- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-21
- Bylos Nr.
- 2YT-15465-251/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07230-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- BUAB „Auslita“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo BUAB „Auslita“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Tomui Ubartui dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas BUAB „Auslita“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ (toliau taip pat – pareiškėjas arba bankroto administratorius) prašo panaikinti antstolio Tomo Ubarto 2018-10-04 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-136-22045 ir grąžinti nepagrįstai nurašytas 1754,67 Eur pinigines lėšas. Nurodė, jog piniginės lėšos nurašytos išieškotojo Daugiabučio namo Dainų g. 10A savininkų bendrijai (toliau – taip pat išieškotojas), tačiau bankroto administratorius niekada nebuvo ieškotojo skolininku. Paaiškino, jog Šiaulių apygardos teismas 2014-08-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-848-210/2014 iš BUAB „Auslita“ Daugiabučio namo Dainų g. 10A savininkų bendrijai priteisė 5700,10 Eur skolos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas teismas pripažinimo BUAB „Auslita“ administravimo išlaidomis. Pažymėjo, kad bankroto administratorius asmeninėse banko sąskaitose nedisponuoja BUAB „Auslita“ administravimo išlaidomis, BUAB „Auslita“ administravimo lėšoms yra atidaryta banko sąskaita, kuri nėra susijusi su bankroto administratoriaus banko sąskaita. Nurodė, jog minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas buvo BUAB „Auslita“ atstovas, o atstovas neatsako pagal atstovaujamojo prievoles. Taip pat pažymėjo, jog antstolis nepagrįstai pakeitė skolininką vykdomojoje byloje, nes vykdomajame rašte skolininku nurodyta BUAB „Auslita“, o ne pareiškėjas.
Antstolis Tomas Ubartas kartu su skundu perdavė teismui patvarkymą netenkinti skundo ir vykdomąją bylą Nr. 0136/15/00468. Patvarkyme antstolis nurodė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0136/15/00468 pagal 2015-02-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-848-210/2014 vykdo 5700,10 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko BUAB „Auslita“, administratoriaus UAB „Tigesta“, išieškotojui Daugiabučio namo Dainų g. 10A savininkų bendrijai. Vykdymo eigoje liko nesumokėta 604,51 Eur skola, 303,59 Eur procesinės palūkanos ir 846,57 Eur vykdymo išlaidos. Nurodė, jog 2016-11-02 bankroto administratorius pateikė BUAB „Auslita“ kreditorių susirinkimo protokolo kopiją, kuriame nurodyta, jog kreditorių susirinkimas patvirtino pateiktą administravimo išlaidų sąmatą – 47 000,00 Eur + PVM. Antstolio teigimu iš šios sąmatos turėjo būti padengta visas įsiskolinimas pagal antstolio vykdomą vykdomąjį raštą. Pažymėjo, kad įstatymas įpareigoja bankroto administratorių pateikti kreditorių susirinkimui administravimo išlaidas, patvirtinančius dokumentus ir inicijuoti administravimo išlaidų sąmatos pakeitimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 36 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad administravimo išlaidos nebuvo pilnai padengtos, šios išlaidos turėtų būti dengiamos iš bankroto administratoriaus asmeninių lėšų.
Pareiškėjas ir antstolis apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 443) str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 str.), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0136/15/00468 matyti, kad antstolis Tomas Ubartas pagal Šiaulių apygardos teismo 2015-02-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-848-210/2014 atlieka 5700,10 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko BUAB „Auslita“, administratorius UAB „Tigesta“, išieškotojo daugiabučio namo Dainų g. 10A savininkų bendrijos naudai, kai skola ir bylinėjimosi išlaidos pripažintos BUAB „Auslita“ administravimo išlaidomis (vykd. b. 1-3 l.). Iš išrašo iš Įmonių bankroto valdymo departamento tinklapio matyti, kad bankroto byla UAB „Auslita“ iškelta 2011-09-26 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, 2012-02-20 priimta nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduoti minėtą įmonę (vykd. b. 3 l.). 2014-08-04 Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-848-210/2014 patvirtina, jog skolininko įsiskolinimas išieškotojui susidarė po bankroto bylos iškėlimo skolininkui, t. y., nuo 2012-07-31 iki 2014-03-31 (vykd. b. 109-111 l.). Antstolis 2015-04-13, 2015-05-12, 2016-09-06, 2016-09-28, 2018-08-14 raštais prašė pateikti bankroto administratorių informaciją apie skolininko kreditorių susirinkimus, kurių metu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir nustatyta administravimo išlaidų mokėjimo eilė ir tvarka bei kokios piniginės lėšos išmokėtos išieškotojui (vykd. b. 48, 56, 63, 65, 78, 97 l.). 2012-01-17 kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 1) patvirtino 100 000,00 Lt + PVM administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš JAR (vykd. b. 54 l.). 2012-12-10 kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 2) paliko galioti 2012-01-17 kreditorių susirinkime patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą (vykd. b. 52-53 l.). 2015-04-14 kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 8) patvirtino 2014-08-04 Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-848-210/2014 ir 2015-02-10 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-259-516/2015 priteistas sumas, tačiau administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtino (vykd. b. 50-51 l.). 2015-07-29 kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 9) patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – nuo 2013-01-07 iki išregistravimo iš JAR – 47000,00 Eur PVM (vykd. b. 80-83 l.). Bankroto administratorius 2016-11-02 raštu Nr. SR16/94-1 informavo apie 2015-07-29 kreditorių susirinkimo (protokolas Nr. 9) metu priimtą sprendimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tačiau nurodė, jog administravimo išlaidos bus dengiamos tuomet, kai bus realizuotas visas likęs BUAB „Auslita“ turtas (vykd. b. 84 l.). Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad 2017-03-31 bankroto administratorius informavo antstolį, jog išieškotojui yra pervesta visa skola, tačiau skolininkas neturi pakankamai lėšų padengti netesybas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau bankroto administratorius pažadėjo kreiptis į įkaito turėtoją/didžiausią kreditorių, kad skirtų lėšų likučiui apmokėti (vykd. b. 87 l.), tačiau duomenų, kad buvo kreiptasi į minėtą kreditorių ir koks buvo priimtas sprendimas, byloje nėra. Šiaulių apygardos teismas 2018-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-10-210/2018 pripažino, kad BUAB „Auslita“ veikla pasibaigė (vykd. b. 119-120 l.). Antstolis 2018-10-04 priėmė skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-136-22045, kuriuo nurodė nuo UAB „Tigesta“ banko sąskaitos priverstinai nurašyti 303,59 Eur palūkanų, 604,61 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 802,41 Eur antstolio vykdymo išlaidų, iš viso 1754,67 Eur (vykd. b. 103-104 l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš išrašo iš AIS antstolių sistemos matyti, jog UAB „Tigesta“ atžvilgiu suformuotas nurodymas nurašyti iš UAB „Tigesta“ banko sąskaitų 6304,61 Eur skolą, t. y., žymiai didesnę sumą, nei visas BUAB „Auslita“ įsiskolinimas (1754,67 Eur) (vykd. b. 101 l.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis pagrįstai nurodė nurašyti skolininko – bankrutavusio ir pabaigusio savo veiklą juridinio asmens – įsiskolinimą, kuris pripažintas bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, iš bankroto administratoriaus banko sąskaitos. Šiuo atveju išsiaiškintina, ar vykdomojoje byloje vykdomas išieškojimas iš tinkamo skolininko ir, ar pagrįstai pradėtas išieškojimas iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).
Taigi atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis privalo veikti pagal CPK, Antstolių įstatymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymų taisykles ir kitus teisės aktus, neviršydamas jam teisės aktuose suteiktų įgaliojimų.
Pagrindas vykdymo veiksmams atlikti yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 633 straipsniu, vykdymo proceso šalys yra išieškotojas ir skolininkas, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Vykdymo proceso šalys nurodomos vykdomajame dokumente (CPK 648 str. 1 d. 7 p.).
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2015-02-19 vykdomajame rašte Nr. 2-848-210/2014 nurodyta, jog išieškotojas yra Daugiabučio namo Dainų g. 10 A savininkų bendrija, o skolininkas BUAB „Auslita“. Tuo tarpu pareiškėjas UAB „Tigesta“ vykdomajame rašte įvardintas kaip „administratorius“. Iš 2014-08-04 Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-848-210/2014 matyti, kad prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp BUAB „Auslita“ ir Daugiabučio namo Dainų g. 10 A savininkų bendrijos, bankroto administratorius nėra šių teisinių santykių šalis, jis tik atstovavo bankrutuojančią įmonę nagrinėjant civilinę bylą. Taigi bankroto administratorius nėra vykdymo proceso šalis, tačiau, esant visoms įstatymuose nustatytoms sąlygoms, gali būti suinteresuotu asmeniu vykdymo procese. Suinteresuotas asmuo vykdymo procese gali perimti išieškotojo ar skolininko teises ar pareigas, tačiau toks teisių perėmimas privalo atitikti CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytus procesinius ir materialiuosius reikalavimus, o būtent dėl teisių perėmimo vykdymo procese sprendžia antstolis, kuris priima patvarkymą. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui.
Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra antstolio priimto procesinio sprendimo pakeisti pasibaigusį juridinį asmenį (BUAB „Auslita“) jo teisių perėmėju, nėra nustatyta, kad kitas juridinis asmuo perėmė pasibaigusio juridinio asmens teise ir pareigas vykdymo procese. Paminėtina, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai asmuo, teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras. Bankroto administratorius atlieka įmonės vadovo funkcijas, atstovauja bankrutuojančią įmonę (ĮBĮ 11 str. 5 d.), tačiau bankroto administratoriaus turtas ir jo administruojamos bankrutuojančios įmonės turtas yra atskirti. Įstatymai nenustato jokių galimybių likvidavus įmonę jos teisių ir pareigų perėmėju pripažinti bankroto administratorių.
Taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad bankrutuojančios įmonės skola, kuri pripažinta administravimo išlaidomis, yra dengiama tik iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms, kreditorių reikalavimams patenkinti pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punktą atidarytos banko sąskaitos, kuri nesutampa su bankroto administratoriaus banko sąskaita, kad bankroto administratoriaus sąskaitoje nėra lėšų, skirtų padengti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas.
Antstolis nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, kad kreditorių susirinkimui nepatvirtinus įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Antstolio paminėta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nereglamentuoja vykdymo proceso, o nustato bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo tarpusavio santykius. Nurodyta įstatymo nuostata nesuteikia teisės antstoliui vienašališkai, nesant vykdomojo dokumento ar kito įstatymuose nurodyto pagrindo (pvz. teisių perėmimo), vykdyti skolos išieškojimą iš bankroto administratoriaus.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad antstolis nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš bankroto administratoriaus, nes bankroto administratorius nėra vykdymo šalis - skolininkas.
Sprendžiant klausimą, ar pagrįstai antstolis pradėjo administravimo išlaidomis pripažintos skolos išieškojimą, yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje sprendė klausimą, ar antstolis turi teisę atlikti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininkės bankrutuojančios įmonės, kurios prievolė sumokėti skolą atsirado po bankroto bylos iškėlimo, ir skola pagal įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą priteista išieškoti iš įmonės bankroto administravimo lėšų. Teismas pasisakė, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius. Kreditoriaus reikalavimas dėl priteisto įsiskolinimo iš bankroto administratoriui nustatytos administravimo išlaidoms skirtos sumos turi būti tenkinamas ne CPK nustatyta vykdymo tvarka, kurią atlieka antstolis, o ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka (t. y. apmokant įsiskolinimą iš bankroto administratoriui nustatytų administravimo lėšų).
Įstatyme nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir teismui jį priėmus, pradeda galioti ĮBĮ įtvirtinti draudimai, susiję su bankrutuojančios įmonės finansinių prievolių vykdymu ir galimybe išieškoti skolas iš įmonei priklausančio turto. Remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sustabdomas turto realizavimas ir (ar) išieškojimas. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies normos esmė – sustabdyti visus vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą) turto, taip užtikrinant, kad visų skolininko, jeigu jam bus iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
Pagal CPK 626 straipsnio 3 punktą antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto byla; tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011 konstatuota, kad kreditoriaus reikalavimas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų iš bankroto administratoriui nustatytos administravimo išlaidoms skirtos sumos turi būti tenkinamas ne CPK nustatyta vykdymo tvarka, kurią atlieka antstolis, o ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka (t. y. apmokant įsiskolinimą iš bankroto administratoriui nustatytų administravimo lėšų). Todėl antstolis gali priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus pats siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tenkinant bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, turi būti taikomos ne CPK normos, o ĮBĮ 33–36 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.
Nagrinėjamoje byloje skolininkei UAB „Auslita“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011-09-26 nutartimi. Antstolis Tomas Ubartas vykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu Šiaulių apygardos teismo 2014-08-04 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-848-210/2014 dėl 5700,10 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko BUAB „Auslita“ išieškotojo daugiabučio namo Dainų g. 10A savininkų bendrijos naudai, kai skola ir bylinėjimosi išlaidos pripažintos BUAB „Auslita“ administravimo išlaidomis. Todėl antstolis turėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui, o ne atlikti vykdymo veiksmus. Taigi kreditorės Daugiabučio namo Dainų g. 10A savininkų bendrijos teisė į įsiskolinimo padengimą iš BUAB „Auslita“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų įgyvendinama ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka. Šį reikalavimą tenkina bankroto administratorius pirmumo eile iš administravimo lėšoms skirtų lėšų ĮBĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.
Kaip nustatyta šioje byloje, BUAB „Auslita“ pripažinta pasibaigusia, ir iš parduoto įmonės turto liko nepadengtos visos administravimo išlaidos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad lėšų bankrutuojančioje įmonėje nebuvimas neužkerta kelio ieškovui (kreditoriui) ateityje reikšti savarankišką reikalavimą asmeniui (asmenims), dėl kurių veiksmų (neveikimo) su ieškovu nebuvo atsiskaityta laiku, t. y., tuo metu, kai įmonėje buvo priimami sprendimai dėl ieškovui priklausančio turto naudojimo. Tokiais atvejais gali būti sprendžiamas ir administratoriaus atsakomybės klausimas (ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalis). Bankrutuojanti įmonė privalo savo prievoles, reikalingas bankroto procedūroms užbaigti, vykdyti laiku ir tinkamai, o šių nevykdant – atlyginti ir kreditoriaus minimalius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009).
Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad antstolis teisinio pagrindo vykdyti išieškojimo iš BUAB „Auslita“ turto, o kreditorės reikalavimo teisė į priteistų iš administravimo išlaidų skolos, palūkanų ir bylinėjimosi atlyginimą turėjo būti įgyvendinama laikantis ĮBĮ 33–36 straipsniuose nustatytos tvarkos. Priėmęs vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo, antstolis negalėjo priimti patvarkymų dėl šios skolos išieškojimo, tuo labiau negalėjo priimti nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš bankroto administratoriaus banko sąskaitos, antstolis minėtą nurodymą priėmė viršydamas įgaliojimus. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir panaikintinas 2018-10-04 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-136-22045 bei antstolis įpareigotinas grąžinti neteisėtai nurašytas 1754,67 Eur pinigines lėšas, jei jos buvo nurašytos (CPK 513 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjo BUAB „Auslita“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui Tomui Ubartui dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų.
Panaikinti antstolio Tomo Ubarto vykdomojoje byloje Nr. 0136/15/00468 priimtą 2018-10-04 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-136-22045.
Įpareigoti antstolį Tomą Ubartą grąžinti UAB „Tigesta“ nepagrįstai nurašytas 1754,67 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, 67 ct) pinigines lėšas, jei šios lėšos buvo nurašytos.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Tomui Ubartui vykdomąją bylą Nr. 0136/15/00468.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.