Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-28409-466/2019 pagal pareiškėjo D. S. prašymą dėl informacijos ir duomenų pateikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. S. 2019-07-25 teismui pateiktame prašyme prašė pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nuorašą dėl 2011-06-14 taikos sutarties tarp R. K. ir AB Šiaulių banko patvirtinimo (antstolis Irmantas Gaidelis, vykdomoji byla Nr. 0008/08/00129). Nurodė, kad AB Šiaulių bankas jau 11 metų kaip yra pateikęs antstolei Rimai Gražienei vykdyti 2005-12-14 vekselį ir 2007-07-03 notarės Violetos Šeškevičienės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį iš pareiškėjo. Analogišką 2007-07-03 notarės Violetos Šeškevičienės išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį iš R. K. AB Šiaulių bankas buvo pateikęs antstoliui Irmantui Gaideliui vykdomojoje byloje Nr. 0008/08/00129 (toks turėtų būti vykdomosios bylos numeris, bet teismo prašė pasitikslinti). Pareiškėjui rengiant ieškinį dėl žalos atlyginimo ir Kauno apygardos teisme 2019-07-24 susipažįstant su reikšmingais dokumentais sužinota, kad į UAB „NBG“ grupė bankroto bylą prieš pat bankroto pabaigą buvo pateiktas rašytinis įrodymas, kad antrasis laiduotojas pagal vekselį R. K. dar 2011-06-14 su kreditoriumi AB Šiaulių banku pasirašė taikos sutartį ir susitarė, kad R. K. skola AB Šiaulių bankui fiksuojama tądien ir sudaro 39 365,93 Eur (135 922,69 Lt), R. K. gražins skolą AB Šiaulių bankui pagal taikos sutartyje susitartą grafiką ir sąlygas. Pagal 2011-06-14 taikos sutarties sąlygų 3 punktą AB Šiaulių bankas įsipareigojo per 2 darbo dienas nuo pasirašymo pateikti taikos sutartį vykdomąją bylą vedančiam antstoliui. Tokią taikos sutartį privalo patvirtinti apylinkės teismas ir ji turi būti saugoma byloje. Tokios nutarties Kauno apygardos teisme nėra, nutarties nėra ir UAB „NBG grupė“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-02 nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nuorašą dėl 2011-06-14 taikos sutarties tarp R. K. ir kreditorės AB Šiaulių banko patvirtinimo. Pareiškėjas D. S. nepateikė įgaliojimo ar atstovavimo sutarties, kurie leistų reikalauti iš teismo pateikti procesinius dokumentus, sudarytus ir patvirtintus tarp R. K. ir AB Šiaulių banko. Taikos sutartyje nepaminėtas pareiškėjas, todėl teismas iš pateiktų rašytinių duomenų negali nustatyti, ar pareiškėjas buvo dalyvaujantis byloje asmuo ir turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pareiškėjas nenurodė nei civilinės bylos numerio, kurioje buvo patvirtina taikos sutartis, nei kokiu pagrindu yra reikalinga minėta taikos sutartis. Dėl tikslios informacijos pareiškėjas gali kreiptis į antstolį Irmantą Gaidelį, kuriam, kaip teigia pareiškėjas, AB Šiaulių bankas buvo pateikęs analogišką vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėjas D. S. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-02 nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

3.1. Teismas, neįsiteisėjus 2019-08-02 nutarčiai, be pagrindo pareiškėjui grąžino pateiktus priedus. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas atvejų, kada atsisakoma teisme priimti ieškinį ar prašymą ir šis klausimas neaiškinamas plečiamai. Teismas nepagrįstai nenurodė ir tai, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

3.2. Teismas be pagrindo nurodo, kad 2011-06-14 taikos sutartyje pareiškėjas neminimas. Pareiškėjo duomenys yra paminėti 2011-06-14 taikos sutarties tekste. Pareiškėjas yra bendraskolis kreditoriui AB Šiaulių bankui kartu su kitu fiziniu asmeniu R. K., taigi turintis materialinį suinteresuotumą asmuo. 2011-06-14 taikos sutartis turi tiesioginę įtaką pareiškėjo turtinėms teisėms ir interesams.

3.3. Bet kuris privatus fizinis asmuo turi teisę iš visų valstybės institucijų ir įstaigų gauti informaciją apie jį liečiančius klausimus ir turimą informaciją apie jį. 2011-06-14 taikos sutartis reikalinga pateikti ir antstolei R. G. ir ruošiant ieškinį apygardos teismui. Teismas trūkumų šalinimo institutu nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

14. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (b. l. 5–6), kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl dokumentų (teismo nutarties) kopijos pateikimo (išdavimo) CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui grąžintų (prašymo priedų) ir naujų įrodymų apeliaciniame procese, pagal atskirąjį skundą, prijungimo

15. Pareiškėjas D. S. su atskiruoju skundu pateikė šiuos dokumentus: 1) teismo siųstą voką su žymomis ant jo (voko) (b. l. 12); 2) 2005-12-14 paprastąjį vekselį (b. l. 13); 3) Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės Violetos Šeškevičienės 2007-07-03 išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš UAB „NBG“ laiduotojų D. S. ir R. K. (b. l. 14); 4) 2011-06-16 taikos sutartį, pasirašytą tarp AB Šiaulių banko ir R. K. (b. l. 15); 5) D. S. 2019-07-24 skundą antstolei R. G. vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 (b. l. 16–19); 6) antstolės Rimos Gražienės 2019-08-01 patvarkymą dėl skundo vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219/S-1514 (b. l. 20). Nors pareiškėjas D. S. nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte (žr. ir CPK 338 straipsnį), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo būtina pasisakyti.

16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

17. Pridedamu voku apeliantas įrodinėjo aplinkybę, jog nepraleido atskirojo skundo terminų. Viena vertus, apie terminą atskirajam skundui paduoti dėl skundžiamos nutarties galima spręsti iš 2019-08-07 į teismą grįžusios skundžiamos nutarties įteikimo šaknelėje esančių duomenų (b. l. 8), kita vertus, atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 334–335, 338 straipsnis), todėl aptariamas vokas aktualus buvo apylinkės teismui sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą, o ne apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant atskirojo skundo motyvus. Apylinkės teismas 2019-08-19 rezoliucija priėmė atskirąjį skundą, todėl laikytina kad teismui pateiktas vokas jau yra bylos medžiagos dalimi ir jo prijungimo svarstyti nereikia.

18. Apeliantas nurodė, jog 2005-12-14 paprastąjį vekselį, Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės Violetos Šeškevičienės 2007-07-03 išduotą vykdomąjį įrašą ir 2011-06-16 taikos sutartį, pasirašytą tarp AB Šiaulių banko ir R. K., buvo pridėjęs kartu su prašymu, tačiau apylinkės teismas, nelaukdamas skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, aptartus priedus grąžino pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pastaba sutinka. Kaip matyti iš pareiškimo turinio, aptarti dokumentai buvo pridėti kaip prašymo priedai Nr. 1–3. Iš apylinkės teismo siunčiamų dokumentų lydraščio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui grąžino 5 lapus dokumentų ir skundžiamą nutartį (b. l. 7). Kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodyta, jog prašymas pateiktas be nurodytų priedų, todėl labiau tikėtina, kad pareiškėjas aptartus prašymo priedus pirmosios instancijos teismui buvo pridėjęs. Kadangi apylinkės teismas grąžino pareiškėjui pareiškimo priedus (2005-12-14 paprastąjį vekselį, Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarės Violetos Šeškevičienės 2007-07-03 išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš UAB „NBG“ laiduotojų D. S. ir R. K. bei 2011-06-16 taikos sutartį, pasirašytą tarp AB Šiaulių banko ir R. K.), todėl aptarti dokumentai prijungtini apeliacinio proceso metu.

19. Likusiais su atskiruoju skundu naujai pateiktais įrodymais (2019-07-24 skundas antstolei Rimai Gražienei vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 ir antstolės Rimos Gražienės 2019-08-01 patvarkymas) pareiškėjas įrodinėja apskųstos nutarties nepagrįstumą. Dokumentai pateikti laiku kartu su atskiruoju skundu, aptartų dokumentų turinyje gali būti užfiksuota informacija, kuri aktuali faktinių aplinkybių požiūriu, t. y. nurodytuose dokumentuose užfiksuota informacija gali padėti tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes, todėl sprendžiama, kad minėtų dokumentų prijungimas apeliacinės instancijos teisme racionalus.

Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo

20. Bylos duomenimis, pareiškėjas D. S. apylinkės teismui pateikė prašymą dėl dokumentų (teismo nutarties, kuria patvirtina taikos sutartis) kopijų pateikimo (išdavimo).

21. CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 1 dalies norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama dvejais aspektais: pirma, teisinio suinteresuotumo turėjimas yra pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą, o asmens suinteresuotumas suprantamas kaip asmens savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-969/2019 24 punktas); antra, asmens CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti asmens prašyme suformuluoto reikalavimo ribas, sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos (klausimo) išnagrinėjimui. Proceso įstatymas numato teisę asmeniui kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo žinioje esančių dokumentų (bylos medžiagos) kopijų. Tokio prašymo (dėl dokumentų (bylos medžiagos) kopijų gavimo) įgyvendinimo realizavimas, t. y. turinio ir formos reikalavimai prašymui, taip pat tokio prašymo nagrinėjimo procedūra (procesas) skiriasi nuo to, ar asmuo ketina susipažinti (gauti dokumentų (bylos medžiagos) kopijas) su dar neišnagrinėtos, ar jau išnagrinėtos bylos medžiaga.

22. Teisė susipažinti su nagrinėjamos (neišnagrinėtos) bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas numatyta tik byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 200 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kategorija byloje dalyvaujantys asmenys yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas materialusis ir procesinis arba tik procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad susipažinimo su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga ypatumas tas, kad nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga prieinama tik tam asmeniui, kuris turi materialųjį (pvz., asmuo įtrauktas į bylą atsakovu, trečiuoju asmeniu ir t. t.) arba procesinį (pvz., atstovas pagal įstatymą, atstovas pagal sutartį (pavedimą)) suinteresuotumą nagrinėjama byla. Tuo atveju, kai asmuo nori susipažinti teisme (ir gauti bylos medžiagos kopijas) su dar neišnagrinėtos bylos medžiaga, tačiau nėra įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tai toks asmuo turi pagrįsti savo suinteresuotumą (materialųjį ar procesinį) bylos baigtimi. Toks prašymas, be kita ko, turi atitikti bendruosius CPK procesiniams dokumentams (prašymams) keliamus formos ir turinio reikalavimus (CPK 111–114 straipsniai).

23. Teisė susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga ir jos įgyvendinimo tvarka numatyta CPK 10 straipsnyje. CPK 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Jie turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka daryti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Su vykdomosios bylos medžiaga galima susipažinti, kai sprendimas yra įvykdytas. CPK 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo atitinkamo teismo pirmininkui turi pateikti nustatytos formos prašymą ir jame nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą ir susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tikslą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. CPK 10 straipsnio 3 dalis yra blanketinė norma, kuri detalizuota Susipažinimo su teismuose išnagrinėtų bylų medžiaga taisyklėse (toliau – Taisyklės), kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-07 įsakymu Nr. 1R-308.

24. Analizuojant pareiškėjo prašymo ir su prašymu pridėtų dokumentų turinį nustatyta, kad tarp skolininko UAB „NGB grupė“ ir kreditoriaus AB Šiaulių banko 2005-12-14 buvo sudarytas paprastasis vekselis dėl 86 886,01 Eur (300 000 Lt) sumos, laiduotojai pagal aptartą vekselį – R. K. bei pareiškėjas D. S. (b. l. 13). 2005-12-14 paprastojo vekselio pagrindu Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė Violeta Šeškevičienė 2007-07-03 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-1370 dėl (84 065,48 Eur) (290 261,28 Lt) skolos išieškojimo iš laiduotojų D. S. ir R. K.. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė 2011-06-16 taikos sutartį, pasirašytą tarp kreditoriaus AB Šiaulių banko ir skolininko (laiduotojo pagal vekselį) R. K. (b. l. 14). Iš Taikos sutarties preambulės matyti, kad šalys pripažįsta, jog vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo pagal paprastąjį vekselį išduotas ir laiduotojų R. K. ir D. S. atžvilgiu. Iš Taikos sutarties turinio taip pat matyti, jog 2008-01-25 buvo pradėtas išieškojimas per antstolį iš R. K. Taikos sutarties 3 punkte šalys sulygo, jog Taikos sutartis bus pateikta vykdomąją bylą vedančiam antstoliui, o Taikos sutarties 10 punkte nurodyta, kad Taikos sutartis sudaroma 2 egzemplioriais (vienas lieka AB Šiaulių bankui, kitas – R. K.) (b. l. 15). Iš antstolės Rimos Gražienės 2019-08-01 patvarkymo turinio matyti, kad antstolė Rima Gražienė vykdomojoje byloje Nr. 0090/07/01219 vykdo Vilniaus miesto 21-ojo biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. VŠ-1370 dėl skolos išieškojimo iš D. S. (b. l. 20).

25. Teismui paduotame prašyme pareiškėjas nurodė, kad Taikos sutartis turėjo būti patvirtinta atskiroje teismo byloje. Faktinės aplinkybės, priešingai nei teigė apylinkės teismas, rodo, jog galimai tam tikrą suinteresuotumą pareiškėjas D. S. gali turėti. Pačioje Taikos sutartyje pareiškėjas D. S. yra paminėtas.

26. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pareiškėjo D. S. prašymą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (šiuo atveju – prašymą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata šiuo atveju apskritai negalėjo būti taikytina. Iš teismui paduoto prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas D. S. į teismą kreipėsi su prašymu dėl teisės susipažinti su išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga bei gauti išnagrinėtos civilinės bylos medžiagos kopijas įgyvendinimo, o ne atstovaudamas kitų asmenų interesus. Apylinkės teismas turėjo vertinti ne tai, ar asmuo, prašydamas civilinės bylos medžiagos kopijų atstovauja išnagrinėtoje civilinėje byloje kokių nors dalyvavusių asmenų interesus, o, ar apskritai turi teisę į civilinės bylos medžiagos kopijų gavimą, net jeigu pareiškėjas D. S. pats jokiu procesiniu statusu prašyme nurodomoje civilinėje byloje nedalyvavo (nebuvo įtrauktas). Apylinkės teismas turėjo aiškintis aplinkybes apie tai, ar prašymas paduodamas į dar nagrinėjamą civilinę bylą, ar teikiamas į jau išnagrinėtą civilinę bylą.

27. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė civilinės bylos numerio, kurioje galimai buvo patvirtinta Taikos sutartis. Konkrečios civilinės bylos numerio, kurioje galėjo būti patvirtinta Taikos sutartis, pareiškėjas nenurodė ir atskirajame skunde. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas prašyme pateikia pakankamai daug civilinę bylą identifikuojančių duomenų (pvz., byloje dalyvaujančių asmenų vardus, pavardes, asmens kodus, bylos nagrinėjimo datą, konkretų teismą, teisėja ir pan.), civilinės bylos numerį galima būtų identifikuoti pasinaudojus informacine teismų sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) arba galima įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų prašymui išspręsti reikalingų įrodymų (duomenų).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, sprendžia, jog apylinkės teismo nurodyti atsisakymo priimti pareiškėjo 2019-07-25 prašymą dėl informacijos ir duomenų pateikimo argumentai teisiškai nepagrįsti. Apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybių, ar prašymas paduodamas į dar nagrinėjamą civilinę bylą, ar jau išnagrinėtą bylą ir ar apskritai buvo užvesta kokia nors civilinė byla dėl Taikos sutarties tvirtinimo, nesvarstė klausimo, ar pareiškėjo prašymas neturėtų būti nagrinėjimas specialia, CPK 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o tuo atveju, jeigu teismui trūko tam tikrų duomenų, neįpareigojo pareiškėją pateikti daugiau duomenų, reikalingų prašymo nagrinėjimui. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai nurodė apeliantas, jeigu byla nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar kurį teismą reikia pareiškėjui kreiptis, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 115 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 3 dalis).

29. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei prašymo turinį. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo D. S. prašymo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo D. S. prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.