Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L., V. L. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2796-666/2018 pagal ieškovų J. L. ir V. L. ieškinį atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims I. E. L., Kretingos rajono socialinių paslaugų centrui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriui, dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo ir 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymo panaikinimo, laikinosios vaiko globos nutraukimo ir teismo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.5. Apeliantai teigia, kad nuo vaiko paėmimo yra pasikeitusi mažamečio vaiko ir jo tėvų teisinė situacija, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Teismas atliko visų byloje esančių įrodymų ir skundžiamų aktų teisinį vertinimą, tinkamai ištyrė individualių administracinių aktų teisėtumą, pagrįstumą bei atitiktį Viešojo administravimo įstatymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo ginčijamas Įsakymas dėl laikinosios globos vaikui nustatymo buvo panaikintas, dėl to ginčas dėl laikinosios globos nutraukimo yra nebeaktualus. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai nepateikė apeliacinio skundo atsisakymo, bei siekdamas užtikrinti ieškovų teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka, teismas bylą nagrinėja iš esmės ir vertina apeliacinio skundo argumentus. Toks procesinis sprendimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylos nagrinėjimą kviesti trečiąjį asmenį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovą bei užtikrinti nepilnamečio N. L. apklausą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje sprendžiamas ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, o administracinių aktų, kurio pagrindu vaikas buvo paimtas iš šeimos ir jam nustatyta laikinoji globa, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje vaiko interesams atstovavo laikinąja globėja paskirta jo močiutė I. E. L., taip pat atsakovė Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuriai buvo perduota visa su vaiko paėmimu susijusi informacija ir pateikta teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl administracinių aktų, kurių pagrindu mažametis vaikas N. L. buvo paimtas iš šeimos ir jam nustatyta laikinoji globa, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamame sprendime, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

12. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes siekė bylą išnagrinėti kuo greičiau vieno posėdžio metu, nesprendė pasirengimo bylai klausimo, o visus ieškovų prašymus atmetė nemotyvuotomis protokolinėmis nutartimis. CPK 225 straipsnio 7 punkte numatyta, kad gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Paminėta teisės norma suteikia diskrecijos teisę teismui, manančiam, kad papildomi pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmai nereikalingi, skirti teismo posėdį. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirmosios instancijos teismui pagrįstai pakako su ieškiniu bei su atsiliepimu į ieškinį pateiktos medžiagos, kad būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės. Be to, CPK 376 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo vaidmenį šeimos bylose (nors ieškiniu ginčijami administraciniai individualaus pobūdžio administraciniai aktai, tačiau jie susiję su nepilnamečio vaiko interesais) nustatyta, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose yra aktyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas kuo operatyviau išspręsti socialiai itin jautrų klausimą, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje be papildomų paruošiamųjų veiksmų ar parengiamojo posėdžio skyrimo.

13. Atsakydama į skundo argumentą dėl procesinių teisės normų pažeidimo, sprendžiant ieškovų prašymus protokolinėmis nutartimis, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 290 straipsnis suteikia teismui teisę teismo posėdžio metu priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą apklausti nepilnametį vaiką, šį klausimą teismas teisėtai išsprendė teismo posėdžio metu žodine nutartimi ir nurodė tokio sprendimo motyvus. Be to, nutarties 8 punkte teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko apklausa nebuvo būtina, nes byloje buvo sprendžiamas ne vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o laikinosios globos klausimas pagal ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis dėl smurto prieš vaiką. Byloje buvo pakankamai rašytinių duomenų, tarp jų ir vaiko nuomonė, dėl laikino atskyrimo nuo šeimos, kol išnyks grėsmė mažamečio vaiko saugumui.

14. Apeliantai nurodo ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS), kuris buvo N. L. globėjas, vengė dalyvauti teismo procese, nes vengė nepatogių klausimų. Nagrinėjant bylą dalyvavo tik vaiko močiutė I. E. L., kuri jo globėja yra tik nuo 2018 m. liepos mėn. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija savivaldybėms buvo delegavusi valstybinę vaiko teisių apsaugos funkciją ir ją vykdydavo struktūriniai savivaldybių administracijos padaliniai, t. y. Vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriai. Nagrinėjamu atveju visa informacija, susijusi su mažamečio vaiko paėmimu ir laikinajai globai aktualia informacija buvo perduota atsakovei Kretingos rajono savivaldybės administracijai, kuri dalyvavo teismo posėdyje ir suteikė teismui nagrinėjamam klausimui būtiną informaciją. Tuo labiau, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokios papildomos ar naujos informacijos, lyginant su jau byloje esančia, teismui negali pateikti, ir prašė bylą nagrinėti VTAS atstovui nedalyvaujant. Pažymėtina ir tai, kad ieškovų atstovas sutiko, jog byla būtų nagrinėjama VTAS atstovei nedalyvaujant (2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 08:45:01). Be to, vaiko laikinąja globėja nuo 2018 m. liepos 23 d. buvo paskirta vaiko močiutė I. E. L., kuri, atstovaudama vaiko interesams, dalyvavo 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus.

15. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai neatnaujino termino administraciniam aktui ginčyti, nes ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius skundžiamų aktų įteikimą ieškovų atstovui 2018 m. balandžio mėn., bet ne patiems ieškovams asmeniškai. Atmesdama ši skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį kiekvienam asmeniui, su kuriuo yra susijęs individualus administracinis teisės aktas arba turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu yra pranešama apie tokio akto priėmimą, kartu pridedant tokio akto įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė tą pačią dieną, kai buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, išsiuntė ieškovams pranešimą apie Įsakymo priėmimą bei Įsakymo kopiją. Atitinkamai ieškovams buvo išsiųstas ir skundžiamas Sprendimas, kuriame taip pat pažymėta, jog ieškovė telefonu (ieškovės numeris nurodytas rašte dėl Sprendimo siuntimo) informuota apie vaiko paėmimą 2017 m. lapkričio 24 d. 12.30 val., taip pat pažymėta, kad pranešimas apie vaiko paėmimą išsiųstas ir registruotu laišku 2017 m. lapkričio 24 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad registruoti laiškai grįžo neįteikti, o tai tik dar kartą paneigia ieškovų teiginius, kad apie ginčijamus Sprendimą ir Įsakymą jie sužinojo tik iš savo atstovo. Dar daugiau, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog skundžiami administraciniai aktai jai vis dėlto buvo įteikti laiku. Apie atsakovės veiksmus prieš ieškovus jiems buvo žinoma ir 2017 m. lapkričio 29 d., kai ieškovų šeimoje lankėsi VTAS vyriausioji specialistė ir Socialinių paslaugų ir sveikatos skyriaus socialinė darbuotoja ir nurodė ieškovams, kad vaikai paimti iš šeimos ir jiems nustatyta laikinoji globa. 2017 m. gruodžio 6 d. buvo sudarytas vaiko N. L. laikinosios globos rūpybos planas, kuriame numatyti įsipareigojimai ir įpareigojimai tėvams, sudarytas pagalbos J. ir V. L. šeimai planas, su šiuo dokumentu ieškovai buvo supažindinti pasirašytinai.

16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, skundas dėl administracinio akto gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo individualaus teisės akto paskelbimo dienos ar pranešimo apie veiksmą įteikimo dienos. Įvertinus tai, kad skundžiami administraciniai aktai ieškovams įteikti bei pranešta apie juos tinkamai ir laiku, ieškovams nenurodžius jokių svarbių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio prašymo netenkino. Apeliantai teigia, kad teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad skundžiami administraciniai aktai, susiję su mažamečio vaiko interesais, buvo siunčiami ieškovams paštu, o ne įteikiami asmeniškai. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė yra nereikšminga, nes skundžiami teisės aktai ieškovams buvo įteikti tinkamai ir laiku, jie turėjo pakankamai laiko skundui pateikti ar kreiptis teisinės pagalbos dėl skundo pateikimo anksčiau nei po 6 mėn. nuo aktų priėmimo ir įteikimo dienos.

17. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje sprendžiami su nepilnamečio vaiko interesais susiję klausimai, atmetęs ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, vis dėlto pasisakė ir dėl ginčo esmės, t. y. vertino skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas dėl praleisto termino skundui paduoti turėjo pasisakyti skundo priėmimo metu. Praleistas ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, o tai gali būti nustatyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne skundo, ieškinio priėmimo stadijoje.

18. Apeliantų nuomone, teismas sprendimą grindė tik atsakovės argumentais, tačiau nevertino, ar nėra pasikeitusi vaiko tėvų teisinė ir socialinė situacija ir ar buvo pagrindas skubiai nustatyti laikiną vaiko globą. Atsakydama į šį skundo argumentą teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė byloje esančiais įrodymais apie ginčijamų Sprendimo ir Įsakymo priėmimo metu susiklosčiusią situaciją bei ieškovų veiksmus prieš vaiką. Teismas įvertino, ar turimi duomenys buvo pakankami tam, kad būtų priimtas Sprendimas dėl vaiko paėmimo ir Įsakymas dėl laikinosios globos vaikui nustatymo. Aplinkybė, jog po Sprendimo ir Įsakymo priėmimo galbūt pasikeitė aplinkybės, sąlygojusios vaiko paėmimą bei laikinosios globos jam nustatymą, neturi įtakos revizuojant ginčijamų aktų teisėtumą pagal jų priėmimo metu buvusią faktinę situaciją. Be to, ieškovai, teigdami, jog turėjo būti įvertinta pasikeitusi situacija, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tokius jų teiginius (CPK 178 straipsnis).

19. Apeliantų teigimu, atsakovė nesiekė bendravimo su vaiko tėvais, o vaiko paėmimo dieną nebuvo svarstyta galimybė apsilankyti vaiko namuose ir atlikti socialinės būklės vertinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovė Sprendimą dėl vaiko paėmimo priėmė atsižvelgusi į 2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretingos) pranešimą apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys apie smurtą prieš mažametį N. L. 2017 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK informavo atsakovės Vaiko teisių apsaugos skyrių apie tai, kad dėl ieškovų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo jų mažamečiams vaikams sukėlimo. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo tėvų. CK 3.254 straipsnio 3 punkte kaip vienas iš pagrindų laikinajai globai ir jo paėmimui, kai tėvai ar vienas iš tėvų vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia. Šiuo atveju būtent pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jo metu gauti duomenys apie galimą smurtą prieš mažametį vaiką buvo pagrindas skubiam vaiko paėmimui. Ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. lapkričio 24 d., ieškovams buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesilankyti vaikų ugdymo įstaigoje, jų laikinojoje gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su vaikais. Atsižvelgus į paskirtas kardomąsias priemones, atsakovė privalėjo nedelsdama paimti vaiką laikinajai globai, nes pagal tuo metu buvusius duomenis vaiko palikimas jo gyvenamojoje vietoje buvo nesuderinamas su ieškovams paskirtomis kardomosiomis priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo pakankamai objektyvių duomenų, sudariusių pagrindą ginčijamų Sprendimo ir Įsakymo priėmimui.

20. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovė, atsižvelgusi į pasikeitusį ieškovės elgesį, panaikino Įsakymą dėl laikinosios globos nustatymo ir grąžino vaiką ieškovei. Tuo tarpu ginčijamo Sprendimo priėmimo metu duomenų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis apie smurtą prieš vaiką, nebuvo, todėl atsakovė pagrįstai, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl realios grėsmės vaiko sveikatai ir gyvybei pašalinimo, priėmė Sprendimą dėl vaiko paėmimo ir Įsakymą dėl laikinos globos nustatymo.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino atsakovų administracinių aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymui. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka. Byloje ginčas kilo dėl individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo susijęs su ginčijamų aktų atitiktimi Viešojo administravimo įstatymui. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

22. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, įvertino skundžiamus aktus nutarties 21 punkte nurodytais aspektais, vertino administracinių aktų atitiktį teisės aktų normoms, akto pagrindimą objektyviais duomenimis, pasisakė dėl aktais taikytų poveikio priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ginčijamus administracinius aktus teismas aiškino plačiau ir vertino kitus atsakovės priimtus dokumentus, kurie nėra ginčijamų administracinių aktų sudėtinė dalis. Kaip jau buvo minėta, individualus administracinis aktas turi atitikti teisės aktų normas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), dėl to vertindamas individualaus administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą teismas pagrįstai analizavo atsakovės veiksmų atitiktį jos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atmetus apeliacinį skundą apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje 2-2796-666/2018 palikti nepakeistą.