- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-2723-781/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- V. C.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Legal Balance“, UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“, AB „BnP Finance“, J. G., UAB „Skolų valdymo centras“, AB SEB bankas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) V. C. (V. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjui V. C. atsisakyta iškelti bankroto bylą, suinteresuoti asmenys UAB „Legal Balance“, UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“, AB „BnP Finance“, J. G., UAB „Skolų valdymo centras“, AB SEB bankas, antstolės B. P., V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. C. (V. C.) prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratore paskirti UAB „Skolvalda“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad yra nemokus, turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Paaiškino, kad buvo paėmęs 35 000 Lt paskolą iš UAB „General Financing“, kurią perdavė savo motinai už buto nuomą 10 metų laikotarpiui; anot pareiškėjo, šiuos pinigus motina panaudojo buto, kurį vėliau išnuomojo pareiškėjui, įsigijimui. Pažymėjo, kad šiuo metu skola UAB „General Financing“ sudaro 4471,41 Eur. Pareiškėjo teigimu, gerindamas gyvenimo sąlygas, buto remontui jis pasiskolino 30 000 Lt iš AB „Swedbank“ ir šiuo metu likusi skola 6779,38 Eur; be to, pareiškėjas paėmė 8000 Lt dydžio kreditą iš UAB „Moment Credit“, kurį taip pat panaudojo buto remontui, šiuo metu likusi skola yra 1501,50 Eur. Nurodė, kad iš kreditorės AB „BnP Finance“ pareiškėjas pasiskolino 1500 Eur šeimos poreikiams tenkinti; šiuo metu skola kreditorei sudaro 891 Eur. Paaiškino, kad su kreditoriumi AB SEB banku buvo sudaryta vartojimo paskola, kuri buvo panaudota limito dengimui; šiuo metu skola šiam kreditoriui sudaro 716,35 Eur.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad su buvusia sugyventine augina du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymo įsiskolinimas sugyventinei, valdančiai išlaikymui skirtas lėšas, yra 2081,15 Eur; kiekvieną mėnesį pareiškėjas turi skirti po 191,73 Eur kiekvienam iš vaikų; pažymėjo, kad nuo šių metų birželio mėn. vienas iš vaikų gyvena su pareiškėju.
4. Taigi, pareiškėjas pažymėjo, kad bendra jo skola kreditoriams sudaro 17 312,47 Eur.
5. Pareiškėjas aiškino, kad jo gaunamos pajamos leido atsiskaitinėti su kreditoriais, tačiau nuo 2017 m. jo pajamos gerokai sumažėjo, jis buvo atleistas iš darbo. Nurodė, kad dėl sumažėjusių pajamų nebegalėjo tinkamai vykdyti prisiimtų prievolių ir laiku atsiskaityti su kreditoriais. Teigė, kad šiuo metu dirba ir pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro apie 777,29 Eur bei gaunama 146,92 Eur lakūno pensija.
6. Pareiškėjas vertino, kad jo įsipareigojimai viršija įstatymo nustatytą 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) ribą, jo pajamų ir turto nepakanka vykdyti įsipareigojimams, todėl pareiškėjas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla, tuo tarpu pagrindų pripažinti pareiškėją nesąžiningu nėra. Pareiškėjas taip pat prašė nustatyti jam 660 Eur sumą būtinųjų poreikių tenkinimui.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui.
8. Suinteresuoto asmens vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas neturės galimybių ateityje įvykdyti savo įsipareigojimų; anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas nėra nemokus, jis tik turi laikinų mokumo sunkumų ir gali įvykdyti savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus kreditoriams per protingą laikotarpį. Be to, pažymėjo, kad neaišku kodėl už įsipareigojimus, skirtus šeimos poreikiams tenkinti, nėra atsakinga pareiškėjo sugyventinė solidariai.
9. Nurodė, kad vienas iš pareiškėjo vaikų gyvena su juo, todėl neaišku kodėl pareiškėjas numatęs skirti 390 Eur vaikų išlaikymui.
Atsiliepimas
10. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kodėl pareiškėjas negali dirbti; neįrodė, kad slaugo motiną. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra darbingas, kvalifikuotas ir paklausios profesijos žmogus, todėl gali gauti geriau apmokamą darbą.
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymui iškelti bankroto bylą, jei teismas nustatytų, jog pareiškėjas yra nemokus ir nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negalėtų būti iškelta.
12. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.
13. Nurodė, kad nuo 2001 m. gyveno kartu su pareiškėju nuomojamame bute; gimus sūnui 2003 m. pareiškėjas su J. G. apsigyveno suinteresuoto asmens tėvų bute. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, triukšmavo, elgėsi netinkamai vaikų akivaizdoje, dėl ko vaikams reikėjo psichologo pagalbos.
Šalies argumentai
14. J. G. teigimu, ji 2010 m. pareikalavo, kad pareiškėjas išsikeltų iš jos tėvų buto. Paaiškino, kad pareiškėjas po išsikėlimo pradėjo nuomotis butą ir pakeitė savo elgesį, todėl pareiškėja su vaikais persikėlė gyventi pas pareiškėją į nuomojamą butą, tačiau po pusės metų santykiai šeimoje vėl pradėjo blogėti. Pažymėjo, kad pareiškėjas mokėjo buto nuomos ir komunalinius mokesčius, o kitais šeimos ir vaikų poreikiais rūpinosi J. G.; anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas nemokėjo tvarkytis su finansais.
15. Nurodė, kad 2013 m. nuomotojas pasiūlė pirkti nuomojamą butą, kurį pareiškėjas su savo motina nutarė įsigyti, tačiau pareiškėjas, anot suinteresuoto asmens, neturėjo lėšų, todėl paprašė J. G., kuri buto pirkimui paėmė paskolą ir sumokėjo 10 000 Lt avansą, o pareiškėjas paėmė 35 000 Lt paskolą ir sumokėjo už butą, likusią sumą sumokėjo pareiškėjo motina. J. G. buvo įsitikinusi, kad butas perkamas lygiomis dalimis pareiškėjo ir jo motinos nuosavybėn. Taigi, anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas gali turėti reikalavimo teisę į savo motiną.
Atsiliepimas
16. Suinteresuoto asmens teigimu, iki minėto buto įsigijimo buvo atlikti buto einamojo remonto darbai, todėl remontuoti jo faktiškai nereikėjo; nors buvo planuojama keisti vieno kambario langą ir įstiklinti balkoną, tačiau iki 2015 m. spalio 1 d. šie darbai nebuvo atlikti, todėl 2014 m. gegužės 12 d. pasiskolinta pareiškėjo suma nebuvo skirta buto remontui.
17. Be to, J. G. vertinimu, 2015 m. liepos 28 d. pasiskolinta 1500 Eur suma nebuvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, kaip nurodo pareiškėjas, tačiau buvo skirta asmeniniams pareiškėjo poreikiams tenkinti.
18. Taigi, anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas neatsakingai elgėsi su skolintomis lėšomis, neįrodė, kad jas panaudojo sąžiningai, todėl jam negali būti keliama bankroto byla.
Atsiliepimas
19. Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.
20. Nurodė, kad pareiškėjui pragyvenimui skiriant protingą sumą, jis per ne daugiau kaip 3 metus galėtų atsiskaityti su kreditoriais; anot suinteresuoto asmens, jis sutiktų svarstyti galimybę sudaryti pareiškėjui palankią galimybę sumokėti skolą.
21. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl motinos sveikatos pareiškėjas negali dirbti ir gauti papildomų pajamų.
22. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nepagrindė visų prašomų būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinų lėšų.
23. Kiti suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. C. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir priteisė iš jo suinteresuotam asmeniui J. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pradelsti įsipareigojimai bendrai sudaro 17 312,47 Eur sumą; pareiškėjas registruotino turto neturi; pareiškėjo gaunamas pajamas sudaro vidutinis darbo užmokestis 777,29 Eur bei 146,92 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija.
26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas nurodė perdavęs savo motinai paskolintus (iš UAB „General Financing“) pinigus – 35 000 Lt / 10 136,70 Eur, kaip nuomos mokestį už 10 metų, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog tarp pareiškėjo ir jo motinos būtų sudaryta nuomos sutartis; be to, pažymėjo, kad tokia sutartis turi būti sudaroma raštu (nepaisant giminystės ryšių ir pan.).
27. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo tėvai butą pirko iš asmens, kuriam 10 000 Lt avansą sumokėjo su pareiškėju gyvenusi J. G., todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas su J. G. už pareiškėjo tėvų perkamą butą bendrai buvo sumokėjęs 45 000 Lt / 13 033 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėjas pateikė teismui neteisingus duomenis teigdamas, jog buto negalėjo įsigyti, nes jam nedavė didesnės paskolos, kadangi pareiškėjas vėliau pasiskolino iš kreditorių dar virš 48 000 Lt.
28. Teismas taip pat pažymėjo, kad pinigai už butą pareiškėjo tėvams buvo perduoti iki buto įsigijimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo tėvai būtų teisėtai valdę butą iki jo įsigijimo, todėl jie negalėjo išnuomoti buto pareiškėjui iki jo įsigijimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas perdavė pinigus tėvams kitais pagrindais, o ne pagal nuomos sutartį; be to, vertino, jog byloje nėra duomenų apie pinigų perdavimo sandorius.
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas 2014 m. vasario 14 d. pasiskolintus 30 000 Lt, 2014 m. gruodžio 16 d. pasiskolintus 3000 Lt, 2015 m. gegužės 12 d. pasiskolintus 8000 Lt būtų panaudojęs tėvų buto remontui, o 2015 m. liepos 28 d. paimtą 1500 Eur dydžio kreditą – šeimos reikmėms tenkinti.
30. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo tėvų bute iš viso būtų darytas remontas; priešingai, kartu su pareiškėju gyvenusi ir bendrą ūkį vedusi J. G. nurodė, jog jokie remontai nebuvo daromi, nes buto būklė buvo gera ir remonto daryti nereikėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog kreditus panaudojo nuomojamo buto remontui ir šeimos poreikiams, o juos panaudojo kitoms, nežinomoms, reikmėms, t. y. pareiškėjas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos sąžiningai. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nustatyta, jog 35 000 Lt kreditą pareiškėjas perdavė savo tėvams, tačiau nenustatyta kokiais pagrindais pinigai buvo perduoti.
31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra sąžiningas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme, todėl atsisakė kelti jam bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
32. Pareiškėjas (apeliantas) V. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
33. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo pareiškėjo sąžiningumą vertino už ilgesnį laikotarpį nei nustatyta FABĮ ir teismų praktikoje, t. y. anot apelianto, teismas, vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą, turėjo apsiriboti 2015 m. liepos 13 d. – 2018 m. liepos 13 d. laikotarpiu. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta nė vienos aplinkybės dėl pareiškėjo galimo nesąžiningumo nurodytu laikotarpiu, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino iš esmės remiantis aplinkybėmis, kurios vyko 2013-2014 m. laikotarpiu. Be to, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo elgesį, iš esmės rėmėsi tik suinteresuoto asmens J. G. atsiliepime į pareiškimą nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas su J. G. bendrai už perkamą tėvų būstą sumokėjo 45 000 Lt ir teigia, jog pareiškėjui net nebuvo žinoma, jog J. G. pervedė buto pardavėjui avansą. Apelianto vertinimu, J. G. byloje pateiktu atsiliepimu į pareiškimą, esant tarp jos ir pareiškėjo konfliktiškiems santykiams, tik siekė pakenkti pareiškėjui bei jį apšmeižti.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis teikė teismui neteisingus duomenis, t. y. jog pareiškėjas negalėjo pats įsigyti buto, nes jam nedavė didesnės paskolos, tuo tarpu vėliau pareiškėjas papildomai pasiskolino dar 48 000 Lt. Apeliantas pažymi, kad pirma paskola jam buvo suteikta 2013 m. spalio 7 d., jos suma siekė 35 000 Lt; anot pareiškėjo, kreditorė nedavė didesnės paskolos, o minėtas butas kainavo apie 140 000 Lt. Teigia, kad pasikeitus pareiškėjo pajamoms, jam atsirado galimybė pasiskolinti dar papildomai lėšų; tuo pagrindu 2014 m. vasario 14 d. buvo dar pasiskolinta 30 000 Lt; nurodo, jog vėliau pareiškėjas papildomai skolinosi siekiant patenkinti šeimos poreikius, tačiau pažymi, jog jokių galimybių nusipirkti butą vis tiek neturėjo. Taigi, anot pareiškėjo, jam lėšos buvo skolinamos ne iš karto, o per tam tikrą laikotarpį, keičiantis jo pajamoms ir turtinei padėčiai.
35. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad pareiškėjas tėvams pinigus perdavė kitais, o ne nuomos, pagrindais, bei pažymi, jog šiuo atveju šalis siejo glaudus artimas ryšys, šalys viena kita pasitikėjo, todėl jokių rašytinių nuomos sutarčių nesudarinėjo, o pinigus perdavė dar iki faktinių nuomos santykių pradžios. Be to, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės nepatenka į aktualų trejų metų laikotarpį, per kurį turi būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas.
36. Taigi, apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 13 d. nėra sudaręs jokių nesąžiningų sandorių, nėra atlikęs jokių nesąžiningų veiksmų, kurie turėtų įtakos jo nemokumui.
Šalies argumentai
37. Apeliantas nurodo, kad kvitų, pagrindžiančių kredito panaudojimą, tuo metu nerinko bei nekaupė, nežinojo, jog ateityje taps nemokus; tuo labiau, jog minėtos aplinkybės taip pat vyko prieš daugiau nei trejus metus.
Atsiliepimas
38. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
39. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas V. C. neabejotinai žinojo apie J. G. imamą paskolą avansui už butą sumokėti, nes jis ją visur lydėjo ir padėjo užpildyti dokumentus dėl nurodytos paskolos paėmimo, viskas tai vyko paties pareiškėjo prašymu.
Šalies argumentai
40. J. G. nesutinka su apelianto teiginiais, kad ji siekia pakenkti pareiškėjui; ji tiesiog nesutinka su apelianto nurodytomis melagingomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
41. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pats pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė faktines aplinkybes ne tik už pastaruosius trejus metus, bet ir už ilgesnį laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas sistemiškai vertino byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei, anot suinteresuoto asmens, padarė teisingą išvadą, jog apeliantas nebuvo sąžiningas. Papildomai nurodo, kad butas priklausė ne pareiškėjui, todėl jei ir buvo planuojamas buto remontas, juo turėjo rūpintis ne apeliantas, o buto savininkai. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių gautų paskolų panaudojimą.
42. Be to, suinteresuoto asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nemokumas nėra įrodytas, nes pareiškėjo gaunamos pajamos leidžia atsiskaityti su kreditoriais per atitinkamus laikotarpius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
44. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, jog fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
45. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, pirmiausia, privalo būti nustatoma ar fizinis asmuo yra nemokus ir, antra, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
46. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju, kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės, jis laikytinas mokiu. Kasacinis teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Plėtojant šį išaiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esminis skolininkų interesas – grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Ar šių interesų pusiausvyra bus išsaugota, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
47. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA dydį ir sudaro daugiau nei 17 000 Eur, tačiau, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas, neaišku, ar pareiškėjas šiuo atveju atitinka ar neatitinka nemokumo kriterijaus, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės net nevertino ar pareiškėjas atitinka įstatymo kriterijus nemokumui nustatyti, taip pat nevertino ar pareiškėjo finansinė padėtis yra kritinė ir ar jis neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais (nors kai kurie pareiškėjo kreditoriai ir kėlė abejones dėl pareiškėjo (ne)mokumo).
48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų aplinkybių dėl pareiškėjo (ne)mokumo, t. y. faktiškai byloje liko neištirta ar pareiškėjas yra mokus/nemokus, todėl jau vien šiuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
49. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą vadovaudamasis iš esmės FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
50. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą iš esmės siejo su tuo, kad pareiškėjas pateikė teismui neteisingus duomenis, t. y. kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos sąžiningai (dėl gautos paskolos ir jos faktinio perdavimo savo tėvams, negalėjimo įsigyti buto, dėl buto remonto darymo, dėl pasiskolintų lėšų panaudojimo tikslo). Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės negalima sutikti.
51. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
52. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas 2018 m. liepos 18 d., taigi aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2015 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 18 d.
53. Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą iš esmės siejo su pareiškėjo ne visų ir neteisingų duomenų pateikimu teismui.
54. Viena vertus, pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą. O paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
55. Be to, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą sukėlusias priežastis ir iš pareiškėjo kartu su pareiškimu iškelti jam bankroto bylą pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiškėjo sąžiningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai išvadai, jog nemokumą lėmė nesąžiningi pareiškėjo veiksmai, padaryti, turi būti aktyvus ir pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstą išvadą dėl asmens sąžiningumo (nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Tokia teismo teisė įtvirtinta ir FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus.
56. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byloje trūksta tam tikrų įrodymų ir (ar) duomenų, leidžiančių padaryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo ir (ar) (ne)mokumo, turėjo pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus įrodymus ir (ar) paaiškinimus dėl abejones teismui sukėlusių aplinkybių, o ne atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, be kita ko, tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė tam tikras aplinkybes patvirtinančių aplinkybių ar pareiškėjo pateikti duomenys yra nepakankami patvirtinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė (nenurodė) pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, dėl kurių fizinis asmuo tapo nemokus, o iš esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiškėjo nesąžiningumo ir duomenų teisingumo/neteisingumo.
57. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nesąžiningumą, be kita ko, vertino ir grindė iš esmės 2013-2014 m. pareiškėjo atliktais veiksmais – gautomis paskolomis/kreditais ir jų panaudojimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka dėl jau minėtos priežasties, t. y. dėl to, jog pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo veiksmus, kurie atlikti iki aktualaus laikotarpio, per kurį turi būti vertinamas fizinio asmens sąžiningumas, t. y. iki 2015 m. liepos 18 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus ir jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl pareiškėjo neteisingų duomenų pateikimo ir (ar) duomenų nepateikimo, vertintini kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, trūkstant įrodymų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti papildomų duomenų; be to, pareiškėjas apie aplinkybes/veiksmus, atliktus ne per aktualų trejų metų laikotarpį, netgi neprivalėjo nurodyti, kaip nepatenkančias(-ius) į aktualų laikotarpį.
58. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas akcentavo pareiškėjo neteisingų duomenų pateikimą (ar pateiktų duomenų neįrodymą), tačiau šios pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės nenurodžius, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjo nemokumą, o tik abstrakčiai jas nurodžius ir iškeliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.
59. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, nebuvo išsamiai nustatytos ir detaliai įvertintos, taip neatskleidžiant bylos esmės, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžintinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
60. Apeliantas prašo, panaikinus ginčijamą nutartį, priimti naują sprendimą – iškelti jam bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal FABĮ nuostatas bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos (atsižvelgiant į tai, kad iškėlęs bankroto bylą teismas turi atlikti eilę procesinių veiksmų), o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai, todėl, panaikinus ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
61. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
62. Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl jos patirtų 100 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisimo iš apelianto V. C., tačiau šiuo atveju pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinus (nors ir iš dalies), suinteresuotam asmeniui (kuris nesutiko su apelianto atskiruoju skundu) jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. C. (V. C.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, kuria V. C. (V. C.) atsisakyta iškelti bankroto bylą, panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.