina netinkamai prižiūrėtų vaikus, todėl neprieštarauja, kad geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove J. T.. Taip pat neprieštarauja dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos bei, kad J. T. priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise.

Į teismo posėdį institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad palaiko poziciją pateiktą išvadoje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė J. T. ir atsakovas A. T. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. T., (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. T.. Gimimo įrašuose nurodyta, jog ieškovė J. T. ir atsakovas A. T. yra E. T. ir M. T., tėvai. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus: E. ir M., gyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame name. Ieškovė kas mėnesį gauna 192,50 Eur išmoką vaikams bei vykdo veiklą pagal Individualios veiklos pažymėjimą.

Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę T..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad šalims sudarius santuoką, šalys kartu gyveno užsienyje, 2020 m. ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais grįžo gyventi į Lietuvą, atsakovas liko toliau gyventi užsienyje. Nuo 2023 m. atsakovo elgesys pasikeitė, tarpusavio santykiai atšalo, atsakovas tapo nelojalus ieškovei. Nors atsakovas nepilnamečiams vaikams skiria išlaikymą, tačiau su jais retai matosi, kadangi atsakovas gyvena užsienyje ir retai grįžta į Lietuvą. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui tapus nelojaliam ir šalių tarpusavio santykiams atšalus, sutuoktiniai neveda bendro ūkio nuo 2023 m., t.y. apie du metus. Nustatyta, jog atsakovas yra išvykęs gyventi į užsienį, šeima rūpinasi tik teikdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nesidomi šalių nepilnamečių vaikų gyvenimu, nėra lojalus savo sutuoktinei, vienašališkai nutraukė tarpusavio bendravimą. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė ir nurodomų ieškovės aplinkybių neginčijo. Į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Tuo tarpu duomenų apie tai, jog ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi savo kaip sutuoktinės pareigas nėra. Priešingai – iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė buvo lojali, betarpiškai rūpinasi šalių nepilnamečiais vaikais. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu, kadangi atsakovas jau daugiau nei metus visiškai nesirūpina šeima, nesidomi ieškove, nesistengė išsaugoti šalių santykių. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – T., atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė T. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nutraukiant santuoką sutuoktiniui gali būti priteisiamas iš kito sutuoktinio išlaikymas, jeigu sutuoktinio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgyta: 1) transporto priemonė BMW, 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), kurios preliminari vertė 1 000 Eur, 2) transporto priemonė ratinis traktorius MTZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio preliminari vertė 3 500 Eur bei 3) kombainas, kuris nėra registruotas žemės ūkio technikos registre, kurio preliminari vertė 6 000 Eur. Taip pat atsakovo vardu yra registruotas ūkininko ūkis.

Ieškovė prašo transporto priemonę BMW, 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) priteisti ieškovei (J. T.), o transporto priemones ratinį traktorių MTZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir javų kombainą, kuris nėra registruotas žemės ūkio technikos registre priteisti atsakovui, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad piniginės kompensacijos už netenkančią jai turto dalį iš atsakovo nereikalauja ir ateityje nereikalaus. Taip pat prašo, kad atsakovo vardu registruotas ūkininko ūkis, po santuokos nutraukimo būtų priteistas atsakovui.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės prašomos turto padalinimo tvarkos neginčijo, prieštaravimų nepareiškė.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Pažymėtina, kad spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

AB ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė BMW, 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)). Ieškovė transporto priemonę prašo priteisti jai. VĮ Žemės ūkio duomenų centro išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu yra įregistruota ratinis traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (ID kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovė ratinį traktorių prašo priteisti atsakovui. VĮ Žemės ūkio duomenų centro išrašas patvirtina, kad ieškovės vardu yra įregistruotas javų kombainas DEUTZ-FAHR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (ID kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovė javų kombainą prašo priteisti atsakovui. Į bylą pateiktas ūkininko ūkio pažymėjimas patvirtina, kad ūkininko ūkis registruotas atsakovo A. T. vardu, ieškovė ūkininko ūkį prašo priteisti atsakovui. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nereikalauja ir ateityje nereikalaus kompensacijos už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Kaip minėta atsakovas atsiliepimo nepateikė, šio ieškovės reikalavimo neginčijo.

Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina transporto priemonė BMW, 118D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), atsakovui priteistina ratinis traktorius MTZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (ID kodas (duomenys neskelbtini)), javų kombainas DEUTZ-FAHR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) (ID kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis (ūkio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė santuokos metu, t. y. 2015 m. vasario 13 d., dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą su statiniais. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė minėtą turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, į tai, kad atsakovas dėl šio turto jokių reikalavimų nereiškia, šis turtas teismo sprendimu nedalijamas (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu turi bendrų kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui AB DNB bankui (pasikeitęs pavadinimas į Luminor bank AS) pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo minėtus skolinius įsipareigojimus palikti solidariais iki visiško sumokėjimo kreditoriui.

Trečiasis asmuo Luminor bank AS atsiliepimo į ieškinį (patikslintą) nepateikė. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų, t.y. E. T. ir M. T., tėvai.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaikai nuolat gyvena su ieškove, juos sieja stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, gali užtikrinti saugias sąlygas jiems augti, atsakovas dėl reikalavimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove nepasisakė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečių vaikų E. T. ir M. T. gyvenamąją vietą su ieškove, motina J. T. (CK 3.169 straipsnis).

Kartu su vaiku negyvenantis vaiko tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis).

Ieškovė konkrečios bendravimo tvarkos neprašo nustatyti, nes atsakovas gyvena užsienyje. Tuo atveju, jei atsakovas pageidaus bendravimo grafiko, dėl to neprieštaraus, bus galima susitarti.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui pageidaujant bendrauti su vaikais, ji jam nedraus. Kadangi tėvas gyvena užsienyje, Lietuvoje būna retai ir tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos, todėl ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką pagal susitarimą, atsižvelgiant į vaikų sveikatą, užimtumą.

Išaiškinti šalims, jog jos turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaikų interesus. Taip pat pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. T. ir M. T. kiekvienai po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat pavesti vaikų piniginėmis lėšomis disponuoti ieškovę.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams ginčo nėra, kadangi iš pateiktų į bylą ieškovės sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas kiekvieną mėnesį skiria išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas gyvena užsienyje, tačiau vaikus materialiai išlaiko, ieškovė su vaikais gyvena Lietuvoje, viena augina vaikus, juos prižiūri, kiekvieną dieną vaikus vežioja į ugdymo įstaigas, kurios yra miesto ribose. Ieškovė vykdo individualią veiklą bei kiekvieną mėnesį gauna vaiko pinigus. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – namą, kuriame kartu su dukromis gyvena. Nors atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams teikia, tačiau ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu aprūpinimo užtikrinimu.