Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-536-920/2019 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams G. L., Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Metrovila“, tretieji asmenys R. L., E. D., T. R., Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 14 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 13 d. išduotos pažymos NR. 70-22-65 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį panaikinimo ir padarinių (duomenys neskelbtini) šalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-05-14 išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) įpareigoti atsakovą G. L. per 6 mėnesius išardyti perstatytas gyvenamojo namo, plane žymimo lA2p. unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis, kurios buvo perstatytos pagal ginčijamą Statybos leidimą ir UAB „Metrovila" 2016 m. parengtą projektą, ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų: G. L., Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Metrovila“ lėšomis; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-07-13 išduotą pažymą Nr. 70-22-65 ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre.

2. Nurodo, kad pagal statinio projektuotojo UAB „Metrovila“ 2015 m. parengtą projektą „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektas. Projekto užbaigimas, statybos leidimui netekus galios, Nr. TP, 2015“ Administracija 2015-12-29 statytojui išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują gyvenamosios paskirties (dviejų butų) neypatingą statinį, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, plotas – 422 kv. m) (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdyba 2000-03-21 sprendimu Nr. 348 „Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino „detalųjį planą, pagal kurį B. A. D. ir A. Z. 816 kv. m namų valda (duomenys neskelbtini) padalijama į 422 kv. m namų valdą (duomenys neskelbtini) ir 394 kv. m namų valdą (duomenys neskelbtini)“. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, registro Nr. (duomenys neskelbtini), išrašo duomenis žemės sklypą ir nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, plane žymimą 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 68%, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuosavybės teise valdo G. L. ir R. L. 2015-07-22 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MV-3373 pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išrašo 10 punkte nurodyta, kad pastato įregistravimo pagrindas – 2015-07-07 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (Nr. 19/37156) ir Administracijos 2015-07-13 išduota pažyma Nr. 70-22-65 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį. Pastatui žemės sklype 1991-07-18 buvo išduotas statybos leidimas Nr. R-298 pagal visasąjunginio susivienijimo Archprojektas Kauno filialo 1991 m. parengtą statinio projektą. Pirminio statybos leidimo galiojimas buvo pratęstas iki 2000-05-26, po to – iki 2005-05-31. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Inspekcijos viršininko 2011-02-04 įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto Planavimo sąlygų, planavimo sąlygų sąvadų ir statybą leidžiančių dokumentų parengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, patikrino statytojui išduoto 2015 m. statybos leidimo teisėtumą ir 2016-12-23 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-113-(15.5), kuriame nurodyta, kad 2015 m. statybos leidimas išduotas neteisėtai. Teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1034-920/2018 pagal Inspekcijos 2017-02-23 ieškinį. 2018-05-16 vykusio teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1034-920/2018 statytojo atstovas advokatas K. J. pateikė Teismui naują statybos leidimą – 2018 m. statybos leidimą išduotą pagal 2016 m. statinio projektą. 2018-06-19 patikrinimo aktu konstatuota, kad 2018 m. statybos leidimas išduotas neteisėtai. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija 2018-07-27 ieškiniu kreipėsi į Teismą su naujais reikalavimais. 2019-04-17 Inspekcija pateikė Teismui patikslintą ieškinį. Detaliuoju planu 816 kv. m namų valda (duomenys neskelbtini) buvo padalinta į žemės sklypą (422 kv. m namų valdą (duomenys neskelbtini)) ir 394 kv. m namų valdą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas ir užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas bei aukštingumas) detaliajame plane nenustatyti. Darytina išvada, kad išduotas 2018 m. statybos leidimas yra neteisėtas, nes yra pažeidžiamos imperatyvios Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2018 m. statybos leidimo išdavimo metu) 24 straipsnio 3 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2018 m. statybos leidimo išdavimo metu) 20 straipsnio 1 dalies ir taisyklių 327, 328 ir 330 punktų nuostatos. Šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, t. y. tiek statytojas, turėdamas tikslą pastatyti konkretų pastatą, tiek projektuotojas, suprojektavęs statytojo norus atitinkantį, tačiau teisės aktų reikalavimų neatitinkantį, pastatą, tiek ir Administracija, išduodama 2018 m. statybos leidimą pagal 2016 m. statinio projektą, nors šis projektas ir neatitiko pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų, dalyvavo viename bendrame procese, kurio tikslas – 2018 m. statybos leidimo išdavimas, pastato pastatymas, todėl visiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovas G. L. ir trečiasis asmuo R. L. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2015-07-22 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš A. Z. ir R. Z.. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-12-29 statytojui G. L. išdavė Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektas. Projekto užbaigimas, statybos leidimui netekus galios. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-29 įsakymu Nr. A-2452 buvo pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. 2018-05-14 atsakovui G. L. buvo išduotas Statybos leidimas pagal projektą „Gyvenamojo namo lA2p (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Projekto pakeitimas (laida 2)“ (V t., 58-180 psl.). Pirminis statytojo prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“ dar 2016-09-23. Detaliojo plano tikslas buvo padalyti vieną namų valdą į dvi atskiras namų valdas. Brėžinyje pažymėta statinių zona, padalijamo žemės sklypo riba ir nurodyti plotai, jokie kiti rodikliai ar teritorijos naudojimo bei tvarkymo reglamentai Detaliajame plane nenustatyti. Nesutinka su Inspekcijos pozicija, kad ginčo atveju privalėjo būti koreguojamas ar keičiamas Detalusis planas, o Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti ginčijamo Statybos leidimo. Iš Taisyklių 330 p. normos matyti, kad ji nėra imperatyvaus pobūdžio ir jokios prievolės šia nuostata nėra nustatomos, t. y. jokia prievolė priimti tam tikrus sprendimus Kauno miesto savivaldybės administracijai, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodančiam subjektui, nėra numatyta. Apskritai, prerogatyva (bet ne pareiga) pripažinti detaliuosius planus koreguotinais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu numatyta savivaldybės tarybai. Kauno miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo pripažinti ginčui aktualaus Detaliojo plano koreguotinu, keistinu ar naikintinu. Ginčo atveju Detaliuoju planu nebuvo nustatyti teritorijos naudojimo bei tvarkymo reglamentai, o Inspekcija nepateikė jokių duomenų ir nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kokiu būdu išduotas Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui ar aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento - Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209) - sprendiniams. Kitaip tariant, patikslintame ieškinyje nenurodoma, kokių konkrečiai Detaliojo plano sprendinių neatitinka išduotas Statybos leidimas ir kokiu būdu Statybos leidimas neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Tiek ginčo žemės sklypo naudojimo būdas, tiek skundžiamu Statybos leidimu jame numatytos daugiabučio pastato statybos atitinka aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Kadangi Detaliajame plane nebuvo nurodyti žemės sklypo naudojimo bei tvarkymo reglamentai, Kauno miesto savivaldybės administracija teisėtai bei pagrįstai, vadovaudamasi Bendrojo plano sprendiniais išdavė Statybos leidimą. Detalusis planas yra ginčo teritorijoje galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, jis nenuginčytas ir nėra ginčijamas šioje byloje. Taigi, visi argumentai, susiję su Detaliojo plano atitiktimi ar galimais neatitikimais teisės aktų reikalavimams, atmestini kaip nepagrįsti ir neturėtų būti vertinami šioje byloje. Pažymėtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

4. Atsakovas G. L. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Detaliuoju planu nebuvo nustatyti teritorijos naudojimo bei tvarkymo reglamentai. Inspekcija nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog išduotas Statybos leidimas prieštarauja detaliajam planui ar aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano – sprendiniams, ar statybos techninių reglamentų reikalavimams. Patikslintame ieškinyje taip pat nenurodoma, kokių konkrečiai teritorijų planavimo dokumentų - sprendinių neatitinka ginčijamas Statybos leidimas. Atsakovas G. L. pažymi, kad 2015-07-13 pažyma buvo išduota dar iki atsakovui 2017-07-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš buvusios savininkės A. Z. įgyjant nuosavybės teises į padalijimo būdu suformuotą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant, kad sandorio dieną nekilnojamasis turtas egzistavo kaip savarankiškas turtinis vienetas bei tai pažymintys kadastro duomenys buvo vieši ir galiojantys, turto pirkimo-pardavimo sutartis (įskaitant sutarties objektą – įsigyjamą turtą) buvo notarine tvarka patvirtinta kaip atitinkanti teisės aktų reikalavimus, atsakovas, įsigydamas ginčo turtą, veikė sąžiningai ir įgijo teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teise įsigyja teisėtą turto vienetą, kurio teisėtumą, deklaruodama turto duomenis viešai prieinamame registre, be kita ko, užtikrina ir garantuoja valstybė. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl KMSA 2015-07-13 pažymos panaikinimo ir, atitinkamai, panaikinus Nekilnojamojo turto registre pažymos pagrindu įrašytus duomenis, turto vienetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustotų egzistavęs, dėl ko būtų kvestionuojamas ir atsakovo G. L. bei A. Z. 2017-07-22 sudarytos notarinės prikimo-pardavimo sutarties Nr. MV-3373 teisėtumas, o atsakovas netektų nuosavybės teisės į minėta sutartimi įsigytą pastatą. Atsakovo manymu, Inspekcijos reikalavimo tenkinimas nagrinėjamu atveju neužtikrintų viešojo intereso ir atsakovo privataus intereso (užtikrinant atsakovo nuosavybės teise įsigyto turtinio vieneto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugą ir neliečiamumą) pusiausvyros, o ginčijamos pažymos ir jos pagrindu įregistruotų duomenų panaikinimas, įvertinant, kad pagal pažymą įregistruotą turtą pareiškėjas yra įsigijęs ir jau pusantrų metų valdo kaip sąžiningas įgijėjas, būtų perteklinis. Akivaizdu, kad tiek pati pažyma, tiek jos pagrindu atlikta kadastrinė registracija nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių, o viešasis interesas, kurį šiuo atveju siekiama apginti (garantuoti, kad nekilnojamojo turto vienetai būtų dalijami ir registruojami laikantis imperatyvių teisės aktų nuostatų), nepateisina konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo. Reikalavimą panaikinti ginčijamą 2015-07-13 KMSA pažymą ieškovė reiškia praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 str. 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio senaties terminą.

5. Atsakovė UAB „Metrovila“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo posėdžio metu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-05-14 išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo. Teismas, remdamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi bei statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytais reikalavimais pripažino, kad byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovo G. L. projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2019-11-25 Sprendimo 9 punkte nurodytas aplinkybes, pripažino, kad viena vertus, ieškovė pagrįstai nurodė, jog 2000-03-21 patvirtintas detalusis planas 2018-05-14 statybos leidimo išdavimo metu neatitiko tuo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies redakcijos reikalavimų, keliamų detaliesiems planams, tačiau kita vertus, byloje nekyla ginčo dėl to, jog šis detalusis planas yra priimtas teisėtai, todėl šiuo metu yra galiojantis bei privalomas.

10. Teismas vertino, jog nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai pažeidė Taisyklių 330 p. nuostatas, nes jie nėra šiame punkte įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo subjektai, be to – šios nuostatos nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl vertinant jas įgyvendinančio subjekto veiksmus būtų galima pripažinti, kad jis nepasinaudojo jam suteikta teise koreguoti, keisti arba naikinti detalųjį planą, o ne įvykdė nustatytos jam pareigos koreguoti, keisti arba naikinti detalųjį planą pažeidimą.

11. Teismas konstatavo, jog šioje byloje nekyla ginčo dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas bei skundžiamu Statybos leidimu jame numatytos daugiabučio pastato statybos atitinka aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, be to, projektuojamo pastato užstatymo intensyvumas yra 0.8 (84%), aukštis - 12.8 m., todėl Statybos leidimu leidžiama statyba atitinka ginčo teritorijoje leidžiamus sprendinius.

12. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog projektuojamos automobilių stovėjimo vietos yra skirtos ne to paties pastato gyventojų reikmėms, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad 2016 m. statinio projekte, pagal kurį išduotas 2018 m. statybos leidimas, suprojektuota automobilių stovėjimų vietų aikštelė pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (redakcija, galiojusi 2018 m. statybos leidimo išdavimo metu ir brėžinio „Sklypo planas“ rengimo metu) 68 punkto reikalavimus.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto reikalavimų projekte yra nesilaikoma, todėl ieškovė pagrįstai šia aplinkybe grindžia ieškinio reikalavimą. Tačiau, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad projekte numatyti papildomi kompensavimo mechanizmai, nurodant tam tikrus sprendimo būdus. Remdamasis proporcingumo ir interesų derinimo principais, teismas darė išvadą, jog atsakovų numatytas papildomas vaikų aikštelės apsaugos priemones galima pripažinti pakankamomis tam, kad jos kompensuotų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto nuostatos reikalavimų nesilaikymą.

14. Dėl atsakovo G. L. įpareigojimo per 6 mėnesius išardyti perstatytas gyvenamojo namo, dalis ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų: G. L., Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Metrovila“ lėšomis. Teismas atsižvelgęs į tai, jog reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-05-14 išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą yra atmestas kaip nepagrįstas, atmetė ir išvestinį ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą G. L. per 6 mėnesius išardyti perstatytas gyvenamojo namo, plane žymimo lA2p. unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis, kurios buvo perstatytos pagal ginčijamą Statybos leidimą ir UAB „Metrovila“ 2016 m. parengtą projektą, ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų: G. L., Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Metrovila“ lėšomis.

15. Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-07-13 išduotos pažymos Nr. 70-22-65 panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės 2016-12-23 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PS1-113-(15.5)) priėmimo dienos, nes tai yra vėliausias galimas terminas, kuomet ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimai neteisėtą ginčijamo dokumento išdavimą, tačiau į teismą kreipėsi praleidusi nustatytą 1 mėnesio senaties terminą, t.y. 2017-02-24 (ABTĮ 33 str. 1 d.).

16. Teismas pripažino pagrįstomis atsakovo G. L. nurodytas aplinkybes, kad panaikinus Nekilnojamojo turto registre pažymos pagrindu įrašytus duomenis, turto vienetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustotų egzistavęs, dėl ko būtų kvestionuojamas ir atsakovo G. L. bei A. Z. 2017-07-22 sudarytos notarinės prikimo-pardavimo sutarties Nr. MV-3373 teisėtumas, o atsakovas netektų nuosavybės teisės į minėta sutartimi įsigytą pastatą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

17. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje ir priimti naują sprendimą – ieškovės 2019 m. balandžio 17 d. ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas skundžiamame sprendime padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes į bylos nagrinėjimą (2019 m. gegužės mėn.) trečiuoju asmeniu įtraukė (duomenys neskelbtini) mirusį B. A. D. (Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) išrašo duomenys), neišsprendė mirusiojo trečiojo asmens B. A. D. procesinių teisių perėmimo klausimo.

17.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 11 ir 12 punktuose nurodytos išvados, jog „Statybos leidimu leidžiama statyba visiškai atitinka ginčo teritorijoje leidžiamus sprendinius, <...> nėra pagrindo pripažinti, jog 2000-03-21 patvirtintame detaliajame plane būtų numatyti aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams prieštaraujantys reglamentai“ yra neteisėtos, todėl teismo skundžiamas sprendimas yra naikintinas.

17.3. Teismas skundžiamame sprendime nevertino Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigos, gavus statytojo ar jo įgalioto asmens prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, įvertinti ar statyba iš esmės yra galima pagal galiojantį detalųjį planą ir jei detaliajame plane nebuvo nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai, privalėjo nepriimti statytojo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą gauti.

17.4. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 16 punkte nurodyta išvada, kad „ieškovės nurodyto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto reikalavimų projekte yra nesilaikoma, todėl ieškovė pagrįstai šia aplinkybe grindžia ieškinio reikalavimą. Tačiau, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad projekte numatyti papildomi kompensavimo mechanizmai, nurodant tam tikrus sprendimo būdus“, yra neteisėta ir nepagrįsta.

17.5. Skundžiamas sprendimas dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo turėtų būti panaikintas, kadangi inspekcija pagrindė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus 2018 m. statybos leidimo neteisėtumo pagrindus.

17.6. Administracijos pažyma neteisėta iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – priežiūros tvarkos aprašo nuostatoms, bei neteisėta dėl to, kad ją priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

18. Atsakovas G. L. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovo G. L. naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

18.1. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog B. A. D. buvo siunčiami pranešimai apie paskirtus teismo posėdžius, atsakovo nuomone, yra organizacinė apsirikimo klaida, kuri neįtakoja nei procesinio pažeidimo, nei priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

18.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo atveju privalėjo būti koreguojamas ar keičiamas detalusis planas, o Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti ginčijamo Statybos leidimo, nes Kauno miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo pripažinti ginčui aktualaus detaliojo plano koreguotinu, keistinu ar naikintinu.

18.3. Apeliantė nepateikė jokių duomenų ir nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kokiu būdu išduotas Statybos leidimas prieštarauja detaliajam planui ar aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento - Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209) - sprendiniams.

18.4. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota arčiau kaip 10 metrų iki gyvenamojo namo, nes pati ieškovė savo oficialioje interneto svetainėje 2018-03-29 atsakyme Nr. (9.12)-2D-4233, 2018-02-19 atsakyme Nr. (9.12)-2D-2257 yra pateikusi išaiškinimus, jog Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 p. numatyti atstumai nuo automobilių stovėjimo vietų iki tame pačiame žemės sklype projektuojamo pastato langų neprivalomi, kai automobilių stovėjimo vietos yra skirtos to paties pastato gyventojų reikmėms, t. y. automobilių stovėjimo aikštelė yra projektuojamo pastato priklausinys.

18.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog vaikų žaidimo aikštelė suprojektuota arčiau kaip 10 m atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės, nes atsakovų numatytos papildomos vaikų aikštelės apsaugos priemonės pripažintinos pakankamomis tam, kad jos kompensuotų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto nuostatos reikalavimų nesilaikymą, todėl atsakovų veiksmų neteisėtais pripažinti nėra pagrindo.

18.6. Apeliaciniame skunde be pagrindo reikalaujama panaikinti administracijos pažymos galiojimą, nes tiek pati pažyma, tiek jos pagrindu atlikta kadastrinė registracija nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių, o viešasis interesas, kurį šiuo atveju siekiama apginti (garantuoti, kad nekilnojamojo turto vienetai būtų dalijami ir registruojami laikantis imperatyvių teisės aktų nuostatų), nepateisina konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo.

18.7. Reikalavimą panaikinti ginčijamą 2015-07-13 Administracijos pažymą ieškovė reiškia praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 str. 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio senaties terminą.

19. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

19.1. Apeliantė apeliaciniame skunde neįvardijo nei vienos faktinės aplinkybės ir nenurodė nei vieno argumento, kurie patvirtintų, jog teismo sprendimu buvo paveiktos B. A. D. (ar jo teisių perėmėjų) materialiosios teisės ir pareigos bei modifikuota šio asmens (ar jo teisių perėmėjų) teisinė padėtis, todėl darytina išvada, kad ginčo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 329 str. 2 d. 2 p. ir tuo pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19.2. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 5 d., 18 str. 1 d., 20 str. 1 ir 2 d. bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 (toliau - Taisyklės), 325, 327 ir 328 p. reikalavimus, nes apeliaciniame skunde nurodoma, jog detalusis planas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyrius išdavė patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu teikti Detalųjį planą tvirtinti.

19.3. Apeliantės argumentai, susiję su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo nustatymu, atmestini, taip pat nėra pagrindo šiuo aspektu plačiau pasisakyti dėl Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 1 ir 2 d. normų taikymo, nes byloje nebuvo keliamas paminėto administracinio akto teisėtumo klausimas.

19.4. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių faktą, jog Statybos leidimas atitinka aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento - Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209; toliau - Bendrasis planas) - sprendinius.

19.5. Nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atstumais nuo automobilių stovėjimo vietų iki gyvenamųjų namų, pripažinti pagrįstais, nes iš Projekte esančio Sklypo plano su dangom matyti, kad privalomas 10 metrų atstumas nuo automobilių stovėjimo vietų iki gretimuose žemės sklypuose esančių gyvenamųjų pastatų langų yra išlaikomas.

19.6. Apeliantė kreipėsi į teismą 2016-12-23 patikrinimo akto pagrindu, tačiau šiame dokumente nebuvo konstatuoti su Pažymos išdavimu susiję galimi pažeidimai, taigi nėra pagrindo taikyti specialiajame įstatyme nustatytą 2 mėnesių apskundimo terminą.

19.7. Apeliaciniu skundu prašoma tenkinti apeliantės patikslintą ieškinį, tačiau patikslinto ieškinio reikalavimas, susijęs su įpareigojimu išregistruoti pasikeitusius Nekilnojamojo turto registro duomenis, adresuotas netinkamam atsakovui. Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktais nėra nustatyta pareiga bei teisė teikti įregistruoti ar išregistruoti pažymas Nekilnojamojo turto registre dėl privačiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto.

20. Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo bylą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimas.

23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas G. L. ir trečiasis asmuo R. L. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2015-07-22 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš A. Z. ir R. Z. (t. I, b.l. 23-26). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-07-13 išdavė pažymą Nr. 70-22-65 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (t. I, b.l. 131). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-12-29 statytojui G. L. išdavė Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektas. Projekto užbaigimas, statybos leidimui netekus galios“ (t. I, b.l. 36-38). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-29 įsakymu Nr. A-2452 buvo pakeistas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Ieškovas VTPSI patikrino statytojui išduoto 2015 m. statybos leidimo teisėtumą ir 2016-12-23 surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-113-(15.5), kuriame nurodyta, kad 2015 m. statybos leidimas išduotas neteisėtai (t. I, b.l. 27-35). 2018-05-14 atsakovui G. L. buvo išduotas Statybos leidimas pagal projektą „Gyvenamojo namo lA2p (duomenys neskelbtini), statybos projektas. Projekto pakeitimas (laida 2)“ (t. V, b.l. 48-49). Ieškovo VTPSI 2018-06-19 patikrinimo aktu konstatuota, kad 2018 m. statybos leidimas išduotas neteisėtai (t. V, b.l. 50-57). Ieškovė 2019-04-17 patikslintu ieškiniu prašė 2018 m. statybos leidimą pripažinti neteisėtu, argumentuodama tuo, kad pažeidžiamos imperatyvios Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2018 m. statybos leidimo išdavimo metu) 24 straipsnio 3 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi 2018 m. statybos leidimo išdavimo metu) 20 straipsnio 1 dalies ir taisyklių 327, 328 ir 330 punktų nuostatos. Nurodė, kad šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, todėl visiems atsakovams prašė taikyti solidariąją atsakomybę dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, ieškovei neįrodžius ieškinio reikalavimų. Vertindamas ieškinio reikalavimo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-05-14 išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo panaikinimo pagrįstumą, teismas sprendė, kad išduodant statybos leidimą nebuvo pažeista Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, reglamento 9 priede bei kitų jame nurodytų teisės aktų reikalavimai. Teismas, remdamasis proporcingumo ir interesų derinimo principais padarė išvadą, jog atsakovų numatytas papildomas vaikų aikštelės apsaugos priemones galima pripažinti pakankamomis tam, kad jos kompensuotų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto nuostatos reikalavimų nesilaikymą; netenkino ieškinio 2-ojo reikalavimo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015-07-13 išduotos pažymos Nr. 70-22-65 panaikinimo bei įpareigojimo išregistruoti pasikeitusius nekilnojamojo turto registro duomenis viešajame registre, nustatęs, kad ieškovė praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, atsakovų prašymu taikė ieškinio senatį kaip pagrindą ieškinio reikalavimui atmesti.

25. Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė teritorijų planavimą reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, netinkamai ištyrė ir vertino bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė neteisingas išvadas, nukrypo nuo aktualių teismų praktikos išaiškinimų nagrinėtais teisiniais klausimais.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis.

Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, netinkamo taikymo

27. Kaip minėta, Kauno miesto valdybos 2000-03-21 sprendimu Nr. 348 „Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu 816 kv. m namų valda buvo padalinta į 422 kv. m namų valdą (duomenys neskelbtini) ir 394 kv. m namų valdą (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas ir užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas bei aukštingumas) detaliajame plane nenustatyti.

28. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti paaiškinimai dėl Inspekcijos 2018-06-19 patikrinimo aktu konstatuotų pažeidimų, kad 2018 m. statybos leidimas išduotas neteisėtai, kadangi: „1) „Kompleksinio TP dokumentų rengimo taisyklės numato: 327 p. detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai; 328 p. detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms; 330 p. TP dokumentai, kurie įregistruoti TP registre kaip detalieji planai, bet neatitinka šiuo metu TP dokumentams nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), kompleksinio TP dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens TP dokumentai gali būti pripažinti koreguotinais, keistinais arba naikintinais savivaldybės tarybos sprendimu. Žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į 2000-03-21 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 348 „Dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano <...> ribas. DP įregistruotas TP dokumentų registre ir yra galiojantis TP dokumentas. Žemės sklypo naudojimo būdas ir užstatymo reglamentai (užstatymo tankumas, užstatymo intensyvumas bei aukštingumas) detaliajame plane nenustatyti. TPĮ 20 str. 1, 2 d. nuostatos leidžia keisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu tik tuo atveju, kai žemės sklypui nėra parengti detalieji planai. Esant galiojančiam detaliajam planui pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą galima tik rengiant galiojančio detaliojo plano keitimą ar korektūrą Kompleksinio TP dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka“, teisėjų kolegijai neteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus vertinti kitaip nei juos vertino bei aiškino paminėtas materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas, todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio nepagrįstumo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netenkindamas ieškinio, pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 5 d., 18 str. 1 d., 20 str. 1 ir 2 d. bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 (toliau - Taisyklės), 325, 327 ir 328 p. reikalavimus, nes pati apeliantė neginčija aplinkybės, jog detalusis planas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyrius išdavė patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu teikti Detalųjį planą tvirtinti.

30. Akcentuotina tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad viena vertus, ieškovė pagrįstai nurodo, jog 2000-03-21 patvirtintas detalusis planas 2018-05-14 statybos leidimo išdavimo metu neatitiko tuo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies redakcijos reikalavimų, keliamų detaliesiems planams, tačiau kita vertus, byloje nekyla ginčo dėl to, jog šis detalusis planas yra priimtas teisėtai, todėl šiuo metu yra galiojantis bei privalomas.

31. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai laikė svarbiomis šiai bylai Kauno miesto savivaldybės administracijos (sutrumpintai tekste KMSA) nurodytas aplinkybes, kad žemės -sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdas į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos buvo pakeistas/nustatytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-08-29 įsakymu Nr. A-2452, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Apeliantė taip pat neginčija skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas pagal Bendrąjį planą patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną, kurioje vyrauja mažaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. infrastruktūra, o tai reiškia, kad tiek ginčo žemės sklypo naudojimo būdas, tiek skundžiamu Statybos leidimu jame numatytos daugiabučio pastato statybos atitinka aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Pagal Bendrąjį planą, vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosiose teritorijose maksimalus užstatymo intensyvumas (UI) taikomas sklypui yra iki 0,8, o aukštingumas iki 13 m. Iš Projekto Bendrajame aiškinamajame rašte pateikiamų duomenų matyti, kad projektuojamo pastato užstatymo intensyvumas 0.8 (84%), o aukštis 12.8 m., ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nekilo.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo atveju privalėjo būti koreguojamas ar keičiamas Detalusis planas, o Kauno miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti ginčijamo Statybos leidimo. Kompleksinio TP dokumentų rengimo taisyklių 330 p. numato: TP dokumentai, kurie įregistruoti TP registre kaip detalieji planai, bet neatitinka šiuo metu TP dokumentams nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), kompleksinio TP dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens TP dokumentai gali būti pripažinti koreguotinais, keistinais arba naikintinais savivaldybės tarybos sprendimu. Iš Taisyklių 330 p. normos matyti, kad ji nėra imperatyvaus pobūdžio ir jokios prievolės šia nuostata nėra nustatomos, t. y. jokia prievolė priimti tam tikrus sprendimus Kauno miesto savivaldybės administracijai, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodančiam subjektui, nėra numatyta. Apskritai, prerogatyva (bet ne pareiga) pripažinti detaliuosius planus koreguotinais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu numatyta savivaldybės tarybai. Kauno miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo pripažinti ginčui aktualaus Detaliojo plano koreguotinu, keistinu ar naikintinu. Detaliuoju planu nebuvo nustatyti teritorijos naudojimo bei tvarkymo reglamentai. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė procesiniuose dokumentuose nenurodė argumentų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu būdu išduotas Statybos leidimas prieštarauja Detaliajam planui ar aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento - Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-04-10 sprendimu Nr. T-209) – sprendiniams.

33. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl 2018-06-19 patikrinimo aktu konstatuotų pažeidimų, t.y., kad automobilių stovėjimo aikštelė suprojektuota arčiau kaip 10 metrų iki gyvenamojo namo, nepaneigia fakto, kad jog projektuojamos automobilių stovėjimo vietos yra skirtos tik to paties pastato gyventojų reikmėms. Taip pat iš Projekte esančio Sklypo plano su dangom matyti, kad privalomas 10 metrų atstumas nuo automobilių stovėjimo vietų iki gretimuose žemės sklypuose esančių gyvenamųjų pastatų langų yra išlaikomas. Pažymėtina, kad valstybės institucijų pateikiamiems teisės aktų aiškinimams teisės doktrinoje yra suteiktas tam tikro teisės šaltinio statusas, todėl turi būti pripažįstama, kad šie išaiškinimai sukuria tam tikrą teisėtą lūkestį tiems subjektams, kurių veiklą turi teisę kontroliuoti ir savo veiksmais įtakoti valstybės institucija. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsižvelgiant į pačios ieškovės savo oficialioje interneto svetainėje 2018-03-29 atsakyme Nr. (9.12)-2D-4233, 2018-02-19 atsakyme Nr. (9.12)-2D-2257 pateiktus išaiškinimus, 2016 m. statinio projekte, pagal kurį išduotas 2018 m. statybos leidimas, suprojektuota automobilių stovėjimo vietų aikštelė nepažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (redakcija, galiojusi 2018 m. statybos leidimo išdavimo metu ir brėžinio „Sklypo planas“ rengimo metu) 68 punkto reikalavimų ir visiškai atitinka minimalius statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533, 30 lentelės 1.3 p. reikalavimus, kad gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastatams minimalus automobilių stovėjimo skaičius yra 1 vieta vienam butui (t. VI, b.l. 103). Todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamu 2018 m. Statybos leidimu leidžiama statyba visiškai atitinka ginčo teritorijoje leidžiamus sprendinius.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies ir reglamento STR 2.02.01:2004 243 punkto nuostatomis, 2016 m. statinio projekto sprendiniai neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų, nes statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų imperatyvios teisės normos nenumato galimybės vaikų žaidimų aikštelę įrengti mažesniu nei privalomu 10 metrų atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės, pasinaudojus kompensacinėmis priemonėmis. Kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės nurodytų aplinkybių (dėl vaikų žaidimų aikštelės įrengimo) vertinimu kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybių bei įrodymų visumą, negali būti vertinamas kaip pagrindas ginčijamo 2018 m. statybos leidimo panaikinimui. Kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių kaip reikšmingų pripažinimui, į kurias pagrįstai atsižvelgta (statinio projekte numatyta vaikų žaidimo aikštelę visu perimetru aptverti 1.6 m aukščio medine segmentine tvora, papildomas apželdinimas, taip pat numatyti varteliai nuo priėjimo tako). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovų numatytos papildomos vaikų aikštelės apsaugos priemonės pripažintinos pakankamomis tam, kad jos kompensuotų STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 243 punkto nuostatos reikalavimų nesilaikymą, todėl atsakovų veiksmų neteisėtais pripažinti nėra pagrindo. Nėra ginčo, kad minėtam projektui pritarė visi privalėję pritarti subjektai, įskaitant ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, t. y. institucija, kurios viena iš veiklos sričių – visuomenės sveikatos saugos užtikrinimas, - tą patvirtino ir Inspekcija patikrinimo akte.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo turėtų būti panaikintas, kadangi inspekcija pagrindė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus 2018 m. statybos leidimo neteisėtumo pagrindus. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka.

36. Statybos įstatymo 33 str. 3 dalis numato, kad spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalis (pastaba: šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 33 str. 2 d.) įtvirtina alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; Nr. 3K-3-72/2015). Interesų derinimo ir proporcingumo principų taikymas reiškia, kad jeigu yra galima tokios paskirties naujo statinio statyba ir (arba) tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, be to, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, turi būti taikomi Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies (pastaba: šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 33 str. 2 d.) 3 ir (ar) 4 punktuose nurodyti padariniai, t. y. statytojui turėtų būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statinį, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti aukščiau aptarto proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; Nr. 3K-3-72/2015).

38. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovas G. L. ir trečiasis asmuo R. L. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2015- 07-22 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo iš A. Z. ir R. Z.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, atsakovo G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad skundžiamame teismo sprendime konstatuoti administracinių aktų pažeidimai nesąlygoja jokių neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims; atsakovo vykdoma statyba pagal ginčijamą statybos leidimą neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; atsakovas G. L. atliko visus su statybos leidimo gavimu susijusius veiksmus, atsakingoms savivaldybės institucijoms pateikė visus reikiamus dokumentus, elgėsi sąžiningai ir todėl pagrįstai pasitikėjo, kad savivaldybės atstovai tinkamai atliks savo darbą išduodami teisėtus statybą leidžiančius dokumentus, tuo pagrindu turėjo teisėtus lūkesčius, kurie gavus statybos leidimą virto teisėtai įgytomis teisėmis. Kolegijos nuomone, apeliantės reikalavimo dėl statybos padarinių šalinimo patenkinimas (kaip teisinio instrumento naudojimas) neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir protingumo principų.

39. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018-05-14 išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą yra atmestas, paliktina galioti, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimo dalies, kuria netenkintas išvestinis ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą G. L. per 6 mėnesius išardyti perstatytas gyvenamojo namo, plane žymimo lA2p. unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios buvo perstatytos pagal ginčijamą Statybos leidimą ir UAB „Metrovila“ 2016 m. parengtą projektą, ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų: G. L., Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Metrovila“ lėšomis.

Dėl Administracijos pažymos galiojimo panaikinimo

40. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 19 punkte nepagrįstai konstatavo, kad Inspekcijos ieškinio reikalavimas panaikinti Administracijos pažymos galiojimą yra pateiktas, praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą procesinį terminą. Nesutinka, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės 2016-12-23 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PS1-113-(15.5)) priėmimo dienos, nes tai yra vėliausias galimas terminas, kuomet ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie galimai neteisėtą ginčijamo dokumento išdavimą, tačiau į teismą kreipėsi praleidusi nustatytą 1 mėnesio senaties terminą, t.y. 2017-02-24“. Teigia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2017-02-23 raštas Nr. 70-2-661 su Administracijos pažymos su priedais kopija patvirtina, kad Inspekcijai 2017-02-23 tapo žinomas Administracijos pažymos turinys. Tačiau kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės 2016-12-23 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PS1-113-(15.5)) priėmimo dienos.

41. Nesutiktina su apeliantės aiškinimu, kad 2015-07-13 pažymos ginčijimo atveju yra taikytinas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 str. 1 d. 8 punkte numatytas 2 mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (šiuo atveju – Inspekcijos 2016-12-23 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. PS1-113-(15.5)), priėmimo dienos, o ne ABTĮ 33 str. 1 dalyje įtvirtintas bendrasis 1 mėnesio senaties terminas administraciniam aktui nuginčyti. Įvertinus tai, kad 2015-07-13 KMSA pažyma neįtakoja procedūrinių reikalavimų pažeidimo išduodant 2015-12-29 statybos leidimą ir 2015-12-16 specialiuosius architektūrinius reikalavimus, be to, 2016-12-23 akte, kurio pagrindu ginčijami minėti administraciniai dokumentai, 2015-07-13 KMSA pažymos neteisėtas išdavimas nevertinamas (nenurodomas) kaip statybos leidimo ir architektūrinių reikalavimų parengimo ir išdavimo pažeidimas. Nagrinėjamu atveju vykdydama patikrinimą dėl 2015-12-29 statybos leidimo ir 2015-12-16 specialiųjų architektūrinių reikalavimų teisėtumo, Inspekcija turėjo susipažinti su UAB „Metrovila“ parengtu statinio projektu, kuriame numatytiems darbams vykdyti buvo išduotas ginčo leidimas. Viena iš minėto projekto sudedamųjų dalių yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pažymintis atsakovo G. L. nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) esantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Metrovila“ statybos projekto 31 – 33 psl.). Registro išrašo 2.2 punkte nurodyti pastato statybos pradžios ir pabaigos metai – atitinkamai, 1993 m. ir 1994 m.; taip pat nurodyta, kad pastato baigtumas yra 68 proc., iš ko darytina išvada, jog 1993 m. pradėtas statyti pastatas nėra užbaigtas. Išrašo 10.1 punkte nurodyta, kad 2.2 punkte aprašytas pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas padalijimo būdu, o pastato įregistravimo pagrindas yra 2015-07-07 parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2015-07-13 Pažyma Nr. 70-22-65 apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, kad, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; Nr. 3K-3-298/2010). Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009). Jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tai terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Viešąjį interesą ginančio asmens, kaip ieškovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ne vėliau kaip 2016-12-23 apeliantė turėjo pakankamai duomenų ieškiniui dėl 2015-07-13 Administracijos pažymos teisėtumo ginčijimui pareikšti, ieškinys Kauno apylinkės teisme priimtas tik 2017 m. kovo mėnesį, praleidus ABTĮ 33 str. 1 dalies senaties terminą administraciniam aktui (2015-07-13 Administracijos pažymai) nuginčyti.

43. Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė CK 1. 131 str. 1 d. pagrindu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl šio reikalavimo atmetimo pagrindai aptariami ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

44. Ieškovė reikalavimą - panaikinti kaip neteisėtą atsakovės KMSA 2015-07-13 išduotą pažymą Nr. 70-22-65, kurioje nurodyta, kad po (duomenys neskelbtini) buvusio gyvenamos paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo gauti statiniai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami pagal paskirtį, grindė tuo, kad ją išduodama, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija viršijo savo kompetenciją ir pažeidė tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ nuostatas, kad ginčijamos pažymos pagrindu naujai suformuoti kadastro vienetai buvo nepagrįstai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi, pagal galiojusias Statybos įstatymo normas, nebaigtas statyti statinys ir daiktinės teisės į jį turėjo būti įregistruoti tik Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu.

45. Sutiktina, kad apeliantės ginčijamos pažymos išdavimo metu galiojusi Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numatė, kad nebaigtas statyti ypatingas ar neypatingas statinys ir daiktinės teisės į jį turi būti įregistruoti nekilnojamojo turto registre Inspekcijos išduotos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių pagrindu, todėl statiniai ginčijamos pažymos pagrindu negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio reikalavimo, pagrįstai atsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes: kad ginčijama 2015-07-13 pažyma buvo išduota dar iki atsakovui G. L. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš buvusios savininkės A. Z. įgyjant nuosavybės teises į padalijimo būdu suformuotą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad panaikinus Nekilnojamojo turto registre pažymos pagrindu įrašytus duomenis, turto vienetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustotų egzistavęs, dėl ko būtų kvestionuojamas ir atsakovo G. L. bei A. Z. 2015-07-22 sudarytos notarinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas, o atsakovas G. L. netektų nuosavybės teisės į minėta sutartimi įsigytą pastatą, todėl net ir pripažinus, kad ginčijama pažyma turėjo būti išduota ne atsakovės KMSA, o ieškovės, šios pažymos panaikinimo teisiniai padariniai lemtų neproporcingą atsakovo G. L. ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių ribojimą.

46. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti.

47. Apeliantė (ieškovė) reikalavimą dėl ginčijamos 2015-07-13 pažymos ir jos pagrindu įregistruotų duomenų panaikinimo grindžia viešojo intereso gynimu. Pažymėtina, kad proporcingumo principas reikalauja interesų – tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros. Dėl interesų derinimo poreikio nuosavybės apsaugos kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo (žr. Allard v. Sweden, no. 35179/97, judgment of 24 September 2003, par. 54).

48. Nagrinėjamu atveju, reikalavimo tenkinimas neužtikrintų viešojo intereso ir atsakovo G. L. privataus intereso (užtikrinant atsakovo nuosavybės teise įsigyto turtinio vieneto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugą ir neliečiamumą) pusiausvyros. Kaip jau minėta, atsakovas G. L. nekilnojamąjį turtą įgijo notarine tvarka patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės ginčijamos pažymos panaikinimo teisiniai padariniai lemtų neproporcingą atsakovo G. L. ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių ribojimą (CPK 185 str.).

Dėl absoliutaus teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindo

49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skundžiamame sprendime padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes į bylos nagrinėjimą (2019 m. gegužės mėn.) trečiuoju asmeniu įtraukė (duomenys neskelbtini) mirusį B. A. D., neišsprendė mirusiojo trečiojo asmens B. A. D. procesinių teisių perėmimo klausimo, nors šiuo atveju turėjo sustabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu iki paaiškės jo teisių perėmimas. Todėl yra absoliutus skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

50. Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.).

51. Kasacinio teismo praktikoje nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

52. Nagrinėjamu atveju įtrauktas teismo iniciatyva trečiasis asmuo B. A. D. (miręs (duomenys neskelbtini)) buvęs savininkas pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su atsakovui G. L. priklausančiu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas padalijus (duomenys neskelbtini) buvusį gyvenamąjį namą, buv. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

53. Apeliantė (ieškovė) Inspekcija, tikslindama 2019-04-17 patikslintą ieškinį jau turėjo duomenų, kad B. A. D. yra miręs, būtent todėl trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pati Inspekcija nurodė E. D.. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendime E. D. yra nurodęs kaip trečiąjį asmenį, kuri nuo 2018-02-20 yra 0, 0394 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoto padalijus daiktą, savininkė Aplinkybė, kad B. A. D. buvo siunčiami pranešimai apie paskirtus teismo posėdžius, neturi teisinės reikšmės, nes skundžiamu sprendimu nėra paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos.

54. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

55. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

56. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).

57. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovai, tretieji asmenys atsakovų pusėje (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kadangi atsakovai, tretieji asmenys nepateikė teismui įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

58. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 20,45 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantė yra ieškovė, pareiškusi ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 str. ), pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismo patirtos 20,45 Eur išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos valstybei (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.