Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.6.8.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.13; 1.2.4.1.1; 1.2.4.4.1; 2.1.13; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. kovo 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2019 m. birželio 19 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme keturiems mėnesiams, per šį laiką įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

M. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2010 m. gruodžio 16 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2) 2011 m. balandžio 14 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

3) 2012 m. rugsėjo 24 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 10 (dešimt) mėnesių;

4) 2017 m. spalio 24 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu;

5) 2018 m. gruodžio 18 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu;

6) 2020 m. kovo 6 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams;

7) 2021 m. gruodžio 27 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimties) parų areštu, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2022 m. liepos 9 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas M. L., taip padarė jam poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinės akies junginėje ir nosies kaulų lūžimą, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

M. Č. ir M. V. 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais, tyčia sužalojo M. L., o būtent: M. Č. smūgiavo M. L. ne mažiau dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, M. V. spyrė keliu vieną kartą į veidą; nuo šio spyrio M. L. nugriuvus, M. V. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas ir penkis kartus įspyrė M. L. į galvą; tęsiant nusikalstamą veiką, M. Č. žirklėmis dūrė ne mažiau du kartus į dešinę koją M. L.; tęsdami nusikalstamą veiką, M. L. peiliu, o M. Č. žirklėmis bendrai įdūrė M. L. ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas; tokiais bendrais veiksmais M. Č. ir M. V. padarė nukentėjusiajam durtines pjautines žaizdas kaklo kairėje, dešinio riešo srityje, kairio delno srityje, gaktos srityje, varpos srityje, dešinės šlaunies srityje, kapšelio srityje, kairės šlaunies srityje, durtines pjautines kiaurymines pilvo srities žaizdas su žarnyno ir žarnų pasaito sužalojimus, poodines kraujosruvos veide, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, dešinės pusės veido kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir taip padarė M. L. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinių pjautinių kiauryminių pilvo srities žaizdų su žarnyno sužalojimu.

I. Dėl M. L. sužalojimo 2022 m. liepos 9 d.

Kaltinamasis M. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu tikslios įvykių datos neprisimena, bet galėjo būti 2022 m. liepos 9 d., kaip ir nurodyta kaltinime. Prisimena, kad jis pjovė žolę pas draugą Veisiejų mieste, gėrė daug alkoholio, grįžęs į namus pamiegojo, o vakare, apie 19 val. atsikėlė ir nuėjo pas M. L., kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su P. M. Ten vėl gėrė alkoholį su M. L. ir P. M. Begerdami pradėjo bartis, po to eidami rūkyti susistumdė, jis supyko ir M. L. kumščiu sudavė apie dešimt smūgių į veidą, o kai šis nukrito, gulinčiam du kartus spyrė į kažkurį šoną. Matė, kad M. L. bėgo kraujas iš nosies. Galėjo būti apie 21 val. Jis tą vakarą buvo labai girtas, todėl labai gerai visų įvykio detalių neatsimena. Prisimena, kad atvyko policijos pareigūnai, jam nustatė apie 4 promilių girtumą (t. 7, b. l. 112).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kur kambaryje smūgiavo rankomis ir spardė M. L. (t. 5, b. l. 96–99).

Nukentėjęs M. L. patvirtino, kad tuo metu ilgą laiką girtavo, todėl tiksliai visų aplinkybių neatsimena. Kiek prisimena, 2022 m. liepos 9 d. vakare jis su P. M. buvo jo namuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį, pas juos atėjo ir M. Č. su M. V., kurie taip pat kartu gėrė alkoholį. Kažkuriuo momentu M. V. nuėjo į kitą kambarį miegoti, liko jis su P. M. ir M. Č. Visi pradėjo konfliktuoti dėl tvarkos, jis M. Č. pasiuntė, todėl šis priėjo prie jo ir pradėjo jį mušti kumščiais į veidą, sudavė tikrai ne mažiau kaip penkis kartus. Jis nukrito ant grindų, tačiau M. Č. toliau jį mušė. Po to jis išėjo į kiemą, atsikėlė P. M., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to, kad jį M. Č. sumušė jautė skausmą, jo veidas buvo sutinęs, skaudėjo nosį, valgant skaudėjo, todėl prašo priteisti iš M. Č. 1 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 156–163).

Liudytojas P. M. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), M. L. yra jo draugas, neturėjo tuomet kur gyventi, todėl jis jį buvo priėmęs gyventi pas save. 2022 m. liepos 9 d. visą dieną namie su M. L. jie gėrė alkoholį, buvo gėrę ir iš vakaro, todėl buvo stipriai apsvaigęs ir įvykio detalių neatsimena. Atsimena tik tiek, kad kažkuriuo laiku, atrodo lauke buvo tamsu, jis nuėjo miegoti. Gali būti, kad vakare pas jį buvo atėjęs ir M. Č., bet jis neatsimena. Atsimena kažką, kad kai atsikėlė, pamatė koridoriuje kraują ant grindų, o M. L. veidas buvo kruvinas ir sudaužytas. Atsimena, kad pro langą pamatė policijos švyturėlius, bet ar jis bendravo su pareigūnais neatsimena. Buvo labai girtas ir vakaro įvykius atsimena tik epizodais. Kitą dieną jis su M. L. kalbėjo, tai šis jam pasakė, kad jį sumušė M. Č. (t. 2, b. l. 3–6).

Liudytoja B. Č. patvirtino, kad tikslios dienos neprisimena, tačiau prisimena, kad D. M. jai pasakojo, kad buvo parvesti namo jos sūnaus M. Č. iš P. M. namų, ten sužinojo, kad M. Č. sumušė M. L. (t. 2, b. l. 41–48).

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022 m. liepos 9 d. apie 21 val. M. L., kuriam nustatyta 3,22 promilių girtumas, namuose sumušė nenustatytas asmuo. Dėl galvos sumušimo M. L. pristatytas į viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Dėl neurologo konsultacijos ir galvos kompiuterinės tomografijos padarymo jis išgabentas į viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. K. ligoninę (t. 1, b. l. 3–11).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Įėjus pro duris į koridorių, dešinėje pusėje yra durys, prie durų ant žemės yra raudonos spalvos 30x18 cm dėmė, panaši į kraują (t. 1, b. l. 24–32).

Daiktų apžiūros protokolu fiksuota pareigūnų nešiojamos vaido kameroje esančių įrašų apžiūra. Jos metu nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės: 1) vaizdo įraše Nr. 2022_0709_234204_004 matyti į patalpos vidų įeinantys pareigūnai, kuriuos pasitinka P. M., M. L., kurie, pareigūnų paklausti, parodo vietą koridoriuje, prie durų, kurioje sumuštas M. L.; vieta fotografuojama; policijos pareigūnams paklausus, kas sumušė M. L., M. V. nurodo, kad niekas jo nemušė, jis nukrito pats; P. M. tai paneigia, tuomet M. Č. Prisipažįsta mušęs M. L.; 2) vaizdo įraše Nr. 2022_0709_234503_005 toliau tęsiasi policijos pareigūnų ir gyvenamajame name rastų asmenų pokalbis; M. Č. nurodo, kad M. L. pats prisišnekėjo, aplinkiniai nurodo, kad muštynių nematė, miegojo; M. Č. nurodo, kad po to, kai jį M. L. pasiuntė, tuomet jis jam trenkė; (t. 1, b. l. 33–42, kompaktinis diskas voke Nr. 4 pakete Nr. 1).

Specialisto išvada M. L. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kraujosruva dešinės akies junginėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 46–47).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliu 2022 m. liepos 9 d. 23.44 val. M. L. nustatyta 3,22 promilės girtumas, o 2022 m. liepos 9 d. 23.47 val. M. Č. – 4,34 promilės girtumas (t. 1, b. l. 78–81).

II. Dėl M. L. sužalojimo 2022 m. rugsėjo 14 d.

Kaltinamasis M. Č. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių jau neprisimena, galėjo būti 2022 m. rugsėjo 14 d. Prisimena, kad tuo metu ilgą laiką girtavo, tą dieną taip pat gėrė, po 16 val. jis kartu su M. V. nusipirkę alaus nuėjo pad P. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten rado ir M. L. Tiek jis su M. V., tiek P. M. su M. L. buvo neblaivūs, jiems atėjus visi kartu toliau vartojo alkoholį. Begeriant tarp jo ir M. L. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko konfliktavo jau net neprisimena, bet jis supyko ir kumščiu smogė keletą kartų M. L. į veidą, spyrė jam, dėl ko šis nugriuvo. Smūgių skaičiaus neprisimena, mano, kad galėjo suduoti ne mažiau dešimt smūgių. Nukritusiam kumščiais smūgiavo į šonus 4–5 kartus. Kai M. L. nukrito, jį pradėjo mušti ir M. V., kuris keliu smūgiavo į galvą nukentėjusiajam, jis kartu su M. V. nugriuvusiam nukentėjusiajam smūgiavo į galvą, nosį, šonus. Tuomet jis paėmė nuo stalo žirkles ir jomis kelis kartus dūrė M. L. į koją, tačiau neprisimena, kiek kartų tiksliai dūrė ir ar tik į koją pataikė, bet prisimena, kad du kartus dūrė tai tikrai. Tuomet M. V. pasiėmė peilį ir peiliu kelis kartus dūrė nukentėjusiajam į pilvą, tačiau jis nežino, kiek tiksliai tų dūrių buvo ir ar tik į pilvą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, mano, kad dėl išgerto didelio kiekio alkoholio jis taip elgėsi. Jis sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, tačiau nedirba, pajamų neturi, tai atlyginti neturi iš ko. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškiniu sutinka (t. 7, b. l. 113).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kurių metu parodė: vietą (duomenys neskelbtini), kur smurtavo prieš M. L. 2022 m. rugsėjo 14 d.; fotelį, esantį kambaryje, kuriame sėdinčiam M. L. sudavė smūgius į galvą ir įspyrė; vietą prie fotelio, kur nukrito M. L. po spyrio ir kur abu su M. V. sudavinėjo smūgius gulinčiam M. L., jis dūrė kažkiek smūgių žirklėmis į koją, o M. V. dūrė peiliu į pilvą (t. 5, b. l. 96–99).

Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. daug gėrė, po pietų nuėjo pas pažįstamą P. M. (duomenys neskelbtini). Ten buvo P. M., M. L., vėliau atėjo ir M. Č. Visi girtavo. Begeriant kilo konfliktas, jo metu M. Č. sudavė smūgius M. L. per galvą, šis nuo jo smūgių nukrito, M. Č. ir toliau jį mušė gulintį. Tuomet jis priėjo prie M. L., smūgiavo jam į galvą keliu ir jis kartu su M. Č. mušė nukentėjusįjį. Kažkuriuo momentu M. Č. pasiėmė nuo stalo žirkles ir pradėjo badyti abi kojas M. L., todėl galėjo pataikyti ir į lytinius organus. Tuomet jis nuo stalo pagriebė peilį ir peiliu kelis kartus dūrė M. L. į pilvą. Kuomet jis dūrė jam į pilvą, M. L. griebė už peilio, todėl galėjo susižaloti ranką. M. L. dejavo, jis suprato, kad pasielgė negerai, paklausė M. L., ar nereikia greitosios pagalbos, tačiau jis atsisakė. Greitąją pagalbą iškvietė tik kitą rytą, kai atėjęs jo brolis D. V. pamatė sužalotą M. L. ir liepė kviesti pagalbą. Jis iškvietė greitąją pagalbą ir pasakė, kad M. L. nukrito nuo dviračio, nes tikėjosi išvengti baudžiamosios bylos, galvojo su nukentėjusiuoju susitarti, todėl melavo apie įvykio aplinkybes. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, mano, kad viskas įvyko dėl didelio kiekio išgerto alkoholio. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra per didelis, todėl su juo sutinka tik iš dalies, tačiau konkrečios sumos įvardinti negali (t. 7, b. l. 113–114).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė vietą (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kur vyko konfliktas. Kambaryje parodė fotelį, kuriame įvykio metu sėdėjo M. L., kai M. Č. pradėjo jį mušti, kur buvo jis, kai sudavė smūgį M. L. Parodė netoliese fotelio stovėjusį stalą, nuo kurio M. Č. pasiėmė žirkles, su kuriomis dūrė nukentėjusiajam į koją ne mažiau kaip šešis kartus. Parodė vietą šalia fotelio, kur nuo smūgio nukrito nukentėjęs ir kur jis jam smūgiavo keliu į galvą. Po to parodė stalą, nuo kurio jis paėmė peilį, kuriuo du kartus įdūrė M. L. į pilvą (t. 6, b. l. 72–92).

Nukentėjęs M. L. patvirtino, kad įvykio metu jis gyveno pas P. M. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 14 d. jis su P. M. girtavo, apie 19 val. prie jų prisijungė ir M. Č. su M. V., visi buvo neblaivūs. Kažkuriuo metu, begeriant, kilo konfliktas, kurio metu M. Č. jį puolė mušti, pradėjo jam sėdinčiam daužyti kumščiais per galvą. Nuo kažkurio smūgio jis nukrito ant grindų, užsidengė veidą, jam labai skaudėjo. Po kurio laiko pajautė aštrų skausmą, šilumą dešinėje kojoje, tačiau kuo buvo sužalotas jis nematė. Prisimena, kad po to dar jį mušė M. Č. į galvą, ne mažiau kaip keturis kartus, jam nukritus, prie jo prisijungė ir M. V., kuris taip pat jam sudavinėjo smūgius. Jam atrodo, kad M. V. jam smūgiavo į krūtinės sritį ir į galvą rankomis, mano, kad buvo praradęs sąmonę. Viskas vyko apie 20–21 val. Po kažkiek laiko jis atgavo sąmonę, jam skaudėjo visą kūną, jautė šilumą ir šlapumą pilvo, kojos ir tarpkojo srityje, skausmas buvo labai stiprus. Jis nuėjo miegoti. Ryte jam skaudėjo visą kūną, dešine koja negalėjo priminti. M. V. pradėjo jo atsiprašinėti, prašė, kad jis nerašytų pareiškimo. M. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, prašė, kad jis pasakytų jog nukrito nuo dviračio. Atvykus greitajai medicinos pagalbai jis taip pat ir pasakė, kadangi bijojo M. V., tačiau ligoninėje policijos pareigūnams ir gydytojams pasakė, kad jį sužalojo M. Č. ir M. V. Ryte jam labai skaudėjo galvą, joje buvo daugybė mėlynių ir guzų, abi akys buvo pasruvę krauju, antakis įtrūkęs, apipjaustyta dešinė ranka, dvejose vietose įpjautas pilvas, varpa, sužalota kirkšnis ir dešinė koja. Dėl patirto fizinio skausmo, sužalojimų, jis patyrė neturtinę žalą, nes bijojo dėl savo gyvybės, jam gėda dėl patirtų sužalojimų, išgyvena dėl to, bijo aplinkinių reakcijos, nes gyvena mažame mieste, kur visi žino apie įvykį, todėl prašo iš kaltinamųjų jam priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 70–79, 82–85).

Liudytojas P. M. patvirtino, kad M. V. ir M. Č. yra jo draugai, dažnai pas jį ateina vartoti alkoholinių gėrimų. Pas jį įvykio metu gyveno ir jo draugas M. L., kadangi jis neturėjo kur gyventi. 2022 m. rugsėjo 14 d. pas jį visi vartojo alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau jau buvo tamsus paros metas, M. V. ir M. Č. pradėjo elgtis agresyviai ir jam tai nepatiko, todėl jis pradėjo juos vyti iš namų. Tuomet M. Č. sudavė jam tris smūgius jam į veidą, jis nukrito, M. L. pradėjo jį ginti. Tuomet M. Č. ir M. V. pradėjo mušti M. L. į galvą. Nuo M. V. smūgių koja M. L. nukrito, M. V. su M. Č. pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas. M. Č. M. L. badė žirklėmis, o M. V. peiliu, nors tiksliai neprisimena šių aplinkybių. Kiek kartų jie dūrė ir pjaustė, jis neįsidėmėjo. Ryte jis su M. V. matė, kad M. L. yra prastos būklės, todėl M. V. paskambino greitajai medicinos pagalbai ir pasakė, kad M. L. nukrito nuo dviračio. M. V. taip pat prašė, kad jis nesakytų kas atsitiko (t. 4, b. l. 120–127, b. l. 135–143).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė kambarį gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas M. L. Kambaryje parodė fotelį, kuriame sėdėjo M. L., kai buvo pradėtas mušti, kur jis buvo nukritęs šalia fotelio, kai buvo mušamas nukritęs ant grindų. Parodė stalą, nuo kurio M. Č. ir M. V. pasiėmė peilį ir žirkles (t. 4, b. l. 144–159).

Liudytoja V. S. (M. Č. sesuo) patvirtino, kad tikslios dienos neprisimena, tačiau prisimena, kad buvo maždaug pietų metas, kuomet pas ją atėjo neblaivus M. Č. ir pasakė, kad buvo pas P. M. ir prisidirbo, tiksliai nesakė, ką konkrečiai prisidirbo, tik paminėjo, kad buvo kartu M. V., kad buvo muštynės ir pjaustynės. M. Č. užmigo, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jos brolį išsivežė. (t. 4, b. l. 164–167; paketas Nr. 1, kompaktinis diskas voke Nr. 5, Nr. 9).

Liudytojai D. V. (t. 4, b. l. 16–17) ir E. P. (t. 4, b. l. 176–179) patvirtino, kad tarnybos metu jie dirbo viename ekipaže, kai 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 11.09 val. buvo gautas pranešimas, kad į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių pristatė M. L., kuris teigė, kad susižalojo griūdamas nuo dviračio. Nuvykę į Lazdijų ligoninę, rado M. L. gulintį palatoje. Pamačius M. L. veidą buvo matyti, kad jo veidas yra sužalotas, nusėtas mėlynėmis, akys pasruvę krauju. Paklausus kas atsitiko, M. L. iš pradžių pasakė, kad krito nuo dviračio, tačiau pamačius jo veidą, jiems kilo įtarimas, kad jis meluoja, todėl jie jo dar kartą paklausė, kas atsitiko ir kur jis patyrė sužalojimus. M. L. tada pasakė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini) M. V. ir M. Č. M. L. papasakojo, kad viskas įvyko 2022 m. rugsėjo 14 d., matėsi, kad jo kelnės yra šlapios nuo kraujo, patraukus kelnes buvo matyti, atrodo, ant dešinės kojos, durtinės žaizdos. Greitosios pagalbos medikai, buvę įvykio vietoje, pasakė, kad keliant M. L. iš greitosios pagalbos automobilio, toje vietoje, kurioje jis sėdėjo, liko kraujo bala. Kai gydytojai apžiūrėjo M. L., jie pranešė, kad M. L. pilvas, kirkšnis yra subadyti, varpa pjaustyta. Buvo nuspręsta nuvykti į įvykio vietą, prisijungė ir kitas ekipažas – vyresnysis tyrėjas V. K. ir tyrėjas E. I. Nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur rado P. M. ir M. V. Viename iš kambarių, kuriame pasak P. M. vyko vakar išgertuvės, ant stalo buvo peilis ir žirklės, kurie buvo kruvini. P. M. paklausus kas čia įvyko, jis papasakojo, kad M. L. sumušė M. Č. ir M. V.

Liudytoja D. M. patvirtino, kad ji dirba Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties skubios medicinos pagalbos specialiste. 2022 m. rugsėjo 15 d. ji dirbo kartu su greitosios medicinos pagalbos vairuotoju–pagalbiniu Ž. S. Apie 10 val. buvo gautas iškvietimas, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba. Įvykio kategorija buvo autoįvykis, nes pagal pirminę informaciją asmuo važiuodamas dviračiu atsitrenkė į medį. Atvykus į (duomenys neskelbtini), iš namų išėjo asmuo, kaip vėliau paaiškėjo M. L., kurio veidas buvo sužalotas. Jis iš namo išėjo pats, tačiau kieme buvo ir agresyviai nusiteikęs jaunuolis, kuris pasakė M. L., kad šis nepamirštų sakyti, kad krito nuo dviračio. Pamačius M. L. sužalojimus, jai kilo įtarimas, kad sužalojimas galėjo atsirasti ne nukritus nuo dviračio, o dėl smurtinio nusikaltimo. Ji bandė paklausti M. L., kas iš tikrųjų atsitiko, tačiau jis jai atsakė, kad čia ne jos reikalas ir liepė jį vežti gydyti. M. L. buvo pasodintas į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir nuvežtas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Vežant į ligoninę, M. L. nieko nepasakojo apie įvykį, neleido jo išsamiau apžiūrėti, t. y. kojų ir pilvo. Nuvežus į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, M. L. išlaipino ir toje vietoje kur jis sėdėjo, buvo matyti daug kraujo (t. 4, b. l. 182–183).

Liudytojas Ž. S. patvirtino, kad dirba Alytaus savivaldybės greitosios pagalbos stotyje, vairuotoju pagalbiniu, 2022 m. rugsėjo 15 d. jis dirbo kartu su Alytaus greitosios medicinos pagalbos stoties skubios medicinos pagalbos specialistė D. M. Apie 10 val. gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), nes dviratininkas atsitrenkė į medį. Įvažiavus į kiemą, iš gyvenamojo namo pro duris į kiemą buvo išstumtas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, M. L. Jo veidas buvo sužalotas. Į kiemą tą vyriškį išstūmęs aukštas vyras pasakė, kad šis nepamirštų sakyti, kad krito nuo dviračio. Paklausus kas atsitiko, M. L. pasakė, kad krito nuo dviračio, tačiau iš sužalojimų buvo matyti, kad jis meluoja. M. L. jis pristatė į viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, žino, kad vėliau M. L. buvo išvežtas į Kauno klinikas operacijai (t. 4, b. l. 186–189).

Liudytoja B. Č. (M. Č. mama) patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. jos sūnus M. Č., grįžo namo apie 13 val., buvo labai neblaivus. Jis užsiminė, kad prisidirbo, dabar sės, tačiau ji nekreipė dėmesio, kadangi jis buvo labai neblaivus. Jis išgėrė alaus stiklinę ir užmigo fotelyje. Po kiek laiko atvažiavo policija ir jos sūnų išsivedė. Kuomet policija išsivedinėjo jos sūnų iš namų, ji paklausė dėl ko jį išsiveda. Jos dukra V. S. pasakė, kad dėl tų pjaustynių. Ji po to kalbėjo su M. Č. ir jis pasakė, kad jį policija buvo išsivedusi dėl M. L. sužalojimo. Jis pasakojo, kad su M. V. sumušė M. L., jis dūrė į koją M. L. žirklėmis, o M. V. badė M. L. peiliu (t. 5, b. l. 5–12).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.47 val. M. Č. nustatytas 3,79 promilės girtumas, 2022 m. rugsėjo 15 d. 14.41 val. M. V. nustatyta 2,59 promilių girtumas (t. 4, b. l. 60–65).

Daikto apžiūros protokolas ir Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įrašas patvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. 10.09 val. gautas pagalbos skambutis iš telefono Nr. +(duomenys neskelbtini); girdėti, kaip vyras kviečia greitąją pagalbą M. L.; nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga greitoji medicinos pagalba vyrui, kad jis važiavo dviračiu ir atsitrenkė į medį; patikslina, kad aplinkybė, kad vyriškis atsitrenkė į medį jam žinoma iš paties nukentėjusiojo žodžių (t. 3, b. l. 38–42; kompaktinis diskas voke Nr. 8).

Nešiojamose pareigūnų vaizdo kamerose rasti šie bylai reikšmingi vaizdo įrašai: 1) vaizdo įrašas Nr. 2022_0915_113344_005 yra 2022 m. rugsėjo 15 d.; jame matyti, kaip pareigūnai atvyksta į viešosios įstaigos Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrimas M. L.; girdisi gydytojo žodžiai, kad jis yra smurto auka; M. L. veidas sužalotas, jis gydytojui rodo dešinės kojos šlaunį, gydytojas klausia, ar tai peiliu supjaustyta, M. L. atsako, kad nežino, skundžiasi jog jam skauda pilvą; gydytojas suskaičiuoja šešias žaizdas; policijos pareigūnui paklausus, kas atsitiko, M. L. pasako, kad jį vakar sumušė; paklausus, kas sumušė, M. L. kurį laiką tyli, po to nurodo, kad nepažįstami asmenys, kad tai įvyko (duomenys neskelbtini); policijos pareigūnams netikint, kad jis nežino, kas jį sumušė ir klausinėjant toliau, M. L. pasako, kad jį sumušė M. Č. ir M. V., vakar vakare, P. M. kambaryje, kad jis buvo mušamas rankomis ir spardomas; 2) pokalbio tęsinys yra ir vaizdo įraše Nr. 2022_0915_113844_006; M. L. nurodo, kad P. M. matė, kaip jis buvo mušamas (t. 3, b. l. 43–53; kompaktinis diskas voke Nr. 2 pakete Nr. 1); 3) vaizdo įraše Nr. 2022_0915_152049_018 matyti, kaip pareigūnai užeina į namo vidų, M. Č. randa gulintį lovoje, jis sulaikomas; vedant M. Č., fone girdėti balsas, kuris klausia, ar M. Č. ką nors padarė; girdėti moers balsas, kuri sako ,,nu tai gi vakar vėl tų L. kap sakė subadė debilas šitas“ (t. 3, b. l. 54–60, kompaktinis diskas Nr. 3 pakete Nr. 1); 4) vaizdo įraše Nr. 2022_0915_142048_005 užfiksuota kaip policijos pareigūnas bendrauja su asmeniu, prisistačiusiu P. M., klausia apie įvykusias muštynes; P. M. nurodo, kad muštynės vyko vakar, nurodo muštynių nuotrupas, iš kurių negalima suprasti įvykio sekos; 5) vaizdo įrašas Nr. 2022_0915_142347_006 yra ankstesnio tęsinys; jame policijos pareigūnas klausinėja P. M. apie įvykio aplinkybes, kuris parodo peilį, kuriuo galėjo būti sužalotas M. L.; paaiškina, kad policijos nekvietė, nes taip prašė pats M. L., ryte pagalbą iškvietė M. V.; P. M. taip pat nurodo, kad M. V. pamelavo apie M. L. kritimą nuo dviračio, nes M. V. liepė M. L. sakyti, kad jis susižalojo važiuodamas dviračiu; 6) vaizdo įraše Nr. 2022_0915_143425_009 matyti kieme ant laiptų sėdintis M. V.; bendraujant su policijos pareigūnu neneigia, kad buvo šiame name vakar vakare, tačiau tvirtina, kad nežino, kas naktį įvyko, tvirtina gėręs (t. 3, b. l. 61–74, kompaktinis diskas voke Nr. 1, pakete Nr. 1);

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos šios bylai reikšmingos aplinkybės. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Įėjus į vidų, koridoriuje ant grindų yra matomos neryškios raudonos spalvos tiškalų dėmės. Einant koridoriumi, kairėje pusėje yra kambarys, kuriame matyti netvarka, išmėtyti įvairūs daiktai, (drabužiai, paklodės), tušti alkoholinių gėrimų buteliai, prie įėjimo matyti raudonos spalvos dėmė, iš kurios paimamas skysčio tepinys, įdedamas į konteinerį ir supakuojamas į voką Nr. 1. Nuo dėmės apie 40 cm atstumu matyti raudonos spalvos tiškalų dėmės, iš kurių taip pat paimamas mėginys, sudedamas į sandarų konteinerį ir supakuojamas į voką Nr. 2. Kambaryje yra dvi lovos, tarp lovų yra stalas, ant kurio yra daug nuorūkų, tuščių indų, šiukšlių, tuščios taros, baltos spalvos peilis, ant kurio yra raudonos spalvos išdžiūvusio skysčio dėmių (peilis paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 1), šalia peilio yra metalinės žirklės, ant kurių yra raudonos spalvos išdžiūvusio skysčio dėmių (žirklės paimtos ir supakuotos į dėžę Nr. 2) (t. 3, b. l. 24–30).

Specialisto išvada nustatyta, kad ant įvykio vietoje rasto peilio geležtės rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. L. genotipu. Ant tirti pateiktų įvykio vietoje rastų žirklių rasta dviejų asmenų, vyrų, susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinys sutampa su sudėtiniu M. L. ir nenustatyto vyro; ant tirti pateiktų žirklių geležčių rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su M. L. genotipu (t. 3, b. l. 184–194).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas ir specialisto trasologo išvada patvirtina, kad ištyrus M. L. įvykio metu vilkėtus drabužius – kelnės, marškinėlius ir džemperį, taip pat įvykio vietos apžiūros metu paimtas žirkles ir peilį, galima išvada, kad juose esantys pažeidimai padaryti duriant–pjaunant įrankiais, turinčiais plokščią, vienašmenę geležtę (pvz. peilio arba žirklių geležtėmis). Atsakyti, kuris pažeidimas padarytas tirti pateiktu peiliu, o kuris žirklėmis negalima, kadangi užfiksuotuose pažeidimuose individualių juos palikusio įrankio požymių nėra (t. 3, b. l. 101–108, 184-194).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas ir specialisto išvada patvirtina, kad ištyrus M. Č. drabužius ir apavą – sportinius batus, kojines, kelnes, sportines kelnes, sportinį švarką, nustatyta, kad ant tirti pateikto M. Č. dešiniojo bato rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo; genotipas sutampa su M. L. genotipu. Ant tirti pateiktų M. Č. kelnių, rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su M. L. genotipu (t. 3, b. l. 90–95; 170–180).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas ir specialisto išvada patvirtina, kad ištyrus paimtus M. V. drabužius ir apavą – batus, kojines, kelnes, marškinėlius, megztinį, trumpikes, ant kairiojo bato rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa M. L. genotipu (t. 3, b. l. 82–84, 170–181).

Specialisto išvada M. L. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos kaklo kairėje, dešinio riešo srityje, kairio delno srityje, gaktos srityje, varpos srityje, dešinės šlaunies srityje, kapšelio srityje, kairės šlaunies srityje, durtinės pjautinės kiauryminės pilvo srities žaizdos su žarnyno ir žarnų pasaito sužalojimu galėjo būti padarytos aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, tiek peilio, tiek žirklių; poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, dešinės pusės veido kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padaryta kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt trimis trauminiais poveikiais; sužalojimai dėl durtinių pjautinių kiauryminių pilvo srities žaizdų su žarnyno sužalojimu vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; dešinės pusės veido kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės veido kaulų lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui; visi kiti likusieji sužalojimai, tiek imant juos kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 3, b. l. 125–127).

III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnį (2022 m. liepos 9 d. įvykis)

Kaltinamasis M. Č. prisipažino 2022 m. liepos 9 d. sudavęs penis smūgius rankomis ir ne mažiau kaip du kartus įspyręs M. L. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina aukščiau aptarti nukentėjusiojo M. L. ir P. M. parodymai, kurie patvirtino smūgių sudavimo faktą 2022 m. liepos 9 d. P. M. namuose (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad iš karto po įvykio M. Č. Pripažino sužalojęs M. L., patvirtino jis pats įvykio vietos apžiūros metu, taip pat ir liudytoja B. Č. Apžiūrėjus įvykio vietą, rasta dėmių, panašių į kraujo pėdsakus. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad M. L. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kraujosruva dešinės akies junginėje ir nosies kaulų lūžimas. M. L. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-746/2016). ‏‏‎

Aptartame kontekste darytina išvada, kad M. Č. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. M. Č. kumščiu stipriai smūgiuodamas ne mažiau kaip penkis kartus ir ne mažiau kaip du kartus įspirdamas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jo veiksmai gali jį sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.‏‏‎ Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sunkiausias sveikatos sutrikdymo pasekmes – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad M. Č. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes M. L. sirgo ilgiau nei dešimt dienų, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.

IV. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnį (2022 m. rugsėjo 14 d. įvykis)

Kaltinamieji M. Č. ir M. V. prisipažino, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. smurtavo prieš M. L.: M. Č. dešimt kartų smūgiavo į galvą M. L.; nuo M. V. spyrio M. L. nukrenta; pastarajam nukritus, M. V. keturis kartus smūgiuoja kumščiais į šonus bei penkis kartus smūgiuoja rankomis ir įspiria į galvos sritį; M. L. esant nukritusiam, M. Č. žirklėmis, o M. V. peiliu, smūgiuoja nukentėjusiajam į pilvo–šlaunų sritį ne mažiau dešimt kartų, o M. Č. su žirklėmis du kartus įduria ir į dešinę nukentėjusiojo koją. Tai, kad šie smūgiai buvo suduoti patvirtino nukentėjęs M. L. bei liudytojas P. M. Savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino tiek kaltinamieji, tiek liudytojas P. M. Šiuos parodymus sugretinus tarpusavyje, taip pat su įvykio vietos apžiūros metu fiksuotomis kraujo dėmėmis bei peilio ir žirklių radimo vieta, duotais parodymas apie įvykio aplinkybes, galima daryti išvadą, kad M. Č. ir M. V. rankomis suduodami smūgius, spardydami nukentėjusįjį, badydami žirklėmis ir peiliu jį sužalojo. Ištyrus kaltinamųjų apavą ir drabužius, įvykio vietoje rastą peilį ir žirkles, nustatyta, kad ant M. Č. dešiniojo bato, M. V. kairiojo bato, ant žirklių ir peilio rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su M. L. genotipu. Tai patvirtina kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo P. M. parodymus apie kaltinamųjų, peilio, žirklių kontaktą su nukentėjusiojo krauju. Liudytoja B. Č. patvirtino, kad M. Č. jai prisipažino smurtavęs prieš M. L. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad M. L. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos kaklo kairėje, dešinio riešo srityje, kairio delno srityje, gaktos srityje, varpos srityje, dešinės šlaunies srityje, kapšelio srityje, kairės šlaunies srityje, durtinės pjautinės kiauryminės pilvo srities žaizdos su žarnyno ir žarnų pasaito sužalojimu galėjo būti padarytos aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, tiek peilio, tiek žirklių; poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda dešinio antakio srityje, dešinės pusės veido kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais padaryta kieto buko daikto poveikyje; sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt trimis trauminiais poveikiais. Šie specialisto išvadoje aprašyti sužalojimai, jų padarymo mechanizmas patvirtina kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojo P. M. duotus parodymus apie nukentėjusiajam suduotus smūgius rankomis, peiliu, žirklėmis bei spyrius. Specialisto išvada M. L. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinių pjautinių kiauryminių pilvo srities žaizdų su žarnyno sužalojimu, nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės pusės veido kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos veide, muštinės žaizdos dešinio antakio srityje. Liudytojų D. V., E. P., D. M., Ž. S. parodymai, pirminių pokalbių tarp kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojo P. M. ir policijos pareigūnų pokalbių vaizdo ir garso įrašai patvirtina, kad vizualiai pagal nukentėjusiojo sužalojimus buvo galima spręsti, kad sužalojimai nėra būdingi nukritus nuo dviračio, buvo akivaizdu, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta.

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-976/2015, 2017 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016, 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-976/2021)‏‏‎

Aptartame kontekste yra pagrindas pripažinti įrodytu, kad M. Č. ir M. V. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. Abu kaltinamieji kumščiais, kojomis, peiliu, žirklėmis suduodami daugybinius smūgius, ne mažiau kaip dvidešimt tris kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, taip pat ir gyvybiškai svarbias kūno dalis, suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jų veiksmai gali jį sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.‏‏‎ Atsižvelgus į tai, kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sunkiausias sveikatos sutrikdymo pasekmes – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas M. L. konstatuotas dėl durtinių pjautinių kiauryminių pilvo srities žaizdų su žarnyno sužalojimu. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad smūgius peiliu į pilvą sudavė M. V.

Tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010). Taigi minėtu atveju, sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2013).

Aptartame kontekste, įvertinus tai, kad abu kaltinamieji sudavė daugybinius smūgius į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, abu sudavė smūgius ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, abu kaltinamieji sudavė daugybinius smūgius pjaunančiais–duriančiais daiktais, nežiūrėdama, kur smūgiuoja, šie smūgiai buvo nukreipti ir į gyvybiškai svarbias kūno dalis – pilvą, lytinius organus, abu kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, jų intensyvūs smurtiniai veiksmai leidžia spręsti apie jų tyčią ir sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, abiejų kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal sunkiausias sužalojimo pasekmes – kaip veiksmai, kuriais kaltinamieji sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Įvertinus visus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad M. Č. ir M. V. veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas abiejų bendrais veiksmais padarytas M. L.

V. Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. Č. turi vieną neišnykusį teistumą (t. 5, b. l. 123–126), tačiau teistumo duomenys patvirtina, kad jau nuo 2010 m. lapkričio 6 d., kai jis dar buvo nepilnametis, pradėti fiksuoti jo nusikalstami veiksmai, susiję su fiziniu smurtu. Per pastaruosius penkerius metus M. Č. už įvairius administracinius nusižengimus baustas trisdešimt septynis kartus, nuobaudų galiojimas neišnykęs, tarp jų ir pažeidimai, susiję su viešosios tvarkos pažeidimais, esant neblaiviam (t. 5, b. l. 142–174). Duomenys apie darbo santykius patvirtina, kad M. Č. yra dirbęs vos du mėnesius (t. 5, b. l. 175). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad M. Č. nuo 2012 m. spalio 30 d. konstatuotas asocialus elgesys – pamokų nelankymas, vagiliavimas, chuliganiški veiksmai (t. 5, b. l. 179). Bendruomenė charakteristikoje nurodo, kad M. Č. dažnai vartoja alkoholį, išgėręs yra agresyvus (t. 1, b. l. 184). M. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena – BK 135 straipsnio 1 dalis – sunkus nusikaltimas, o kita – BK 138 straipsnio 1 dalis – nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Visos šios aplinkybės rodo M. Č. polinkį ignoruoti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles, jo nenorą taisytis ir keistis, didesnį pavojingumą visuomenei. Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus visas šias aplinkybes jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tik tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus (BK 61 straipsnio 2 dalis).

M. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl skirtinos bausmės subendrintinos remiantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu apimant, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. Č. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. (viena para) (t. 5, b. l. 42–50).

M. V. anksčiau teistas septynis kartus (t. 6, b. l. 148–158), teistumai neišnykę, tarp nusikalstamų veikų – ir smurtiniai nusikaltimai. Per pastaruosius penkerius metus devynis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, tarp kurių ir nusižengimai, susiję su viešosios tvarkos pažeidimu esant neblaiviam, pasipriešinimas policijos pareigūnams, nuobaudų galiojimas nepasibaigęs (t. 6, b. l. 187–195). M. V. darbo stažas – vieneri metai (t. 6, b. l. 2), nuo 2020 m. balandžio 8 d. konstatuotos problemos, susijusios su alkoholio vartojimu (t. 6, b. l. 6). Bendruomenė dėl M. V. elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t. 1, b. l. 9). Šie faktai leidžia spręsti, kad M. V. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis sistemingai jas daro, jam paskirtos ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės jo požiūrio į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles nekeičia, neskatina jų laikytis ir tai rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą. M. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskirta prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Įvertinus visas šias aplinkybes jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tik tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus (BK 61 straipsnio 2 dalis).

2022 m. rugsėjo 14 d. nusikalstamą veiką padarė abu kaltinamieji. Kaltinamojo M. Č. gynėja prašo jos ginamajam paskirti švelnesnę bausmę nei M. V. įvertinus tai, kad sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam padarytas M. V. veiksmais, tačiau šis gynėjos prašymas atmestinas. Aukščiau pateiktais argumentais pripažinta, kad sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajam padarytais abiejų kaltinamųjų veiksmais. Abu kaltinamieji nukentėjusiajam sudavė ne mažiau dvidešimt tris smūgius, abu smūgiavo žalojančiais daiktais, smūgių metu nekreipė dėmesio į kurias vietas smūgiuoja, todėl tik atsitiktinumas lėmė, kad M. V. smūgis peiliu lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina ir tai, kad pirmas smūgius nukentėjusiajam sudavė M. Č. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas nemato pagrindo skirti M. Č. švelnesnę bausmę nei M. V.

Nukentėjusiojo atstovas išsakė lūkestį, kad kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebūtų pripažinta aplinkybė, kad kaltinamieji kaltais visiškai prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimą, tačiau teismas su tokia atstovo pozicija nesutinka.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013).

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas nuo pat pirminių apklausų, davė parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, teisiamojo posėdžio metu priėjo prie nukentėjusiojo, atsiprašė, paspaudė jam ranką, išsakė apgailestavimą dėl girtų padarytų nusikalstamų veikų. Tai, kad kaltinamieji iš karto po įvykio slėpė tikrąsias įvykio aplinkybes, greitąją medicinos pagalbą iškvietė tik kitą rytą, negali sąlygoti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji kitą dieną dar buvo sunkaus girtumo laipsnio, ilgą laiką girtavę, todėl įvykio vertinimas negalėjo būti adekvatus. Kaltinamieji nedirba, turto neturi, todėl neturėjimas galimybės atlyginti padarytos žalos, negali paneigti jų prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir abiem kaltinamiesiems skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai).

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Tenkinus civilinius ieškinius bei pritus turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinių ieškovų reikalavimams ją priteisti, priteistinos ir procesines palūkanas, nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

1. Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 114,11 Eur M. L. gydymo išlaidų atlyginimo dėl 2022 m. liepos 9 d. įvykdyto sužalojimo (t. 1, b. l. 69–70) bei 2 941,96 Eur ieškinį dėl M. L. gydymo išlaidų atlyginimo dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. sužalojimo (t. 4, b. l. 4–5). Šie civiliniai ieškiniai pagrįsti byloje esančiais gydymo paslaugų apskaitos išrašais (t. 1, b. l. 171; t. 4, b. l. 6). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad M. L. dėl 2022 m. liepos 9 d. sužalojimų atliktas radiologinis tyrimas, jis konsultuotas neurologo ir ortopedo traumatologo ir tam išleista 114,11 Eur (t. 1, b. l. 71). Dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. sužalojimo M. L. teiktos anesteziologo reanimatologo, neurologo, radiologo paslaugos, teikta skubi medicinos pagalba, atliktos didžiosios plonosios ir storosios žarnos procedūros ir visų šių paslaugų vertė – 2 941,96 Eur (t. 4, b. l. 6).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 114,11Eur turtinė žala susidarė dėl M. Č. veiksmų, o 2 941,96 Eur turtinė žala – dėl M. Č. ir M. V. bendrų kaltų veiksmų sužalojant M. L.. Atsižvelgus į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniai tenkintini: 114,11 Eur priteistini iš M. Č., o 2 941,96 Eur priteistini solidariai iš M. Č. ir M. V. (CK 6.6 straipsnis, 6.245 – 6.249 straipsniai).

Nukentėjęs M. L. pareiškė M. Č. ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl 2022 m. liepos 9 d. nusikalstamos veikos (t. 7, b. l. 88–91) ir 15 000 Eur civilinį ieškinį M. Č. ir M. V. dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. padarytos nusikalstamos veikos (t. 7, b. l. 81–85).

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. L. 2022 m. liepos 9 d. M. Č. veiksmais padarytas nesunkus sužalojimas, jis patyrė fizinį skausmą, dėl nustatyto sužalojimo turėjo nepatogumų. 2022 m. rugsėjo 14 d. M. Č. ir M. V. nusikalstamais veiksmais jam padarytas sunkus kūno sužalojimas dėl daugybinių smūgių, jis operuotas, jautė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyveno dėl to. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos padarymo dėl 2022 m. liepos 9 d. įvykio pažymėtina, kad M. Č. pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, sveikata sutrikdyta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ne mažiau kaip septyniais smūgiais, dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, turėjo nepatogumų vykstant į gydymo įstaigas bei dėl sulaužytų nosies kaulų pasunkėjusio kvėpavimo, veidas kurį laiką po įvykio buvo sutinęs, jame buvo kraujosruvų, todėl buvo apribotos jo galimybės bendrauti.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, priteisiama nuo 500 Eur iki 25 000 Eur dydžio neturtinė žala (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis Nr. 2K-181/2012, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 2K-252/2012, 2012 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 2K-331/2012, 2013 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 2K-133/2012, 2013 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 2K-266/2013, 2014 m. sausio 21 d. nutartis Nr. 2K-5/2014, 2017 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 2K-24-895/2017, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 2K-139-895/2017).

Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nesukėlė sunkių ilgalaikių pasekmių, byloje nėra duomenų apie jo patiriamus didelės apimties išgyvenimus dėl padaryto sužalojimo. Nusikalstama veika padaryta spontaniškai, tarpusavio konflikto metu, kaltinamajam su nukentėjusiuoju ilgą laiką girtaujant. Nukentėjęs neįrodė, kad negalėjo dirbti dėl nustatyto sužalojimo, nes nei iki įvykio, nei po jo nukentėjęs nedirbo, patvirtino ilgą laiką girtavęs ir iki įvykio ir po jo. Siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukščiau aptartas sužalojimą, jo pasekmes ir nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus apibudinančias aplinkybes, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nukentėjusiajam jo prašoma neturtinė žala, mažintina iki 500 Eur.

Sprendžiant dėl 2022 m. rugsėjo 14 d. įvykio, pažymėtina, kad M. Č. ir M. V. intensyviais veiksmais, panaudodami žalojančius daiktus, suduodami ne mažiau kaip dvidešimt tris smūgius M. L., pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą. Jų veiksmais padarytas nežymus, nesunkus ir sunkus kūno sužalojimai. Nukentėjęs gydytas ligoninėje, jam atlikta operacija, sužalojimai konstatuoti visame kūne, taip pat ir veide, nukentėjęs patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Dėl to, kad sužalojimai padaryti ir lytinių organų srityje, jautė gėdą, pažeminimą, išgyveno dėl to. Dėl sužaloto veido kurį laiką turėjo ribotas bendravimo galimybes.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjęs su kaltinamaisiais ilgą laiką girtavo, nukentėjusiajam nenustatyti jokie ilgalaikiai liekamieji reiškiniai dėl padaryto sužalojimo. Nors nukentėjęs tvirtina, kad sutriko jo biosocialinės funkcijos, tačiau iš jo paaiškinimų matyti, kad tokie sutrikimai nepasireiškė. Sužalojimas nebuvo iš anksto planuotas, nukentėjęs neįrodė, kad dirbti negalėjo dėl patirto sužalojimo. Tai, kad kaltinamieji ir pats nukentėjęs iš pat pradžių nenurodė teisingų įvykio aplinkybių nėra pagrindas didinti priteistiną neturtinę žalą. Iš liudytojos D. M. parodymų matyti, kad pats nukentėjęs vengė apžiūros, medikei nurodė, kad jo sužalojimas yra ne jos reikalas. Atsižvelgus į tai, nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala, mažintina.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Didesnio dydžio neturtinė žala priteisiama tuomet, kai po sužalojimų konstatuoti ir liekamieji ilgalaikiai reiškiniai (pvz., darbingumo netekimas, aklumas, koma ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015). Nesant ilgalaikių netekimų, priteisiamas mažesnis neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-139/2015 (3 478 Eur dėl durtinės–pjautinės žaizdos peiliu), 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364-696/2015 (2 896 Eur), 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016 (4 000 Eur).

Įvertinus aptartus aspektus, siekiant užtikrinti protingą priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukščiau aptartas sužalojimą, jo pasekmes ir nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus apibudinančias aplinkybes, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nukentėjusiajam priteistina 3 000 Eur neturtinė žala.

IV. Dėl advokato darbo apmokėjimo, kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam atstovavo advokatas Arvydas Gudas (t. 7, b. l. 75). Jo atstovavimo išlaidos – 1 000 Eur, kurias prašoma priteisti. Išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (t. 7, b. l. 87), o įvertinus tai, kad advokatas teikė ieškinius, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo teisiamajame posėdyje, atstovavo dėl dviejų nusikalstamų veikų, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos M. L. iš abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. po 500 Eur iš kiekvieno (1 000 Eur/2).

Byloje pateikta pažyma dėl 478,47 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą M. Č. (t. 7, b. l. 100–103).

M. Č. nedirba, turto neturi (t. 5, b. l. 175, 188), pagal turtinę padėtį jam gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgus į jo turtinę padėtį, šios išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 10 vnt. kompaktinių diskų su įrašais (paketas Nr. 1, vokai Nr. 1–10), saugotini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) peilis ir žirklės, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kaip uždraustos veikos įrankiai, konfiskuotini ir sunaikintini kaip menkavertis turtas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai); 3) kraujo nuoplovos, saugomos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t. 3, b. l. 33–34), M. V., M. Č. ir M. L. DNR lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t. 3, b. l. 33–34), sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas M. V. (t. 6, b. l. 138–141), bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje M. Č. (t. 5, b. l. 118–121), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, M. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (ketverius) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, M. Č. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. (viena para).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią pradės faktiškai atlikti bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (ketverius) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, M. V. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 13 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią pradės faktiškai atlikti bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš M. Č. 114,11 (vieną šimtą keturiolika eurų 11 centų) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Priteisti iš M. Č. ir M. V. solidariai 2 941,96 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 96 centus) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Priteisti iš M. Č. 500 Eur (penkis šimtus eurų) ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo M. L.

Priteisti iš M. Č. ir M. V. solidariai 3 000 (tris tūkstančius eurų) ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo M. L.

Priteisti iš M. Č. ir M. V. po 500 Eur (penkis šimtus eurų) iš kiekvieno M. L. turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 10 vnt. kompaktinių diskų su įrašais (paketas Nr. 1, vokai Nr. 1–10), saugoti byloje; 2) peilį ir žirkles konfiskuoti ir sunaikinti; 3) kraujo nuoplovas, DNR lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.