- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2A-364-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01996-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- K. O.
- Ieškovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.5Teismo pavedimai
- 3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Seselskytės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. patikslintą ieškinį atsakovei K. O. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei atsakovės K. O. priešieškinį ieškovui D. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nepilnamečio vaiko – T. K. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko tėvu (ieškovu); 2) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko T. K. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriant ieškovą. Nurodo, kad ieškovas su atsakove susilaukė sūnaus. Ieškovui susipykus su atsakove, atsakovė nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl kreipėsi dėl privalomos mediacijos. Atsakovė nenorėjo taikaus susitarimo, todėl gindamas savo nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, teikia teismui ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nes jis nuolat rūpinasi vaiku, prižiūri vaiką ir vaikas labiau prisirišęs prie jo. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 400 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti 200 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Nurodo, kad likusią reikiamą išlaikymo dalį teiks ieškovas. Nurodo, kad ieškovo pajamos yra minimalios, kadangi tik 2024 metų rugsėjį pradėjo verstis individualia veikla.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo jį atmesti, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaikui išlaikymui po 200 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgia į infliaciją nuo 2024 m. spalio 18 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šią sumą į atsakovės banko sąskaitą, šių lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę uzufrukto teise. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nesirūpina vaiko gerove, trukdo atsakovei bendrauti su vaiku. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodo, kad vaikas turėtų gyventi kartu su atsakove ir vaikui bus sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nurodo, kad atsakovė netrukdys vaikui bendrauti su ieškovu. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodo, kad būtinosios išlaidos vaikui sudaro apie 400 Eur. Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, gauna apie 1060 Eur darbo užmokestį, todėl gali prisidėti 200 Eur suma prie vaiko išlaikymo.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka visiškai. Prašo 1) atmesti ieškovo patikslintą ieškinį, tenkinti priešieškinį; 2) nepilnamečio vaiko – T. K. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina (atsakove); 3) priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 18 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą pervedant į atsakovės banko sąskaitą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriant atsakovę. Nurodo, kad nesutinka su ieškovo ieškiniu, prašo patikslintą ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį, nes ieškovas nesirūpina sūnaus gerove, jo auklėjimu, trukdo atsakovei bendrauti su vaiku. Nurodo, kad gyvenant sūnui su atsakove, sūnui bus užtikrintos visos būtiniausios gyvenimo sąlygos, vaikas bus materialiai išlaikomas. Įsipareigoja netrukdyti ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti sūnaus auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams. Būtinos vaiko išlaikymo išlaidos sudarys apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovė nurodo, kad nuosavybės teise nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 1060 Eur darbo užmokestį. Todėl atsakovė gali materialiai 200 Eur suma prisidėti ir išlaikyti nepilnametį sūnų. Atsakovė teismo prašys priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 18 d..
4. Institucija teikianti išvadą sutiko su pareikšto ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – skyrius) buvo žinoma dėl 2024 m. birželio 15 d. ir 2024 m. birželio 27 d. fiksuotų nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. Dėl šios priežasties buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas, kurio metu pastebėti sūnaus nepriežiūros požymiai bei higienos trūkumas - nekarpyti nagai, nešvarios panagės, užuodžiamas nemalonu kvapas. Vaiko motina (atsakovė) elgėsi neadekvačiai, nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vaiku. Vaiko tėvas buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, vaikas laikinai priežiūrai perduotas senolei Z. P.. Grįžus vaiko tėvui, tėvas rūpinasi vaiku, užtikrina tinkamas sąlygas vaikui augti ir harmoningai vystytis. Pažymi, kad ieškovo prašoma 200 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės atitinka geriausius vaiko interesus. Nurodė, kad galutinę išvadą pateiks posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės vaiko T. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovui, nustatyti nepilnamečio vaiko T. K. gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu (ieškovu), nepriteisti iš atsakovės išlaidų valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
6. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad bylos duomenimis ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko T. K. tėvai. Atsakovė gyvena atskirai nuo šeimos ir nesirūpina vaiku, prie vaiko išlaikymo neprisideda jokia forma. Ieškovas vienas auklėja ir prižiūri vaiką, rūpinasi juo. Rūpintis vaiku padeda ieškovo mama. Vaikas yra labiau prisirišęs prie ieškovo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas tinkamai įgyvendina tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, užtikrina tinkamas sąlygas vaikui augti ir harmoningai vystytis, tuo tarpu atsakovė gyvena atskirai nuo šeimos, su vaiku nebendrauja, neteikia išlaikymo. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, gyvena pas pažįstamą pagal panaudos sutartį pereinamame kambaryje, dėl ko ji negali užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, nusprendė šioje dalyje tenkinti ieškovo ir atmesti atsakovės reikalavimus.
7. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodė, kad ieškovas dirba, gauna 900 Eur atlyginimą. Nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Atsakovė dirba, gauna apie 1060 Eur darbo užmokestį. Atsakovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Teismas įvertinęs tėvų turtinę padėtį darė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti vaikui išlaikyti suma yra protingo dydžio, atitinkanti vaiko poreikius bei būtina bent minimaliausių poreikių patenkinimui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas nusprendė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo vaikui tenkinti ir iš atsakovės nepilnamečiam sūnui priteisti išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.. Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei byloje yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 357,74 Eur. Teismas atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją nurodė, kad iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas turėtų būti teikiamas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, teismas nusprendė, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo pradinį ir patikslintą ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko T. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina (apeliante), priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui T. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2024 m. spalio 18 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant šią sumą į atsakovės asmeninę banko sąskaitą, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti apeliantę. Apeliantė pateiktą apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo grindžia šiais argumentais:
9.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurį vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su apeliante ir iš vaiko tėvo priteistas jam išlaikymas. Mano, kad tokio pobūdžio byloje turėjo būti nuspręsta ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, aptarti kiti klausimai.
Atsiliepimas
10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su apeliante ir iš vaiko tėvo priteistas jam išlaikymas. Mano, kad tokio pobūdžio byloje turėjo būti išspręsta ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, aptarti kiti klausimai
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas ir apeliantė yra nepilnamečio vaiko T. K. tėvai. Vaikui yra (duomenys neskelbtini) metai. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nustatyta, kad buvo fiksuoti du nesmurtiniai pažeidimai vaiko atžvilgiu, tai yra 2024 m. birželio 15 d. ir 2024 m. birželio 27 d.. Išvadoje nurodyta, kad specialistams atvykus įvertinti socialinį poreikį apeliantės šeimai buvo nustatyta, kad apeliantė tinkamai nepasirūpina vaiku, pastebėti vaiko nepriežiūros požymiai. Po apeliantės neadekvataus elgesio vaikas perduotas giminaičiams (ieškovo motinai). Išvadoje nurodoma, kad atlikus patikrinimą ieškovo gyvenamojoje vietoje nustatyta, kad ieškovas užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui.
15. Remiantis 2024 m. rugsėjo 16 d. panaudos sutartimi nustatyta, kad apeliantė šios sutarties pagrindu naudojasi dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, turi ir nepilnametę dukrą U. D.. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nustatyta, kad apeliantė pagal minėtos panaudos sutartį naudojasi buto dalimi – pereinamu kambariu, jame nėra daiktų, kurie būtų skirti vaikų poreikiams, nėra erdvės skirtos ugdymuisi, taip pat ir asmeninės erdvės skirtos vaikams. Minėtoje Išvadoje taip pat pažymėta, kad Išvadą duodanti institucija 2024 m. birželio 18 d. gavo raštą iš Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus apie tai, kad laikino apgyvendinimo metu pastebėta, kad apeliantė turi emocinių sutrikimų, yra konfliktiška, kas įtakoja ir vaikų psichologinę būklę. Nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. apeliantė dirba (duomenys neskelbtini) pareigose pagal terminuotą darbo sutartį ir gauna apie 1 060 Eur atlyginimą.
16. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
17. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teigia, kad vaiko gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su apeliante, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo aiškių nesutikimo argumentų su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, nustatyta, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, o atlikus apeliantės gyvenamosios aplinkos visumos sąlygų patikrinimą buvo nustatyta, kad apeliantė naudojasi vienu pereinamu kambariu, apeliantei skirtame kambaryje nėra durų, nustatyta, kad vaikas neturi asmeninės erdvės ir daiktų, skirtų jo poreikiams užtikrinti. Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad geriausiai vaiko interesus šiuo atveju užtikrintų jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius įrodymus, su šia išvada sutinka. Apeliantė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių argumentų ir (ar) įrodymų, jog minėtos faktinės aplinkybės, tai yra, jog apeliantės gyvenamojoje vietoje nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi buvo nustatytos netinkamai ir (ar) faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi, atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnis).
18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu taip pat priteisė iš apeliantės nepilnamečiui vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki vaiko pilnametystės. Įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nors apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas visa apimtimi, tačiau nepateikia jokių argumentų, jog skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteistas išlaikymas vaikui po 200 Eur periodinėmis kas mėnesinėmis išmokomis buvo priimta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, pažeidus proceso ir ar materialinės teisės normas.
19. Įvertinus pirmosios teismo sprendimo motyvus dalyje, kuria iš apeliantės nepilnamečiui vaikui buvo priteistas išlaikymas nustatyta, kad teismas įvertino šalių turtinę padėtį, nustatė, kad apeliantė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, tačiau dirba, gauna apie 1 060 Eur darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės turtinę padėtį, gaunamų pajamų dydį, minėtas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad apeliantė gyvena kambaryje, kuris jai suteiktas panaudos, o ne nuomos sutarties pagrindu, kas mažina ir jos patiriamas išlaidas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog priteistas išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju nepilnamečiui vaikui yra proporcingas apeliantės turtinei padėčiai, todėl nutaria, kad šioje dalyje nėra pagrindo keisti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo priimtas įvertinus tiek šalių paaiškinimus, tiek ir visapusiškai ir išsamiai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį.
20. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsprendė klausimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovas nesudaro galimybės jai bendrauti su vaiku. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismo metu apeliantė taip pat paaiškino, kad vaiko tėvų santykiai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra konfliktiški, ieškovas apeliantės teigimu neleidžia jai pamatyti sūnaus, neteikia jokios informacijos apie vaiką (sveikatos būklę, lankomą darželį) (2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo 19.00 min. – 21.00 min.). Teismo vertinimu tiek procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, tiek pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku yra, tačiau jis nebuvo išspręstas nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu – ieškovu, taip kaip nustato CK 3.170 straipsnis.
21. CK 3.170 straipsnio 2 dalis Kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog apeliantė nuosekliai visą bylos nagrinėjimo laiką laikosi pozicijos, jog ieškovas nesudaro galimybės jai bendrauti su vaiku ir neteikia jokios informacijos apie jį, į tai, jog skundžiamu pirmosios instancijos sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta kartu su ieškovu, kas taip pat apriboja apeliantės galimybę bendrauti su vaiku, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsprendė visų klausimų, kurie yra susiję su prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais šioje byloje ir tuo visa apimtimi neatskleidė bylos esmės (CPK 376 straipsnis).
22. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Pažymėtina, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Kaip minėta nutarties 20 punkte, byloje susiklostė tokia situacija, kad tenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo, nebuvo atsižvelgta į skyrium gyvenančios motinos, apeliantės nuoseklius paaiškinimus, jog ieškovas nesudaro galimybės jai bendrauti su vaiku, neteikia apie jį informacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą į šiuos apeliantės argumentus neatsižvelgė, jų nevertino, nebuvo pakankamai aktyvus, atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir neišspręsdamas klausimo, ar šiuo atveju nenustačius jokios bendravimo tvarkos, bus užtikrinti tiek nepilnamečio vaiko prioritetiniai interesai bendrauti su abejais tėvais, tiek užtikrinta skyriumi gyvenančios motinos teisė bendrauti su vaiku.
23. Nors nei ieškovas, nei atsakovė ir nebuvo atskirai suformulavę reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), tačiau apie kilusį nesutarimą tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku buvo pasisakyta apeliantės teikiamuose procesiniuose dokumentuose, apeliantė teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai taip pat paaiškino, kad jai nėra sudaroma galimybė bendrauti su vaiku, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo procesinę pareigą (CPK 376 straipsnis) pasiūlyti šalims pateikti galimus bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos projektus, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog Išvadą duodančios institucijos duomenimis ji yra gavusi informacijos, kad apeliantė galimai turi emocinių sutrikimų, yra konfliktiška, kas galimai įtakoja ir vaiko psichologinę būklę (nutarties 15 punktas), pasiūlyti ir Išvadą duodančiai institucijai pateikti pasiūlymus dėl galimos apeliantės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos įgyvendinimo.
24. Pažymėtina, kad jei tėvams nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis).
25. Nors pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kuriuo nustatė vaiko gyvenamąją vietą ir išsprendė išlaikymo priteisimo jam klausimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje liko neišspręsti visi klausimai susiję su prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, taip pat vaiko motinos interesu bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, pirmosios instancijos teismo sprendimo visa apimtimi negalima laikyti pagrįstu, dėl ko ši teismo sprendimo dalis naikintina. Siekiant išspręsti bendravimo tvarkos klausimą, teismas turi nustatyti terminą, per kurį šalys, išvadą duodanti institucija pateiktų galimus bendravimo su nepilnamečiu vaiku įgyvendinimo būdus, o atsižvelgiant į tai, dėl bendravimo tvarkos nustatymo būtina nustatyti naujas su bendravimo tvarka susijusias reikšmingas faktines bylos aplinkybes, taip pat užtikrinti šalių teisę į apeliaciją šioje dalyje, todėl laikytina, kad šioje dalyje bylos esmė nėra tinkamai atskleista ir ši bylos dalis gražintina nagrinėti iš naujo, kad būtų išspręstas nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo klausimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms (nutarties 25 punktas), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą teismo sprendimą dalyje, kurioje išsprendė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo jam klausimus, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaip minėta nutarties 25 punkte, bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista dalyje, kurioje kilęs ginčas tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išsprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo klausimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės teismo, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintina ir grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kurioje teismas nenustatė atsakovės K. O. bendravimo su nepilnamečiu vaiku T. K. tvarkos bei dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias bylos dalis grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tikslu išspręsti vaiko T. K. bendravimo su skyrium gyvenančia atsakove K. O. tvarkos nustatymo klausimą.
Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.