Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-01-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-7-791/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-7-791/2017Nutartis · 2017-01-04Alytaus apylinkės teismas
  2. T-36-224/2018Nutartis · 2018-01-26Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-04
Bylos Nr.
T-7-791/2017
Teisminio proceso Nr.
1-98-1-00602-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nuteistasis
G. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-7-791/2017
Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00602-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 4 d.AlytusAlytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016-11-30 priimtu nutarimu Nr. 357-515 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2011-05-06 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2011-05-27).

Bausmės pradžia – 2010-10-19, bausmės pabaiga – 2019-10-19.

Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2011-05-11.

Nuteistasis G. K. atliko įstatymo numatytą bausmės dalį – 1/2, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas tris kartus, drausmine tvarka buvo baustas du kartus, tačiau paskutinė nuobauda skirta 2015 m. liepos mėnesį. Pataisos namuose nuteistasis dirbo, mokėsi Profesinio rengimo centre ir įgijo suvirintojo specialybę. Dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose, suprasdamas, jog alkoholis turi įtakos neigiamam jo elgesiui, lankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimus, taip pat pateikė prašymą dalyvauti pykčio ir agresijos valdymo programoje. Nuteistasis teigia, jog turėtus finansinius įsipareigojimus įvykdė. Anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs. Padarytus nusikaltimus pripažįsta ir supranta, kad jo veiksmai turi neigiamas pasekmes tiek aukoms, tiek visuomenei, tiek jam pačiam. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos planuoja gyventi motinos namuose bei dirbti savo ūkyje, kur ir dirbo prieš laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Jo nusikalstamo elgesio rizika žema – 38 balai. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis jau atlikęs daugiau kaip 2/3 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir sprendė, kad jis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, esmingai pakeitė savo elgesį, todėl tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Reda Berčiūnienė pateikė skundą dėl Komisijos 2016-11-30 nutarimo, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 4 d. 3 p., prašo teismą pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam G. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad nuteistasis G. K. anksčiau teistas vieną kartą už vagystę, jis iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas lygtinai, priverstinai įdarbinant, bet vėliau grąžintas į laisvės atėmimo vietą. Šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – už nužudymą. Tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl jis turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus baustas drausmine tvarka, be to, 2016-10-09 už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pakalbiu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesielgia nepriekaištingai ir yra linkęs pažeidinėti nustatytas elgesio taisykles. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 38 balai (pagal OASys), tačiau toks rodiklis yra labai artimas vidutiniam. Nuteistojo smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Jis laikosi kai kurių kriminalinės subkultūros nuostatų. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, yra gana savikritiškas, tačiau tuo pačiu linkęs racionalizuoti ir minimalizuoti savo elgesį bei jo pasekmes. Siekiant tikslų, kartais iškildavo problemų pasirenkant tam tinkamas strategijas. Prokurorė pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į kriminogeninius veiksnius, kas šiuo atveju yra nuteistojo mąstymas ir elgesys. Be to, likusi didelė neatliktos bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 19 dienų, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Prokurorė sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis G. K. linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Nuteistasis atsiliepimo į prokurorės skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmestinas, Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Dėl prokurorės skundo

BVK 164 str. 6 d. numato prokurorui teisę skųsti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimamus nutarimus. Pagal BPK 360 str. 2 d., jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. BPK 360 str. 4 d. numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Prokurorė R. Berčiūnienė, vadovaudamasi BPK 360 str. 4 d. 3 p., prašo pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam G. K. lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju teismas nagrinėja ne kitą klausimą (pvz., dėl nuteistajam numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir kt.), o sprendžia bylą iš esmės – dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl BPK 360 str. 4 d. 3 p. numatytas teismo sprendimas negalimas. Be to, iš prokurorės skundo turinio matyti, kad ji iš esmės prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą ir nurodo argumentus, kodėl mano, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįstas. Šiuos argumentus prokurorė turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 str. 2 d. numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016-12-19 nutartis byloje Nr. 1S-1476-175/2016; 2016-12-23 nutartis byloje Nr. 1S-1508-327/2016; 2016-12-27 nutartis byloje Nr. 1S-1514-579/2016).

Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo

BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs 2016-11-30 Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, daro išvadą, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai ir visapusiškai įvertinta nuteistojo asmenybė.

Nuteistasis G. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas sąlygas. Bausmės atlikimo metu paskatintas tris kartus, mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę. Lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 38 balai pagal OASys. Šios aplinkybės teigiamai nuteistąjį charakterizuoja, bet jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi ir leidžianti pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau šiuo atveju nuteistojo G. K. akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Priešingai, pateikti teismui duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu didėjo, o būtent socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pirmo vertinimo metu buvo 35 balai pagal OASys, šiuo metu ji išlieka žema, tačiau padidėjo trimis balais, yra 38 balai ir ji artima vidutinei (vidutinė nuo 41 balo), be to, jo smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, o nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laikosi kai kurių kriminalinės subkultūros nuostatų, nors jis ir nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kartais nesugeba suvaldyti ir konstruktyviai išreikšti savo emocijų bei pykčio, jis linkęs minimalizuoti savo elgesį bei jo pasekmes, iškyla problemų pasirenkant tinkamas strategijas iškeltiems tikslams įgyvendinti. Šios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia spręsti apie akivaizdžius jo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, juolab, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys išlieka kriminogeniniu veiksniu. Taigi, nuteistasis turi elgesio problemų, tačiau jis tik 2016 m. spalio mėnesį pateikė prašymą pataisos namų administracijai dėl dalyvavimo pykčio ir agresijos valdymo programoje ir iki jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo šioje programoje nedalyvavo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka du kartus ir nors nuobaudos negaliojančios, tai neabejotinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja. Paskutinė nuobauda jam paskirta 2015-07-16, po to jis paskatintas tik vieną kartą – 2015-12-17, panaikinant 2015-07-16 nuobaudą prieš terminą. Tokiu būdu, sprendžiant apie nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, galima konstatuoti, kad jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas bei koreguojamas tik teigiama linkme ir, teismo vertinimu, laikotarpis nuo nuteistajam paskirtos paskutinės nuobaudos panaikinimo iki jo svarstymo dėl lyginio paleidimo, atsižvelgiant į tai, kad bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 129 str. 1 d.), nėra pakankamas spręsti apie nuteistojo išskirtinę pažangą keičiant savo elgesį, ką patvirtina ir aplinkybė, jog už drausmės pažeidimus du kartus – 2016-10-09 ir 2016-12-13 (jau po jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo) buvo pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai (asmens byla, II dalis, b. l. 172, 184). Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tuomet, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks savo tikslą, tačiau nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tokiai išvadai ir neleidžia spręsti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam nebuvo vieninga, penki Komisijos nariai balsavo už lygtinio paleidimo taikymą, trys – prieš.

Taigi, teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis G. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus G. K. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-11-30 nutarimo pakeitimo.

Atsisakyti tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-11-30 nutarimą Nr. 357-515 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė