Kauno apygardos teismo nutartis

2024-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-594-1049/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-27
Bylos Nr.
1A-594-1049/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01261-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis
A. R.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-594-1049/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01261-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; (S) 1.1.10.1.1; 2.4.6.1.
Kauno apygardos teismasNUTARTISlietuvos respublikos vardu2024 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,nuteistojo A. R. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (M. R. turto vagystė) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš parduotuvės „I.“) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

UAB „I.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. R. priteista 81,57 (aštuoniasdešimt vienas euras penkiasdešimt septyni centai) turtinei žalai atlyginti UAB „I.“ naudai.

M. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. R. priteista 200,00 (du šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti M. R. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. R. nuteistas už tai, kad:

1.1. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. sausio 9 d. laikotarpiu nuo 6.00 val. iki 7.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini), nuo spintelės paėmė automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. S., užvedimo raktelį ir juo atrakinęs prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stovėjusį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo vidaus pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. R. priklausantį turtą – piniginėje buvusią vieną 100,00 eurų kupiūrą, vieną 20,00 eurų kupiūrą bei akinių dėžutėje buvusius 80,00 eurų įvairiomis kupiūromis ir monetomis, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. R. bendrą turtinę 200,00 eurų žalą. Šiais veiksmais padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą;

1.2. be to, jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. sausio 25 d. apie 19.46 val., užėjęs į UAB „I.“ priklausančią parduotuvę „I.“, esančią (duomenys neskelbtini), suprasdamas ir ignoruodamas tai, kad yra stebimas vaizdo stebėjimo kamerų, iš prekybos salės atvirai pagrobė 1 vnt. šviesios raikytos duonos „Gudobelės duona“ 1,15 eurų vertės, 1 vnt. viskio „Scottish Leader“ 0,7 l talpos 14,99 eurų vertės, 2 vnt. alaus skardinių „Švyturio tradicinis“ bendros 2,90 eurų vertės (1 vnt. vertė 1,45 eurai), 2 vnt. pilnų vienkartinių metalo pakuočių bendros 0,20 eurų vertės (1 vnt. vertė 0,10 eurų), 1 vnt. gazuoto gėrimo „Pepsi Cola“ 2 l talpos 2,29 eurų vertės, 1 vnt. pilną vienkartinę plastiko pakuotę 0,10 eurų vertės, 1 vnt. spiritinio gėrimo „Bajorų juodieji serbentai“ 0,5 l talpos 8,99 eurų vertės, 1 pakuotę 600 g keptų žemaičių blynų 7,39 eurų vertės, ir matant parduotuvės apsaugos darbuotojai I. V., pasišalino iš parduotuvės per užblokuotas parduotuvės išėjimo duris, tokiais savo veiksmais UAB „I.“ padarė bendrą turtinę 38,01 eurų žalą. Šiais veiksmais jis padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, spręsdami bausmės skyrimo nuteistajam A. R. klausimą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. R. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, praeityje teistas už nusikaltimus nuosavybei, neturi nuolatinio legalaus pakankamo pajamų šaltinio, baustas administracine tvarka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad švelnesnių bausmės rūšių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį dėl nepagrįstai nesvarstyto ir netaikyto BK 75 straipsnio ir taikyti jo atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, nustatant atitinkamus įpareigojimus.

3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas byloje esančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir jos individualizavimą, anksčiau turėtų teistumų bei lygtinių paleidimų atvejus. Nuteistasis nurodo, kad yra jaunas, legaliai dirbantis ir mokesčius valstybei mokantis asmuo. Todėl jo kalinimas ir išlaikymas iš mokesčių mokėtojų pinigų aštuonis mėnesius yra neproporcingas.

3.2. Apeliaciniame skunde cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pabrėžiama, kad teisinės priemonės, susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui, ir neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Skiriama sankcija turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, šiomis nuostatomis nesivadovavo.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Jolanta Petraitytė atsiliepime į nuteistojo A. R. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad A. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. R. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, teistas 10 kartų, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis, skirtų baudų nemoka, turi daug galiojančių administracinių nuobaudų, dėl priklausomybės ligų ar psichinių sutrikimų nesigydė, neturi nuolatinio legalaus pakankamo pajamų šaltinio. Įvertinus šias aplinkybes, padaryta išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad kitomis švelnesnėmis bausmės rūšimis nuteistojo nusikalstami polinkiai būtų pakeisti, todėl skirta pati griežčiausia sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis.

4.2. Atsiliepime tvirtinama, kad įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir aplinkybes, turinčias reikšmės individualizuojant A. R. paskirtą bausmę, nesutikti su apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Paskirtoji subendrinta bausmė ir jos dydis atitinka bausmės paskirtį. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Atsiliepimas

5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo A. R. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės nesutinkama su paskirtos bausmės individualizavimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir dėl to prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį. Teisėjų kolegija dėl šių aplinkybių pasisako atskirai.

Dėl paskirtos bausmės

7. Nors nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis nesutinka ir su jam paskirtos bausmės individualizavimu, mano, kad ji neproporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

8. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

9. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus dėl bausmės A. R. skyrimo bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu A. R. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą (M. R. turto vagystė bei vagystė iš parduotuvės „I.“) paskirdamas atitinkamai 9 (devynių) ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes, ir šias bausmes atitinkamai subendrindamas, BK 54 straipsnio ir BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui už atskiras nusikalstamas veikas aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas A. R. bausmės rūšį ir dydį, teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padaryti du apysunkiai baigti tyčiniai nusikaltimai. Atsižvelgta į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jis praeityje eilę kartų teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, neturi legalaus pajamų šaltinio. Pastebėtina, kad nuteistajam anksčiau buvo skirtos arešto bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. A. R. ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad A. R. nusikalto ne atsitiktinai, o yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės rūšys – laisvės atėmimai, nustatant jų dydį žymiai mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, yra teisingos ir ne per griežtos, leidžiančios pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujančios teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir bendrinant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui buvo taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis). Be to, kadangi nuteistasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

12. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

13. Skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta, tačiau tai nelaikytina esminiu trūkumu, dėl kurio būtų pagrindas naikinti apylinkės teismo nuosprendį, kaip kad to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, taisydama minėtą klaidą ir nagrinėdama apeliacinį skundą, pati įvertina visumą šio instituto taikymui reikšmingų aplinkybių

14. Atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra akivaizdu, kad formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas A. R. atitinka. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

16. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

17. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. nuteistas už dviejų tyčinių apysunkių turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą. Nors yra jauno amžiaus, ką akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau vienuoliktą kartą. Jo teistumų istorijoje dominuoja smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimai. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos arešto, laisvės atėmimo bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nesilaikė probacijos sąlygų, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, sistemingai darė administracinius nusižengimus, dėl ko jam buvo panaikintas taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Viena iš nusikalstamų veikų, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdyta praėjus vos trims mėnesiams po to, kai nuteistasis buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Antroji nusikalstama veika padaryta vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl M. R. turto vagystės, po to, kai A. R. jau buvo pripažintas įtariamuoju dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo ir apklaustas. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Nuteistasis, nepaisant atliktų jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių, ir toliau nepaiso teisės normų reikalavimų, renkasi teisei priešingą elgesį, nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, ilgalaikių išvadų nedaro. Todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama darbinė veikla, juolab, kad SODRA duomenimis nuteistasis ilgą laiko tarpą niekur nedirbo ir tik nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. verčiasi individualia veika, duomenų apie stabilias pragyvenimui pakankamas pajamas teismui nepateikta. Tad aplinkybė apie nuteistojo darbinę veiklą neturi esminės reikšmės teisėjų kolegijos sprendimui.

18. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų A. R. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. APD-2024-11152 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. R., kurias sudaro 170,83 eurų.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

21. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam A. R. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja (advokatė Regina Atkočaitienė) buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam A. R. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

22. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Duomenų, jog A. R. turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, byloje nėra. Nuteistasis, nors ir nurodo užsiimantis individualia veikla, bet šia veikla jis užsiima tik tris mėnesius, o iki tol atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, po bausmės atlikimo niekur nedirbo. Paskirtos baudos nesumokėtos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. R. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. R. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėAudrius Meilutis