- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-663-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01764-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- A. Š.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.5.4.7.1Oficialusis testamentas
- 2.1.2.4.2.5Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudarytas sandoris
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovui A. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarė L. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti V. B., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure 2018-01-30 sudarytą testamentą negaliojančiu, kaip tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta valia neatitinkantį asmens tikrosios vidinės valios ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, t. y., kaip sudarytą apgaulės įtakoje, sudarytą asmens prieš kurį buvo naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas bei kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad V. B. poelgis palikti 2018-01-30 testamentu savo turtą žmonos sūnui yra normalus, kadangi atsakovas visuomet nuo pat pažinties pradžios, tai yra 2014 metų pagarbiai, nuolankiai ir atsakingai rūpinosi V. B., jo sveikatos ir finansinėmis problemomis.
3. Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2018-01-30 patvirtino V. B. testamentą. Testamentą pasirašė V. B. notaro kabinete, būdamas blaivus, sėdėdamas, testamentą pasirašė notaro akivaizdoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui A. Š. iš ieškovės S. T. 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės S. T. 22,33 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė S. T. ginčydama testamentą iš esmės nurodė vieną esminį motyvą tai, jog testatoriaus valia buvo visą V. B. jo tėvams ir seneliams priklausiusį turtą palikti B. palikuoniams, tai yra vieninteliam V. B. vaikui, tai yra ieškovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog V. B., kaip testatoriaus tikroji valia buvo paveikta alkoholio, apgaulės, fizinio bei psichologinio smurto, ekonominio spaudimo, dėl susidėjusių sunkių aplinkybių bei klastojant V. B. parašą ant testamento.
6. Teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus apie V. B. stiprias ir išskirtines jo charakterio savybes; atsižvelgęs į V. B. ir ieškovės S. T. palyginti nestiprų emocinį tarpusavio ryšį (testamento pasirašymo metu); atsižvelgęs į V. B. atitolusius santykius su buvusia šeima (buvusia sutuoktine S. S.); atsižvelgęs į tai, jog V. B. testamentą pasirašė būdamas sukūręs naują šeimą; atsižvelgęs į V. B. stiprų emocinį ryšį su mirusia sutuoktine D. B., vertindamas visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes neturi pagrindo abejoti, jog ginčijamas testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus V. B. valios.
7. Teismas nustatė, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog V. B. sirgo priklausomybės ligomis, nepateikta jokių tos srities specialistų vertinimų ar išvadų apie tai. Nepateikti medicininiai išrašai apie V. B. sveikatos būklę. Taip pat nepateikta, jokių rašytinių įrodymų iš teisėsaugos institucijų apie tai, jog V. B. būtų buvęs pripažintas kaltu dėl pažeidimų susijusių su kvaišalų vartojimu. Liudytojų S. S., Z. T., E. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog alkoholis galimai buvo paveikęs V. B. mąstymą nepagrįsti moksliniais ar medicininiais vertinimais.
8. Teismas ieškovės prašymu byloje paskyrė rašysenos ekspertizę, tikslu išsiaiškinti dėl ieškovės nurodyto galimo testamento klastojimo fakto. Rašysenos ekspertas pateikė kategorišką išvadą, kad ginčijamą testamentą pasirašė V. B.. Be to, konstatavo, jog tai yra įprasta V. B. rašysena. Byloje apklausta notarė L. M. patvirtino, jog testamentą V. B. pasirašė sėdėdamas jos kabinete, jos akivaizdoje.
9. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kad ginčijamame testamente testatoriaus išreikšta valia neatitiko tikrosios jo valios. Byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji testatoriaus valia.
10. Teismas nustatė, jog byloje nepateikta jokių įrodymų, jog V. B. iki testamento pasirašymo būtų sužalotas, ar prieš jį būtų vartotas fizinis ar psichologinis smurtas. Byloje apklausti tiek ieškovės, tiek atsakovo į teismo posėdį kviesti liudytojai J. L., R. B. T., R. G., Ž. R., Z. T., E. A. paaiškino, jog nurodytu laikotarpiu sužaloto ar sumušto V. B. nematė. Patvirtino, jog V. B. nesiskundė, jog būtų skriaudžiamas. Teismo posėdžio metu notarė L. M. kategoriškai patvirtino, jog testamento pasirašymo metu ant V. B. kūno sužalojimo nesimatė. V. B. buvo blaivus. Nebuvo jokių požymių, jog V. B. būtų verčiamas pasirašyti testamentą prieš savo valią.
11. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo remtis K. R. pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei ieškovės pateiktu elektroniniu susirašinėjimu tarp K. R. ir R. Š., konstatuojant, jog testatoriaus V. B. valia buvo paveikta fizinio bei psichologinio smurto.
12. Teismas konstatavo, jog testamento sudarymo dieną testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame išreikšta tikroji testatoriaus valia, taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, jog testamentas sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, taip pat, jog dėl susidėjusių aplinkybių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė S. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas darė prielaidą, kad V. B. pozicija galėjo keistis bėgant metams, įvertinus dukters elgesį bei naujos šeimos sukūrimą. Tačiau tokia prielaida prieštarauja faktiniams duomenims. Net atsakovo kviesta liudytoja Ž. R. parodė, kad V. B. ragino ją išlaikyti tėviškę ir neparduoti savo namų. Anot liudytojos, ji su V. B. bendravo dvi savaites iki jo mirties, tad tokie liudytojos parodymai patvirtina, jog V. B. vidinė valia neatitinka išorinės valios.
13.2. Teismas sieja testamentu pareikštą V. B. valią su aplinkybe, kad ieškovė neva jį apkaltino smurtu artimoje aplinkoje, dėl to jis neva jautė nuoskaudą. Šią aplinkybę teismas grindė liudytojų parodymais. Tačiau CPK 185 str. nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės nustato, kad įrodinėjimo dalykas gali būti pripažįstamas įrodytu jeigu nėra prieštaringų įrodymų ir jų visuma jį patvirtina. Nei vienas liudytojas savo iniciatyva nepareiškė, kad V. B. jautė nuoskaudą, o patvirtindavo tik kai teismas užduodavo menamą klausimą ar jiems žinoma apie policijos iškvietimą.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas konstatavo, kad liudytojų E. A. ir Z. T. parodymai patvirtino, jog V. B. pripažino ieškovę savo dukra, iki pilnametystės ja rūpinosi, išleido ją mokslus. Dėl to svarbi liudytojų parodymų dalis apie tai, kad V. B. džiaugėsi, gyrėsi kai gimė anūkas, ieškovės sūnus, nes tokia aplinkybė paneigia teismo išvadą apie V. B. ir ieškovės nestiprų emocinį tarpusavio ryšį.
13.4. Teismas netinkamai vertino ir liudytojos E. A. parodymus dalyje dėl V. B. ketinimų turtą užrašyti atsakovui. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad liudytojai telefoninio pokalbio metu V. B. užsiminė, jog atsakovas prašo viską perrašyti jam, po to liudytoja dar tikslino, sakydama, kad atsakovas prašė iš V. B. žemės, bet ne testamento. Vertinant logiškai, nei dėl pakankamai jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), nei dėl sveikatos būklės, kuri verstų galvoti apie mirtį, V. B. nebuvo pagrindo inicijuoti testamento sudarymą, todėl akivaizdu, kad V. B. nebuvo pagrindo su liudytoja kalbėti apie tai, kam po mirties jis paliks savo turtą.
13.5. Tai, kad testamentu pareikšta valia neatitiko tikrosios vidinės V. B. valios patvirtina aplinkybė, jog atsakovas dalyvavo pasirašant testamentą. Atsakovas pripažino, kad ryte specialiai atvyko paimti V. B. nuvežti pas notarą, nors pastarasis pats turėjo automobilį ir teisę vairuoti.
13.6. Detaliai susipažinus su pateiktais "Luminor" banko sąskaitos išrašais akivaizdu, kad pagalbai galima priskirti tik 500 Eur: 2017 12 06 mokėjimas "už gražias akis" 200 Eur, kaip patvirtino atsakovas V. B. akiniams, 2018 02 27 300 Eur „malkoms". Nepriskirtini kaip parama mokėjimai, kurių paskirtis „paskola" (2017 12 14, 2018 04 23) iš viso 400 Eur. 2017 11 20 300 Eur mokėjimas „vaistams" buvo skirtas atsakovo mamos, V. B. sutuoktinės, kuri tuo metu buvo gydoma ligoninėje, vaistams įsigyti. Didžiausi mokėjimai 2018 02 15 2000 Eur ir 2018 04 05 1000 Eur skirti parduotuvės skoloms padengti taip pat nepriskirtini paramai, nes atsakovas, po mamos mirties, kada ir padaryti tie mokėjimai, tapo UAB „Dalvyta" akcininku, t.y. turėjo asmeninę prievolę grąžinti skolą.
13.7. Įrodymų visuma patvirtino, kad atsakovo valia buvo paveikta alkoholio. Tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu iki ir po testamento pasirašymo patvirtino ne tik liudytojai, bet ir dokumentai: 2013 01 31 Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, patvirtinantis, kad būdamas neblaivus V. B. sukėlė konfliktą šeimoje; 2018 07 30 Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame remiantis specialisto išvada konstatuota, kad V. B. kraujyje nustatyta 0,46 promilės alkoholio. Išskirtini liudytojos Z. T. parodymai, kad gėrė kasdien, nieko nevalgė, buvo sukūdęs, gėrė kartu su žmona, atsakovas irgi jį girdė. Liudytoja S. S. parodė, kad santuokos nutraukimo 2014 04 29 pagrindinė priežastis buvo V. B. piktnaudžiavimas alkoholiu.
13.8. Testamento pasirašymo momentu V. B. taip pat buvo paveiktas alkoholio ir šią aplinkybę patvirtina įrodymų visuma. Liudytoja S. S. parodė, kad 2018 01 30 jai skambino V. B. apie 9:30 val. ir sakė, kad yra Gargžduose prie notarės, laukia atsakovo, tvarko reikalus. Liudytoja supratusi, kad V. B. visiškai girtas. Liudytojos nurodomos konkrečios aplinkybės, ypač nurodytas pokalbio laikas, kuris neprieštarauja testamente nurodytam jo tvirtinimo laikui 11:10 min., leidžia vertinti S. S. parodymus kaip patikimus.
13.9. 2019 07 05 teismo ekspertizės aktas Nr.ll-803(19) patvirtino, kad ant testamento ir notariniame registere pasirašė V. B., kad rašysena ant testamento ir notariniame registre yra įprasta V. B. rašysena. Ekspertai iš esmės nepaneigė aukščiau aptartų įrodymų, patvirtinančių, jog V. B. pasirašė testamentą būdamas veikiamas alkoholio, tiesiog ta būsena, anot jų, jo rašysenoje nepasireiškė.
13.10. Tai, kad 2019 m. balandžio mėn. V. B. atsakovas sumušė patvirtino liudytojos S. S., Z. T.. Jų parodymai iš esmės sutampa su atsakovo sutuoktinės R. Š. aprašytomis aplinkybėmis, pateiktomis teismui Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir liudytojos K. R. raštiniuose parodymuose, patvirtintuose notaro.
13.11. Teismas klaidingai interpretavo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotą informaciją. Protokolo 4 puslapyje antstolė įrašė: konstatuoju tai, kad užfiksuotas 2019 05 08 - 09 tarp ieškovės ir adresatės K. R. vykęs pokalbis bei jo turinys. Rašytiniuose paaiškinimuose K. R. taip ir nurodė, kad po to, kai 2019 05 08 iš R. Š. gavo pasiūlymą išsinuomoti parduotuvės patalpas, susisiekė su ieškove ir jai išsiuntė 2018 05 31 susirašinėjimo tekstą. Teismo sprendime cituojamas jau tarp K. R. ir R. Š. vykęs susirašinėjimas, kuris vyko 2018 05 31. Civilinė byla pagal ieškovės ieškinį pradėta 2018 10 11, todėl suprantama, kad dar iki 2019 m. gegužės 8 d. K. R. žinojo iš S. T., kad jau vyksta teisminis procesas, kuriame ginčijamas testamentas. Bet svarbiausia, kad teismui pateiktas elektroninio susirašinėjimo tekstas ir jo prasmė teismo sprendimo citatoje, yra aiški ir nekelianti klausimų.
13.12. Nepagrįstas teismo argumentas, kad elektroniniame susirašinėjime akivaizdžiai stebimi provokuojantys K. R. formuluojami teiginiai, norimų atsakymų lūkesčiai. Elektroninio susirašinėjimo tekstas patvirtina, kad K. Š. dėkojo už informaciją R. R., be to, 2018 06 05 prašė ištrinti jų susirašinėjimo tekstą. Šios aplinkybės paneigia neva K. R. provokavo R. Š. ir tai, kad pastaroji spontaniškai atrašydavo atsakymus. Tačiau svarbiausia, kad teismas negali pripažinti, kad aplinkybių, apie kurias parašė R. Š., t.y., kad V. B. pasirašė veikiamas alkoholio ir kad atsakovas prieš jį smurtavo, nebuvo. Teismas pasisakė tik dėl R. Š. nuomonės apie sąvoką "Gavo į dūdą", kuri, anot R. Š., reiškia apsižodžiavimą. Tačiau R. Š. taip ir nepaneigė informacijos apie V. B. girtumą.
Atsiliepimas
13.13. Atsakovo pateikti rašytiniai R. Š. paaiškinimai nėra patvirtinti notaro, o tik tokie rašytiniai parodymai gali būti vertinami teismo. Ant R. Š. paaiškinimų norvegų kalba teksto uždėtas antspaudas neatitinka notaro patvirtinimui keliamų reikalavimų, nes nėra įrašo, jog notaras tvirtina liudytojos rašytinius parodymus. Be to, nėra duomenų, kad R. Š. davė priesaiką, kurios tekstas numatytas CPK 192 str. 4 d. Pagaliau nėra duomenų, kad antspaudas ir parašas yra Norvegijos notaro, nes antspaudo tekstas neišverstas į lietuvių kalbą. Teismas negalėjo priimti R. Š. rašytinių paaiškinimų, nes atsakovas byloje neprašė šaukti jos liudytoja, kaip numatyta CPK 190 str., šio klausimo teismas nesvarstė ir dėl to nepriėmė sprendimo.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. Š. prašo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Vertinant išsamiai liudytojos Ž. R. paaiškinimus, atkreiptinas dėmesys, kad būtent ji ir patvirtino, kad V. B. pyko ant buvusios sutuoktinės S. S. ir dukros S. T. dėl santuokos iširimo, dėl jo patalpinimo į areštinę. V. B. liudytojai Ž. R. minėjo, jog S. T. tai ne jo biologinė dukra, buvo ja nusivylęs. Po V. B. skyrybų su S. S., liudytoja Ž. R. nematė nei karto, kad V. B. bendrautų su S. S. ar S. T.. Pastarąsias, po keleto metų, pamatė tik po V. B. mirties. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus liudytojų J. L., R. B. T., R. G., Ž. R., Z. T., E. A. patvirtintos testatoriaus charakterio savybės ilgam jausti nuoskaudą, absoliučiai nelogiška, kad V. B. galėjo parašyti testamentą ieškovei, su kuria santykiai praktiškai buvo nutrūkę.
14.2. Liudytojai Z. T., J. L., R. B. T., R. G., Ž. R. patvirtino, kad niekada nematė, kad V. B. bendrautų S. S. ar S. T. ar kad jos būtų atvykusios pas V. B. į sodybą. Nesuvokiama apie kokį ryšį galima kalbėti, kai po santuokos nutraukimo nei karto ieškovė ir jos motina nebuvo atvykusios pas testatorių ar jam materialiai padėjusios.
14.3. Manytina, kad bylos esmės nekeičia tai, kad tėvystė buvo nustatyta (po testatoriaus mirties) ir tai, kad jis ieškovę tai pirmiau laikydavo dukra, tai vėliau jos išsižadėdavo dėl jos nepagarbaus elgesio ir pan.
14.4. Liudytojai J. L., R. B. T., R. G., Ž. R., Z. T., E. A. patvirtino, kad V. B. buvo „nepalenkiamas“, „tvirto charakterio“, „žodžio žmogus“, „užsispyręs“, „tikras žemaitis“. Logiška, kad tokio žmogaus nepaveiksi net ir darant didelį spaudimą. Tikėtina, kad V. B. jautė prieš mirtį sveikatos sutrikimus, todėl ir nutarė sudaryti testamentą, kad turtas neatitektų jo nemėgstamiems giminaičiams.
14.5. Atsakovas V. B. rėmė finansiškai, suremontavo parduotuvės patalpas, parduotuvės antrame aukšte įrengė poilsiautojams tris kambariukus, apmokėjo V. B. teisines atstovavimo išlaidas bylose kuriose jis bylinėjosi su artimaisiais, nupirko traktorių (žoliapjovę), o liudytoja Ž. R. taip pat paaiškino, kad A. Š. finansiškai rėmė V. B., suremontavo parduotuvės patalpas, dengė parduotuvės skolas, įrengė parduotuvės antrame aukšte tris poilsiautojų kambariukus. Akivaizdu, kad atsakovas finansiškai padėjo pagal savo galimybes, nepaisant to, kad nebuvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir prievolės materialiai išlaikyti testatorių nebuvo, tik moralinė pareiga, kurią atsakovas įvykdė visokeriopai gera valia.
14.6. Liudytojas R. G. pažymėjo, kad V. B. apie testamento surašymą buvo minėjęs ir anksčiau, jog visą turtą užrašys A. Š.; grįžus V. B. iš notaro, kur buvo pasirašytas testamentas, R. G. buvo V. B. sodyboje, V. B. buvo blaivus, pasakė, jog visą turtą užrašė A. Š.. Liudytoja Ž. R. taip pat patvirtino, kad dėl testamento V. B. buvo tvirtai apsisprendęs, jog visą turtą paliks A. Š..
Žemesnės instancijos teismas
14.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jos motina su V. B. 2018 01 30 bendravo telefonu. Iš bylos faktinių aplinkybių darytina išvada, kad telefonu galimai buvo bendraujama siekiant tik testatoriaus palankumo, santykių atkūrimo dėl jo turto palikimo ieškovei po jo mirties.
14.8. Savaime suprantama, jog S. S. turi asmeninį (ne teisinį) suinteresuotumą bylos baigtimi, nes būtent nuo priimto teismo sprendimo kardinaliai pasikeistų jos dukros finansinė padėtis, o visų kitų liudytojų paaiškinimai laikytini nešališkais ir patikimesniais, nes jie nėra kurios nors šalies giminaičiai, todėl jiems absoliučiai jokio skirtumo dėl šios civilinės bylos baigties.
14.9. Ieškovė netinkamai interpretuoja R. Š. susirašinėjimo pranešimą, neva ji patvirtino apie V. B. girtumą, kai tuo tarpu ji nežinodama realios situacijos tik spėjo, kad jis blogiausiu atveju galėjo būti pagiringas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
17. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl V. B., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono 3-ajame notaro biure 2018-01-30 sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, kaip tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta valia neatitinkantį asmens tikrosios vidinės valios ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, t. y., kaip sudarytą apgaulės įtakoje, sudarytą asmens prieš kurį buvo naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas bei kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis.
18. Ieškovė nurodo, kad V. B., kaip testatoriaus tikroji valia buvo paveikta alkoholio, apgaulės, fizinio bei psichologinio smurto, ekonominio spaudimo, dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, taip pat, kad testatoriaus valia buvo visą V. B. jo tėvams ir seneliams priklausiusį turtą palikti B. palikuoniams, tai yra vieninteliam V. B. vaikui -ieškovei, o ne atsakovui A. Š..
Dėl testamento ginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindais
19. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
20. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-01-30 Klaipėdos rajono 3-iojo notarų biuro notarė L. M. patvirtino V. B. testamentą, kuriuo V. B., nuosavybės teise priklausantį visą turtą, tame tarpe ir kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pinigus, turtines teises ir visą kitą turtą, kuris mirties dieną jam priklausė, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo mirusios žmonos D. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnui A. Š.. 2018 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.2YT-8095-941/2018 pagal pareiškėjos S. T. (S.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. S., VĮ Registrų centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame konstatuota, jog S. T. (S.) yra V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra.
22. Ieškovė S. T. apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad V. B. valia buvo visą jo tėvams ir seneliams priklausiusį turtą palikti B. palikuoniams, tai yra vieninteliam V. B. vaikui - ieškovei, o tai, kad turtas testamentu buvo paliktas atsakovui, sąlygojo V. B. piktnaudžiavimas alkoholiu. Nurodo, kad dėl alkoholio poveikio testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl ieškovė mano, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindais.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kad V. B. testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų, medicininių išvadų ar išrašų, kad V. B. sirgo priklausomybės ligomis. Taip pat ir teismo apklausti liudytojai, nepatvirtino, kad nuo alkoholio vartojimo V. B. būtų neadekvatus, nors ir teigė, kad dažnai vartojo alkoholį, tačiau visada išsiblaivydavo, buvo tvirto charakterio, užsispyręs, ne kartą buvo užsiminęs, jog savo turtą planuoja „užrašyti“ A. Š., iki mirties buvo UAB ,,Dalvyta“ direktorius.
24. Nors ieškovė nurodo, kad testamento sudarymo dieną ieškovės mama S. S. kalbėjo telefonu su V. B. ir jis buvo visiškai girtas, tačiau liudytoja S. S. V. B. tą dieną nematė, taip pat jokių objektyvių duomenų nepateikė, kad testamento sudarymo dieną V. B. būtų neblaivus, taip pat nepateikė įrodymų, kad tą dieną išvis vyko telefoninis pokalbis tarp šių asmenų. Svarbu paminėti, kad byloje apklausta notarė L. M. kategoriškai nurodė, kad V. B. testamento sudarymo metu buvo blaivus, adekvatus ir sąmoningas. Notarė su testatoriumi bendravo tiesiogiai testamento sudarymo dieną ir būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, turi pareigą įsitikinti testatoriaus veiksnumu.
25. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, įvertinus liudytojos S. S. parodymus, kad pokalbio metu V. B. jai nurodė, kad randasi Gargžduose su A. Š., ,,tvarko reikalus“, ,,pasirašinėja popierius“, darytina išvada, kad V. B. suprato, kad atvyko pas notarę sudaryti testamentą, todėl ieškovės argumentai dėl V. B. negalėjimo suprasti savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo, nepagrįsti ir atmestini.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė, kodėl susiformavo būtent tokia V. B. valia, o bylos duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad su atsakovu V. B. santykiai buvo geri, todėl teisėjų kolegija apie tai plačiau nepasisako, o tik pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams.
Dėl testamento ginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindais.
27. Ieškovė ginčija V. B. testamentą CK 1.91 straipsnio pagrindais. Teigia, kad V. B. 2018 sausio 30 d. pasirašydamas testamentą buvo paveiktas atsakovo A. Š. dėl jo atžvilgiu vartojamo fizinio ir psichologinio smurto.
28. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo buvimą.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė galimo atsakovo A. Š. smurto faktą 2018 m. balandžio mėnesį prieš V. B. įrodinėjo liudytojos S. S. (ieškovės mamos), liudytojos Z. T. paaiškinimais, antstolės V. D. 2019-10-25 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro patvirtintais liudytojos K. R. rašytiniais paaiškinimais.
30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, nei medicininių ar kitų rašytinių dokumentų iš medicinos įstaigų ar teisėtvarkos institucijų apie V. B. padarytą sveikatos sutrikdymą ar atliekamus tyrimus dėl galimai padarytų teisės pažeidimų ar nusikaltimų V. B. atžvilgiu. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nematė smurto fakto, o aplinkybė, kad V. B. kartą buvo pastebėtas pleistru užklijuota galva, neįrodo, jog prieš jį atsakovas naudojo sistemingą smurtą ir tai įtakojo testamento sudarymą.
31. Ieškovė galimo smurto prieš V. B. faktą įrodinėja taip pat K. R. ir atsakovo sutuoktinės R. Š. elektroninio susirašinėjimo turiniu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, toks dviejų asmenų susirašinėjimas ir bendravimas nepatvirtina, kad atsakovas sistemingai naudojo smurtą prieš V. B., kad priversti sudaryti testamentą atsakovo naudai.
32. Pažymėtina, kad atsakovas nedalyvavo V. B. sudarant testamentą pas notarę, todėl V. B. turtą galėjo palikti kam norėjo ir atsakovas apie tai būtų net nežinojęs. Taip pat V. B. bet kada testamentą galėjo pakeisti, tačiau to nepadarė. Visa tai patvirtina, kad V. B. tikroji valia buvo išreikšta testamente. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog testamentas buvo sudarytas dėl psichologinio ar fizinio smurto bei apgaulės.
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos priteistinos atsakovo A. Š. patirtos 1300 Eur išlaidos už teisinę pagalbą šioje byloje rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Šios išlaidos yra pagrįstos 2020 m. kovo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2020 m. kovo 18 d. mokėjimo išrašu bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovui A. Š. 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.