Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ (toliau - BUAB „VIPC Klaipėda“) atstovei advokatei K. B., atsakovų Lietuvos Respublikos,

atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba arba NŽT), atstovui A. P. ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, (toliau – Danske Bankas arba Bankas) atstovui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „VIPC Klaipėda“) ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, ir Danske Bank dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.1. ieškovo BUAB „VIPC Klapėda“ naudai iš atsakovo Danske Bank priteisti 1‘367‘877,43 EUR žalos atlyginimo, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos;

1.2. reikalavimo Danske Bank atžvilgiu atmetimo atveju priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, 1‘367‘877,43 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos;

1.3. tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad žala Ieškovui padaryta abiejų Atsakovų neteisėtais veiksmais, priteisti ieškovo BUAB „VIPC Klaipėda“ naudai iš atsakovų Danske Bank ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, solidariai 1‘367‘877,43 EUR žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos.

2. Ieškovas iki bankroto bylos jam iškėlimo vertėsi nekilnojamojo turto vystymo veikla. 2005-01-11 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo (duomenys neskelbtini) gamyklos teritorijoje esančius šios gamyklos statinius (toliau – Statiniai), kurie buvo įkeisti hipotekos lakštu kreditoriui Danske Bank. Ankstesnis savininkas įmonė Caistor International LTD. 2004-08-23 sudarė 5,0116 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo, kuriame stovėjo Statiniai (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. N21/2004-0242.

3. 2007-05-24 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-190 buvo patvirtintas teritorijos, kurioje buvo vienas žemės sklypas (tuometinis adresas (duomenys neskelbtini)), detalusis planas ir teritorija buvo padalinta į 10 žemės sklypų, buvo nustatyta šių žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

4. 2007-10-19 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-6061-(1.3) žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į 10 žemės sklypų, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-19 įsakymu šiems sklypams buvo suteikti nauji adresai.

5. Taigi ieškovui nuo 2005-01-11 priklausė šių žemės sklypų nuomos teisė bei juose esantys statiniai:

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties žemė; komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos;

· (duomenys neskelbtini)- kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (toliau visi vadinami Turtu arba Statiniais, visi žemės sklypai toliau vadinami Žemės sklypais).

6. 2008-01-24 buvo sudaryti Nuomos sutarties pakeitimai (Nuomos sutartis ir Susitarimai toliau vadinami Nuomos sutartimis), atitinkamai pakeičiant Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, t. y. iš pramonės į gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, išskyrus žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos).

7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007-10-05 išdavė ieškovui leidimą nugriauti statinius, kurio pagrindu ieškovas nugriovė didesnę Žemės sklypuose esančių statinių dalį, po nugriovimo Žemės sklypuose buvo išlikę šių statinių pamatai. Statiniai buvo nugriauti tam, kad jų vietoje detaliojo plano pagrindu būtų statomi nauji Detaliajame plane numatyti statiniai.

8. Tačiau dėl visuotinės ekonominės krizės ieškovas Žemės sklypuose nespėjo pastatyti naujų gyvenamųjų namų, o Vilniaus apygardos teismas 2010-02-08 nutartimi iškėlė šiai įmonei bankroto bylą.

9. Bankroto bylos nagrinėjimo metu ilgą laiką buvo bandoma parduoti Statinius. Pardavimo procesas ilgą laiką buvo trukdomas Danske Bank, o nuo 2016 m. pabaigoje - 2017 m. pradžioje dėl NŽT neteisėtų veiksmų didžioji dalis potencialių Statinių pirkėjų, turėjusių rimtus ketinimus įsigyti Statinius ir netgi įmokėjusius depozitus, šių ketinimų atsisakė.

10. Todėl Statiniai, o kartu su jais ir Žemės sklypų nuomos teisės, buvo parduotos iš viešųjų varžytynių tik 2018-06-15. Viešosios varžytynės pasibaigė 2018-05-23, jas laimėjo UAB „Gaudesta“, pasiūliusi 730‘000,00 EUR kainą. 2018-06-12 UAB „Gaudesta“ šią kainą sumokėjo. UAB „Gaudesta“ tapo Statinių savininke nuo Varžytynių akto surašymo dienos, o kartu su Statiniais šiai įmonei pagal įstatymą (CK 6.394 str.) perėjo ir Žemės sklypų nuomos teisė.

11. Ieškovas ieškinio reikalavimą Danske Bank atžvilgiu grinžia faktinėmis aplinkybėmis, kad

2016-6-23 ieškovo kreditorių komitetas (toliau - Komitetas) priėmė nutarimą, kuriuo nutarė „8 žemės sklypus su statiniais pardavinėti atskirais vienetais“, nustatyti atskiras jų pardavimo kainas. Bendra visų statinių pardavimo kaina sudarė 2‘881‘088,27 EUR, sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimą buvo nutarta atidėti.

12. 2016-06-23 Komitetas priėmė nutarimą, pakeitusį 2016-02-12 nutarimą. 2016-06-23 nutarimu buvo nutarta visą Ieškovo turtą (t. y. Statinius) pardavinėti komplekse už pradinę 2,9 mln. EUR kainą. Tame pačiame nutarime buvo nutarta pasiūlyti potencialiems pirkėjams UAB „Virtuvės technika“, UAB „Launesta“, UAB „Domimaks“, UAB „Gaudesta“, UAB „Klaipėdos viešbutis“ įnešti depozitus - 10 procentų nuo siūlomos kainos, o neįvykus varžytynėms - parduoti turtą potencialiems pirkėjams (nutarimu buvo nustatyta konkrečių pirkėjų eilė).

13. 2016-10-27 Komitetas priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo bankroto administratorių skelbti turto varžytynes, surinkti duomenis apie potencialių pirkėjų pasiūlymų galiojimą ir t.t. Danske Bank papildydamas Komiteto susirinkimo darbotvarkę siūlė nutarti pardavinėti Statinius laisvu pardavimu už ne mažiau kaip 2,4 mln. EUR, tačiau Komiteto nariai balsavo prieš šį pasiūlymą.

14. 2017-03-23 Komitetas priėmė nutarimą, kuriuo nepritarė Danske Bank pasiūlymui parduoti Statinius UAB „Rasa“ už 1,85 mln. EUR, o pastarajai atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba nesumokėjimus pirkimo kainos - perduoti turtą už 1,85 mln. EUR Danske Bank. Kreditoriai šį Danske Bank pasiūlymą atmetė, kadangi, kreditorių nuomone, šis pasiūlymas buvo pateiktas tik siekiant vilkinti turto pardavimo procedūras, o ne realiai ketinant pirkti turtą už nurodytą sumą.

15. 2017-04-14 nutarimu Komitetas nepritarė Danske Bank siūlymui priimti Komiteto nutarimus, kuriais būtų sustabdytas 2016-06-23 Komiteto nutarimo vykdymas iki bus gautas NŽT atsakymas dėl sutikimo perleisti Žemės sklypų nuomos teisę. Komitetas taip pat nutarė nepritarti Statinių perleidimui Danske Bank už 2‘097‘877,43 EUR (Danske Bank balsavo „už“), ir įpareigojo bankroto administratorių tęsti turto pardavimo procedūras.

16. 2017-05-03 buvo sušauktas dar vienas Komiteto posėdis, kurio metu Danske bank atstovas A. Z. patvirtino Danske Bank norą perimti Statinius už 2‘097‘877,43 EUR. Komitetas nutarė (visi balsavę Komiteto nariai, tame tarpe Danske Bankas, balsavo „už“): patvirtinta Danske Bank reikalavimo suma, nustatyta, kad Turto perleidimo atveju visas bankroto administravimo išlaidas dengia turto perėmėjas. Jei įkaito turėtojas Danske Bank nesutinka per 14 dienų perimti turto – parduoti Ieškovo turtą remiantis Komiteto 2016-06-23 nutarimo sąlygomis UAB „Gaudesta“ ar bet kuriam kitam pirkėjui už ne mažesnę nei 1,7 mln. EUR kainą. Įpareigoti administratorių pasirašyti turto pardavimo sutartį, numatant 30 dienų galutinį atsiskaitymo terminą. Nepasirašius pirkimo-pardavimo sutarties iki 2017-05-19 - sušaukti naują susirinkimą dėl turto pardavimo klausimo svarstymo.

17. 2017-05-03 Komiteto susirinkimo metu bankroto administratorius informavo Danske Bank atstovą A. Z. apie 2017-05-02 gautą NŽT 2017-04-26 raštą Nr. 1SD-1369-(8.2), kuriuo NŽT informavo bankroto administratorių, jog siūlys NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui svarstyti klausimą dėl Žemės sklypų nuomos sutarčių su ieškovu nutraukimo.

18. 2017-05-17 el. paštu Danske Bank pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, kad sutinka perimti nuosavybėn įkeistą turtą už 2‘097‘877,43 EUR ir pasirašyti turto perdavimo - priėmimo aktą, tik su tokiomis esminėmis sąlygomis: Danske Bank sumoka bankroto administravimo išlaidas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria Danske Bank išnuomojami žemės sklypai perleistiems ieškovo statiniams eksploatuoti, sudarymo. Jei aukščiau nurodyta nuomos sutartis nesudaroma per 3 mėnesius nuo ieškovo turto perleidimo Danske Bank akto sudarymo, šis perdavimo aktas netenka galios be atskiro šalių pranešimo ar susitarimo, ir jo šalys atleidžiamos nuo įsipareigojimų pagal jį vykdymo, o turtas grąžinamas ieškovui.

19. Ieškovo bankroto administratorius, vertindamas, kad Danske Bank atsisakė perimti įkeistą turtą 2017-05-03 Komiteto nustatytomis sąlygomis (už kurias pats Danske Bank ir balsavo), pateikė Kreditorių komitetui svarstyti klausimus dėl Ieškovo turto perdavimo Danske Bank ar šio turto pardavimo tvarkos nustatymo, jei Komitetas nepritars Danske Bank keliamoms sąlygoms dėl turto perėmimo.

20. Bankroto administratorius po to, kai Danske Bank atsisakė perimti įkeistą turtą, Komiteto 2017-05-03 nutarimu nustatytomis sąlygomis, kreipėsi į UAB „Gaudesta“ su klausimu, ar UAB „Gaudesta“ tebesutinka įsigyti Statinius už 1,7 mln. EUR. UAB „Gaudesta“ informavo, kad atsižvelgus į besitęsiančius ginčus Ieškovo bankroto byloje, neapibrėžtumą dėl žemės nuomos tęstinumo neketina pirkti turto ir atsiėmė 170000 Eur depozitą.

21. 2017-07-05 įvyko dar vienas Ieškovo Komiteto posėdis (priedas Nr. 29), kurio metu buvo patvirtinta nauja Statinių pardavimo tvarka, pagal kurią Statiniai turėjo būti parduodami viešose varžytynėse nustatant pradinę 730‘000 EUR kainą.

22. Danske Bank pateikė atskirąjį skundą ir dėl 2017-07-05 Komiteto nutarimų. Vilniaus apygardos teismas Danske Bank skundus dėl Komiteto 2017-05-30, 2017-06-13 ir 2017-07-05 nutarimų išnagrinėjo vienoje byloje ir 2017-08-31 nutartimi c.b. Nr. B2-531-661/2017 (priedas Nr. 30) atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-11-13 nutartimi c.b. Nr. 2-1810-823/2017 (priedas 31) atmetė Danske Bank atskirąjį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-31 nutartį.

23. 2017-08-31 ir 2017-11-13 teismų nutartimis buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės:

„Turto vertė yra iš esmės pakitusi nuo to momento, kuomet pareiškėjo1 užsakymu buvo atliktas Turto vertinimas. Pagrindinė aplinkybė, lemianti Turto vertės pasikeitimą yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas neperduoti žemės sklypo nuomos teisių naujajam Turto savininkui. Akivaizdu, kad ši aplinkybė iš esmės keičia Turto vertę“. „Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, užsitęsus bendrovės likvidavimo bei turto pardavimo procedūrai, dėl besitęsiančio neapibrėžtumo, susijusio su žemės nuomos teise, sumažėjus parduodamo turto patrauklumui ...“.

24. 2016 m. Statinių pardavimu intensyviai pradėjo domėtis potencialūs pirkėjai. 2016-04-19 pasiūlymus įsigyti Statinius pateikė UAB „Launesta“ (pasiūlymo kaina - 2,2 mln. EUR), UAB „Klaipėdos“ viešbutis (1,65 mln. EUR), 2016-05-16 pasiūlymą pateikė UAB „Gaudesta“ (1,7 mln. EUR), 2016-05-26 - UAB „Virtuvės technika“ (2,35 mln. EUR). 2016-05-30 buvo gautas UAB „Domimaks“ pasiūlymas įsigyti Statinius už 1,75 mln. EUR.

25. Kai kurie potencialūs pirkėjai (UAB „Gaudesta“, UAB „Domimaks“) įnešė depozitus savo ketinimų įsigyti Statinius rimtumui įrodyti. UAB „Gaudesta“ 2016-12-29 įnešė 170‘000 EUR dydžio depozitą, o UAB „Domimaks“ 2017-01-02 įnešė 175‘000 EUR dydžio depozitą. Visa tai rodo, kad potencialūs pirkėjai 2016 m. antroje pusėje turėjo rimtus ketinimus ir finansines galimybes įsigyti Statinius už ne mažesnę kaip 1,65 mln. EUR kainą.

26. Potencialūs Statinių pirkėjai, siekdami išsiaiškinti Žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo galimybes po Statinių įsigijimo, kreipėsi į NŽT. NŽT atsakė UAB „Domimaks“, kad prieš priimant sprendimą išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius privalės patikrinti, ar nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (ar neturi įsiskolinimų už žemės nuomos mokestį, ar žemės sklypą naudoja pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir kt.).

27. Tiek Ieškovas, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-02-09 rašte, skirtame NŽT, nurodė, kad NŽT veiksmai, nukreipti į tai, kad potencialūs statinių pirkėjai būtų atbaidyti nuo dalyvavimo Turto įsigijimo procese, bei NŽT pozicija, jog Žemės sklypų nuomos teisės naujam statinių savininkui nebus perleistos, pažeidžia ne tik ieškovo ir jos kreditorių interesus, tačiau kenkia ir viešajam interesui. Ieškovas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-02-09 raštu pareikalavo NŽT užtikrinti, kad sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypų nuomos teisės perleidimo, NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atsižvelgtų į ieškovo kaip bankrutuojančios įmonės statusą, ir užtikrintų, kad naujajam Statinių savininkui būtų be trukdymų perleistos Žemės sklypų nuomos teisės.

28. 2017-04-26 raštu NŽT informavo Ieškovą, jog laiko Ieškovą atsakingu už Žemės sklypų nuomos sutarčių pažeidimus, todėl paves NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui spręsti klausimą dėl Žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą.

29. Ieškovo bankroto administratorius 2017-06-01 pateikė Klaipėdos apylinkės teisme prevencinį ieškinį atsakovui NŽT, kuriuo reikalavo uždrausti NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Žemės nuomos sutarties nutraukimu, ir 2017-06-13 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas jas pritaikė. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-01-30 priėmė sprendimą c.b. Nr. e2-605-906/2018, kuriuo pilnai tenkino ieškovo ieškinį.

30. Tiek Klaipėdos apylinkės, tiek Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad NŽT ketinimai nutraukti Nuomos sutartį yra neteisėti, be to, NŽT veiksmai sumažino Ieškovo turto vertę bei stabdė bankroto procesą. NŽT sprendimas neperleisti žemės sklypo nuomos teisių naujam statinių savininkui lėmė Statinių vertės kritimą. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-01-30 sprendimu konstatavo ne tik NŽT veiksmų (ketinimo nutraukti žemės nuomos sutartį. atsisakymo duoti sutikimą žemės nuomos teisių perleidimui) neteisėtumą, bet ir faktą, jog šiais veiksmais ieškovui jau padaryta žala. pasireiškusi Ieškovo turto (Statinių) vertės kritimu. Tik ieškovo pareikštas prevencinis ieškinys, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės bei teismo sprendimas ieškinį patenkinti sąlygojo tai, kad NŽT nenutraukė Žemės nuomos sutarties su ieškovu iki Statinių pardavimo iš varžytynių UAB „Gaudesta“. Tačiau neteisėtais NŽT veiksmais žala Ieškovui jau buvo padaryta.

Dėl Danske Bank atsisakymo vykdyti Statinių pirkimo sutartį

31. Ieškovo vertinimu, Danske Bank neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė perimti Statinius nuosavybėn, t. y. pasirašyti Perdavimo aktą. Ieškovo vertinimu, Ieškovo ir Danske Bank 2017-05-03 jau buvo sudaryta Statinių perleidimo sutartis. CK 6.189 str. 1 d. nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o CK 6.200 str. 1 d. nustato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Danske Bank atsisakė vykdyti teisėtai sudarytą ir galiojančią sutartį, todėl pagal CK 6.256 str. 2 d. privalo atlyginti dėl tokio neįvykdymo (atsisakymo perimti Statinių nuosavybės teisę) Ieškovo patirtus nuostolius.

32. Danske Bank 2017-05-17 rašte nurodytos sąlygos iš esmės keitė sudarytą Statinių perleidimo sutartį. 2017-05-03 ieškovo kreditorių komiteto nutarime, kuriuo buvo įforminta suderinta ieškovo ir Danske Bank valia sudaryti sutartį bei nurodytos esminės sutarties sąlygos, nebuvo jokių nuostatų apie sąlyginį bankroto administravimo išlaidų mokėjimą ar Turto grąžinimą Ieškovui įvykus tam tikrai sąlygai. Tai reiškia, kad Danske Bank akceptavo ieškovo ofertą.

33. 2017-05-03, kai buvo sudaryta Statinių perleidimo sutartis, Danske Bank jau buvo žinoma apie 2017-04-26 NŽT raštą bei poziciją, Danske Bank turėjo minėtą raštą. Todėl tuo atveju, jeigu Danske Bank netiko Statinių perleidimo sąlygos, dėl kurių buvo balsuota 2017-05-03 posėdyje, ar jis norėjo šias sąlygas papildyti, tai turėjo būti daroma iki 2017-05-03 kreditorių komiteto posėdyje įvykusio balsavimo, kurio metu Danske Bank aiškiai išreiškė savo valią sutikti su Statinių perleidimo sutarties sąlygomis.

34. Danske Bank nurodytos sąlygos prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o būtent Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 6 d., numatančiai, kad perdavus įkeistą turtą įkaito turėtojui, šis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka šio turto administravimo išlaidas. Be to, Įmonių bankroto įstatymas nenumatė jokios sąlyginio turto perėmimo galimybės, be to, Danske Bank siūlomų sąlygų nustatymas galėtų ženkliai užvilkinti Ieškovo bankroto procesą. Danske Bank iškeltos abejonės dėl tolimesnio Statinių eksploatavimo nepasitvirtino, kadangi Ieškovo prevencinis ieškinys NŽT buvo patenkintas, ir NŽT buvo uždrausta nutraukti Žemės nuomos sutartis su Ieškovu iki Statinių perleidimo.

35. Atsakovas Danske Bank visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi turėti NŽT sutikimą dėl Statinių perleidimo, nes pagal CK 6.394 str. 3 d. nuostatas toks sutikimas nėra privalomas, nes Statinių perleidimas neprieštaravo įstatymų ar Žemės nuomos sutarties nustatytoms Žemės sklypų naudojimo sąlygoms. Ši pozicija buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2018-10-04 sprendimu c. b. Nr. e2-3986-661/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-14 nutartimi c. b. Nr. e2A-479-330/2019.

Dėl Danske Bank nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose

36. Netgi tuo atveju, jeigu ieškovo pozicija dėl Statinių perleidimo sandorio sudarymo teismo būtų atmesta, ir pripažinta, kad Statinių perleidimo sutartis nebuvo sudaryta, Danske Bank civilinė atsakomybė prieš ieškovą kiltų CK 6.163 str. 1 ir 3 dalių nuostatų pagrindu.

37. CK 6.163 str. 1 d. nustato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. CK 6.163 str. 3 d. nustato, kad šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Danske Bank elgėsi nesąžiningai: 2017-04-14 kreditorių komiteto posėdžio metu pareiškė, kad ketina perimti Statinius už savo patvirtinto finansinio reikalavimo sumą, balsavo už atitinkamo kreditorių komiteto sprendimo priėmimą, po 2017-04-14 kreditorių komiteto posėdžio paprašė ieškovo bankroto administratorių sušaukti naują kreditorių komiteto posėdį, kurio metu būtų sprendžiama dėl įkeisto turto perleidimo Danske Bank už finansinio reikalavimo sumą, 2017-05-03 įvykusio kreditorių komiteto posėdžio metu balsavo už atitinkamą nutarimą. Taigi visais savo veiksmais Danske Bank patvirtino, kad ketina perimti Statinius, ir tik 2017-05-17 iškėlė naujas esmines Perdavimo akto sąlygas. Būtent Danske Bank pradėjo derybas dėl Statinių perėmimo 2017-04-14 Ieškovo kreditorių komiteto posėdžio metu. 2017-05-02 ieškovas informavo Danske Bank apie NŽT 2017-04-26 raštą, tačiau nepaisant minėto rašto 2017-05-03 Danske Bank balsavo už Statinių perėmimą, tuo pačiu patvirtindamas, kad NŽT rašto turinys nekeičia Danske Bank apsisprendimo perimti Statinius tomis sąlygomis, kurios nurodytos 2017-05-03 Ieškovo kreditorių komiteto posėdžio protokole. Vėlesnis naujų esminių sąlygų iškėlimas pažeidžia pareigą derėtis sąžiningai, numatytą CK 6.163 str. 3 d.

38. Ieškovo nuostoliai pasireiškė tuo, jog dėl Danske Bank elgesio ieškovas prarado galimybę perleisti Statinius už 2‘097‘877,43 EUR kainą, be to, ir kitas potencialus pirkėjas UAB „Gaudesta“ atsisakė juos įsigyti už 1,7 mln. EUR kainą, nurodydamas, kad atsisako pirkti Statinius dėl besitęsiančių kreditorių ginčų su ieškovo bankroto administratoriumi bei teisinį neapibrėžtumą dėl žemės nuomos tęstinumo (žr. UAB „Gaudesta“ 2017-06-14 raštą). Pažymėtina tai, kad ginčai Ieškovo bankroto byloje buvo inicijuojami išimtinai Danske Bank, jis buvo pateikęs virš 10 skundų dėl turto pardavimo tvarkos, iš kurių visi buvo atmesti.

39. Tuo atveju, jeigu Danske Bank būtų sąžiningai derėjęsis ir iš karto po NŽT 2017-04-26 rašto gavimo 2017-05-02 būtų iškėlęs papildomas sąlygas Statinių perėmimui, 2017-05-03 kreditorių komitetas būtų priėmęs nutarimą parduoti Statinius UAB „Gaudesta“ už 1,7 mln. EUR. UAB „Gaudesta“ buvo įmokėjusi 170‘000 EUR depozitą savo pasiūlymo įsigyti Statinius užtikrinimui, taigi pastarosios ketinimai nupirkti Statinius buvo rimti. Taigi dėl Danske Bank nesąžiningų veiksmų ieškovas prarado galimybę parduoti Statinius už 1,7 mln. EUR. Vėliau Statiniai buvo parduoti iš varžytynių už 730‘000 EUR, taigi ieškovas patyrė 970‘000 EUR nuostolio.

Dėl NŽT veiksmų neteisėtumo

40. NŽT neteisėti veiksmai pasireiškė: a) ketinimu neteisėtai nutraukti Žemės sklypų nuomos sutartis, išreikštu 2017-04-26 NŽT rašte, b) neteisėtu atsisakymu duoti sutikimą perleisti nuomos teisę į Žemės sklypus;

41. Ieškovas 2017-02-10 prašymu prašė išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į Žemės sklypus. Ieškovas laikosi pozicijos, kad Statinių perleidimui tokio sutikimo gavimas nebuvo privalomas (ir ši pozicija patvirtinta įsiteisėjusiais teismų sprendimais - Vilniaus apygardos teismo 2018-10-04 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-14 nutartimi), kadangi Statiniai buvo parduodami ieškovo bankroto procese, o bankrutuojančios įmonės turtas yra parduodamas remiantis specialiu įstatymu (Įmonių bankroto įstatymu), kuris nenumato atitinkamų sutikimų gavimo. Be to, sutikimas nebuvo privalomas ir pagal CK 6.394 str. 3 d. Tačiau potencialūs Statinių pirkėjai patys domėjosi NŽT pozicija dėl galimybės tęsti Žemės sklypų nuomos santykius po Statinių perleidimo, o vienas iš jų (UAB „Domimaks“) raštu užklausė NŽT, prašydamas pateikti informaciją. NŽT 2017-01-19 raštu atsakė UAB „Domimaks“, kad prieš priimant sprendimą išduoti sutikimą perleisti Žemės sklypų nuomos teises NŽT privalės patikrinti, ar nuomininkas (t. y. Ieškovas) tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus (ar neturi įsiskolinimų už žemės nuomos mokestį, ar žemės sklypą naudoja pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir kt.). Potencialūs Statinių pirkėjai žodžiu informavo Ieškovo bankroto administratorių apie tai, kad NŽT neketina sudaryti Žemės sklypų nuomos sutarčių su nauju Statinių savininku tuo atveju, jeigu Ieškovas Statinius parduos. Tokia NŽT nurodoma informacija kenkė Ieškovo siekiui parduoti Statinius už kuo didesnę kainą.

42. NŽT pažeidė CK 6.158 str. (kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių privalo elgtis sąžiningai), CK 6.189 str. 1 d. (teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią), CK 6.200 str. (šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, pareigą vykdant sutartį imtis tokių veiksmų, kurių būtų ėmęsis protingas asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis). Be to, NŽT pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos (CK 6.246 str. 1 d.).

43. NŽT šiurkščiai pažeidė bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigą, sutrukdė Ieškovo kaip Statinių savininko galimybei perleisti Statinius už kuo didesnę kainą, neatsižvelgė i Ieškovo kaip bankrutuojančios įmonės statusą bei siekius, ir tokie NŽT veiksmai neabejotinai turi būti vertinami kaip Žemės nuomos sutarčių pažeidimas.

44. CK 6.205 str. 1 d. numato, kad sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. NŽT veiksmų neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl šių faktų ir aplinkybių nebereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.).

45. Tiek Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-30 sprendime, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-27 nutartyje, kuriais tenkintas Ieškovo prevencinis ieškinys atsakovui NŽT, yra konstatuota, kad NŽT neturi teisės nutraukti Žemės sklypų nuomos sutarčių 2017-04-26 rašte nurodytais motyvais, kad NŽT veiksmai siekiant vienašališkai nutraukti Žemės nuomos sutartis su Ieškovu pagal CK 6.564 str. 1 d. iš esmės yra neteisėti, ir šiuo pagrindu Žemės sklypų nuomos sutartys negali būti nutrauktos iki turto realizavimo bankroto procese. Todėl šiuo ieškiniu Ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, dėl kokių priežasčių NŽT veiksmai siekiant nutraukti Žemės sklypų nuomos sutartis buvo neteisėti, nes visi Ieškovo argumentai buvo išdėstyti išnagrinėtose nurodytose civilinėse bylose Nr. e2-605-906/2018 ir Nr. e2A-844-538/2018, ir jiems dviejų instancijų teismai visiškai pritarė.

46. 2016 m. pabaigoje net kelios įmonės norėjo įsigyti Ieškovo turtą, tam pateikė rašytinius pasiūlymus, kelios įmonės sumokėjo Ieškovui 10 proc. dydžio (skaičiuojant nuo kainos, kurią buvo siūloma sumokėti už Ieškovo turtą) depozitus. Pasiūlymų sumos svyravo nuo 2,35 mln. EUR (UAB „Virtuvės technika“) iki 1,65 mln. EUR (UAB „Klaipėdos viešbutis“). Be to, Danske Bank taip pat išreiškė norą perimti Ieškovo turtą (Statinius, o su jais Žemės sklypų nuomos teisę) už 2‘097‘877,43 EUR, ir, Ieškovo nuomone, Ieškovas ir Danske Bank sudarė sutartį dėl Statinių perleidimo, kurios Danske Bank neįvykdė. Neįvykdymo priežastys, nurodytos Danske Bank - NŽT 2017-04-26 rašte nurodytas ketinimas nutraukti Žemės sklypų nuomos sutartis, dėl ko Danske Bank suabejojo galimybe sudaryti Žemės sklypų nuomos sutartis įgijus nuosavybės teisę į Statinius.

47. Statinius viešose varžytynėse pavyko parduoti tik už 730'000 EUR, o tai reiškia, kad dėl neteisėtų NŽT veiksmų Ieškovas neteko ženklios pinigų sumos, kadangi Ieškovo turtą pavyko parduoti už daug mažesnę kainą nei buvo galima jeigu nebūtų NŽT neteisėtų veiksmų. Ieškovas patirtą žalą skaičiuoja kaip skirtumą tarp Danske Bank siūlomos kainos (2‘097‘877,43 EUR) ir gautos kainos (730'000 EUR), taigi Ieškovo nuostoliai yra 1‘367‘877,43 EUR). Žalingi padariniai yra tiesioginė NŽT veiksmų pasekmė.

48. NŽT kaltė pasireiškė tyčios forma, t. y. NŽT, kuri buvo perspėta ieškovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bendru 2017-02-09 raštu, kad NŽT veiksmai yra neteisėti, bei sukelia žalą ieškovui, vis tiek atliko papildomus neteisėtus veiksmus (surašė 2017-04-26 raštą), tuo dar labiau padidindama ieškovo patiriamus nuostolius. Taigi 2017-04-26 NŽT, žinodama, kad labai tikėtina, jog dėl jos veiksmų ieškovas patirs žalą, vis tiek šiuos veiksmus atliko.

49. Atsakovo Lietuvos Respublikos atsakomybė ieškovui yra sutartinio pobūdžio. Tačiau teismo nesaisto šalių patiktas teisinių santykių kvalifikavimas, ir teismas pats, nustatęs faktines aplinkybes, atitinkamai kvalifikuoja teisinį santykį bei pritaiko taikytinas teisės normas. Todėl, jeigu teismas laikytų, kad žala ieškovui padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais, ir yra pagrindas taikyti CK 6.6 str. 3 d. bei 6.279 str. nuostatas, ieškovas prašo patirtą žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.

50. Atsakovas Danske Bank A/S prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad neteikė ieškovui ar jos bankroto administratoriui siūlymo perimti Turtą Danske Bank nuosavybėn už 2.097.877,43 EUR.

51. Atsakovas Danske Bank A/S nurodė, kad 2016-06-23 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė visą Turtą pardavinėti kompleksu (neskaidant) pirmose varžytinėse už pradinę 2,9 mln. EUR kainą, kurią sudaro 2,89 mln. EUR už žemės sklypų nuomos teisė ir 0,01 mEUR - už statinius. Nepardavus turto pirmose varžytinėse, skelbti pakartotines varžytines, kuriose visą Turtą parduoti komplekse (neskaidant) už bendrą 2,6 mln. EUR, kur 2,59 mln. EUR už žemės nuomos teisę ir 0,01 mln. EUR - už statinius. Šiuo nutarimu taip pat nutarta varžytinių metu pasiūlyti potencialiems pirkėjams UAB „Virtuvės technika“, UAB „Launesta“, UAB „Domimaks“, UAB „Gaudesta“ ir UAB „Klaipėdos viešbutis“ įnešti 10 proc. nuo siūlomos kainos depozitą ir, neįvykus varžytinėms, parduoti Turtą didžiausią pasiūlymą ir depozitą įmokėjusiai įmonei. Kreditorių komitetas taip pat nutarė nepardavus Turto aukščiau nurodytomis sąlygomis, įpareigoti administratorių kviesti kreditorių komitetą bei spręsti klausimą dėl tolimesnės Turto pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos.

52. Neįvykus antrosioms Turto varžytinėms Danske Bank iniciatyva buvo sušauktas kreditorių komiteto posėdis, kuris 2017-03-23 atmetė Danske Banko siūlymą visą Turtą parduoti didžiausią pasiūlymą pateikusiai UAB „Rasa“ už 1,85 mln. EUR, o šiai atsisakius pirkti Turtą ir nesant kitų pasiūlymų įsigyti Turtą už tą pačią ar didesnę kainą perduoti Turtą Banko nuosavybėn už 1,85 mln EUR.

53. 2017-03-16 BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorius informavo Banką apie gautą Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) 2017-03-15 raštą Nr. 13ST-60 (14.13.5), kuriuo NŽT, atsakydama į BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriaus paklausimą dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinius žemės sklypus, informavo, jog dėl pateikto prašymo ji kreipėsi į NŽT vadovą, prašydama pateikti nuomonę nagrinėjamu klausimu. Gavęs šią informaciją Bankas 2017-03-28 raštu Nr. dnk1701524 kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu sušaukti BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetą siūlydamas priimti nutarimą sustabdyti BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2016-03-23 nutarimo dėl Turto pardavimo vykdymą iki bus gautas NŽT vadovo atsakymas dėl sutikimo perleisti bendrovės nuomos teisę į valstybinius žemės sklypus. Vienok, BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas“ 2017-04-14 nutarimu nepritarė Banko siūlomam nutarimo projektui. Tuo pačiu nutarimu, nesant Banko prašymo ir teikiant BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriui, kreditorių komitetas sprendė klausimą dėl Turto perleidimo Bankui už 2.097.877,43 EUR. Nors 2017-04-14 nutarimas nebuvo priimtas, pakartotinai šiuo klausimu 2017-05-03 sušauktas BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas priėmė sprendimą perleisti Turtą Bankui už 2.097.877,43 EUR.

54. Nesant LR įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216) (toliau - ĮBĮ) 33 str. 6 d. nustatyto Banko iš anksto pateiktam prašymui (pasiūlymui) perduoti Turtą Banko nuosavybėn už 2.097.877,43 EUR, aukščiau minėtas kreditorių komiteto 2017-05-03 nutarimas laikytinas BUAB „VIPC Klaipėda“ siūlymu Bankui perimti Turtą už minėtą kainą. Bankas balsavo už tokio nutarimo priėmimą, nes sutiko apsvarstyti tokį BUAB „VIPC Klaipėda“ pasiūlymą. Tai, jog 2017-05-03 nutarimu buvo tik siūloma Bankui perimti Turtą už nurodytą kainą patvirtina tai, kad : 1) tuo pačiu 2017-05-03 nutarimu kreditorių komitetas nusprendė, jog tuo atveju, jei Bankas per 14 dienų atsisakys perimti Turtą, parduoti Turtą UAB „Gaudesta“ ar bet kuriam kitam pirkėjui už ne mažesnę nei 1,7 mEUR, o nepasirašius pirkimo- pardavimo sutarties iki 2017-05-19 - sušaukti naują kreditorių komitetą dėl Turto pardavimo klausimo svarstymo. Taigi, akivaizdu, jog kreditorių komitetas šiuo nutarimu nusprendė dėl alternatyvaus Turto realizavimo, jei Bankas nepriims siūlymo perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR; 2) Prie ieškinio pridėtas BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017-05-05 raštas (Ieškinio priedas Nr. 21), kuriuo Bankui siūloma perimti Turtą ir prašoma sutikimą perimti Turtą pateikti bankroto administratoriui iki 2017-05-17. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėto Banko 2017-05-17 rašto Nr. dnk1702402 , Bankas sutiko perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR tik minėtame rašte nurodytomis sąlygomis, kas iš esmės laikytina nauja oferta, kuriai BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017-0530 nutarimu nebuvo pritarta.

55. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog: 1) Bankas niekada neteikė BUAB „VIPC Klaipėda“ prašymo (sutikimo) besąlygiškai perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR; 2) Kreditorių komiteto 2017-05-03 nutarimu buvo nuspręsta pasiūlyti Bankui perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR ir bendrovės bankroto administratorius, vykdydamas šį nutarimą, 2017-05-05 pasiūlė Bankui perimti Turtą nuosavybėn; 3) Banko pasiūlytos Turto perėmimo sąlygos BUAB „VIPC Klaipėda“ nebuvo priimtos (akceptuotos). Remiantis šiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo išvadai, jog tarp BUAB „VIPC Klaipėda“ ir Banko buvo sudaryta sutartis dėl Turto perėmimo, o kadangi tokios formos Turto perdavimo Bankui aktas, kokį nustatė ĮBĮ 33 str. 2 d., tarp šalių nebuvo sudarytas, darytina išvada, jog Bankui neatsirado pareiga perimti Turtą. Atitinkamai, neperėmęs Turto, Bankas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl pagal CK 6.246 str. 1 d. Bankui neatsiranda civilinė atsakomybė ir ,atitinkamai, pareiga atlyginti BUAB „VIPC Klaipėda“ patirtus nuostolius.

56. ĮBĮ 21 str. nustato, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose (kreditorių komitete, jei yra išrinkti pagal ĮBĮ 25 str.) ir ginti savo reikalavimus. Bankas, dalyvaudamas BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto posėdžiuose, realizavo šią savo teisę, ir priimdamas sprendimus siekė tik vienintelio tikslo - parduoti Bankui įkeistą Turtą už didžiausią kainą, kad būtų galima maksimaliai tenkinti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių turtinius reikalavimus. Šis Banko tikslas atsispindi visuose Banko BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriui teiktuose raštuose, taip pat 2017-03-28 rašte Nr. dnk1701524.

57. Didžiausią Turto vertę sudarė BUAB „VlPC Klaipėda“ iš valstybės nuomojami žemėssklypai, tuo tarpu juose esantys statiniai faktiškai nugriauti ir žemės sklypuose yra tik jų pamatai ir (ar) jų dalys. Tai konstatuota NŽT 2017-04-26 rašte Nr. 1SD-1369- (8.2).

58. Nors bankroto byla BUAB „VIPC Klaipėda“ buvo iškelta dar 2010-02-09, o įmonė pripažinta likviduojama teismo 2011-05-03 nutartimi, BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorius į valstybinės žemės valdytoją NŽT dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į BUAB „VIPC Klaipėda“ nuomojamus žemės sklypus kreipėsi tik 2017-02-15. Bankas, iš karto, kai tik jam 2017-03-16 tapo žinoma apie šį kreipimąsį bei tai, jog NŽT dar nėra priėmusi sprendimo išduoti sutikimą Turto perleidimui, vadovaudamasis CK 6.394 str. 3 d., kuri numato imperatyvų reikalavimą tokiu atveju gauti žemės sklypo savininko sutikimą, 2017-03-28 raštu pareikalavo bankroto administratorių sušaukti kreditorių komitetą ir priimti nutarimą sustabdyti Turto pardavimą iki bus gautas NŽT pritarimas Turto pardavimui. Tačiau šį Banko prašymą BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas atmetė.

59. CK 6.163 str. 4 d. nustato, jog šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Taigi iki 2017-03-16 BUAB „VIPC Klaipėda“ nebuvo atskleidusi Bankui itin reikšmingos informacijos, jog bendrovės nuomojamų žemės sklypų savininkas Lietuvos Respublikos valstybė nėra išdavusi sutikimo perleisti Turto tretiesiems asmenims, o Bankui, anksčiau išreiškusiam norą perimti Turtą nuosavybėn paprašius sulaukti tokio NŽT sutikimo, šio prašymo netenkino ir nepaisydami to priėmė sprendimą siūlyti Bankui perimti Turtą nuosavybėn. Pats ieškovas elgėsi nesąžiningai nesudarydama Bankui sąlygų gauti informacijos turinčios, kaip jau minėta, esminės reikšmės, sprendimui dėl Turto perėmimo priimti.

60. NŽT 2017-04-26 raštas BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetui buvo pateiktas tik 2017-05-02, t.y. priimant 2017-04-14 nutarimus Bankas informacijos apie NŽT poziciją dar neturėjo, todėl, nuosekliai laikydamasis jau anksčiau išreikšto ketinimo perimti Turtą nuosavybėn, balsavo už pasiūlymo siūlyti Bankui perimti Turtą priėmimą. Būtent dėl tokių pat priežasčių Bankas balsavo už tokio pat siūlymo priėmimą 2017-05-03 kreditorių komiteto posėdyje, tuo tarpu įvertinti NŽT 2017-04-26 rašte nurodytų argumentų bei galimų teisinių pasekmių per tokį trumpą laikotarpį Bankui nebuvo sudaryta sąlygų, kaip ir nebuvo galimybės siūlyti keisti nutarimo formuluotę. Tik per bankroto administratoriaus 2017-05-05 pasiūlyme nurodytą laiką Bankas galėjo įvertinti pateiktą NŽT dokumentą ir, atitinkamai, pateikti BUAB „VIPC Klaipėda“ priešpriešinį siūlymą dėl Turto perėmimo sąlygų, kuris, kaip jau minėta anksčiau, nebuvo priimtas.

61. Bankas, balsuodamas tiek 2017-04-14, tiek 2017-05-03 susirinkime neišreiškė valios perimti Turtą nuosavybėn, o tik išreiškė pritarimą, kad Bankui būtų teikiamas siūlymas perimti Turtą. Nei 2017-04-14 susirinkimui, nei 2017-05-03 kreditorių komiteto posėdžiui nebuvo pateiktas Banko pasiūlymas perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR, nes Bankas tokio sprendimo nebuvo priėmęs.

62. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad Bankas neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos ar atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Priešingai, BUAB „VIPC Klaipėda“, kurią atstovavo bankroto administratorius UAB „Valeksa“, nuo pat bankroto bylos iškėlimo iki 2016-02-15 nesiimdama priemonių gauti NŽT sutikimą Turto perleidimui, trukdydama Bankui gauti šį sutikimą pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai ir šis aplaidumas ir lėmė ieškovui padarytų nuostolių atsiradimą.

63. Ieškovas patirtą žalą skaičiuoja kaip skirtumą tarp Turto perleidimo Bankui kainos ir UAB „Gaudesta“ sumokėtos už varžytinėse įsigytą Turtą kainos. Banko vertinimu, tai, jog Turtas buvo parduotas tik už 730.000 EUR lėmė 2017-07-05 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių sprendimas parduoti Turtą už tokią kainą. Ieškinyje cituojamos 2017-08-31 ir 2017-1113 teismų nutartys, kuriose teismai pasisakė, jog pagrindinė aplinkybė lemianti Turto vertės pasikeitimą yra NŽT sprendimas neperduoti žemės nuomos teisių naujajam Turto savininkui.

64. Ieškovas nurodo, kad UAB „Gaudesta“ atsisakė savo pasiūlymo pirkti Turtą už 1,7 mln. EUR dėl Banko veiksmų jam pareiškus apie norą perimti Turtą, o po to atsisakius jį perimti. Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai akivaizdžiai paneigia šiuos argumentus. Pateiktas UAB „Gaudesta“ 2016-10-21 raštas Nr. 2 patvirtina, jog UAB „Gaudesta“ išreiškė norą įsigyti Turtą už 1,7 mln. EUR ir nurodė, jog jos pateiktas komercinis pasiūlymas pratęsiamas ir galioja iki 2017-10-21. Iš šio dokumento galima spręsti, jog UAB „Gaudesta“ buvo įsivertinusi galimą riziką, jog Bendrovės sprendimo dėl Turto pardavimo gali tekti laukti iki 2017-10-21. BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto sprendimas, kuriuo buvo atmestos Banko pasiūlytos Turto perdavimo sąlygos, buvo priimtas 2017-06-13, tuo tarpu UAB „Gaudesta“ prašymą grąžinti depozitą pateikė 2017-06-14. Taigi, 2017-06-13 UAB „Gaudesta“ pasiūlymas dar galiojo, nepaisant to, BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas atmesdamas Banko pasiūlytas Turto perdavimo sąlygas, priėmė sprendimą visą Turtą pardavinėti varžytinėse už 100.000 EUR kainą. UAB „Gaudesta“ savo pasiūlymo atsisakė arba dėl neapibrėžtumo su žemės nuomos teisių perleidimu arba dėl kreditorių komiteto sprendimo neparduoti Turto UAB „Gaudesta“, kaip, beje, buvo nuspręsta dar 2017-05-03 sprendimu. Danske Banko veiksmai neturėjo įtakos UAB „Gaudesta“ apsisprendimui atsisakyti pateikto pasiūlymo.

65. Danske Banko vertinimu, Turto pardavimo rezultatą įtakojo aplinkybės, nurodytos NŽT 2017-04-26 rašte: jog BUAB „VIPC Klaipėda“ ilgą laiką nenaudojo išnuomotų žemės sklypų pagal tikslinę paskirtį ir neketino to daryti ateityje, t.y. 10 metų nepradėjo naujų statinių statybos ir tuo pažeidė 2004-08-23 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N/21/2004-0242. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuo pat teismo nutarties, kuria įmonė buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto, išrinktas kreditorių komitetas, nepaisydamas Banko prieštaravimų, vilkino Turto pardavimą. Nuo 2011-04-19 iki 2014-11-14 kreditorių komiteto sprendimu buvo pravesta net 20 Turto varžytinių, tačiau nuo pirmosiose varžytinėse nustatytos pradinės 4,9 mln. EUR kainos paskutinėse dvidešimtose varžytinėse kaina sumažėjo tik apie 30 proc. Iš esmės užtęstas Turto pardavimas, taip pat bankroto administratoriaus neveikimas pasireiškęs tuo, kad ilgą laiką nebuvo išsiaiškinta žemės savininko pozicija dėl žemės nuomos teisių perleidimo tretiesiems asmenims lėmė Turto vertės sumažėjimą

66. Ieškovas taip pat neįrodė jo patirtos žalos dydžio. Bankui perimant Turtą, šio Turto verte būtų dengiama Banko, kaip įkaito turėtojo reikalavimas BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, o Bankas turėtų sumokėti tik jam tenkančias bankroto administravimo išlaidas. Taigi, pardavus Turtą UAB „Gaudesta“ gautomis lėšomis pirmiausia buvo padengtos bankroto administravimo išlaidos, o likusi suma būtų pervedama įkaito turėtojui Bankui, t.y. jo reikalavimo teisių perėmėjui. Dėl to, jog Turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei galėjo būti perduotas Bankui nuostolius patyrė tik pats įkaito turėtojas, bet ne kiti Bendrovės kreditoriai, tuo tarpu šiuo ieškiniu siekiama prisiteisti žalos atlyginimą, kuris būtų dalinamas visiems kreditoriams proporcingai jų turimiems reikalavimams. Tenkinant ieškovo reikalavimą kitų kreditorių padėtis nepagrįstai pagerėtų lyginant su ta, kokioje jie būtų, jei Turtą būtų perėmęs Bankas. Banko vertinimu, Ieškovas galėtų reikalauti atlyginti tik likusią nepadengtą bankroto administravimo išlaidų sumą, tačiau duomenų apie tai nėra pateikta.

67. Atsakovas NŽT prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad NŽT savo kompetencijos ribose, sąžiningai ir apdairiai pateikė savo poziciją raštu 2017-04- 26 raštu Nr. 1 SD-1369-(8.2) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių“, kuriame išdėstė savo poziciją dėl nuomos sutarčių vertinimo, bei nurodė, kad bus sprendžiamas klausimas dėl sutarčių nutraukimo. Šis raštas galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas pasitelkė kitą savo interesų gynimo būdą, t. y. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017-06-01 prevencinį ieškinį su reikalavimu - uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-13 teismo nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą.

68. NŽT ne tik nesiėmė veiksmų nutraukti žemės nuomos sutartis, bet net nepradėjo tokio klausimo spręsti, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-13 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Nacionalinei žemės tarnybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. Uždraudus NŽT atlikti veiksmus, ieškovui neliko kliūčių, dėl kurių jis kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu. Todėl riziką dėl netinkamo griuvėsių pardavimo ir kainos nustatymo turi prisiimti pats ieškovas.

69. Pats ieškovo Kreditorių komitetas 2017-07-05 nustatė pradinio pardavimo kainą 730,000 Eur, t. y. beveik 3 kartus mažesnę nei buvo siūlyta Danske Bank. Šis sprendimas buvo priimtas, kai ieškovui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutartį neliko jokių teisinių kliūčių parduoti griuvėsius, nenutraukus valstybinės žemės nuomos sutarties. Pats ieškovas NŽT savarankiškai nustatė parduodamo turto pradinę pardavimo kainą. Nebuvo bandoma varžytinėse objektą parduoti už Danske Bank siūlytą kainą, o varžytinių skelbime ieškovas savarankiškai nurodė, kad kaip pardavėjas atsakomybės dėl nuomos sutarčių visiškai neprisiima ir visą riziką perkelia pirkėjui (nors varžytinės įvyko jau pirmosios instancijos teismui patenkinus prevencinį ieškinį). Ieškovo bankroto administratorius ilgą laikotarpį nuo 2010 m. (t. y. nuo bankroto bylos iškėlimo) niekada nesprendė klausimų dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių galiojimo parduodant ieškovo turtą.

70. Žemės ūkio ministerija 2017-03-07 raštu Nr. 2D-798(12.151E) „Dėl bankroto administratorių veiklos“ informavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Finansų ministeriją apie netinkamus bankroto administratorių veiksmus vykdant turto varžytines (bankroto administratoriai varžytinių skelbimuose nurodo, kad kartu su pastatais (arba net ir be jų) yra parduodamas turtas - valstybinės žemės sklypo nuomos teisė. Žemės ūkio ministerija nurodė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių nuostatas, kad sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo turi būti patikrinta, ar tame valstybinės žemės sklype yra statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti yra reikalingas valstybinės žemės plotas, ir ar tas plotas yra toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti šiuos statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį.

71. Žemės ūkio ministerijos rašte nurodytas aplinkybes patvirtina UAB „Domimaks“ 2017-01- 10 raštas Nr. DMM-01 „Dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo“. Šiame rašte bendrovė nurodo, kad BUAB“VIPC Klaipėda“ parduoda pastatus ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuomos teises. Tai parodo, kad potencialus pirkėjas buvo suklaidintas iki kreipimosi į NŽT ir neteisingai suprato ieškovo parduodamo turto turinį.

72. Ieškovo akcentuojamos teismų sprendimais nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, nes atsakovas, Lietuvos Respublika, nebuvo dalyvis Ieškovo nurodytose civilinėse bylose.

73. Nacionalinė žemės tarnyba dalyvavo tik vienoje byloje, t. y. pagal prevencinį ieškinį, Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-605-906/2018, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr.e2A-844-538/2018. Išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas pagal prevencinį ieškinį buvo žemės nuomos sutarčių vienašalis nutraukimas, ateityje galintis sukelti žalą įmonei ir kreditoriams. Šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-327-656/2020 pagal Ieškovo pareikštą ieškinį Lietuvos Respublikai, įrodinėjimo dalykas yra civilinės atsakomybės taikymas. Taigi tai parodo, kad valstybės patikėtinis dalyvavo pirmesniame teisminiame ginče, kurio įrodinėjimo dalykas nesutampa su šioje byloje reiškiamais reikalavimais. Byloje pagal prevencinį ieškinį ieškovas turėjo įrodyti žalos padarymą ateityje, o šioje byloje ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (neteisėti veiksniai, žala, priežastinis ryšys, kaltė).

74. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Ieškovo prevencinį ieškinį, konstatavo, kad žala galėjo būti padalyta, tačiau nepasisakė, kad žala buvo ar yra padaryta. Sis teismo procesinis sprendimas byloje buvo galutinis, išsprendžiantis ginčą dėl prevencinio ieškinio galutinai.

75. Liudytojas K. G., dirbantis UAB “Virtuvės technika”, parodė, kad UAB „Virtuvės technika” ketino pirkti turtą, telefonu bendravo su NŽT darbuotojais, kurių klausė, ar bus galimybė sudaryti žemės sklypo, skirto Statiniams, nuomos sutartį. Iš NŽT sužinojo, kad perrašyti nuomos sutartį bus problematiška, nes Statiniai nugriauti. Ši aplinkybė bei įvykiai dėl Vilniaus stadiono sklypo nuomos sutarties reiškia, kad buvo nežinomybė dėl sklypo nuomos sutarties sudarymo su naujuoju Statinių savininku galimybių. Tai lėmė UAB “Virtuvės technika” sprendimą nuraukti pasiruošimą Statinių pirkimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

76. Nustatyta, kad Žemės sklypų, kuriuose yra atsakovui Danske Bankui įkeisti Statiniai, nuomos sutartis su ankstesniu Statinių savininku Caistor International Ltd buvo sudaryta 2004-08-23. Padalinus nuomojamą žemės sklypą į 10 žemės sklypų 2008-01-24 tarp Ieškovo ir Lietuvos Respublikos buvo sudaryti Nuomos sutarties pakeitimai, kurių pagrindu ieškovui buvo išnuomoti 9 Žemės sklypai, pakeičiant Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, t. y. iš pramonės į gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, išskyrus žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos) ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos).

77. Vykdant detaliojo plano sprendinius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007-10-05 išdavė ieškovui leidimą nugriauti statinius Nr. 372/29-G/07, kurio pagrindu UAB „VIPC Klaipėda“ nugriovė didesnę Žemės sklypuose esančių statinių dalį, po nugriovimo Žemės sklypuose buvo išlikę šių statinių pamatai. Kaip teigia ieškovas, Statiniai buvo nugriauti tam, kad jų vietoje detaliojo plano pagrindu būtų statomi nauji Detaliajame plane numatyti statiniai. Dėl visuotinės ekonominės krizės ieškovas Žemės sklypuose nespėjo pastatyti naujų gyvenamųjų namų, o Vilniaus apygardos teismas 2010-02-08 nutartimi iškėlė šiai įmonei bankroto bylą.

78. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, nuomos sutartis nebuvo nutraukta. 2016 m. Statinių pardavimu pradėjo domėtis potencialūs pirkėjai. 2016-04-19 pasiūlymus įsigyti Statinius pateikė UAB „Launesta“ (pasiūlymo kaina - 2,2 mln. EUR), UAB „Klaipėdos“ viešbutis (1,65 mln. EUR), 2016-05-16 pasiūlymą pateikė UAB „Gaudesta“ (1,7 mln. EUR), 2016-05-26 - UAB „Virtuvės technika“ (2,35 mln. EUR). 2016-05-30 buvo gautas UAB „Domimaks“ pasiūlymas įsigyti Statinius už 1,75 mln. EUR.

79. 2017-04-14 Ieškovo kreditorių komiteto posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl Ieškovo turto (t. y. Statinių) perleidimo hipotekos kreditoriui Danske Bank. Atsakovas Danske Bank balsavo „už“ turto perleidimą, o iš viso kreditorių komiteto narių balsai pasiskirstė taip: 2 „už“, 2 „prieš“, vienas narys nebalsavo. 2017-05-03 buvo sušauktas dar vienas Ieškovo kreditorių komiteto posėdis, kurio metu vienbalsiai (4 balsai „už“, 0 balsų „prieš“, Danske Bank balsavo „už“) buvo nutarta: „Perleisti įkeistą turtą įkaito turėtojui Danske Bank už 2‘097‘877,43 EUR (visa patvirtinta Danske Bank reikalavimo suma). Turto perleidimo atveju visas bankroto administravimo išlaidas dengia turto perėmėjas.“

80. Ieškovo bankroto administratorius kreipėsi į NŽT Klaipėdos apskrities ir Neringos miesto skyrių siekdamas, kad NŽT patvirtintų jog pardavus Statinius žemės sklypų nuomos sutartis bus tęsiama, tačiau NŽT 2017-04-26 raštu (Ieškovas jį gavo 2017-05-02) NŽT informavo ieškovą, jog laiko ieškovą atsakingu už Žemės sklypų nuomos sutarčių pažeidimus, todėl paves NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui spręsti klausimą dėl Žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą. NŽT nurodė, kad nesant žemės sklype pastatų (pastatai nugriauti), nuomos sutarties perleidimas negalimas.

81. Ieškovo bankroto administratorius, nesutikdamas su tokia NŽT pozicija, prevencinį ieškinį atsakovui NŽT, kuriuo reikalavo uždrausti NŽT (tame tarpe ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Žemės nuomos sutarties nutraukimu, ir 2017-06-13 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas jas pritaikė. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-01-30 priėmė sprendimą c.b. Nr. e2-605-906/2018, kuriuo pilnai tenkino Ieškovo ieškinį NŽT. Klaipėdos apygardos teismas 2018-09-27 nutartimi c. b. Nr. e2A-844-538/2018 NŽT apeliacinį skundą atmetė. Ieškovo vertinimu, teismas nustatė prejudicinius faktus dėl NŽT veiksmų neteisėtumo.

Dėl Turto perėmimo sandorio

82. Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Ieškovas įrodinėja, kad Danske Bankas kreditorių 2017-05-03 komiteto posėdyje balsuodamas už nutarimą perleisti įkeistą turtą įkaito turėtojui Danske Bank už 2‘097‘877,43 EUR akceptavo ieškovo ofertą perimti Danske Bankui įkeistą Turtą, o atsakovas Danske Bankas įrodinėja BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017-05-03 kreditorių komiteto nutarimas buvo tik Danske Bankui teikiama oferta perimti Turtą už 2097877,43 Eur. Atsakovas teigia, kad Danske Bankas neakceptavo ieškovo ofertos.

83. Kaip minėta, 2016-06-23 BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė visą Turtą pardavinėti kompleksu (neskaidant) pirmose varžytinėse už pradinę 2,9 mln. EUR kainą, kurią sudaro 2,89 mln. EUR už žemės sklypų nuomos teisė ir 0,01 mln. EUR - už statinius. Nepardavus turto pirmose varžytinėse, skelbti pakartotines varžytines, kuriose visą Turtą parduoti komplekse (neskaidant) už bendrą 2,6 mln. EUR, kur 2,59 mln. EUR už žemės nuomos teisę ir 0,01 mln. EUR - už statinius. Šiuo nutarimu taip pat nutarta varžytinių metu pasiūlyti potencialiems pirkėjams UAB „Virtuvės technika“, UAB „Launesta“, UAB „Domimaks“, UAB „Gaudesta“ ir UAB „Klaipėdos viešbutis“ įnešti 10 proc. nuo siūlomos kainos depozitą ir, neįvykus varžytinėms, parduoti Turtą didžiausią pasiūlymą ir depozitą įmokėjusiai įmonei. Kreditorių komitetas taip pat nutarė nepardavus Turto aukščiau nurodytomis sąlygomis, įpareigoti administratorių kviesti kreditorių komitetą bei spręsti klausimą dėl tolimesnės Turto pardavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos.

84. Neįvykus antrosioms Turto varžytinėms Danske Banko iniciatyva buvo sušauktas kreditorių komiteto posėdis, kuris 2017-03-23 atmetė Danske Banko siūlymą visą Turtą parduoti didžiausią pasiūlymą pateikusiai UAB „Rasa“ už 1,85 mln EUR, o šiai atsisakius pirkti Turtą ir nesant kitų pasiūlymų įsigyti Turtą už tą pačią ar didesnę kainą perduoti Turtą Danske Banko nuosavybėn už 1,85 mln. EUR .

85. 2017-03-16 BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorius informavo Danske Banką apie gautą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) 2017-03-15 raštą Nr. 13ST-60 (14.13.5), kuriuo NŽT, atsakydama į BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriaus paklausimą dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinius žemės sklypus, informavo, jog dėl pateikto prašymo ji kreipėsi į NŽT vadovą, prašydama pateikti nuomonę nagrinėjamu klausimu. Gavęs šią informaciją Danske Bankas 2017-03-28 raštu Nr. dnk1701524 kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu sušaukti BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetą siūlydamas priimti nutarimą sustabdyti BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2016-03-23 nutarimo dėl Turto pardavimo vykdymą iki bus gautas NŽT vadovo atsakymas dėl sutikimo perleisti bendrovės nuomos teisę į valstybinius žemės sklypus. BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas“ 2017-04-14 nutarimu nepritarė Danske Banko siūlomam nutarimo projektui. Tuo pačiu nutarimu, nesant Danske Banko prašymo ir teikiant BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriui, kreditorių komitetas sprendė klausimą dėl Turto perleidimo Danske Bankui už 2.097.877,43 EUR. Nors 2017-04-14 nutarimas nebuvo priimtas, pakartotinai šiuo klausimu 2017-05-03 sušauktas BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetas priėmė sprendimą perleisti Turtą Bankui už 2.097.877,43 EUR.

86. Teismas sutinka su atsakovo Danske Banko vertinimu, kad 2017-05-03 nutarimu buvo tik siūloma Danske Bankui perimti Turtą už nurodytą kainą (išreikšta oferta). Tuo pačiu 2017-05-03 nutarimu kreditorių komitetas nusprendė, jog tuo atveju, jei Danske Bankas per 14 dienų atsisakys perimti Turtą, parduoti Turtą UAB „Gaudesta“ ar bet kuriam kitam pirkėjui už ne mažesnę nei 1,7 mln. EUR, o nepasirašius pirkimo- pardavimo sutarties iki 2017-05-19 - sušaukti naują kreditorių komitetą dėl Turto pardavimo klausimo svarstymo. Kreditorių komitetas nusprendė dėl alternatyvaus Turto realizavimo, jei Bankas nepriims siūlymo perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR. Prie ieškinio pridėtas BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017-05-05 raštas, kuriuo Danske Bankui siūloma perimti Turtą ir prašoma sutikimą perimti Turtą pateikti bankroto administratoriui iki 2017-05-17. Danske Bankas 2017-05-17 raštu Nr. dnk1702402 sutiko perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR tik minėtame rašte nurodytomis sąlygomis ir šie veiksmai kvalifikuojami kaip nauja oferta, kuriai BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017-05- 30 nutarimu nebuvo pritarta.

87. Danske Bankas 2017-05-17 rašte Nr. dnk1702402 nurodė: “Dėl to, kas išdėstyta Bankas informuoja, jog sutinka perimti nuosavybėn neparduotą Bendrovei priklausantį ir Bankui įkeistą turtą už 2.097.877,43 EUR ir, atitinkamai, pasirašyti turto perdavimo -priėmimo aktą tik su tokiomis esminėmis sąlygomis:

1. Bankas sumoka Bendroves bankroto administravimo išlaidas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo valstybines žemės nuomos sutarties, kuria Bankui išnuomojami Žemes sklypai perleistiems Bendroves statiniams eksploatuoti, sudarymo;

2 . Jei 1 p. nurodyta žemės nuomos sutartis nesudaroma per 3 mėn. nuo Bendroves turto perleidimo Bankui akto sudarymo, šis Bendroves turto perdavimo Bankui aktas netenka galios be atskiro šalių pranešimo ar susitarimo ir jo šalys atleidžiamos nuo įsipareigojimų pagal jį vykdymo, o turtas grąžinamas Bendrovei. Šiame punkte nustatytas 3 mėn. terminas iki jo pabaigos Šalių susitarimu gali būti pratęstas “.

88. Teismo vertinimu, 2017-05-03 Bendrovės kreditorių komiteto nutarimas yra ieškovo pasiūlymas Danske Bankui besąlygiškai perimti neparduotą Turtą, t.y. oferta, kurios neakceptavo Danske Bankas. Pagrįsta manyti, kad Danske Bankas balsavo už tokio nutarimo priėmimą, nes sutiko apsvarstyti tokį BUAB „VIPC Klaipėda“ pasiūlymą. Tai, jog 2017-05-03 nutarimu buvo tik siūloma Danske Bankui perimti Turtą už nurodytą kainą patvirtina tai, kad : 1) tuo pačiu 2017-05-03 nutarimu kreditorių komitetas nusprendė, jog tuo atveju, jei Bankas per 14 dienų atsisakys perimti Turtą, parduoti Turtą UAB „Gaudesta“ ar bet kuriam kitam pirkėjui už ne mažesnę nei 1,7 mln EUR, o nepasirašius pirkimo- pardavimo sutarties iki 2017-05-19 - sušaukti naują kreditorių komitetą dėl Turto pardavimo klausimo svarstymo.

89. Sutiktina, jog kreditorių komitetas 2017-05-03 nutarimu nusprendė ir dėl alternatyvaus Turto realizavimo, jei Bankas nepriims siūlymo perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR. Prie ieškinio pridėtas BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017-05-05 raštas, kuriuo Bankui siūloma perimti Turtą ir prašoma sutikimą perimti Turtą pateikti bankroto administratoriui iki 2017-05-17. Kaip matyti iš Danske Banko 2017-05-17 rašto Nr. dnk1702402, Bankas sutiko perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR tik minėtame rašte nurodytomis sąlygomis, kas iš esmės laikytina nauja oferta, kuriai BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2017-05-30 nutarimu nebuvo pritarta.

90. Galiojusio ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą. 2 dalyje nustatyta, kad Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina administratorius. Todėl, nesant ĮBĮ 33 str. 6 d. nustatyto Danske Banko iš anksto pateikto prašymo (pasiūlymo) perduoti Turtą Banko nuosavybėn už 2.097.877,43 EUR, aptartas kreditorių komiteto 2017-05-03 nutarimas laikytinas BUAB „VIPC Klaipėda“ siūlymu Bankui perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR kainą.

91. CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Šalių santykius sudarant sutartį sąlygiškai galima išskirti į dvi dalis – iki sutarties ir po sutarties sudarymo. Ikisutartinė stadija iš esmės susijusi su derybomis, preliminarių sutarčių sudarymu. Derybų metu šalys dar tik derasi dėl būsimos sutarties sąlygų; šalių nesaisto sutartinė prievolė, o jų elgesiui taikomi reikalavimai grindžiami bendros pareigos elgtis sąžiningai maksima (CK 6.163 str. 1 d.). Ikisutartinė stadija baigiasi, kai šalys tarpusavyje suderina savo valią ir atlieka kitus veiksmus sutartinių santykių tinkamam formalizavimui, jeigu to yra reikalaujama pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pvz., sudaro rašytinės formos sutartį ir kt.). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 str. Susitarimas gali būti pasiekiamas tik sąmoningais, valingais veiksmais derinant abiejų šalių pozicijas ir gali būti laikomas pasiektu tik tada, kai abi šalys įsitikinę, jog kita šalis jį suvokė ir įsipareigojo jo laikytis. Jei viena šalis nežino kitos šalies pozicijos dėl jos pasiūlytų sąlygų priimtinumo, konstatuoti susitarimą kaip aiškiai išreikštą šalių valios suderinimą nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

92. Teismas sprendžia, jog tarp ieškovo ir Danske Banko nebuvo sudaryta Turto perleidimo sutartis, kaip ją apibrėžia CK 6.162 str. 1 d., kadangi Danske Bankas nesutiko su pateikta ieškovo oferta perimti Turtą, o Danske Banko siūlomos Turto perėmimo sąlygos ieškovo nebuvo akceptuotos. Teismas daro išvadą, kad tarp BUAB „VIPC Klaipėda“ ir Danske Banko nebuvo sudaryta sutartis dėl Turto perėmimo, o kadangi tokios formos Turto perdavimo Danske Bankui aktas, kokį nustatė ĮBĮ 33 str. 2 d., tarp šalių nebuvo sudarytas, darytina išvada, jog Danske Bankui neatsirado pareiga perimti Turtą. Atitinkamai, neperėmęs Turto, Danske Bankas neatliko ieškovo nurodytų neteisėtų veiksmų (neteisėto atisakymo perimti Turtą), todėl pagal CK 6.246 str. 1 d. Danske Bankui neatsiranda civilinė atsakomybė ir, atitinkamai, pareiga atlyginti BUAB „VIPC Klaipėda“ patirtus nuostolius.

Danske Banko sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose vertinimas

93. Ieškovas kaip alternatyvų ieškinio pagrindą nurodo, jog Danske Bankas buvo nesąžiningas ikisutartiniuose santykiuose dėl Turto perėmimo, nes 2017-05-03 Bendrovės kreditorių komiteto posėdyje balsavo už Turto perėmimą ir neprašė perkelti kreditorių komiteto posėdį arba nebalsuoti už Turto perėmimą, nors prieš pat posėdį bankroto administratorius informavo apie gautą 2017-04-26 raštą iš NŽT.

94. Teismo vertinimu, 2017-05-03 kreditorių komiteto posėdyje buvo svarstomas bankroto administratoriaus siūlymas perduoti Turtą Danske Bankui, todėl Danske Banko atstovas, kaip vienas iš kreditorių komiteto narių, išreiškė poziciją, kad toks siūlymas Danske Bankui būtų pateiktas. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovo kreditorių komiteto sprendimas ir vieno iš kreditorių atsakovo Danske Banko sprendimas visiškai atskirų juridinių asmenų sprendimai, nepriklausomai nuo to, kad Danske Banko atstovas yra kreditorių komiteto narys ir jo pirmininkas.

95. Pagal galiojusio ĮBĮ 33 str. 6 d. nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 25 str. kreditorių interesus tarp kreditorių susirinkimų gina kreditorių komitetas, kurio teises nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių komiteto nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Kreditorių komiteto sprendimas yra tik bankrutuojančios bendrovės sprendimas ir lemia prievolių atsiradimą tik pačiai bankrutuojančiai įmonei, bet ne tretiesiems asmenims.

96. CK 6.163 str. 4 d. nustato, jog šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Nepaneigtas atsakovo Danske Banko teiginys, kad iki 2017-03-16 BUAB „VIPC Klaipėda“ nebuvo atskleidusi Bankui itin reikšmingos informacijos, jog bendrovės nuomojamų žemės sklypų savininkas Lietuvos Respublikos valstybė nėra išdavusi sutikimo perleisti Turto tretiesiems asmenims, o Danske Bankui, anksčiau išreiškusiam norą perimti Turtą nuosavybėn paprašius sulaukti tokio NŽT sutikimo, šio prašymo netenkino ir nepaisydami to priėmė sprendimą siūlyti Danske Bankui perimti Turtą nuosavybėn. Taigi, šiuo atveju, pati bendrovė elgėsi nesąžiningai nesudarydama Bankui sąlygų gauti informacijos turinčios, kaip jau minėta, esminės reikšmės, sprendimui dėl Turto perėmimo priimti.

97. Aptariamas NŽT 2017-04-26 raštas BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komitetui buvo pateiktas tik 2017-05-02, t.y. priimant 2017-04-14 nutarimus Bankas informacijos apie NŽT poziciją dar neturėjo, todėl, nuosekliai laikydamasis jau anksčiau išreikšto ketinimo perimti Turtą nuosavybėn, balsavo už pasiūlymo siūlyti Bankui perimti Turtą priėmimą. Būtent dėl tokių pat priežasčių Bankas balsavo už tokio pat siūlymo priėmimą 2017-05-03 kreditorių komiteto posėdyje, tuo tarpu įvertinti NŽT 2017-04-26 rašte nurodytų argumentų bei galimų teisinių pasekmių per tokį trumpą laikotarpį Bankui nebuvo sudaryta sąlygų, kaip ir nebuvo galimybės siūlyti keisti nutarimo formuluotę. Tik per bankroto administratoriaus 2017-05-05 pasiūlyme nurodytą laiką Bankas galėjo įvertinti pateiktą NŽT dokumentą ir, atitinkamai, pateikti BUAB „VIPC Klaipėda“ priešpriešinį siūlymą dėl Turto perėmimo sąlygų, kuris, kaip jau minėta anksčiau, nebuvo priimtas.

98. Kaip jau įvertino teismas, Danske Bankas, balsuodamas tiek 2017-04-14, tiek 2017-05-03 susirinkime neišreiškė valios perimti Turtą nuosavybėn, o tik išreiškė pritarimą, kad Bankui būtų teikiamas siūlymas perimti Turtą. Nei 2017-04-14 susirinkimui, nei 201705-03 kreditorių komiteto posėdžiui nebuvo pateiktas Banko pasiūlymas perimti Turtą už 2.097.877,43 EUR, nes Bankas tokio sprendimo nebuvo priėmęs. Bankas, gavęs 2017-04-26 NŽT raštą, kuriame buvo išreikšta pozicija svarstyti klausimą dėl žemės nuomos sutarčių su BUAB „VIPC Klaipėda“ nutraukimo, bei BUAB „VIPC Klaipėda“ siūlymą perimti Turtą nuosavybėn, per BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratoriaus rašte nurodytą terminą pateikė atsakymą nurodydamas Turto perėmimo sąlygas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Bankas visą laiką, kol buvo sprendžiamas klausimas dėl Turto perdavimo Bankui, sąžiningai naudojosi jam, kaip kreditoriui ĮBĮ suteiktomis teisėmis siekdamas maksimaliai patenkinti savo reikalavimus ir neatliko veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti nesąžiningais BUAB „VIPC Klaipėda“ ar jos kreditorių atžvilgiu.

99. Pareiga įrodyti egzistuojant Danske Banko deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, nuostolius (žalą), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltę, tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad Bankas neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos ar atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas neįrodė, jog Turto pardavimo rezultatas kilo dėl atsakovo Danske Banko veiksmų, t.y. neįrodė priežastinio ryšio tarp Danske Banko veiksmų ir Turto pardavimo rezultato.

100. Ieškovas taip pat neįrodė jo patirtos žalos dydžio. Ieškovas reikalauja priteisti iš Danske Banko skirtumą tarp Turto perleidimo Danske Bankui kainos ir UAB „Gaudesta“ sumokėtos už varžytinėse įsigytą Turtą kainos. Bankui perimant įkeistą Turtą, šio Turto verte būtų dengiama Banko, kaip įkaito turėtojo reikalavimas BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, o Bankas turėtų sumokėti tik jam tenkančias bankroto administravimo išlaidas. Taigi, pardavus Turtą UAB „Gaudesta“ gautomis lėšomis pirmiausia buvo padengtos bankroto administravimo išlaidos, o likusi suma būtų pervedama įkaito turėtojui Bankui, t.y. jo reikalavimo teisių perėmėjui. Dėl to, jog Turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei galėjo būti perduotas Bankui nuostolius patyrė tik pats įkaito turėtojas, bet ne kiti Bendrovės kreditoriai, tuo tarpu nagrinėjamu ieškiniu siekiama prisiteisti žalos atlyginimą, kuris būtų dalinamas visiems kreditoriams proporcingai jų turimiems reikalavimams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija - kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017), tuo tarpu tenkinant ieškovo reikalavimą kitų kreditorių padėtis nepagrįstai pagerėtų lyginant su ta, kokioje jie būtų, jei Turtą būtų perėmęs Bankas.

101. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valdžios institucijos atsakomybės, nustatytos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, konstatavimui reikia nustatyti, ar valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

102. Siekiant išspręsti ieškinio pagrįstumo atsakovo NŽT atžvilgiu klausimą būtina įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos kaip viešojo administravimo subjekto atsakymų 2017-01-19 Nr. 13SD-81-(14.13.134E.) į UAB „Domimaks“ ir 2017-04-26 Nr. lSD-1369-(8.2) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos paklausimus teisėtumą.

103. Byloje reikšminga aplinkybė, kad paties ieškovo valia statiniai Žemės sklypuose buvo nugriauti, nors Žemės sklypai skirtas Statiniams eksploatuoti. Atsakovas NŽT savo poziciją grindė LR Žemės nuomos įstatymo aiškinimu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau - Žemės ūkio ministerija) 2017-03-07 raštu Nr. 2D-798(12.151E) „Dėl bankroto administratorių veiklos“ informavo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Finansų ministeriją apie netinkamus bankroto administratorių veiksmus vykdant turto varžytines (bankroto administratoriai varžytinių skelbimuose nurodo, kad kartu su pastatais (arba net ir be jų) yra parduodamas turtas - valstybinės žemės sklypo nuomos teisė). Šiuo raštu Žemės ūkio ministerija nurodė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių nuostatas, kad sprendžiant dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo turi būti patikrinta, ar tame valstybinės žemės sklype yra statiniai ir įrenginiai, kuriems eksploatuoti yra reikalingas valstybinės žemės plotas, ir ar tas plotas yra toks, koks būtinas saugiai ir tinkamai naudoti šiuos statinius ar įrenginius pagal jų paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad ne aukciono tvarka nuomojamas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nėra reikalingas statiniams eksploatuoti, turi teisę nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tokiu būdu vykdydama viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į minėto žemės sklypo (ar jo dalies) nenaudojimą, kaip į esminį sutarties pažeidimą, ir nutraukti neefektyvų ir neracionalų disponavimą valstybine žeme. Pabrėžta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra savarankiškas sandoris, kurio vykdymas yra griežtai reglamentuotas teisės aktų nuostatomis ir kuris negali būti tęsiamas vien tuo pagrindu, kad būtų išsaugotos šalutinės, papildomos prievolės, kaip, pavyzdžiui, nuomos teisės įkeitimas. Žemės ūkio ministerijos nuomone, valstybės turtas neturėtų būti naudojamas privačių asmenų turtinių interesų apsaugai užtikrinti. Žemės ūkio ministerija, nurodė, kad tokios situacijos, kai varžytinių skelbimuose nurodoma, jog kartu su pastatais parduodama valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, klaidina pirkėjus, sukelia jiems nepagrįstų lūkesčių bei nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis. Pažymėtina, kad asmenys, įsigiję šiuos pastatus, kartu tikisi besąlygiškai nuomotis valstybinę žemę po šiais pastatais, nors pagal pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus jie tokios teisės gali nebeturėti. Pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu pastatas faktiškai nebeegzistuoja, yra nugriautas, laikytina, kad nebėra faktinio žemės sklypo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, o tai reiškia žemės sklypo nebenaudojimą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą ir leidžia nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal CK 6.654 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatas. Žemės ūkio ministerija išdėstė nuomonę, kad varžytynėse neturėtų būti pardavinėjama valstybinės žemės sklypo nuomos teisė, kuri pagal pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimus net negali būti varžytynėse vykdomo pirkimo-pardavimo sandorio objektas (išimtinę teisę parduoti ir nuomoti valstybinę žemę turi tik jos patikėtinis, vadovaudamasis Žemės įstatymo ir jį įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų teisės normomis).

104. Teismo vertinimu, NŽT veikė savo kompetencijos ribose, sąžiningai pateikė savo poziciją 2017-04- 26 rašte Nr. 1 SD-1369-(8.2) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių“, kuriame išdėstė savo poziciją dėl nuomos sutarčių vertinimo, bei nurodė, kad bus sprendžiamas klausimas dėl sutarčių nutraukimo. Šis raštas galėjo būti skundžiamas per vieną mėnesį Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Ieškovas to nepadarė. Ieškovas pasitelkė kitą savo interesų gynimo būdą, t. y. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017-06-01 prevencinį ieškinį su reikalavimu - uždrausti atsakovei NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-13 teismo nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovei NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. NŽT tinkamai laikėsi pritaikytų ribojimų.

105. NŽT po mėnesio nuo savo rašto pateikimo ieškovui neturėjo galimybių atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimu, kadangi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti atsakovei NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008-01-24 susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą.

106. Teismas sutinka su atsakovu NŽT, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2017-04-26 rašte Nr. 1SD- 1369-(8.2) vertinimas dėl žemės nuomos pažeidimo priežasčių (objektyvios/neobjektyvios), kuris skyrėsi nuo teismų vertinimo, negali būti tapatinamas su neteisėtais veiksmais sprendžiant atsakomybės klausimą. Nacionalinės žemės tarnybos raštuose 2017-01-19 Nr. 13SD-81 -(14.13.134E.) bei 2017-04- 26 Nr. lSD-1369-(8.2) buvo paminėtos Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatos, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkto nuostatos, bei teisminės praktika, kurios reglamentuoja valstybinių žemės nuomos sutarčių keitimo tvarką, kai yra perleidžiama nuomos teisė. Toks teisės aktų nuostatų paminėjimas atsakymuose teismo nevertinamas kaip neteisėti veiksmai ir trukdymas ieškovui parduoti turtą ar kryptingos situacijos sudarymas atgrasyti potencialus pirkėjus, kadangi šiomis nuostatomis institucija privalo vadovautis atliekant savo funkcijas.

107. Ieškovas vykdant pirmąsias varžytines apskritai pardavinėjo žemės sklypus, tokiais veiksmais klaidinant potencialius pirkėjus, tik pradedant nuo vienuoliktų varžytinių ieškovas pradėjo pardavinėti žemės sklypų nuomos teises su statiniais.

108. 2015 m. balandžio 2 d. BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto veiklos ataskaitoje (toliau - Ataskaita) 3.2 punkte 6 puslapyje 2 pastraipoje nuo viršaus yra nurodyta „... Administratorius visų pirma turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, kad bankrutuojančiai įmonei priklausančioje statybvietėje nebūtų padaryta žala tretiesiems asmenims, taip pat kad apskritai nebūtų nutrauktos žemės nuomos sutartys ir panaikintas statybos leidimas minėtuose sklypuose, dėl ko bankrutuojanti įmonė būtų praradusi didelės vertės teises, sudarančias didžiąją dalį Įmonės turto.“ Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo bankroto nuo pat bankroto bylos pradžios žinojo apie žemės nuomos nutraukimo grėsmę, tačiau su NŽT dėl sutarčių galiojimo parduodant įmonės turtą nebendradarbiavo. Tik 2017 metais jau įvykus daugiau kaip 20 varžytinių ir potencialiems pirkėjams patiems pradėjus domėtis žemės nuomos sutartimis, iš esmės ieškovo vardu dėl žemės sklypų nuomos sutarčių į NŽT kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją. Pats ieškovas neatliko jokių veiksmų išsiaiškinti turtinių teisių perleidimo galimybės ir taip išvengti neapibrėžtumo teikiant objektą pardavimui

109. Net ir gavus NŽT 2017-04-26 raštą Nr. lSD-1369-(8.2), ieškovas priėmė 2017-05-03 kreditorių komiteto nutarimą, kuriame buvo nurodyta, kad turtas perleidžiamas Danske Bankui, o per keturiolika dienų neperleidus, šis turtas būtų perleidžiamas UAB „Gaudesta“. Tačiau Danske Bankui neperėmus turto per 14 dienų, komiteto nutarimas nebuvo vykdomas, o turto perleidimas UAB „Gaudesta“ nebuvo pradėtas. Priešingai buvo priimtas 2017-05-30 kreditorių komiteto nutarimas, kuriame pradinė objekto kaina buvo nustatyta 100.000 Eur. UAB „Gaudesta“ atsisakė savo pasiūlymo jau po šio nutarimo priėmimo, t.y. 2017-06-14. Taigi ieškovas pats savarankiškai nevykdė savo nutarimo bei savo veiksmai sumažino turto kainą.

110. 2017-06-17 UAB „Gaudesta“ pranešime konkrečiai nurodė, kad atsisako pasiūlymo dėl besitęsiančių kreditorių ginčų su bankroto administratoriumi ir teisinio neapibrėžtumo dėl žemės nuomos tęstinumo. Už abi šias atsiradusias aplinkybes riziką pilnai turi prisiimti ieškovas, kadangi teisinis neapibrėžtumas dėl žemės nuomos tęstinumo atsirado dėl administratoriaus septynerių metų neveikimo šiuo klausimu.

111. Ieškovui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių neliko jokių teisinių kliūčių parduoti griuvėsius, nenutraukus valstybinės žemės nuomos sutarties. Ieškovas savarankiškai priėmė sprendimus tiek dėl turto vertės nustatymo tiek dėl turto pardavimo neišsprendus teisminio ginčo.

112. Turtas (Statiniai) paties ieškovo valia buvo nugriautas, todėl ekonominę Turto vertę sudarė Žemė sklypų nuomos teisės. Logiškas atsakovų teiginys, kad turto pardavimas ieškovui neprisiimant rizikos dėl nuomos sutarčių sudarymo bei neišsprendus neapibrėžtumo dėl jų tęstinumo, nulėmė pasekmes, kad ieškovas negalėjo gauti didesnės kainos už turtą. Ieškovas priimdamas sprendimą parduoti Turtą neapibrėžtumo sąlygomis, eliminavus savo riziką, Turtą pardavė už realią jo kainą.

113. Ieškovas tvirtina, kad pats žalos padarymo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl reikia įrodyti tik žalos dydį. Teismas vertina, ar NŽT neteisėti veiksniai, kaip teigia ieškovas, buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje pagal prevencinį ieškinį.

114. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo prevencinį ieškinį, konstatavo, kad žala galėjo būti padaryta ateityje, tačiau nepasisakė, kad žala buvo ar yra padaryta.

115. Taigi NŽT atlikdama veiksmus nepažeidė jokio įstatymo reikalavimo, elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su ieškovu ir kitais suinteresuotais asmenimis, nepadarė jokios žalos ieškovo interesams, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo fakto, žalos bei priežastinio ryšio. Nėra pagrindų valdžios institucijos atsakomybės, nustatytos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, taikymui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti visiškai.

Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.