Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal civilinio atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo byloje pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. įgalioto atstovo advokato M. B. patikslintą ieškinį nuteistajam ir civiliniam atsakovui N. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.5. Teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas civilinio ieškovo patikslintas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Šalys pateikė naujus įrodymus: atsakovas N. M. 2023 03 21 pateikė prašymą (DOK-7542) VĮ „Regitra“ ir atsakymą dėl galimybės įregistruoti transporto priemonę su suklastotu VIN numeriu, prašo prijungti prie bylos. Prašymas netenkinamas, nes neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų – jis nepasirašytas elektroniniu parašu, tai yra nenustatytos „Regitra“ darbuotojos S. elektroninis laiškas, jokios bylai reikšmingos informacijos nepateikia. Ieškovas E. S. 2023 07 03 pateikė prašymą (DOK- 17086) prijungti prie bylos 2023 05 04 prašymą ir 2023 05 atsakymą, kuriame tik cituojamos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės. Atkreipiamas dėmesys, jog šis atsakymas yra analogiškas VĮ „Regitra“ byloje esančiam 2022 11 17 pranešimui „Dėl transporto priemonės registravimo“. Įvertinus nurodytą, ieškovo prašymas netenkinamas.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kuris pripažintas kaltu įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 11 d., Kauno apygardos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą) ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 306¹ straipsnio 1 dalį, dėl to, kad be kitų baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-537/2021 nustatytų faktinių aplinkybių, žinodamas, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris VIN (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu, jį įgijo. Turėdamas tikslą jį realizuoti, organizavo su kitais asmenimis neteisėtą automobilio „(duomenys neskelbtini)“ identifikavimo numerio bei registracijos liudijimo klastojimą.

24. CK 6. 245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6. 246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

25. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; kt.).

26. Nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas faktas, kad nusikalstamas veikas padarė atsakovas.

27. Civilinėje teisėje, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, jei nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, galioja visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir užtikrina jam teisę grįžti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki pažeidimo padarymo. Šis principas savo ruožtu reiškia ir tai, kad nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala). Gavimas daugiau, negu padaryta nuostolių, reiškia nepagrįstą praturtėjimą ir tokiam asmeniui atsiranda pareiga grąžinti viską, ką jis įgijo nesant teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo išėjimu už ieškinio ribų.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisęs visą prašomą automobilio vertės kainą (2 970 Eur), siekdamas išvengti ieškovo nepagrįsto praturtėjimo gavus turtinės žalos atlyginimą ir pasiliekant automobilį, ieškovą įpareigojo atsakovui perduoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas, nusprendęs įpareigoti civilinį ieškovą perduoti apeliantui automobilį, išėjo už ieškinio ribų, pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus. Apelianto teigimu, šioje byloje civilinis ieškovas buvo pareiškęs prašymą priteisti žalos atlyginimą, tačiau prašymas perduoti automobilį apeliantui nebuvo pareikštas. Kadangi tokio prašymo byloje nebuvo, todėl atsakovas į tokį prašymą nėra pareiškęs atsikirtimų. Teisėjų kolegija nesutinka, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.

30. Pažymėtina, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė teisinio pagrindo, kuriam esant būtų galima pripažinti, jog teismas neturėjo teisės priimti tokio sprendimo. Priešingai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo įpareigojo ieškovą perduoti atsakovui ginčo transporto priemonę, atsižvelgė būtent į atsakovo interesus, t. y., kad ieškovas nepagrįstai nepraturtėtų jo sąskaita tuo pačiu gaudamas ir prašomą atlyginti turtinę žalą bei kartu pasilikdamas ir ginčo automobilį. Be to, ieškovas sutinka perduoti ginčo automobilį atsakovui. Apibendrindama šią dalį teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo jos keisti ar naikinti, ar pripažinti, kad buvo išeita už ieškinio ribų. Teismas tokiu sprendimu nepablogino atsakovo padėties.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu.

31. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą bei vertinimą, kadangi teismas buvo įpareigojęs ieškovą pateikti teismui VĮ „Regitra“ atsakymą, kuriame būtų nurodyta, kokius rašytinius dokumentus ir (arba) paaiškinimus pateikus gali būti registruojama VĮ „Regitra“ transporto priemonė su sugadintu (perkaltu / suklastotu) identifikaciniu numeriu, kokių identifikuojančių duomenų visuma, be transporto priemonės identifikavimo numerio, leistų identifikuoti transporto priemonę ir laikyti, kad jos tapatumas yra nustatytas, tačiau ieškovas, apelianto teigimu, tokio teismo įpareigojimo neįvykdė. Apelianto tvirtinimu, transporto priemonę galima identifikuoti pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį, automobilio variklio kodą, stiklų kodus, valdymo bloke (ECU) įrašytą kodą, automobilio gamintojo pateikiamą informaciją.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą bei vertinimą. Nagrinėjamu atveju turtinės žalos atsiradimo faktą ieškovas grindė 2022 m. lapkričio 17 d. VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo pranešimu „Dėl transporto priemonės registravimo“. Šiame pranešime VĮ „Regitra“ nurodė, kad atsisako registruoti automobilį, kadangi jis, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų LR Vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės) 4 ir 58 punktų nuostatomis, yra neidentifikuotinas (nėra bent vieno vizualiai matomo gamintojo atlikto žymens su identifikavimo numeriu), transporto priemonei / automobiliui neatlikta privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra, transporto priemonė / automobilis neapdrausta LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažymėta, kad pagal Taisyklių 63 punkto nuostatas, transporto priemonė / automobilis privalo turėti bent vieną jos gamintojo suteiktą identifikavimo numerį ant kėbulo ar rėmo ir (arba) pažymėtą gamintojo identifikavimo plokštelę. Taigi, pagal Taisykles transporto priemonės registruojamos registre, jei atitinka visas sąlygas, numatytas Taisyklių 4 punkte. Taisyklių 4.1 papunktis imperatyviai nurodo, kad transporto priemonei turi būti nustatytas transporto priemonės tapatumas, t. y. transporto priemonė turi būti identifikuota ir turi turėti bent vieną vizualiai matomą gamintojo atliktą žymenį su identifikavimo numeriu. Taisyklių 63 punkte nustatyta, jog transporto priemonės autentiškumui patikrinti parengta transporto priemonė turi būti paženklinta jos gamintojo arba kompetentingos institucijos suteiktu indentifikavimo numeriu ant kėbulo ar rėmo ir (arba) gamintojo identifikavimo plokštele (išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikoje įregistruotos identifikavimo žymenų neturinčios transporto priemonės). Iš nurodyto seka išvada, kad kiti duomenys, tokie kaip automobilio variklio kodas, jo stiklų kodai, valdymo bloke (ECU) įrašytas kodas, kiti atskiri automobilio dalių ir / arba mazgų kodai, atitinkantys automobilio aptarnavimo istoriją, automobilio gamintojo pateikiama informacija, negalėtų būti pagrindu registracijai Transporto priemonių registre, kaip, kad tvirtina apeliantas.

Dėl turtinės žalos.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo jo prašomą atlyginti 3 258,08 Eur turtinę žalą. Savo procesinį sprendimą šioje dalyje argumentavo tuo, kad tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovui kilusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo kaltė yra nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 2 970 Eur turtinę žalą (automobilio vertė), 40 Eur išlaidas už automobilio transportavimą, 242 Eur išlaidas už automobilio paruošimo transportavimui ir transportavimo paslaugas bei 6,08 Eur išlaidas už transporto priemonės sutikrinimą.

34. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas, priteisdamas automobilio vertę, kaip patirtą žalą, priteistinos žalos nemažino, nors buvo pagrindas ją mažinti dėl kreditoriaus kaltės pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį. Teigia, kad baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte yra nurodyta, jog automobilis nakties metu sąmoningai buvo paliktas neužrakintas, o rakteliai – palikti automobilio spynelėje. Apelianto teigimu, civilinis ieškovas veikė ypatingai neatsargiai, neatidžiai ir nerūpestingai savo turto atžvilgiu, ir tokiais veiksmais pats prisidėjo prie automobilio vagystės. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka.

35. Visų pirma, spręsdama dėl patirtos turtinės žalos pagrįstumo, teisėjų kolegija laiko nereikšmingais apelianto argumentus, kad pats ieškovas savo veiksmais (kuomet paliko automobilį neužrakintą, o užvedimo raktelius – spynelėje) prisidėjo prie automobilio vagystės. Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant aplinkybės, jog transporto priemonė buvo neužrakinta, tai nesudaro teisėto pagrindo savintis kito asmens nuosavybę. Antra, esant konstatuotai aplinkybei, jog, atsakovas, žinodamas, kad ginčo automobilis yra vogtas, jį įgijo ir suklastojo VIN numerį, o ieškovas dėl suklastoto VIN numerio negalėjo transporto priemonės įregistruoti registre, taip pat Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintai atsakovo kaltei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad turtinė žala ieškovui padaryta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Taigi, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovui kilusios turtinės žalos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė (2 970 Eur) buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis. Nesant byloje kitų įrodymų, paneigiančių šią vertę, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ji pagrįsta. Taip pat pagrįstomis laikytinos ir kitos ieškovo patirtos išlaidos – 40 Eur automobilio transportavimo išlaidos, 242 Eur išlaidos už automobilio paruošimą transportavimui ir transportavimo paslaugos bei 6,08 Eur už transporto priemonės sutikrinimą. Teisėjų kolegija vertina, kad jų dydis yra pagrįstas, kadangi byloje nepateikti priešingi įrodymai.

Dėl neturtinės žalos.

36. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 530 Eur neturtinę žalą, kadangi jam nekilo abejonių, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ieškovas patyrė sukrėtimą, sumažėjo jo pasitikėjimas žmonėmis, atsirado baimė, nesaugumo jausmas ir kt.

37. Apeliantas laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismas formaliai ir netinkamai įvertino civilinio ieškovo pateiktus argumentus dėl jam kilusios neturtinės žalos, netinkamai pritaikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Civilinis ieškovas savo neturtinės žalos patyrimą kildino iš transporto priemonės vagystės ir to sąlygotų išgyvenimų. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs automobilio vagystę. Civilinis ieškovas neįrodė esant atsakovo neteisėtiems veiksmams, pasireiškusiems automobilio vagyste, todėl nėra ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos atsakovo atžvilgiu. Teisėjų kolegija nurodytiems apelianto argumentams nepritaria.

38. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo to, jog atsakovo dalyvavimas ginčo transporto priemonės vagystėje nebuvo nustatytas, tačiau atsakovas, žinodamas, kad automobilis yra vogtas, jį įgijo, suklastojo identifikacinius numerius. Atsakovui suklastojus transporto priemonės VIN numerį, kaip konstatuota anksčiau šioje nutartyje, ieškovas nebegali registruoti automobilio registre bei jo naudoti pagal paskirtį. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog dėl to ieškovas patiria neigiamus išgyvenimus. Apibendrindama šią dalį teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomą atlyginti neturtinę žalą, jos dydis nėra per didelis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos neviršijo Rekomendacijose nustatyto dydžio. Apeliantas nesutinka ir su šia sprendimo dalimi. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Apelianto tvirtinimu, 600 Eur bylinėjimosi išlaidos (350 Eur apeliacinio skundo surašymas, 250 Eur atstovavimas apeliacinės instancijos teisme) galėjo būti priteistos nuosprendžiu, bet ne skundžiamu sprendimu. Be to, apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, todėl apeliacinio skundo rengimo išlaidos negalėjo būti priteistos. Taip pat teismas iš atsakovo priteisė dvigubas išlaidas už civilinio ieškinio parengimą, t. y. 100 Eur už susipažinimą su byla, 300 Eur už civilinio ieškinio surašymą, 250 Eur už patikslinto ieškinio surašymą. Skundžiamu sprendimu iš apelianto civiliniam ieškovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė ne tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir civilinio ieškinio nagrinėjimo metu.

41. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesutinka. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl ieškovo civilinio ieškinio nepasisakė. Teismas nuosprendyje nurodė, kad ieškovo civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, kadangi ieškovas teismo procese nedalyvavo, dėl civilinio ieškinio nuomonės nepareiškė. Ieškovas dėl teismo nuosprendžio dalies, susijusios su civilinio ieškinio palikimu nenagrinėtu, pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pripažindamas ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos, susijusios su civiliniu ieškiniu ir jo išsprendimu, turėjo ir galėjo būti išspręstos civilinio proceso tvarka.

42. Vertinant apelianto argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų už ieškinio ir patikslinto ieškinio priteisimą, pažymėtina, kad civilinis ieškinys buvo surašytas baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, todėl Kauno apygardos teismui nutarus perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, jis buvo patikslintas pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį bei CPK nuostatas. Darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas tiek už ieškinio surašymą, tiek už patikslinto ieškinio surašymą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties.

43. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

46. Atmetus apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovas. Ieškovas nurodė, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidas (patvirtina 2023 m. kovo 27 d. sąskaita faktūra už teisinę pagalbą Serija 23M Nr.0018 bei bankinio mokėjimo kopija). Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina iš atsakovo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimą.

Priteisti iš nuteistojo ir civilinio atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.