Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B., D. S., R. Š.-S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Patvarkyme atsisakyti tenkinti G. Z. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) antstolio A. B. kontoroje gautas G. Z. skundas dėl antstolio veiksmų. G. Z. teigia, kad automobilis, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra vienintelė šeimos automobilio priemonė. Antstolis atsisakė tenkinti G. Z. skundą. Sprendimų vykdymo instrukcija nurodo turto ir lėšų, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, sąrašą (104 p.). Skolininkas teigia, kad išieškojimas jam sukels neproporcingai didelius nuostolius, tačiau nekalba apie tai, kokius nuostolius jo skola sukelia išieškotojams.

Suinteresuotas asmuo R. Š.-S. atsiliepimo nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstoliui pateikti vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) Vykdomieji raštai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), juose nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti ieškovams D. S. ir R. Š.-S. iš atsakovo G. Z. 31 916,47 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovams D. S. ir R. Š.-S. iš atsakovo G. Z. po 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Iš antstolio pateiktų vykdomosios bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas (skolininkas) yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbo pajamos per (duomenys neskelbtini) sudaro (duomenys neskelbtini) Eur). Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad priverstine tvarka kiekvieną mėnesį yra mokama reikšminga suma iš jo darbo užmokesčio, sudaranti apie (duomenys neskelbtini) Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atsakyme į (duomenys neskelbtini) Patvarkymą dėl informacijos pateikimo nurodė, kad pareiškėjui (įmonės darbuotojui) yra suteiktas įmonės automobilis (duomenys neskelbtini) naudoti darbo reikmėms (darbo tikslais).

Nustatyta, kad antstolis (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį pastatą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kelių transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Byloje kilo ginčas dėl skolininko transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio realizavimo. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pateikė antstoliui prašymą nenukreipti išieškojimo iš transporto priemonės. Pareiškėjo teigimu, turtas (automobilis), į kurį nukreiptas išieškojimas, yra vienintelė šeimos transporto priemonė. Pareiškėjas nurodo, kad vaikai lanko tą pačią švietimo įstaigą, (duomenys neskelbtini) (yra atstumas nuvykimui). Alternatyviai viešojo transporto infrastruktūra gyvenvietėje nėra pritaikyta, iki artimiausios stotelės (duomenys neskelbtini) pėsčiomis; kelionės laikas pailgėja 2-3 kartus. Pareiškėjo vertinimu, būtų neįmanoma laiku nuvežti mažamečių vaikų į ugdymo įstaigas; praradus vienintelę transporto priemonę, reikėtų trumpinti darbo laiką, kadangi bendrai išvykus anksčiausiu įmanomu laiku, darbo vietoje, viešuoju transportu anksčiausiai būtų įmanoma būti tik (duomenys neskelbtini) val. Darbo laikui sutrumpėjus per pusę, atlyginimas (skolininko) sumažėtų perpus. Pareiškėjas nurodo, kad kitame mieste gyvena pensinio amžiaus tėvai, pas juos tenka vykti kelis kartus per mėn.

Antstolis (duomenys neskelbtini) Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti (duomenys neskelbtini) skolininko prašymą nerealizuoti jo turimo automobilio.

Vykdomojoje byloje pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad automobilis, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra vienintelė šeimos automobilio priemonė, jis būtinas šeimos poreikiams (vežti vaikus į ugdymo įstaigas), jį pardavus, pailgės pareiškėjui vykimo į darbą laikotarpis ir dėl to galimai jo pajamos (darbo užmokestis) sumažės 50 proc.; išieškojimas iš turto išieškotojams sukels didesnius nuostolius. Turtas, nepriklausomai nuo to, kad nėra įtrauktas Sprendimų vykdymo instrukcijoje į sąrašą, yra būtinas šeimos minimaliems poreikiams, o konkrečiau – vaikų mokymuisi, kaip nurodyta CPK 668 straipsnio 1 dalyje.

Pagal CPK 2 straipsnio normą civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų paskirtis yra užtikrinti, kad teismo priimtas sprendimas būtų įvykdytas, užtikrinant ieškotojo pažeistų teisių ar teisėtų interesų atkūrimą, nepažeidžiant skolininko teisėtų interesų.

CPK VI dalies XLVII skyriaus normos (CPK 662–674 straipsniai) reglamentuoja bendrąsias išieškojimo iš skolininko turto ir (ar) pajamų taisykles. CPK 668 straipsnyje nurodyti ribojimai, iš kokio turto negali būti išieškoma. Sistemiškai vertinant šio skyriaus normas, darytina išvada, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtinti ribojimai yra išimtis iš bendrųjų išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą ir (ar) pajamas taisyklių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatyme įtvirtinta išimtis negali būti aiškinama plačiai, todėl negali būti taikoma ir tiems atvejams, kurie tiesiogiai nenustatyti išimtį įtvirtinančioje normoje. Be to, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 straipsnio 3 dalis, kalbant apie materialiosios teisės normas, tiek CPK 3 straipsnio 7 dalis, kalbant apie proceso teisės normas, įtvirtina draudimą pagal analogiją taikyti specialiąsias, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis įtvirtinančias, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-611/2023).

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas skolininko turimas turtas, iš kurio negalima išieškoti – vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kuris būtinas skolininkui ar jo šeimai gyventi, dirbti pagal profesiją ar mokytis, visus būtinus vaikų ir asmenų su negalia reikmenis. Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte nurodytas turto ir lėšų, į kuriuos negalima nukreipti išieškojimo, sąrašas: 1) namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims (drabužiai ir avalynė kiekvienam šeimos nariui; virtuvės ir stalo reikmenys, kuriais yra naudojamasi (išskyrus daiktus, pagamintus iš brangiųjų metalų, taip pat turinčius meninės vertės daiktus; baldai (išskyrus baldus, turinčius meninės vertės) ir patalynė, maistui ruošti reikalinga įranga, vienas šaldytuvas; jeigu su skolininku kartu gyvena nepilnamečiai vaikai ar asmenys su negalia, – vaikų ir asmenų su negalia daiktai, vienas kompiuteris, vienas televizorius, viena ryšio priemonė; menkaverčiai daiktai; 2) skolininko šeimai pragyventi reikalingi maisto produktai; 3) jeigu skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, – pašaras gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėkla, reikalinga eilinei sėjai, vienas gyvulys, kurio vartojamas pienas, ir vienas gyvulys, kurio vartojama mėsa; 4) kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną; 5) asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai.

Šios bylos ginčo automobilis nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 104 punkte nurodytą turtą, į kurį nėra galimas išieškojimas. Pareiškėjas deklaratyviai nurodo galimas prielaidas kaip neigiamas pasekmes, jog dėl turto (automobilio) realizavimo sumažės jo gaunamos pajamos (darbo užmokestis), turto realizavimas skolos grąžinimo terminą ilgins, išieškojimas iš turto sukels didesnius nuostolius išieškotojams. Tokios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos, nėra objektyvių duomenų, kad, realizavus transporto priemonę, pareiškėjo darbo užmokestis taptų mažesnis, kaip jis nurodo, galimai 50 proc. Bylos duomenimis, pareiškėjo darbo reikmėms yra skirtas darbdavio automobilis. Pareiškėjas nurodė, kad šeimoje auga (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai, kurių interesams užtikrinti būtina transporto priemonė, tačiau vaikų interesais ir jų gerbūviu privalo rūpintis abu tėvai; vykdomosios bylos duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė taip pat dirba, gauna pajamų iš darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad pati priverstinio vykdymo esmė suponuoja tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai, neišvengiamai patirs neigiamų turtinių padarinių ir kitų nepatogumų. Taigi nors, kaip pareiškėjas teigia, jam automobilis yra būtinas šeimos poreikiams (vaikų vežimui į ugdymo įstaigas, vykimui į darbą, pareiškėjo tėvų lankymui kitame mieste), tačiau jo nurodytos aplinkybės neriboja galimybės įvykdyti skolos išieškojimo būtent iš šio turto.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau. Taigi vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 41, 42 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš skolininko išieškoma skolos suma yra didelė (didesnė negu 30 000 Eur), išieškojimas priverstine tvarka vykdomas iš darbo užmokesčio, skolininkas turi kilnojamojo turto (transporto priemonę), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, siekiant užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą, nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad antstolis vykdymo procese neatliko neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą naikinti pareiškėjo (skolininko) skunde nurodytą antstolio patvarkymą ir/ar tenkinti pareiškėjo (skolininko) prašymą nenukreipti išieškojimo iš transporto priemonės. Dėl šios priežasties pareiškėjo (skolininko) skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.