- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-5097-452/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01844-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Pareiškėjas
- I. O. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., D. L., Valstybės įmonės, VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Petras Pagareckas
nedalyvaujant pareiškėjai I. O. G., suinteresuotiems asmenims R. Ž., D. L., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjos I. O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. Ž., D. L., VĮ Turto bankas, savarankišką reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti pagal suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) R. Ž. ir D. L. pareiškimą pareiškėjai (suinteresuotam asmeniui) I. O. G., suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu po sutuoktinio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad J. G. mirė santuokoje su pareiškėja, kuri po sutuoktinio mirties pareiškimu į notarą nesikreipė. Faktiškai pradėjo valdyti visus asmeninius mirusiojo daiktus, taip pat įgyvendino visas mirusiojo turtines teises ir pareigas. Tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos, valdė, naudojosi, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Mokėjo žemės mokestį, aktyviais veiksmais vykdė žemės sklypų priežiūrą, rūpinosi žemės nuomos sutarties sudarymu. Sutuoktinio dukros iš pirmos santuokos dėl tėvo palikimo į notaro biurą nesikreipė. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
2. Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir D. L. civilinėje byloje pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamos joms atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu pareiškimu prašė pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti kaip neįrodytą. Nurodė, kad po jų tėvo mirties I. O. G. palikimo nebuvo priėmusi ir nenurodė faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ji aktyviais veiksmais priėmė jų tėvo palikimą, pradėdama paveldimu turtu naudotis. Žemės mokestis sumokėtas 2012 m. spalio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po J. G. mirties. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos informacijos negalima susidaryti kategorišką nuomonę, kad žemės mokestį mokėjo būtent I. O. G.. 2021 m. sausio 25 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis įrodo, kad aktyvius veiksmus dėl paveldimo turto valdymo pareiškėja atliko praleidusi trijų mėnesių terminą. Suinteresuoti asmenys gyvena ir dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta retai, apie tėvo mirtį sužinojo praėjus vos ne metams laiko. Pareiškėja apie tėvo mirtį nepranešė ir jos negalėjo dalyvauti ne tik tėvo laidotuvėse, bet ir sužinoti apie palikimo atsiradimo faktą. Nežinojimas apie tėvo mirtį laikytina svarbia priežastimi, leidžiančia joms atnaujinti terminą palikimui priimti.
3. Pareiškėjos atstovė advokatė Nerija Žeknienė bylos nagrinėjimo metu prašė jos atstovaujamosios I. O. G. pareiškimą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; suinteresuotų asmenų R. Ž. ir D. L. pareiškimą atmesti. Papildomai paaiškino, kad I. O. G. priėmė palikimą faktiniu valdymu ir šios aplinkybės suinteresuoti asmenys nepaneigė. Ji pasiliko gyventi turimame bute, mokėjo žemės mokestį, kuris apskaičiuojamas ir pateikiamas apmokėti spalio mėnesyje ir turi būti sumokamas iki lapkričio 1 d. Po J. G. mirties pareiškėja dirbo ir prižiūrėjo žemę, nebeturėdama sveikatos ją dirbti, 2021 m. sausio 25 d. žemę išnuomojo. Palikimą vertino kaip savo turtą. Velionis su savo dukromis nebendravo ir nei jis, nei pareiškėja kontaktų su R. Ž. ir D. L. neturėjo. Pasak pareiškėjos, testatoriaus dukros buvo informuotos apie tėvo mirtį per kitą giminaitį. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po J. G. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė. J. G. dukros nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jos negalėjo įgyvendinti savo teisių, po sužinojimo apie tėvo mirtį per dešimt metų neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais išreikštų valią priimti palikimą. Nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo plikimo atsiradimo dienos nevykdymo. Pagal teismų praktiką įpėdinis neįpareigojamas pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitą apie palikėjo turto sudėtį. Gyvenimas užsienyje nelaikoma objektyvia priežastimi, trukdančia priimti palikimą. J. G. dukros elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, prasidėjus procesui keitė savo pozicijas, nebandė bendrauti su pareiškėja. R. Ž. ir D. L. savo pareiškime remiasi asmeniniais išgyvenimais. Prašė netenkinti prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotų asmenų R. Ž. ir D. L. atstovas advokato padėjėjas Petras Pagareckas prašė pareiškėjos prašymą atmesti ir tenkinti jo atstovaujamųjų prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti savarankiškame reikalavime išdėstytais motyvais. Neįrodyta, kad pati pareiškėja asmeniškai mokėjo žemės mokestį. Pateikti įrodymai yra netinkami patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą. Po tėvo mirties vaikams turėjo kažkas likti. Priimant sprendimą prašė atsižvelgti į nestandartinę situaciją šeimoje, visus įrodymus vertinti jo atstovaujamųjų naudai. Dukros apie tėvo mirtį sužinojo pusantrų metų po jo mirties ir dėl paveldėjimo nesikreipė, nes buvo įsitikinę, kad šis nieko neturi. Iš pareiškėjos pareiškimo sužinojo apie tėvo vardu registruotą turtą ir pareiškė pareiškimą.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimuose į pareiškėjos I. O. G. patikslintą prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų R. Ž. ir D. L. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nurodė, kad valstybės įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. G. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškėjos I. O. G. ir R. Ž. ir D. L. prašymus nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo netenkintinas.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
7. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
8. Nagrinėjamoje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja I. O. G. yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Pareiškėja neginčijo fakto, kad R. Ž. ir D. L. yra J. G. dukros ir mirusiojo įpėdinės. Byloje pateiktais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, VĮ Registrų centro duomenimis, Panevėžio apskrities viršininko 2005 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. Ž-565 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų Panevėžio rajone pardavimo ir nuomos“, Panevėžio apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž-2805 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo Panevėžio rajone“, 2005 m. birželio 22 d. sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Ž-786) patvirtinta, kad mirusiojo J. G. paveldimą turtą sudaro kartu su sutuoktine I. O. G. privatizuotas butas su ūkiniais pastatais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), 2,18 ha ir 0,88 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjo J. G. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota.
9. Pateikti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informaciją apie I. O. G. sumokėtą žemės mokesčio įmokas už žemės sklypus laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 25 d. žemės sklypo nuomos sutartis įrodo, kad pareiškėja po savo vyro mirties disponuoja žemės sklypais, nuomoja ir moka mokesčius už žemę, t. y. faktiškai valdo paveldimą turtą. Byloje apklaustas liudytoju A. Ž., pareiškėjos sūnus iš pirmos santuokos, nurodė, kad mama po vyro mirties gyveno ir šiuo metu gyvena paveldėtame bute, atliko jo remontą: keitė langus, duris. Dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad butas priklauso jai. Dirbo žemės sklypą, kurį buvo įsigijusi iš kolūkio. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo duotais parodymais, kurie yra konkretūs ir neprieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir D. L. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė pareiškėjos įrodinėjamų aplinkybių.
10. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į turto, sudarančio palikimą pobūdį, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėja savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo po sutuoktinio mirties, todėl pareiškimą laiko pagrįstu ir jį tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
11. Kadangi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis), šis juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
12. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
14. Suinteresuoti asmenys (pareiškėjos) R. Ž. ir D. L. pateikė teismui savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė atnaujinti terminą palikimui priimti po jų tėvo J. G. mirties (duomenys neskelbtini). Šį prašymą iš esmės grindė tuo, kad joms, gyvenančioms užsienyje, nebuvo žinoma apie tėvo mirtį, nes su juo nebendravo, o sužinojusios dėl paveldėjimo nesikreipė, nes buvo įsitikinusios, kad pastarasis nieko neturi.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog dukros ilgą laiką nebendravo su palikėju (tėvu) ir domėtis palikimu pradėjo tik tuomet, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, yra pagrindas vertinti jų neketinimą realizuoti įpėdinių įstatymines teises.
16. Gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007).
17. Byloje nustatyta, kad I. O. G. po savo vyro mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl teises į palikimą įgijo nuo palikimo atsiradimo momento (suinteresuotų asmenų tėvo mirties). Daugiau nei dešimt metų juo rūpinosi, išlaikė, nors ir neturėjo tai patvirtinančio paveldėjimo teisės liudijimo, tuo tarpu mirusio J. G. dukros ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti. Termino atnaujinimas, nesant įrodytų svarbių termino praleidimo aplinkybių, šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamas kaip atitinkantis civilinių santykių stabilumo, teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimą, atžvilgiu. Teismas laiko, kad savarankišką reikalavimą byloje pareiškusios pareiškėjos neįrodė svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) valios, kurios galėjo būti objektyvia kliūtimi laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise palikimui priimti.
18. Teismo vertinimu pareiškėjos (suinteresuoti asmenys) neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti daugiau nei dešimt metų praleistą terminą palikimui priimti. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, priežastis terminui atnaujinti, terminą palikimui priimti civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, atsižvelgdamas į teisingą suinteresuotų asmenų R. Ž. ir D. L., prašančių atnaujinti šį terminą, ir pareiškėjos, kurios teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansą, byloje dalyvaujančių šalių elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad R. Ž. ir D. L. neįrodė aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą atnaujinti daugiau nei dešimt metų praleistą terminą palikimui priimti, todėl reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmeta kaip neįrodytą.
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pareiškėja I. O. G. prašė atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur atstovavimo išlaidos ir 54 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį, išlaidų atsiradimo priežastis iš suinteresuotų asmenų R. Ž. ir D. L. lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai ir po 7,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.
Atmesti R. Ž. ir D. L. pareiškimą atnaujinti terminą palikimui priimti po J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 277 Eur (du šimtai septyniasdešimt septyni eurai) iš kiekvienos I. O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 7,32 Eur (septynių eurų 32 ct) iš kiekvienos procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“, (duomenys neskelbtini) - AB Luminor bank, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini) - Danske bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) - UAB „Medicinos bankas“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.