Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo, kuriuo K. R. nubaustas pagal ATPK 163² str. 4 d., taikant ATPK 30¹ str., 300 eurų bauda su 1000 pakelių cigarečių konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą pakeisti, skiriant įstatymo numatytą baudą sankcijos ribose ir papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju netinkamai taikytos ATPK 30¹ str. nuostatos, skiriant mažesnę nei įstatymu numatytą administracinę baudą, bei iš pažeidėjo nekonfiskuojant gabenimo priemonės, kuria neteisėtai buvo gabenamos cigaretės. ATPK 163² str. 4 d. numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 2896 iki 5792 Eur su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Mano, kad vertinant bylos medžiagą nenustatyta, kad tokių aplinkybių šioje byloje yra. Nurodo, jog skundžiamame teismo nutarime įvardintos aplinkybės, kad K. R. pripažino kaltę, neturi registruoto turto, stovi darbo biržoje, nėra išimtinės ar ypatingos, todėl nesudaro pagrindo pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimalią administracinę nuobaudą.

Pažymi, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Atkreipia dėmesį, kad K. R. padarytas ATPK 163² str. numatytas pažeidimas priskiriamas prie pavojingesnių, sukeliančių padidintą pavojų mokestiniams santykiams. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas privalomai taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ir jei gabenimas be tokios transporto priemonės nebūtų įmanomas (LVAT nutartys Nr. N575-215/2009, N62-2803/2010, N575-320/2012; Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-67-462/2014, ATP-78-174/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis ATP-394-318/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartis ATP-512- 332/2013 ir kt.). Pabrėžia, kad Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteisėtai gabeno didelį kiekį (1000 pakelių) cigarečių automobilio Mitsubishi Montero sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, ir nors fiziškai būtų įmanoma gabenti tokį kiekį be automobilio, tačiau tik labai nedidelį atstumą, o K. R. nurodė, kad minėtas cigaretes gabeno iš Kauno į Klaipėdą t. y. administracinėn traukiamas asmuo, darydamas ATPK 163² str. 4 d. numatytą pažeidimą, panaudojo automobilį kaip pažeidimo priemonę. Nurodo, jog apylinkės teismas, konstatuodamas, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 163² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. LVAT nutartyje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Mano, jog pirmos instancijos teismas, K. R. skirdamas švelnesnę nei įstatymo numatytą baudą ir neskirdamas papildomos administracinės nuobaudos - automobilio konfiskavimo, netinkamai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, nepagrįstai paskyrė per švelnią ir neadekvačią padarytai veikai nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliantas nesutinka su ta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo dalimi, kuria, pritaikius ATPK 30¹ str., skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta bauda, taip pat su tuo, jog netaikyta papildoma alternatyvi administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso R. N., konfiskavimas. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 163² str. 4 d. įtvirtinta, kad akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija 50 MGL, užtraukia baudą nuo 2896 iki 5792 EUR su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. R. nuobaudą, atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažymėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, nedirba, registruotas darbo biržoje, atsižvelgė į jo turtinę padėtį – neturi jokio registruotino turto, taip pat į K. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad yra pagrindas K. R. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 4 d., padarymą paskirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Tačiau su tokiu apylinkės teismo sprendimu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-36-511/2015).

Pagrindiniai argumentai, nulėmę apylinkės teismo sprendimą K. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, buvo tai, kad K. R. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad ši aplinkybė reikšminga ir į ją atsižvelgiama parenkant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Tuo tarpu kita apylinkės teismo nurodyta aplinkybė – administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo nedirba, registruotas darbo biržoje, neturi jokio registruotino turto – šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog sankcijos ribose skirta bauda būtų aiškiai neteisinga ir neprotinga nuobauda, nes K. R. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje, darantis žalą valstybės finansų sistemai. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią pažeidėjo finansinę padėtį – nors teismas pažymėjo, kad K. R. nurodė, jog jis neturi jokio registruotino turto, tačiau pats pažeidėjas teismo posėdžio metu nurodė (b. l. 34), kad turi Mercedes automobilį. Sunkios K. R. finansinės padėties nerodo ir paties pažeidėjo nurodytos įvykio aplinkybės – duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad po pokalbio dėl darbo jis susitiko jam skolingą asmenį, ir užuot skolą vėliau atsiėmęs pinigais, jis priėmė didelės muitinės vertės (virš 50 MGL) 1000 cigarečių pakelių surūkyti pačiam.

Pabrėžtina, kad apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje, darantis žalą valstybės finansų sistemos stabilumui, todėl apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sunkia materialine padėtimi, šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N-575-490-12, konstatavo, jog tai, kad T. V. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau ši aplinkybė jau buvo tinkamai įvertinta pirmosios instancijos teisme, individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, todėl dar kartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nebevertinama. Tuo tarpu T. V. nurodytos aplinkybes, kad ji turi mažametį vaiką bei gauna mažas pajamas, šiuo atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog skirta minimali bauda būtų aiškiai neteisinga ir neprotinga nuobauda, nes apeliantės padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje, darantis žalą valstybės finansų sistemai, todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą šioje byloje nėra. LVAT byloje Nr. N-575-157-12, konstatavo, jog ATPK 163² str. numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų valstybės valdymo srityje, darantis žalą valstybės finansų sistemai, todėl pažeidėjo šeimos sunki materialinė padėtis, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. D. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog cigaretes pirko tėvui, tačiau pamiršo jas išimti iš automobilio ir važiavo į Baltarusiją pas močiutę. Taigi apeliantas turėjo pakankamai lėšų įsigyti cigarečių, kurių vertė yra 3 965,50 Lt, todėl nenustatyta, kad inkriminuotą pažeidimą D. B. padarė dėl labai sunkios materialinės padėties. LVAT byloje Nr. N-575-139-12, konstatavo, jog prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė vertintina individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, todėl dar kartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nebevertinama. J. S. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo šeimos sunkia materialine padėtimi, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Apeliantas turėjo pakankamai lėšų įsigyti 1 760 pakelių cigarečių, kurių vertė 12 713,16 Lt, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. LAT byloje Nr. 2AT-58-489/2015, konstatavo, jog teismai, nustatydami S. K. baudos dydį, atsižvelgė į jo padarytų pažeidimų (ATPK163² str. 4 d.) aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 str. nustatytomis atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, įvertino pažeidėją apibūdinančias aplinkybes ir sprendimą motyvavo vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais: teismai įvertino tai, kad S. K. pakartotinai per kelis mėnesius padarė analogiškus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163² str. 4 d., kurie yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, darančių žalą valstybės ekonomikai ir visuomenės interesams, didelį neteisėtai gabentų prekių kiekį ir tokią pat jų vertę, taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltininkas prisipažino ir gailisi dėl padarytų pažeidimų, t. y. į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 1 p., atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad pažeidėjas išlaiko tris asmenis, administracine tvarka nebaustas, turi finansinių įsipareigojimų, ir nusprendė už kiekvieną padarytą pažeidimą skirti minimalią ATPK 163² str. 4 d. sankcijoje numatytą baudą. Visos šios minėtos aplinkybės yra reikšmingos jas vertinant tik parenkant pažeidėjui administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Atsižvelgiant į išvardintą, laikytina, jog tai, kad K. R. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri įvertinama parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau ji nėra lemiama sprendžiant dėl švelnesnės, nei numato įstatymas, nuobaudos skyrimo. Tos aplinkybės, kad jis šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje ir gauna nedideles pajamas, ir dėl to galimai turės sunkumų susimokant jam paskirtą baudą, taip pat nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti K. R. paskirtą nuobaudą, be to, šios aplinkybės pažeidėjui nesutrukdė padaryti jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. R. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė pernelyg švelnią administracinę nuobaudą, kuri yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Vien dėl to, kad pareiškėjo finansinė situacija sudėtinga, mažinti jam paskirtos baudos dydį nėra pagrindo, juolab kad priešingą teisei elgesį jis pasirinko sąmoningai, žinodamas šias aplinkybes. Tuo būdu apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei jo asmenybę neigiamai charakterizuojančios medžiagos, ir nesant konkretaus institucijos (apeliantės) prašymo, K. R. skirtina bauda, lygi ATPK 163² str. 4 d. sankcijoje numatytam baudos minimumui. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 300 Eur dydžio bauda didinama iki 2896 EUR dydžio baudos.

Apeliaciniame skunde keliamas ir pažeidimo padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimo klausimas. ATPK 163² str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 2896 iki 5792 Eur eurų su šių prekių konfiskavimu ir gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimu arba be jos konfiskavimo. Pagal šią normą priemonių, skirtų akcizais apmokestinamų prekių gabenimui pažeidžiant nustatytą tvarką, konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, alternatyvi nuobauda, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai, šiuo atveju apylinkės teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad susiformavusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota pažeidimui daryti, t. y. tais atvejais, kai transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta pažeidimui daryti ar jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas, todėl apylinkės teismas, konstatuodamas, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu apelianto pateiktu vertinimu. Pagal šiuo metu (nuo 2016 m. sausio 1 d.) galiojančią ATPK 26 str. redakciją, konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytus išimtinius atvejus. ATPK 26 str. 2 d. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Minimame straipsnyje nustatytos ir kitos sąlygos dėl turto konfiskavimo, tačiau jos nėra aktualios šiai bylai, todėl neaptariamos.

Pagal bylos duomenis, akcizais apmokestinamų prekių gabenimo metu K. R. vairavo R. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Montero sport“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 4 d., padarymo įrankis (tai atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis). Tačiau, esant nustatytai faktinei aplinkybei, kad konfiskuotas automobilis priklausė ne pažeidėjui, o kitam asmeniui, vadovaujantis ATPK 26 str. 1 d., 2 d. 1 p., gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo (nagrinėjamu atveju – transporto priemonės savininkė R. N.) žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Kaip teisingai skundžiamame nutarime konstatavo apylinkės teismas, byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkė R. N. žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad jos automobiliu gali būti daromas pažeidimas, kadangi K. R. automobilį pasiskolino nuvykti į Kauną pokalbiui dėl darbo. Tai, jog automobilį skolinosi važiavimui į darbo pokalbį, o nuvykęs į vietą cigaretes pasiėmė neplanuotai, nurodė ir pats K. R.. Taigi, pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytus duomenis nėra pagrindo išvadai, R. N. žinojo ar galėjo žinoti, kad automobilį K. R. panaudos ne vien važiavimui dėl darbo pokalbio, tačiau ir neteisėtiems tikslams – nelegaliai gabenti cigaretes. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkė, perduodama pažeidėjui automobilį, būtų žinojusi apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti, be to, nėra duomenų apie buvimą kitų ATPK 26 str. antrojoje dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. N. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ATPK 26 str. nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas, todėl tenkinti institucijos skundą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą pakeisti, ir K. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 4 d. padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – 300 eurų baudos - dydį padidinti iki 2896 eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.