Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei S. T., jos atstovams advokatams Birutei Jackienei ir Sauliui Gintarui Vaičiūnui, atsakovui A. Š., jo atstovui advokatui Vytautui Agintui, trečiajam asmeniui notarei Loretai Mėčienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui A. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarė Loreta Mėčienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti V. B., gim. 1967-05-31, Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure 2018-01-30 sudarytą testamentą negaliojančiu:

- kaip tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta valia neatitinkantį asmens tikrosios vidinės valios;

- kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, t. y., kaip sudarytą apgaulės įtakoje, sudarytą asmens prieš kurį buvo naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas bei kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarei Loretai Mėčienei išduoti A. Š., paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, mirus tėvui V. B. ir/arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre - draudimą atsakovui A. Š., perleisti nekilnojamąjį turtą, kuris viešajame registre registruotos V. B. vardu.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad 2018 m. gegužės 24 dieną mirė ieškovės tėvas V. B.. Po tėvo mirties sužino, jog tėvas testamentu, visą savo turtą paliko A. Š.. 2018 m. gegužės 29 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės pripažinimo. 2018 m. rugsėjo 17 d., teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovė buvo pripažinta mirusiojo V. B. dukra. Ieškovė nurodė, kad tėvas niekada nebuvo minėjęs ieškovei, kad norėtų surašyti testamentą. Tėvas ilgą laiką bylinėjosi su giminėmis. Tėvas kovojo už savo tėvų ir senelių paliktą turtą, norėdamas jį išsaugoti. Pažymėjo, jog tėvas turėjo problemų su alkoholiu, paskutiniu metu išgėrinėjo smarkiai, nebekontroliuodavo savo veiksmų, ko pasėkoje 2012 metų gruodžio mėnesio 30 dieną vakare buvo į namus iškviesta policija. Atvykus policijai tėvui buvo nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, ieškovės motina S. S. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad šeiminio konflikto metu tėvas pastūmė ieškovę dėl ko tėvas buvo patalpintas į areštinę. Ieškovė pripažino, jog šis įvykis tėvą įskaudino. Bendravimas sumažėjo dar labiau, kai tėvo gyvenime atsirado - D. Š. (atsakovo motina), mirusi 2018 metų sausio 21d., su kuria tėvas 2017 metų gegužės 17 d. buvo sudaręs santuoką. Po tėvo mirties, sužinojo, jog tėvas žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1.8000 ha), 43/45 dalį 2014-12-18 padovanojo atsakovui A. Š.. Ieškovė teigia, jog tėvas būdamas neblaivus, su A. Š. vyko pas notarą dėl testamento surašymo. Tuo metu, tėvas telefonu kalbėjo su ieškovės motina. Pokalbio metu priėjo A. Š. ir liepė tėvui eiti pas notarą. Tėvas pasakė, kad paskambins vėliau. Paskambinęs vėliau, pasakė, kad padėjo parašą. Ieškovės motina S. S. pasakė, kad būdamas tokios būklės žiūrėtų kur pasirašo. Ieškovė pažymėjo, jog testamentas sudarytas 2018-01-30, t. y. praėjus 9-ioms dienoms po sutuoktinės D. B. mirties. Po sutuoktinės mirties tėvas intensyviai išgėrinėjo, todėl ieškovei kyla abejonių ar tėvas sudarė testamentą būdamas blaivus. Ieškovė nurodė, kad iš mamos sužinojusi, jog 2018 m. balandžio mėnesį atsakovas A. Š., išgertuvių metu, tėvui smogė kumščiu į galvą, už tai, kad tėvas parduotuvės atidarymo reikalais bendravo su ieškovės motiną. Ieškovė pažymėjo, jog tiriant tėvo mirties aplinkybes buvo nustatyta, jog tėvo mirties priežastis buvo širdies liga, kraujyje nustatyta 0.46 promilės alkoholio. Ši aplinkybė patvirtina, jog tėvas turėjo polinkį alkoholiui (t. 1, b. l. 3-17).

2018 m. spalio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas priėmė nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti Klaipėdos rajono 3-ojo notaro biuro notarei išduoti atsakovui A. Š., paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, mirus V. B. (t. 1, b. l. 90-91).

Atsakovo A. Š. atstovas advokatas Vytautas Agintas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. B. poelgis palikti 2018-01-30 testamentu savo turtą žmonos sūnui yra normalus, kadangi atsakovas visuomet nuo pat pažinties pradžios, tai yra 2014 metų pagarbiai, nuolankiai ir atsakingai rūpinosi V. B., jo sveikatos ir finansinėmis problemomis. Atsakovas su šeima ir V. B. keliaudavo po Lietuvą, kuomet kas 1-2 mėn. atsakovas atvykdavo į Lietuvą aplankyti V. B.. Nurodė, jog V. B. buvo labai įsižeidęs kai ieškovės mama iškvietė policijos pareigūnus V. B. dėl vartoto alkoholio namuose. Po šio įvykio V. B. santykiai su ieškovės motina ir ieškove smarkiai pablogėjo. Pažymėjo, jog V. B. atsakovui A. Š. nekartą minėjo, jog po skyrybų buvusi žmona su dukra, tiesiog paliko jį „pliką ir basą“, slapčia pasiimdamos visus vertingiausius daiktus ir nepagrįstai „tampydamos po teismus“. Pažymėjo, kad V. B. nesaikingas alkoholio vartojimas egzistavo būtent iki pažinties su atsakovo motina momento. Santuokos metu, kurios metu V. B. vėl pradėjo dirbti, alkoholį vartojo retai ir nedideliais kiekiais. V. B. testamentą sudarė visiškai blaivus. Testamento sudarymo procedūras pats V. B. derino prieš porą savaičių iki testamento pasirašymo ir nuolatos akcentuodamas, jog testamente reikia nurodyti, jog palikimas paliekamas būtent buvusios žmonos D. B. sūnui A. Š.. Testamento sudarymo dieną V. B. atsakovui nurodė išlaikyti sodybos vientisumą, stilių, prižiūrėti, puoselėti ir toliau daryti viską, kad tik nebūtų ji parduota. Atsakovas gerbdamas V. B. valią ir norus, šiuo metu restauruoja tam kraštui būdingu architektūriniu stiliumi sodybą, kad joje galėtų teikti apgyvendinimo paslaugas. V. B. suprasdamas atsakovo gerą finansinę padėtį ir žinodamas atsakovo galimybes įgyvendinti testatoriaus norus dėl sodybos išsaugojimo, taip pat žinodamas ieškovės ir jos motinos egoistišką, veidmainišką, materialistinį ir gobšų charakterį, galutinai apsisprendė apie testamento sudarymo būtinumą dar 2016-2017 (būtent tais metais jis pradėjo garsiai svarstyti apie testamentą atsakovo naudai). Ieškovės reikalavimas pripažinti 2018-01-30 sudarytą testamentą negaliojančiu vertintinas kaip siekimas nesąžiningai praturtėti piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (t. 1 , b. l. 155-162).

Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė Loreta Mėčienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2018-01-30 patvirtino V. B. testamentą. Testamentą pasirašė V. B. notaro kabinete, būdamas blaivus, sėdėdamas, testamentą pasirašė notaro akivaizdoje. Testamento pasirašymo metu jokių abejonių dėl testamento turinio, dėl testamentinio įpėdinio neišreiškė. Pažymėjo, jog 2018-01-30 V. B. testamentą pasirašė, o dėl paties testamento sudarymo ir galimybės 2018-01-30 tokį testamentą pasirašyti su notaro biuro darbuotojais derinio prieš dvi savaites. V. B. iš anksto buvo pateikęs savo asmens duomenis, testamentinio įpėdinio duomenis, iš anksto buvo nurodęs, kad testamentiniam įpėdiniui A. Š. paliks visą savo turtą. Skaitant testamentą V. B. primygtinai prašė nurodyti, kad visą savo turtą palieką mirusios žmonos D. B. sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Į notarės klausimą, ar pakaktų testamente nurodyti tiesiog A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jis atsakė, kad palieka visą turtą mirusios žmonos D. B. sūnui A. Š., norėjo, kad taip ir būtų testamente nurodyta. Notarė pažymėjo, jog testatorius V. B. tokiu būdu išreiškė savo prieraišumą mirusiai žmonai, po testamento pasirašymo apie ją kalbėjo, vadino ją D, sielvartavo kad liko gyventi vienas, sakė, kad laikas jam testamentą surašyti, kad paskui nebūtų Andriui problemų. Testatorius minėjo, kad jam pačiam po motinos mirties reikėjo bylinėtis, todėl turi dabar mirusios žmonos sūnų apsaugoti. Testamentą testatorius V. B. pasirašė laisva valia, todėl dėl valios trūkumų testamentas negali būti panaikintas (t. 1 , b. l. 98).

Teismo posėdžio metu ieškovė S. T. patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad jai gimstant, jos tėvai gyveno atskirai. V. B. ją pripažino savo dukra, ją rūpinosi bei išleido į mokslus. V. B. buvo pareiškęs S. T., jog ji pati turi susitvarkyti tėvystės nustatymo procedūras. Ieškovė tėvystės nustatymo procedūrų nesitvarkė, teismui paaiškino, jog ,,tiesiog taip išėjo“. Patvirtino, jog pagrindinė V. B. santuokos nutraukimo su jos motina S. S. priežastis buvo tėvo girtavimas bei V. B. vienkartinis smurtas prieš S. T.. V. B. nekarta priekaištavo, jog jaučia nuoskaudą, dėl jo uždarymo į areštinę. Tėvas skundėsi širdies ligomis. Nuo alkoholizmo nesigydė. Nebuvo įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Ieškovė S. T. patvirtino, jog po santuokos nutraukimo bendravo su tėvu, tačiau bendrų nuotraukų, patvirtinančių bendravimą, bendro laisvalaikio leidimą neturi. Pripažino, jog tėvas mirė gyvendamas skurde, tačiau jam nepadėjo. Nežino, kas tėvui apmokėjo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismuose bylinėjantis su giminėmis dėl žemės, parduotuvės skolas, išlaidas už parduotuvės remontą. Patvirtino, jog ji ir jos mama S. S. apie testamentą sužinojo iš atsakovo A. Š. po tėvo mirties. Telefoninio pokalbio metu A. Š. jai prisipažinęs, jog jis jos tėvą mušė nekartą. Ieškovė S. T. tvirtina, jog tėvas testamentą A. Š. surašė apgaulės įtakoje, būdamas neblaivus bei fizinio ir psichologinio smurto priverstas. Ieškovė S. T. pripažino, jog sumušto ar sužaloto tėvo nematė, tėvas nesiskundė, jog būtų sumuštas ar kitaip skriaudžiamas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Saulius Gintaras Vaičiūnas prašė ieškinį tenkinti patvirtino ieškinyje nurodytus teisinius argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškovės S. T. ir jos mamos S. S. byloje nurodyti konfliktai su V. B. buvo mažareikšmiai ir įtakos S. T. santykiams su tėvu V. B. neturėjo. Nurodė, jog iš esmės testamentą prašoma nuginčyti CK 1.91 str. (Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) pagrindu. Pažymėjo, jog ieškinyje neprivalu nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, tik faktinį pagrindą, ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu, papildomai prašė testamentą pripažinti negaliojančiu ir CK 1.89 str. (Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), tai yra tvirtinant, jog V. B. testamentą pasirašė būdamas neblaivus bei tai, kad kasdienis girtavimas buvo paveikęs V. B. mąstymą.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad jis yra D. B. (mirusios 2018-01-21) sūnus. Mama su V. B. kartu gyveno nuo 2014 m. sausio mėnesio. 2017 m. gegužės 17 d. V. B. su D. Š. sudarė santuoką. Mirus motinai V. B. labai pergyveno, jų santykiai tapo dar labiau artimesni. Nuo pat pažinties pradžios, tai yra 2014 m. pradžios, A. Š. ir V. B. labai gerai sutarė, santykiai buvo labai artimi. A. Š. finansinė padėtis buvo gera, iki šiol dirba ir gyvena Norvegijoje, vadovauja statybinei įmonei Norvegijoje. A. Š. turėjo galimybę finansiškai remti V. B.. Nuo 2014 m. V. B. skyrė apie 50 000 Lt. Pirko traktorių (žoliapjovę), remontavo parduotuvės patalpas (išplatino parduotuvės patalpas); įrengė tris kambarius poilsiautojams; apmokėjo V. B. bylinėjimosi išlaidas teismuose; padengė parduotuvės skolas; pirko V. B. maisto produktus; pervedimais siųsdavo pinigų pragyvenimui bei kitom ūkinėms išlaidoms. Pažymėjo, jog V. B. apie testamento surašymą jo naudai buvo kalbėjęs jau prieš 1 – 1,5 metų iki testamento surašymo. Pažymėdamas, jog ,,statyk gerai, viskas atiteks tau“. Notarą testamento surašymui pasirinko V. B. bei tarėsi dėl testamento pasirašymo datos, reikiamų dokumentų pateikimo. 2018-01-29 V. B. telefonu paprašė A. Š. kitą dieną jį nuvežti pas notarą dėl testamento surašymo. 2018-01-30 A. Š. savo automobiliu nuvežė V. B. pas notarą Gargžduose. Notaro kontoroje iš viso užtruko apie 30 min. V. B. notaro buvo pakviestas į kabinetą, kuriame užtruko apie 15 min. Išėjęs ir notarinės kontoros, automobilyje A. Š. pasakė, jog ,,viską užrašiau tau“. A. Š. patvirtino, jog vykstant pas notarą bei notaro kabinete V. B. buvo blaivus, jautėsi gerai. Atsakovas A. Š. patvirtino, jog vykstant pas notarą, notarinėje kontoroje bei grįžtant iš notaro, niekas V. B. telefonu neskambino, pats V. B. su nieku telefonu nekalbėjo. A. Š. pažymėjo, jog nuo 2014 m. bendraujant su V. B. nepastebėjo jo sumušto, sužaloto, apibintuoto. V. B. nesiskundė, jog būtų skriaudžiamas. Nesigailėjo dėl savo asmeninių priimtų sprendimų. Patvirtino, jog V. B. vartojo alkoholį, tačiau išsiblaivydavo, dirbo, vadovavo parduotuvėje, vairavo automobilį. V. B. sprendimą testamentu po savo mirties palikti visą turtą jam argumentavo tuo, jog jų santykiai buvo artimiausi. A. Š. buvo V. B. mirusios žmonos D sūnus. Kurią jis labai mylėjo. A. Š. daug padėjo V. B. finansiškai. Pažadėjo išsaugoti jo senelių sodybą, nesunaikinti jos, ją puoselėti. Priešingai, V. B. ieškovės S. T. nepripažino kaip savo dukters. Nenorėdavo apie ją kalbėti. A. Š. pažymėjo, jog S. T. bei jos motinos S. S. nei karto nematė pas V. B.. Negirdėjo, kad V. B. su jomis bendrauti telefonu. Pažymėjo, jog V. B. turėjo nuoskaudų dėl skyrybų su S. S.; dėl turto dalybų; dėl S. S. ir S. T. sukelto konflikto, kurio metu V. B. buvo uždarytas į areštinę. Pažymėjo, jog su artimaisiais giminaičiais buvo susipykęs dėl teisminių ginčų. A. Š. nurodė, kad mirus V. B., jis telefonu skambino S. T., prašė jos nelaidoti V. B. kol A. Š. negrįš iš Norvegijos. Buvo atsakytas neigiamas atsakymas. Nebuvo sudaryta galimybė A. Š. prisidėti prie laidotuvių išlaidų. Telefoninio pokalbio metu kalbos apie tai, kad prieš V. B. būtų vartotas fizinis ar psichologinis smurtas nebuvo. Pirmą kartą S. T. ir S. S. pamatė po V. B. laidotuvių, V. B. sodyboje. Sužinojusios apie V. B. testamentą, S. S. supykusi sukėlė konfliktą ir iškvietė policijos pareigūnus.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. Š. atstovas advokatas Vytautas Agintas prašė ieškinį atmesti patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytus teisinius argumentus.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė Loreta Mėčienė patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai pažymėjo, jog V. B. pažino, pastarasis anksčiau sudarinėjo jos notarų kontoroje sandorius. A. Š. nepažinojo. Testamento pasirašymo metu ant V. B. kūno sužalojimo žymių nebuvo. V. B. buvo blaivus. Nebuvo jokių požymių, jog V. B. būtų verčiamas pasirašyti testamentą prieš savo valią.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. S. patvirtino, jog ji yra ieškovės S. T. motina, buvusi V. B. sutuoktinė. Santuokoje gyveno nuo 1994 iki 2014 metų. Santuoką nutraukė dėl V. B. kaltės, nes pastarasis girtuokliavo bei smurtavo dukros atžvilgiu. Pažymėjo, jog 2013 m. gruodžio 30 d. V. B. pastūmė dukrą S. T., dėl ko S. S. iškvietė policijos pareigūnus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, V. B. buvo uždarytas į areštinę. Pažymėjo, jog 1992 m. S. S. iniciatyva vyko teisminis procesas dėl tėvystės nustatymo, kurio metu V. B. ginčijo tėvystę, buvo atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino, jog S. T. yra V. B. dukra. Liudytoja S. S. patvirtino, jog V. B. visada pripažino S. T. savo biologine dukra. Oficialus pripažinimas, jog V. B. yra S. T. tėvas buvo atliktas tik po V. B. mirties, tikslu, jog V. B. turto nepaveldėtų A. Š.. Iki tol tėvystė nebuvo oficialiai nustatyta motyvuojant tuo, kad ,,nebuvo reikalo“, ,,tėvystės nereikėjo“. Liudytoja S. S. pažymėjo, jog V. B. santykiai su dukra S. T. visada buvo geri, kaip tėvo ir dukters, nebuvo jokio pagrindo V. B. pyktis su dukra. V. B. buvo pažadėjęs visą turtą palikti dukrai. Liudytoja S. S. patvirtino, jog S. S. 2018 metais V. B. jo sodyboje aplankė 6 kartus, o dukra S. T. tėvą lankė 10-15 kartų. V. B. labai džiaugėsi anūku. Patvirtino, jog 2018 metais V. B. skambindavo telefonu S. S. kiekvieną dieną, daug bendravo. Liudytoja S. S. patvirtinusi, jog ji gerai atsimenanti, kad 2018 m. sausio 29 d. apie 7 val. jai paskambino visiškai neblaivus V. B., kuris paaiškino, jog atvažiuos A. Š. ir jie kartu važiuos į Gargždus ,,reikalų tvarkyti“. Po to, V. B. paskambino 9.30 val. ir pasakė, jog yra Gargžduose, pokalbio metu S. S. išgirdusi A. Š. balsą sakant ,,einam, reikia tavęs“. Po to, V. B. paskambino 15 val. pasakė, jog pasirašė popierius. Liudytoja S. S. po V. B. mirties sužinojusi, jog testamentas buvo surašytas 2018 m. sausio 29 d. Gargžduose, ir iš tos dienos V. B. kalbėsenos supratusi, jog V. B. testamentą pasirašė neblaivus, kaip nesuprantantis savo veiksmų reikšmės. Liudytoja S. S. paaiškino, jog 2018-04-27 vakare buvo atvykusi į V. B. maisto prekių parduotuvę, tikslu paruošti parduotuvę atidarymui. Kieme V. B. buvo neblaivus, vartojo alkoholį, šalia buvo pašalinių asmenų. 2018-05-02 V. B. atvykęs į S. S. parduotuvę buvo pleistru užklijuota galva. V. B. paaiškino, jog A. Š. jam perskėlė galvą už tai, kad S. S. 2018-04-27 buvo atvykusi pas jį į sodybą. Liudytoja S. S. dėl V. B. sumušimo policijai nepranešė. Patvirtino, jog ji ir dukra V. B. materialiai nepadėjo, nes nebuvo poreikio. Nežino kieno lėšomis buvo atliktas parduotuvės remontas, apmokėtos V. B. bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdžio metu liudytoja Z. T. paaiškino, jog su V. B. turėjo bendrą mamą, tačiau buvo ne to paties tėvo. Su V. B. bylinėjosi teismuose dėl žemės, dėl to buvo piktas. Sakydavo, jog tai jo žemė, nedavė jos nei broliui, nei seseriai, nei dukrai. V. B. charakterizavo kaip asmenį ,,ilgai laikantį pyktį užantyje“. Pyko ant buvusios sutuoktinės S. S. dėl skyrybų, dėl jo patalpinimo į areštinę. Pažymėjo, jog V. B. buvo atsakingas, rūpestingas, kruopštus. Rūpinosi parduotuvės reikalais. V. B. pripažino S. T. savo dukra, gyvenant santuokoje su S. S. rūpinosi dukra, ją išlaikė. V. B. tėvystė į dukrą nustatyta nebuvo ,,gyveno ir gyveno“. Liudytoja Z. T. pažymėjo, jog V. B. mirė skurde. Dukra S. T. tėvui nepadėjo. V. B. kitų pagalbos neprašė buvo išdidus. 2018 m. S. T. pas V. B. matė tris kartus. S. S. nematė. Liudytoja Z. T. mananti, jog V. B. žmona D. B., prieš mirtį, įtikino nesaikingai girtaujantį V. B. surašyti testamentą jos sūnui A. Š., o A. Š. visu savo elgesiu siekė įtikti V. B.. Tuo metu V. B. vis dar pyko dėl skyrybų ir patalpinimo jo į areštinę ant buvusios šeimos. Papildomai nurodė, kad V. B. taip pat dovanojo žemės sklypą, esantį Ks kaime A. Š. už tai, jog jis įrengtų ūkinį pastatą. Liudytoja Z. T. pažymėjo, jog nematė, kad prieš V. B. būtų naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas. V. B. nesiskundė, jog būtų skriaudžiamas. 2018 metais, vieną kartą matė V. B. sužalota galva, tačiau V. B. nesiskundė, neaiškino apie tai jokių aplinkybių. Nurodė, kad V. B. nesaikingai vartojo alkoholį, dažnai neišsiblaivydavo. Gydytas nuo alkoholizmo nebuvo, nebuvo įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitas.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. A. patvirtino, jog yra V. B. mamos sesuo. Gyvena Radviliškyje, paskutinį kartą pas V. B. į K buvo atvykusi 2018 m. balandžio mėnesį, likus mėnesiui iki jo mirties. Patvirtino, jog paskutinio apsilankymo metu V. B. namai buvo pakankamai tvarkingi. Ant V. B. kūno sumušimo ar sužalojimo požymių nepastebėjo. Liudytoja E. A. paaiškino, jog retai lankydavosi K, dažniausiai bendraudavo su V. B. telefonu. Paskutiniu laikotarpiu V. B. jai skambindavo būdamas neblaivus, tai būdavo vieną kartą į savaitę, kartais kartą per mėnesį. Skambinimo tikslas buvo tai, jog V. B. norėdavo išsišnekėti. Pokalbio metu V. B. džiaugėsi A. Š. sakydamas, jog jam daug padeda. Minėjo, jog A. Š. prašo jo ,,užrašyti“ žemę. Nebuvo kalbos apie testamento sudarymą, V. B. apie testamentą jai nieko nepasakojo. Žinojo, jog V. B. padovanojo A. Š. žemės už tai, jog įrengtų ūkinį pastatą. V. B. charakterizavo kaip ,,tvirto charakterio“, ,,ilgai prisiminanti skriaudas“. Liudytoja E. A. pažymėjo, jog V. B. išsipasakojęs jai apie patirtą skriaudą dėl to, jog gyvenant su S. S., prieš naujus metus, iš namų buvo išvežtas policijos pareigūnų ir uždarytas į areštinę. Minėjo, jog susiskambina su S. S. bei minėjo, jog dukra S. T. buvo atvežusi vieną kartą parodyti savo sūnų. Apie artimesnį V. B. bendravimą su buvusia šeima nieko neminėjo. Pažymėjo, jog iki šio teismo posėdžio E. A. nežinojo, kad iki V. B. mirties nebuvo oficialiai pripažinta, kad S. T. yra V. B. dukra. Patvirtino, jog V. B. niekada nebuvo užsiminęs, jog S. T. nėra jo dukra. Liudytoja E. A. patvirtino, jog V. B. nesiskundė, jog būtų skriaudžiamas, būtų buvęs sumuštas, sužalotas. Taip pat nesiskundė dėl finansinių problemų. Pažymėjo, jog V. B. daug vartojo alkoholio, net po keletą dienų neišsiblaivydavo. Liudytoja E. A. negalinti paaiškinti, kodėl V. B. testamentu visą savo turtą paliko A. Š.. Nurodė, kad V. B. teismuose ilgai bylinėjosi su giminaičiais dėl senelių žemės, kurią testamentu perleido A. Š., kuris nėra giminaitis.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. paaiškino, jog V. B. pažinojo apie 20 metų, buvo bendraamžiai, draugai, gyveno netoliese. Liudytojas J. L. apie 5 metus savo žirgus laikė ant V. B. priklausančios žemės. Vasarą su V. B. susitikdavo kiekvieną dieną, žiemą kartą per mėnesį. Pažįsta buvusią V. B. žmoną S. S., dukrą S. T. bei V. B. seserį Z. T.. Atsakovą A. Š. pažįsta apie dvejus metus. Liudytojas J. L. patvirtino, jog jo santykiai su aukščiau nurodytais asmenimis visada buvo geri, niekada nesipyko. V. B. dirbo Klaipėdos mieste, trąšų sandėliuose, iš pradžių kraudavo maišus, po to sargavo. Dirbdavo po 12 valandų. Likus trims mėnesiams iki mirties dėl pablogėjusios sveikatos nebedirbo. V. B. vasaros laikotarpiu taip pat rūpinosi K esančios jam priklausiusios maisto prekių parduotuvės reikalais. V. B. santykiai su buvusia sutuoktine S. S. ir dukra S. T. buvo prasti. V. B. skundėsi, jog gyvenant santuokoje sutuoktinė neduodavo jo uždirbtų pinigų, buvo uždarę į areštinę. Po šios santuokos nutraukimo Vytautas gyveno su A. Š. mama buvo sudarę santuoką. Liudytojas J. L. patvirtino, jog po santuokos nutraukimo nei karto nematė S. S. ir S. T. pas V. B. sodyboje. Liudytojas J. L. pažymėjo, jog pokalbių metu V. B. sakydavo, jog S. T. nėra jo biologinė dukra. Nurodydavo, jog tyrė DNR. Nurodė, kad V. B. santykiai su seserimis taip pat buvo prasti, pastarasis bylinėjosi teismuose dėl žemės. Liudytojas J. L. nurodė, jog 2018 m. pradžioje atvyko pas V. B. aptartį jo žirgų laikymo sąlygas jo žemėje. Pokalbio metu V. B. nurodęs, jog bus kitas žemės sklypo savininkas, nes surašė testamentą. V. B. pažymėjo, jog ,,niekas negaus, visi juoksis, iš artimųjų niekas negaus“, ,,sužinosite po mano mirties“. Liudytojas J. L. nurodė, kad V. B. charakteris buvo užsispyrusio žmogaus, ,,turėjo savo charakterį, nuomonės nepakeis“. Pažymėjo, jog niekas iš aplinkinių negalėjo įtakoti ar kitaip paveikti V. B. elgesį, jo nuomonę. Patvirtino, jog V. B. vartojo alkoholį, tačiau nebuvo prasigėręs, išsiblaivydavo. Nepastebėjo, jog prieš mirtį jo mąstymas bei elgesys būtų neadekvatus ar būtų pasikeitęs. V. B. rūbai buvo tvarkingi, švarūs. Jo namų buitis buvo pakankamai tvarkinga, kaip įprasto vienišo vyro. Paskutinį kartą su V. B. bendravo dieną prieš mirtį, niekada V. B. nesiskundė, kad jis būtų sumuštas ar kitaip skriaudžiamas. Nematė jo sumušto, sužaloto ar apibintuoto. Iki pat mirties V. B. nesiskundė bei neapgailestavo dėl savo priimtų sprendimų. Liudytojas J. L. nurodė, kad V. B. labai liūdėjo dėl sutuoktinės Dalios mirties. Jos sūnų A. Š. V. B. labai gyrė, sakė, jog jį dažnai aplanko, padeda finansiškai, suremontavo parduotuvės patalpas, parduotuvės antrame aukšte įrengė poilsiautojams kambarius. V. B. norėjo, jog po jo mirties sodyba išliktų, jos nenugriautų.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. T paaiškino, jog gyvena K, netoli V. B. namų. Pažįsta buvusią V. B. žmoną S. S., dukrą S. T., atsakovą A. Š.. Santykiai su šiais asmenimis visada buvo geri, niekada nesipyko. Nurodė, kad apsipirkdavo V. B. priklausančioje parduotuvėje. Taip susipažino su V. B. sutuoktine Dalia ir jos sūnumi A. Š.. Patvirtino, jog V. B. vartojo alkoholį, tačiau išsiblaivydavo, dirbo. Jo mąstymas nebuvo neadekvatus. V. B. mąstymas ir elgesys iki pat mirties nebuvo sutrikęs. Vilkėjo tvarkingus ir švarius rūbus. V. B. kitų žmonių įtakai nepasiduodavo, turėjo savo nuomonę. Niekada jo nematė sumušto, sužaloto ar apibintuoto. V. B. nesiskundė, kad jis būtų skriaudžiamas. Liudytoja R. B. T paaiškino, jog apie testamentą sužinojo po V. B. mirties. V. B. elgesį, visą savo turtą palikti mirusios žmonos Dalios sūnui A. Š., galėjo nulemti, tai, jog V. B. liūdėjo savo mirusios žmonos, džiaugėsi jos sūnumi A. Š., kuris jį dažnai lankė, rėmė finansiškai, suremontavo parduotuvės patalpas. V. B. santykiai su buvusia sutuoktine S. S. ir dukra S. T. buvo nutrūkę dėl skyrybų. Liudytoja R. B. T patvirtino, jog metai iki V. B. mirties ji nei karto nematė S. S. ir S. T., V. B. sodyboje.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, jog V. B. pažinojo nuo vaikystės, augo viename kieme, buvo bendraamžiai, draugai. Buvusią V. B. žmoną S. S. ir dukrą S. T. pažinojo. V. B. buvo minėjęs, jog turi anūką. Liudytojas R. G. pažymėjo, jog pas V. B. būdavo kiekvieną savaitgalį. Nei karto pas V. B. sodyboje nematė S. S. ir S. T.. V. B. pyko ant buvusios sutuoktinės ir S. T. dėl skyrybų bei jo patalpinimo į areštinę. Liudytojas R. G. pažymėjo, kad V. B. santykiai su giminėmis taip pat buvo prasti, nes V. B. bylinėjosi su artimaisiais dėl tėvų ir senelių žemės. Liudytojas R. G. patvirtino, jog A. Š. pažįsta apie keturis metus. V. B. ir A. Š. labai gerai sutardavo, A. Š. grįžęs iš Norvegijos visada aplankydavo V. B., didžiąją dalį laiko Lietuvoje praleisdavo V. B. sodyboje. V. B. rėmė finansiškai, suremontavo parduotuvės patalpas, parduotuvės antrame aukšte įrengė poilsiautojams tris kambariukus, apmokėjo V. B. teisines atstovavimo išlaidas bylose kuriose jis bylinėjosi su artimaisiais, nupirko traktorių (žoliapjovę). Liudytojas R. G. patvirtino, kad S. S. ir S. T. V. B. nepadėjo, jo finansiškai nerėmė, sodyba bei jo turtu nesirūpino. Liudytojas R. G. pažymėjo, kad V. B. apie testamento surašymą buvo minėjęs ir anksčiau, jog visą turtą užrašys A. Š.. Liudytojas R. G. patvirtino, jog grįžus V. B. iš notaro, kur buvo pasirašytas testamentas, R. G. buvo V. B. sodyboje, V. B. buvo blaivus, pasakė, jog visą turtą užrašė A. Š.. Liudytojas R. G. pažymėjo, jog V. B. buvo svarbu išsaugoti senelių sodybą, jog ji nebūtų parduota, sunaikinta. Pažymėjo, jog V. B. buvo ,,užsispyrusio asmens“ charakterio, niekas iš aplinkinių neturėjo įtakos jo elgesiui. Nematė nei karto, jog prieš V. B. būtų vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas. Sumušimo ar sužalojimo žymių ant V. B. kūno niekada nematė. Apibintuoto taip pat nematė. Alkoholį vartojo, tačiau išsiblaivydavo, girtas sąmonės neprarasdavo. V. B. dirbo Klaipėdoje trąšų sandėliuose, vadovavo parduotuvei iki mirties vairavo automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. R. paaiškino, jog V. B. pažinojo apie 20-30 metų, gyveno netoliese. Pažįsta buvusią V. B. žmoną S. S., dukrą S. T., atsakovą A. Š.. Santykiai su šiais asmenimis visada buvo geri, niekada nesipyko. Nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki tų pačių metų spalio mėnesio dirbo K, V. B. priklausančioje maisto prekių parduotuvėje, pardavėjos – vedėjos pareigose. Paskutinius du V. B. gyvenimo mėnesius, su V. B. parduotuvėje matėsi kiekvieną dieną, daug bendravo. Pažymėjo, jog V. B. pyko ant buvusios sutuoktinės S. S. ir dukros S. T. dėl santuokos iširimo, dėl jo patalpinimo į areštinę. V. B. liudytojai Ž. R. minėjo, jog S. T. tai ne jo biologinė dukra, buvo ja nusivylęs. Po V. B. skyrybų su S. S., liudytoja Ž. R. nematė nei karto, kad V. B. bendrautu su S. S. ar S. T.. Pastarąsias, po keleto metų, pamatė tik po V. B. mirties. V. B. liudytojai Ž. R. pasakojo, jog visą savo turtą paliks mirusios žmonos sūnui A. Š., nes A. Š. jam labai daug padėjo. Liudytoja Ž. R. paaiškino, jog V. B. ir A. Š. tarpusavyje bendravo kaip tėvas ir sūnus. V. B. dažnai lankydavo sodyboje, bendraudavo telefonu. A. Š. finansiškai rėmė V. B., suremontavo parduotuvės patalpas, dengė parduotuvės skolas, įrengė parduotuvės antrame aukšte tris poilsiautojų kambariukus. Pažymėjo, jog V. B. buvo svarbu, kad jo senelių sodyba išliktų, jog būsimi savininkai jos nesunaikintų. V. B., liudytoja Ž. R. charakterizavo kaip ,,žodžio žmogų“, ,,tvirto charakterio“. Pašaliniai asmenys įtakos jo sprendimams neturėjo. Dėl testamento V. B. buvo tvirtai apsisprendęs, jog visą turtą paliks A. Š.. Niekada nematė V. B. besimušančio ar sumušto. Nematė jo apibintuoto. Niekada V. B. nesiskundė, jog jis būtų skriaudžiamas. Nesigailėjo dėl savo priimtų sprendimų. Pažymėjo, jog V. B. labai liūdėjo dėl mirusios sutuoktinės D. B..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje ieškovė S. T. prašo pripažinti negaliojančiu jos tėvo V. B., gim. 1967-05-31, 2018-01-30 patvirtintą oficialų testamentą, kuriuo V. B. visą savo turtą po mirties paliko savo mirusios žmonos D. B. (buvusi Š), gim. 1965-04-29, mirusios 2018-01-21, sūnui A. Š. (atsakovas). Ieškinyje nurodomi du testamento ginčijimo teisiniai pagrindai, tai yra:

1. Lietuvos Respublikos CK 1.89 str. - Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu;

2. 1. Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. - Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu.

Pažymėtina, jog nors ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ginčijamas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir kitu ieškinyje nenurodytu pagrindu, tai yra vadovaujantis CK 1.89 str., tačiau atkreiptinas dėmesys, jog toks reikalavimas buvo pareikštas ieškovės ieškinyje ir teismas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios tyrė ir nagrinėjo šio teisinio pagrindo aplinkybes.

Ieškovė S. T. bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ginčijamas testamentas buvo pasirašytas ne jos tėvo, o kito jai nežinomo asmens. Šiuos argumentus motyvavo tuo, jog parašas ant ginčijamo testamento, akivaizdžiai skiriasi nuo tėvo įprastinio parašo. Pažymėtina, jog ieškovė nenurodė ieškinyje šio teisinio pagrindo ginčijant testamentą, tačiau teismas taip pat nagrinėjo šio teisinio pagrindo aplinkybes. Buvo paskirta rašysenos ekspertizė, apklausti liudytojai.

Ieškovė S. T. ginčydama testamentą visais aukščiau nurodytais teisiniais pagrindais iš esmės nurodė vieną esminį motyvą tai, jog testatoriaus valia buvo visą V. B. jo tėvams ir seneliams priklausiusį turtą palikti B palikuoniams, tai yra vieninteliam V. B. vaikui, tai yra ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog V. B., kaip testatoriaus tikroji valia buvo paveikta alkoholio, apgaulės, fizinio bei psichologinio smurto, ekonominio spaudimo, dėl susidėjusių sunkių aplinkybių bei klastojant V. B. parašą ant testamento.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje nustatyta, jog ieškovė S. T. (iki santuokos S) gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo dokumentuose buvo nurodyta: mama S. S., tėvu (be anketinių duomenų) įrašytas - V. S. (t. 1, b. l. 23-25).

Ieškovė mama S. S. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl tėvystės S. S., gimusiai 1991-11-14, nustatymo į tėvą V. B.. 1992 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-198/92 ieškinį atmetė dėl LTSR SŠK 55 str. 2 d. numatytų aplinkybių, nenustačius, kad atsakovas būtų išlaikęs vaiką ar kitaip pripažinęs tėvystę. Pažymėtina, jog šioje byloje 1992-08-19 teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 29, atlikus kraujo mėginių teismo medicininę ekspertizę buvo nustatytas visiškas DNR fragmentų sutapimas tarp V. B. ir vaiko S. S. bei pateikta išvada, kad V. B. yra vaiko S. S. tėvas (t. 1, b. l. 23-25).

2011-07-23 V. B. susituokė su S. S. (t. 1, b. l. 107).

2012-12-30 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 68-1-01032-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kad V. B. smurtauja šeimoje. 2013 m. sausio 31 d. prokuroras priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą Nr. 68-1-01032-12 nutraukti, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. B. padarė nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 30-31).

2014-04-29 V. B. nutraukė santuoką su S. S. (t. 1, b. l. 107).

2015-01-06 V. B. padovanojo A. Š. žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0194-2976, bendras žemės sklypo plotas 1.8000 ha, 43/45 dalį (t. 1, b. l. 32-35).

2017 m. gegužės 17 d. V. B. sudarė santuoką su D. Š. (po santuokos - ,,B“). Atsakovas A. Š. yra D. B. sūnus. 2018 m. sausio 21 d. D. B. mirė (t. 1, b. l. 114-115).

Atsakovo A. Š. sąskaitos išrašai Luminor Bank AS Lietuvos sk. patvirtina, jog A. Š. nuo 2017-11-20 iki 2018-04-23 V. B. pervedė 1500 Eur sumą: 2017-11-20, 300 Eur ,,vaistams“; 2017-12-06, 200 Eur ,,už gražias akis“; 2017-12-14, 100 Eur ,,paskola“; 2018-02-15, 200 Eur ,,Dalyvos parduotuvės skolų padengimas“; 2018-02-27, 300 Eur ,,Malkoms“; 2018-04-05, 1000 Eur ,,parduotuvės įsiskolinimo padengimas“; 2018-04-23, 300 Eur ,,paskola“ (t. 2, b. l. 118-122).

2018-01-30 Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarė Loreta Mėčienė patvirtino V. B. testamentą, kuriuo V. B., nuosavybės teise priklausantį visą turtą, tame tarpe ir kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pinigus, turtines teises, ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausė, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo mirusios žmonos D. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnui A. Š. (t. 1, b. l. 113).

2018-07-30 prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24464-18 dėl V. B. gim. 1967-05-31 mirties priežasties nustatymo, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, požymių. Nutarime nurodoma, kad 2018-05-24, adresu (duomenys neskelbtini), savo namuose, vonioje buvo rastas V. B. gim. (duomenys neskelbtini) lavonas, be išorinių smurto žymių. Specialisto išvadoje Nr. M 271/ 2018(03) nustatyta, kad V. B. mirties priežastis laikytina širdies liga. Kraujyje nustatyta 0,46 promilės alkoholio (t., 1, b. l. 49).

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis V. B. iki mirties vaikų neturėjo (t. 1, b. l. 13-14).

Byloje pateikti išrašai iš VĮ Registrų centras patvirtina, jog V. B. mirties dieną nuosavybės teisės priklausė:

974/2526 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,2526 ha; 57/100 dalis gyvenamojo namo; parduotuvė, 57/100 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132-134);

žemės sklypas 1,2000 ha, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137-138);

žemės sklypas 0,3000 ha, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 139-140).

V. B. iki mirties buvo (duomenys neskelbtini) direktorius (t. 1, b. l. 144-147).

2018 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2YT-8095-941/2018 pagal pareiškėjos S. T. (S) pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatuodama, jog S. T. (S) yra V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Nurodoma, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos kilmei nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti (t. 1, b. l. 23-25).

2018 m. spalio 25 d. Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarė Loreta Mėčienė paskelbė S. T. V. B. testamentą (t. 1, b. l. 104).

2019 m. liepos 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro surašytas ekspertizės aktas Nr. 11-803(19) patvirtina, jog

,,1. Ant testamento, sudaryto 2018 m. sausio 30 d. Klaipėdos rajono 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. LM-301, eilutėje „V. B.“, rankraštinį įrašą „V. B.“ parašė ir greta pasirašė ir Klaipėdos rajono 3-iojo notaro biuro 2018 metų notarinio registro 1 tomo 29 lape, notarinio veiksmo registracijos numeriu LM-301 pažymėtoje eilutėje, skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“, pasirašė V. B..

2. Rašysena ant testamento, sudaryto 2018 m. sausio 30 d. Klaipėdos rajono 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. LM-301, ir notariniame registre, kuriame įregistruotas testamentas, yra įprasta V. B. rašysena.

3. Nustatyti, ar ant testamento, sudaryto 2018 m. sausio 30 d. Klaipėdos rajono 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. LM-301, ir notariniame registre, kuriame įregistruotas testamentas, V. B. rašysena turi požymių, kurie bendrai būdingi asmenims rašant apsvaigus nuo alkoholio, ar rašysena turi požymių, kurie bendrai būdingi asmenims rašant po patirtų didelių pergyvenimų neseniai palaidojus sutuoktinį (sutuoktinė mirė 2018 m. sausio 21 d., testamentą V. B. sudarė 2018 m. sausio 30 d.), negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje ekspertizės akto dalyje.“

Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodoma, kad ,,Palyginus tiriamuosius rankraštinį įrašą „V. B.“ bei parašus jo vardu pateiktuose ekspertizei dokumentuose su lyginamajam tyrimui pateiktais V. B. rašysenos ir parašų pavyzdžiais, požymių, kad būtų rašyta ir pasirašyta rašančiajam esant neįprastos būsenos, nenustatyta. Tačiau dalies žmonių rašysenoje neįprastos būsenos požymiai rašant pasireiškia, dalies žmonių - pasireiškia labai neženkliai, o dar kitos dalies - visai nepasireiškia. Dėl to nustatyti, ar ant testamento, sudaryto 2018 m. sausio 30 d. Klaipėdos rajono 3-iajame notaro biure, notarinio registro Nr. LM-301, notariniame registre, kuriame įregistruotas testamentas, V. B. rašysena turi požymių, kurie bendrai būdingi asmenims rašant apsvaigus nuo alkoholio, ar rašysena turi požymių, kurie bendrai būdingi asmenims rašant po patirtų didelių pergyvenimų neseniai palaidojus sutuoktinį (sutuoktinė mirė 2018 m. sausio 21d., testamentą V. B. sudarė 2018 m. sausio 30 d.), negalima.“ (t. 1., b. l. 102-111).

Dėl testamento ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindais.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

Ieškovė S. T. ginčydama testamentą nurodė, jog ginčijamame testamente išreikšta testatoriaus valia neatitinka tikrosios testatoriaus valios. Šį teisinį pagrindą motyvavo tuo, jog tėvas visą nekilnojamąjį turtą perėmė iš savo tėvu, senelių. Pažymėjo, jog tėvas šio turto nesukūrė bei jo nepirko. V. B. teismuose bylinėjosi su savo giminaičiais dėl šio turto, sakydamas, jog tai B giminės turtas ir šį turtą reikalinga išsaugoti ir perduoti B palikuoniams. Ieškovė S. T. pažymėjo, jog turto perleidimas atsakovui A. Š., kuris nėra iš B giminės, akivaizdžiai prieštaravo V. B. valiai.

Vertinant ieškovės aukščiau nurodytus argumentus pažymėtina, jog aplinkybė, kad galimai ieškovei praeityje buvo sakoma, jog jai po V. B. mirties atiteks visas turtas, nereiškia, kad tokia tėvo pozicija, bėgant metams ir įvertinus dukters elgesį bei tėvo gyvenimo aplinką (naujos šeimos sukūrimą), negalėjo keistis.

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-198/92 dėl tėvystės nustatymo, 1992-08-19 buvo atlikta kraujo mėginių ekspertizė, kuri nustatė, kad V. B. yra vaiko S. S. tėvas (t. 1, b. l. 23-25). Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje Nr. 2-198/92, dėl tuo metu numatyto teisinio reglamentavimo, nebuvo pripažinta, kad V. B. yra ieškovės S. S. tėvas.

Nagrinėjamoje byloje apklausti liudytojai Z. T., E. A. patvirtino, jog V. B. pripažino ieškovę S. S. savo dukra, iki pilnametystės ja rūpinosi kaip savo dukra, išleido į mokslus.

Pažymėtina, jog Valstybės įmonės Registrų centro pažyma konstatuoja, jog V. B. iki mirties vaikų neturėjo (t. 1, b. l. 111-112). Teismo posėdžio metu ieškovė S. T. pripažino, jog V. B. buvo pareiškęs S. T., jog ji pati turi susitvarkyti tėvystės pripažinimo procedūras. Ieškovė tėvystės pripažinimo procedūrų nesitvarkė, teismui paaiškino, jog ,,tiesiog taip išėjo“. Liudytoja S. S., ieškovės mama, teismui patvirtino, jog oficialus pripažinimas, jog V. B. yra S. T. tėvas buvo atliktas tik po V. B. mirties, tikslu, jog V. B. turto nepaveldėtų atsakovas A. Š.. Iki tol tėvystė nebuvo oficialiai nustatyta motyvuojant tuo, kad ,,nebuvo reikalo“, ,,tėvystės nereikėjo“. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės S. T. (S) vaiko ir tėvo ryšys į V. B. buvo oficialiai nustatytas tik 2018 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų priimtu sprendimu, tai yra jau po testamento surašymo ir po V. B. mirties.

Tiek atsakovo, tiek ieškovės į teismo posėdį kviesti liudytojai J. L., R. B. T, R. G., Ž. R., Z. T., E. A. teismo posėdžio metu patvirtino, jog V. B. jautė nuoskaudą ieškovės motinai S. S. dėl skyrybų ir turto dalybų, taip pat jautė nuoskaudą dukrai S. T., dėl to, kad buvo apkaltintas smurtu artimoje aplinkoje bei už tai, kad prieš naujus metus buvo uždarytas į areštinę. Ieškovė S. T. ir pati teismo posėdžio metu pripažino, jog V. B. nekartą priekaištavo, jog jaučia nuoskaudą, dėl jo uždarymo į areštinę. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutrauktas V. B. reabilituojančiais pagrindais, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.

Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jos artimą bendravimą su tėvų (artimą emocinį ryšį). Teismo posėdžio metu ieškovė S. T. pripažino, jog neturi fotonuotraukų, kuriuose būtų užfiksuotas jos bendravimas su tėvu, ar tėvo bendravimas su jos sūnumi (V. B. anūku). Pažymėtina ir tai, jog S. T. teismui negalėjo nurodyti ganėtinai nesudėtingų V. B. biografinių duomenų: koks buvo tėvo išsilavinimas; kokią specialybę buvo įgijęs ir k.t.

Byloje apklausti tiek atsakovo, tiek ieškovės į teismo posėdį kviesti liudytojai J. L., R. B. T, R. G., Ž. R., Z. T., E. A. pažymėjo, jog V. B. buvo ,,nepalenkiamas“, ,,tvirto charakterio“, ,,žodžio žmogus“, ,,užsispyręs“, ,,tikras žemaitis“, ,,ilgai prisimenantis skriaudas“.

Pažymėtina, jog ginčijamame testamente, nurodyta ganėtinai neįprasta faktinė aplinkybė, jog visą turtą V. B. palieka ,,savo mirusios žmonos D. B., gim. 1965-04-29, mirusios 2018-01-21, sūnui A. Š.“. Manytina, jog suprasdamas apie galimus dukros S. T. ir A. Š. ginčus dėl jo turto, po jo mirties, testatorius pateikė savo priimto asmeninio sprendimo argumentus. Tokio testatoriaus sprendimo argumentus patvirtina liudytojų J. L., R. B. T, R. G., Ž. R. paaiškinimai, apie tai, kad V. B. labai liūdėjo savo mirusios žmonos D. B.. Atkreiptinas dėmesys, jog net ieškovės kviesta liudytoja E. A. patvirtino, kad telefoninių pokalbių metu V. B. užsimindavo, jog turtą galimai planuoja ,,užrašyti“ A. Š.. Liudytoja E. A. patvirtino, jog V. B. gyrė A. Š., juo džiaugėsi.

Tiek ieškovė S. T., tiek jos mama S. S. pripažino, jog V. B. mirė skurde, tačiau jos jam finansiškai nepadėjo. Priešingai byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog A. Š. finansiškai rėmė V. B. ir juo rūpinosi iki testamento pasirašymo bei po to.

Vertinant aukščiau nurodytų liudytojų paaiškinimus apie V. B. stiprias ir išskirtines jo charakterio savybes; atsižvelgiant į V. B. ir ieškovės S. T. palyginti nestiprų emocinį tarpusavio ryšį (testamento pasirašymo metu); atsižvelgiant į V. B. atitolusius santykius su buvusia šeima (buvusia sutuoktine S. S.); atsižvelgiant į tai, jog V. B. testamentą pasirašė būdamas sukūręs naują šeimą; atsižvelgiant į V. B. stiprų emocinį ryšį su mirusia sutuoktine D. B., teismas vertindamas visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes neturi pagrindo abejoti, jog ginčijamas testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus V. B. valios.

Ieškovė S. T. nurodė ir kitus argumentus ginčydama testatoriaus testamente išreikštą valią. Nurodė, jog 2018 m. sausio 30 d., Klaipėdos rajono 3-iame notarų biure, V. B. testamentą pasirašė visiškai neblaivus, negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės bei jų reikšmės. Nurodė, jog dėl pastovaus alkoholio vartojimo V. B. mąstymas ir veiksmai neatitiko tikrosios jo valios. Teigė, jog V. B. buvo psichiškai ir psichologiškai degradavęs. Šiuos argumentus ieškovė įrodinėjo liudytojų S. S., Z. T., E. A. paaiškinimais, teigiant tai, jog V. B. ištisai gėrė, niekada neišsiblaivydavo. Bei liudytojos S. S., ieškovės mamos, paaiškinimu, jog S. S. gerai pamenanti, jog 2018 m. sausio 30 d. jai keletą kartų skambino V. B. ir iš šių pokalbių supratusi, jog V. B. yra visiškai girtas, randasi Gargžduose su A. Š., ,,tvarko reikalus“, ,,pasirašinėja popierius“.

Pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog V. B. sirgo priklausomybės ligomis, nepateikta jokių tos srities specialistų vertinimų ar išvadų apie tai. Nepateikti medicininiai išrašai apie V. B. sveikatos būklę. Taip pat nepateikta, jokių rašytinių įrodymų iš teisėsaugos institucijų apie tai, jog V. B. būtų buvęs pripažintas kaltu dėl pažeidimų susijusių su kvaišalų vartojimu. Liudytojų S. S., Z. T., E. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog alkoholis galimai buvo paveikęs V. B. mąstymą nepagrįsti moksliniais ar medicininiais vertinimais. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti liudytojai teismui pripažino, jog neturi jokio medicininio išsilavinimo ar tam reikalingų specialių žinių. Vien ta aplinkybė, jog asmuo dažnai vartojo alkoholį ir tai, kad 51-ienerių metų mirusio vyro kraujyje buvo nustatytas 0,46 promilės alkoholio kiekis, nesudaro pagrindo konstatuoti bendrus žmogaus mąstymo, tai psichologinius bei psichinius sutrikimus. Liudytojos S. S. tvirtinimai, jog telefoninio pokalbių metu ji supratusi, kad V. B. testamentą pasirašė visiškai neblaivus, nepatvirtinti jokiais kitais nei rašytiniais dokumentais, nei liudytojų paaiškinimais. Byloje apklausta notarė Loreta Mėčienė kategoriškai nurodė, kad V. B. buvo blaivus, adekvatus ir sąmoningas. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog jos mama su V. B. 2018-01-30 bendravo telefonu, nepateikė jokių telefoninių pokalbių išklotinių, informacinių duomenų iš naudoto mobilaus ryšio telefono. Pažymėtina, jog liudytoja S. S. turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes patenkinus ieškinį V. B. turtą galimai paveldėtų jos dukra S. T., todėl liudytojos S. S. teismui nurodytos faktinės aplinkybės, vertintinos ypatingai atidžiai, atsižvelgiant į visų įrodymų visumą.

Ieškovė S. T. bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė, jog ginčijamas testamentas buvo pasirašytas ne jos tėvo, o kito jai nežinomo asmens. Šiuos argumentus motyvavo tuo, jog parašas ant ginčijamo testamento, akivaizdžiai skiriasi nuo tėvo įprastinio parašo. Teismas ieškovės prašymu byloje paskyrė rašysenos ekspertizę, tikslu išsiaiškinti dėl ieškovės nurodyto galimo testamento klastojimo fakto. Rašysenos ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad ginčijamą testamentą pasirašė V. B.. Be to, konstatavo, jog tai yra įprasta V. B. rašysena. Byloje apklausta notarė Loreta Mėčienė patvirtino, jog testamentą V. B. pasirašė sėdėdamas jos kabinete, jos akivaizdoje.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kad ginčijamame testamente testatoriaus išreikšta valia neatitiko tikrosios jo valios. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji testatoriaus valia.

Dėl testamento ginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindais.

Ieškovė testamentą prašė nuginčyti tai pat ir CK 1.91 straipsnio pagrindais, tai yra dėl to, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat dėl susidėjusių aplinkybių, kai asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis.

Kaip jau buvo minėta aukščiau ieškovė ginčydama testamentą visais aukščiau nurodytais teisiniais pagrindais iš esmės nurodė vieną esminį motyvą tai, jog testatoriaus valia buvo visą V. B. jo tėvams ir seneliams priklausiusį turtą palikti B palikuoniams, tai yra vieninteliam V. B. vaikui, tai yra ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog V. B., kaip testatoriaus tikroji valia buvo paveikta apgaulės, fizinio bei psichologinio smurto, ekonominio spaudimo, dėl susidėjusių sunkių testatoriaus aplinkybių.

Ieškovė teigia, jog V. B. 2018 sausio 30 d. pasirašydamas testamentą buvo paveiktas atsakovo A. Š. dėl tėvo atžvilgiu vartojamo fizinio ir psichologinio smurto.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), taigi, būtent ieškovei teko pareiga pateikti įrodymus, kurie pavirtintų jos teiginį, dėl testatoriaus atžvilgiu naudoto fizinio ir psichologinio smurto.

Pažymėtina, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, jog V. B. iki testamento pasirašymo būtų sužalotas, ar prieš jį būtų vartotas fizinis ar psichologinis smurtas. Priešingai, byloje apklausti tiek ieškovės, tiek atsakovo į teismo posėdį kviesti liudytojai J. L., R. B. T, R. G., Ž. R., Z. T., E. A. paaiškino, jog nurodytu laikotarpiu sužaloto ar sumušto V. B. nematė. Patvirtino, jog V. B. nesiskundė, jog būtų skriaudžiamas. Teismo posėdžio metu notarė Loreta Mėčienė kategoriškai patvirtino, jog testamento pasirašymo metu ant V. B. kūno sužalojimo nesimatė. V. B. buvo blaivus. Nebuvo jokių požymių, jog V. B. būtų verčiamas pasirašyti testamentą prieš savo valią.

Ieškovė nepateikė į bylą, jokių medicininių ar kitų rašytinių dokumentų iš medicinos įstaigų ar teisėtvarkos institucijų apie V. B. padarytą sveikatos sutrikdymą ar atliekamus tyrimus dėl galimai padarytų teisės pažeidimų ar nusikaltimų V. B. atžvilgiu.

Ieškovė galimo atsakovo A. Š. smurto faktą 2018 m. balandžio mėnesį prieš V. B. įrodinėjo liudytojos S. S. (ieškovės mamos), liudytojos Z. T. paaiškinimais, antstolės Vidos Daugirdienės 2019-10-25 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 2, b. l. 123-130) bei Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro patvirtintais liudytojos K. R. rašytiniais paaiškinimais (t. 3, b. l. 3-4).

Liudytoja S. S. teismui paaiškinusi, jog 2018-05-02 V. B. atvykęs į S. S. parduotuvę buvo pleistru užklijuota galva. V. B. paaiškino, jog A. Š. jam perskėlė galvą už tai, kad S. S. 2018-04-27 buvo atvykusi pas jį į sodybą.

Liudytoja Z. T. teismui paaiškinusi, jog 2018 metais, vieną kartą matė V. B. sužalota galva, tačiau V. B. nesiskundė, neaiškino apie tai jokių aplinkybių.

Vertinant liudytojos S. S. paaiškinimus dėl galimo A. Š. smurtavimo V. B. atžvilgiu, pastebėtina, jog liudytojos S. S. paaiškinimai nepatvirtinti kitais objektyviais įrodymais, nepateiktos fotonuotraukos, rašytiniai pranešimai teisėtvarkos institucijoms apie galimo smurto vartojimą asmens atžvilgiu ir k. t. Pažymėtina, jog liudytoja Z. T. nurodė, jog nežinanti, kokiomis aplinkybėmis V. B. patyrė sužalojimus.

Ieškovė S. T. galimo smurto prieš V. B. faktą įrodinėja taip pat K. R. ir atsakovo sutuoktinės R. Š. elektroninio susirašinėjimo turiniu. Ieškovė pateikė tokio turinio susirašinėjimą:

K. R. rašo ,,dabar kol kas kaimas Severinos pusėj, nes tipo tai girtas parašė žemes“, ,,oooo, nu žmogus nesulaukė“, ,,kiek but buve jam?“ .

R. Š. rašo ,,tikrai ne girtas, gal tik pagiringas ... sake andrius pasirasydamas apsiverke, notaras paklause ar kas negerai, ar vercia tave kas, tai jo zodziai buvo, kad cia laimes asaros...“. ,,net nazinau gal kokie 52, 53“.

K. R. rašo ,,pagiringo svaigsciojimai bijo gaut i galva“, ,,eina sau jaunas koks“.

K. R. rašo ,,labas. dar pliotkai. Kad Andrius Vyta musdavo.“.

R. Š. rašo ,,is ko isgirdai?“.

K. R. rašo ,,juk zinai. As kaimiete“.

R. Š. rašo ,,kas tokius pliotkus skleidzia?“.

K. R. rašo ,,cia brolis perdave info ka prisiklause jis zinai per visas rajono pardes varo. tai gal os musu kaimo. gal is kitur gal net is Santos. nepaklausiau“.

R. Š. rašo ,,neseniai viena kart i duda gavo prigeres kai andrius suzinojo kad santa po dalios mirties vel pradejo savo uodega vizginti“. ,,vienintelis kartas tai buvo“, ,,greiciausiai is santo“, ,,ta info“.

Ieškovė S. T. teismui taip pat pateikė Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro patvirtintus liudytojos K. R. rašytinius paaiškinimus. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad ,,2019 m. gegužės 8 d. vakare R. Š. per Mesenger programėlę atsiuntė man pasiūlymą išsinuomoti parduotuvės, esančios K kaime, patalpas, kurios priklausė V. B.. Kadangi aš buvau neseniai bendravusi su S. T., žinojau, kad vyksta teisminis procesas, ginčijamas testamentas. Man pasirodė keista, kad R. Š. siūlo man išsinuomoti patalpas, todėl paklausiau ar su dokumentais viskas gerai.“.

Kita K. R. rašytinių paaiškinimų citata ,,S. T. nusiųstas mano ir R. Š. susirašinėjimas vyko 2018 m. gegužės 31 d. vakare. Tame susirašinėjime minimi Vytas (V. B.), Andrius (A. Š.), Santa (S. S.), Dalia (D. Š. (B)). To susirašinėjimo metu R. Š. man parašė, kad V. B. neseniai buvo „gavęs į dūdą“ , t. y. buvo sumuštas A. Š., už tai, kad pas V. B. atvažiuodavo buvusi ilgametė sutuoktinė S. S..“.

Pažymėtina, jog K. R. kaip liudytoja teismo buvo kviečiama į teismo posėdžius 2019-12-11 ir 2020-01-14, tačiau K. R. į teismo posėdžius nevyko, ieškovė S. T. 2020-01-14 teismui pateikė notaro patvirtintus K. R. rašytinius paaiškinimus. Teismas bei byloje dalyvavę asmenys neturėjo galimybės liudytojai K. R. užduoti klausimus, siekiant pašalinti rašytiniuose paaiškinimuose esančius prieštaravimus bei įsitikinti liudytojos K. R. paaiškinimų objektyvumu.

Teismas vertindamas liudytojos K. R. pateiktus rašytinius paaiškinimus konstatuoja, jog aukščiau cituotose K. R. paaiškinimuose yra prieštaravimų. Pažymėtina, jog antstolės Vidos Daugirdienės 2019-10-25 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog teismo aukščiau cituotas elektroninis susirašinėjimas vyko 2019 gegužės 8-9 dienomis, tuo tarpu rašytiniuose paaiškinimuose K. R. nurodė, jog šis susirašinėjimas vyko 2018 m. gegužės 31 d. vakare. Atkreiptinas dėmesys, jog analizuojant liudytojos K. R. rašytinius paaiškinimus, matyti, jog K. R. dar iki 2019 m. gegužės 8 d., žinojo iš S. T., kad jau vyksta teisminis procesas, kuriame ginčijamas testamentas. Pažymėtina, jog ieškovė S. T. ir liudytoja S. S., teismui paaiškino, jog jos apie V. B. testamentą sužinojo tik po V. B. mirties. K. R. paaiškinimai nurodyti elektroniniame susirašinėjime, prieštarauja ir ieškovės S. T. ir liudytojos S. S. paaiškinimams dėl nurodytos datos, kada jos sužinojo apie testamentą. Pažymėtina, jog pateiktame elektroniniame susirašinėjime tarp K. R. ir R. Š. akivaizdžiai stebimi provokuojantys K. R. formuluojami teiginiai, norimų atsakymų lūkesčiai.

Pažymėtina, jog byloje pateiktuose R. Š. rašytiniuose paaiškinimuose teigiama, kad daugelis elektroninių susirašinėjimų su K. R. vyko sporto klube, spontaniškai atrašant atsakymus. Paaiškino, jog su draugais bendrauja laisvo stiliaus kalba. ,,Gavo į dūdą“ turėjo omeny A. Š. ir V. B. apsižodžiavimą (t. 3, b. l. 10-11).

Esant aukščiau nurodytiems prieštaravimams teismas neturi pagrindo remtis K. R. pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei ieškovės pateiktu elektroniniu susirašinėjimu tarp K. R. ir R. Š., konstatuojant jog testatoriaus V. B. valia buvo paveikta fizinio bei psichologinio smurto.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). CK 1.91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip jį palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorius buvo apgautas. Šiuo atveju ieškovė pati neįrodinėjo, kokias aplinkybes nuo testatoriaus nuslėpė atsakovas ar kokius aktyvius veiksmus atliko siekdami suklaidinti testatorių, tik tai, kad tik įtarinėja .Vien tik ieškovės išreikštos abejonės ir deklaratyvūs teiginiai negali patvirtinti, kad testatorius testamentą sudarė tomis aplinkybėmis, kaip mano ieškovė.

Kaip jau buvo konstatuota aukščiau teismui konstatavusi, jog testamento sudarymo dieną testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji testatoriaus valia, taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo spręsti, jog testamentas sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat, jog dėl susidėjusių aplinkybių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovas A. Š. rašytiniais dokumentais pagrindė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro teisinės atstovimo išlaidos (t. 2., b. l. 132). Ieškinį atmetus atsakovo A. Š. bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 22,33 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. T., gim. (duomenys neskelbtini), 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. T., gim. (duomenys neskelbtini), 22,33 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-63-904/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.