- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1727-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01310-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- I. R., D. R.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Migla“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11-418/2024, pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams I. R., D. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Migla“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja L. J. nagrinėja civilinę bylą Nr. e2-11-418/2024 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams I. R., D. R. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – Druskininkų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrija „Migla“.
2. Atsakovas I. R. 2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu žodžiu pareiškė nušalinimą teisėjai L. J.. Nurodė, jog apie šį teismo posėdį nėra viešai paskelbta Teismų informacinėje sistemoje. Teismo posėdžiai privalo vykti viešai. Spauda susidomėjo šios bylos niuansais. Neužtikrinus bylos viešumo, bylos nagrinėjimas nėra galimas. Tokiu būdu jis turi pagrindą reikšti teisėjai nušalinimą.
Šalies argumentai
3. Atsakovas 2024 m. liepos 23 d. pateikė teismui rašytinį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, kuriame papildomai nurodė, kad byloje teisėja turi išankstinę nuomonę priimti jam nepalankų sprendimą, tyčia daro akivaizdžius procesinius pažeidimus, eliminuojant visuomenei ir proceso dalyviams įstatymu garantuotas teises, visiškai nepaiso procesinių įstatymų, šiurkščiai juos pažeidžia ir bylą nagrinėja šališkai bei neobjektyviai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Živilė Janavičienė, atliekanti teismo pirmininko funkcijas, 2024 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovo I. R. pareiškimą dėl teisėjos L. J. nušalinimo atmetė ir už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskyrė atsakovui 100 baudą.
5. Teismas nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2-11-418/2024 procesas vyksta nuo 2013 m. gruodžio 23 d., bylos duomenys patvirtina, jog iki šio nušalinimo pareiškimo nušalinimai teisėjams buvo reiškiami iš viso šešis kartus. Visais atvejais atsakovas nušalinimą teisėjai L. J. reiškė procesiniais pagrindais, atmetant jo nušalinimo pareiškimus, buvo aiškiai nurodoma, jog teisėjo procesinis elgesys – jo procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai nagrinėjant bylą nesudaro teisėjo nušalinimo pagrindų, nurodytų CPK straipsniuose, reglamentuojančiuose teisėjo nušalinimo institutą, ir išaiškinta nušalinimą teisėjui reiškiančio asmens pareiga nušalinimo pareiškimą pagrįsti objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
6. Atsakovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti už piktnaudžiavimą nušalinimo teise jam skirtą 100 Eur baudą. Nurodė, kad teisėjai L. J. nušalinimas nuo civilinės bylos Nr. e2-11-418/2024 nagrinėjimo buvo pareikštas dėl to, kad ji tyčia neužtikrino bylos nagrinėjimo viešumo, o kai šis faktas paaiškėjo, tyčia ėmėsi nagrinėti bylą iš esmės, pažeisdama Konstitucijoje, Teismų įstatyme ir procesiniame įstatyme įtvirtintą bylos nagrinėjimo viešumo principą. Kadangi nušalinimo pagrindą sudarė išimtinai teisėjos veiksmai ir jos piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais nevykdant pareigos teismo posėdžius organizuoti viešai, dėl ko ieškovas privalėjo reaguoti, paskirta bauda iš esmės neteisinga ir turi būti panaikinta arba sumažinta iki 1 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Alytaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Živilė Janavičienė 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė atsakovo I. R. pareiškimą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo ar jos sumažinimo.
8. Teismas nurodė, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos tokios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi ir universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnis).
9. Šiuo atveju 2024 m. liepos 25 d. nutartyje, kuria paskirta atsakovui I. R. bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, konstatuota, jog civilinėje byloje Nr. e2-11-418/2024 atsakovas I. R. yra reiškęs teisėjai L. J. nušalinimą keturis kartus, visais atvejais nušalinimą teisėjai atsakovas reiškė išimtinai dėl teisėjos procesinio elgesio byloje. Be kita ko, atsakovo pareiškime dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo nurodyti argumentai dėl teisėjos sprendimo nagrinėti bylą iš esmės, neužtikrinus jos viešumo, tik patvirtina, jog atsakovas sieja teisėjos nušalinimą su jos procesiniu elgesiu. 2024 m. gegužės 14 d. ir 2024 m. birželio 19 d. nutartyse, sprendžiant teisėjos nušalinimo klausimą pagal atsakovo pareiškimą, atsakovui buvo išaiškinta teismo teisė už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti jam baudą. Tačiau atsakovas 2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu ir vėl pareiškė nušalinimą teisėjai L. J. išimtinai dėl teisėjos procesinio elgesio byloje. Pažymima, kad CPK nenustato, kiek kartų gali būti reiškiamas nušalinimas, tačiau tai nereiškia, kad šalis gali šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent nepagrįstas naudojimasis procesinėmis teisėmis ir sudaro piktnaudžiavimą. Šiuo atveju teismo pirmininko pavaduotoja, atlikusi teismo pirmininko funkcijas, sprendė, kad atsakovo veiksmai – keturi nušalinimo teisėjai pareiškimai, grindžiami akivaizdžiai nepagrįstais motyvais, vertintini kaip kryptingas ir sąmoningas veikimas prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Jokių argumentų, kurie paneigtų šias padarytas išvadas, atsakovas pareiškime dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo nenurodė, todėl panaikinti jam paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise nėra pagrindo. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą baudą sumažinti. Pažymima, jog atsakovui paskirtos baudos dydis yra minimalus, palyginti su CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytu galimos paskirti baudos dydžiu. Be to, sumažinus atsakovui skirtą baudą, baudos paskyrimas neatitiktų savo tikslo – sudrausminti nepagrįstus nušalinimus reiškiantį asmenį, juolab sumažinus baudą iki vieno euro, kaip to prašo atsakovas.
10. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, padarė išvadą, jog panaikinti atsakovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ar ją sumažinti nėra pagrindo, todėl atsakovo pareiškimą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas I. R. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir teismo paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti iki 1 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas privalėjo vertinti išimtinai tik tą nušalinimo pagrindą, kuris buvo pareikštas 2024m. liepos 22 d., ir ar nušalinimui pareikšti buvo motyvuotas pagrindas. Teisėjai nušalinimas buvo reiškiamas išimtinai ir tik dėl to, jog ji neatliko teisėjos organizacinių pareigų, t. y. nepaskelbė apie teismo posėdi viešai ir tuo, jog teismo posėdis teisme nevyks.
11.2. Pareiškėjo išreikštas nušalinimo motyvas patvirtina, jog atsakovas nesieja teisėjos nušalinimą su jos procesiniu elgesiu, bei viešumo neužtikrinimą laiko organizacinio pobūdžio pagrindu, kuris patvirtina teisėjos šališkumą ir neobjektyvumą.
11.3. Anot apelianto, jis argumentuotai pagrindė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad teisėja neorganizavo bylos viešo nagrinėjimo, nors pagal įstatymą tai privalėjo padaryti. Toks reikalavimas pakankamai elementarus ir teisininkui suprantamas, todėl sakyti, kad pareiškėjas kaltas, jog teismas neorganizavo viešo bylos nagrinėjimo ir nesiėmė jokių veiksmų galimą klaidą pašalinti, rodo, kad atsakovo elgesys reaguojant į akivaizdžiai neteisėtą teisėjos veikimą buvo racionalus, protingas ir sąžiningas.
11.4. Atsakovo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių, o nušalinimo argumentai teisėti ir teisingi, pateikti teisėjos padaryto šiurkštaus organizacinio pažeidimo įrodymai, todėl vieno euro baudos skyrimu tikslai būtu pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas panaikinti jam paskirtą baudą arba ją sumažinti už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 107 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyta kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-567/2022, kt.).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
15. Nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-249-910/2024).
17. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirajam skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, jo veiksmai buvo teisėti, nes teisėja neatliko savo organizacinių pareigų, nepaskelbė apie teismo posėdį viešai, dėl ko teismo posėdis negalėjo įvykti. Apelianto vertinimu, sprendžiant klausimą dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo turėjo būti vertintas nušalinimo pagrindas tik tai datai – 2024 m. liepos 22 d., o ne apskritai pareikštų nušalinimų skaičius.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.
19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinės bylos Nr. e2-11-418/2024 procesas vyksta nuo 2013 m. gruodžio 23 d. Teismui 2015 m. vasario 24 d. iš parengiamojo posėdžio perėjus į teismo posėdį, byla buvo paskirta nagrinėti 2015 m. kovo 25 d. 9.30 val. Atsakovo sutuoktinė D. R. 2015 m. kovo 25 d. raštu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Atsakovas I. R. prieš 2015 m. gegužės 22 d. turėjusį vykti posėdį pateikė teismui pareiškimą dėl visų Druskininkų apylinkės teismo teisėjų nušalinimo, dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Byla 2015 m. birželio 4 d. buvo sustabdyta ir atnaujinta 2018 m. sausio 3 d. Atsakovas prieš 2018m. kovo 8 d. 10 val. turėjusį vykti posėdį pateikė teismui pareiškimą dėl visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, dėl to teismo posėdis neįvyko. 2018 m. spalio 11 d. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, byla atnaujinta 2022 m. spalio 5 d. Atsakovas I. R. 2023 m. sausio 23 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Byla nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 15 d. buvo sustabdyta. Atsakovas 2024 m. gegužės 9 d. vykusio posėdžio metu žodžiu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, dėl to teismo posėdis neįvyko. Atsakovas 2024 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu vėl pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir dėl to teismo posėdis dar kartą neįvyko. Atsakovas 2024 m. liepos 22 d. vykusio teismo posėdžio metu dar kartą pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.
20. Pažymėtina, kad visais atvejais atsakovas nušalinimą teisėjai reiškė procesiniais pagrindais, bet ne organizaciniais, kaip tai bando interpretuoti apeliantas. Atmetant jo nušalinimo pareiškimus, teismo procesiniuose dokumentuose buvo aiškiai nurodoma, jog procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai nagrinėjant bylą nesudaro teisėjo nušalinimo pagrindų, nurodytų CPK straipsniuose, reglamentuojančiuose teisėjo nušalinimo institutą. Visi nušalinimo pareiškimai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
21. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad bauda negalėjo būti skiriama, kadangi jo veiksmai neprieštaravo sąžiningo proceso, koncentracijos ir ekonomiškumo principams bei sprendžiant klausimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo turėjo būti vertintas nušalinimo pagrindas tik 2024 m. liepos 22 d., o ne apskritai pareikštų nušalinimų skaičius. Nagrinėjamu atveju bauda atsakovui paskirta remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, numatančia baudos skyrimą už specifinį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, t. y. piktnaudžiavimą nušalinimo teise; taip pat bendromis nuostatomis, reglamentuojančiomis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis).
22. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, visus šešis nušalinimus teisėjai apeliantas reiškė posėdžio dieną, dėl ko neįvyko šeši posėdžiai, o tai neatitinka proceso koncentracijos, operatyvumo, ekonomiškumo principų. Apeliantas, būdamas sąžiningas ir rūpestingas, galėjo ir turėjo suprasti bei numatyti savo procesinio veiksmo, pateikiant pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo prieš paskirtą teismo posėdį, pasekmes, t. y. kad teismo posėdis negalės įvykti.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto procesinis elgesys, kai jis iš esmės teismo posėdžių metu reikšdamas nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai tokia teise naudojasi ne pagal paskirtį, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nesąžiningai įgyvendina procesines teises, tarp jų – ir nušalinimo teisę.
24. Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2024 m. gegužės 9 d. vykusio teismo posėdžio metu pareikštą nušalinimą teisėjai grindė tuo, jog teisėja neteisingai sprendžia ieškovo atstovės pareikštus prašymus, be to, teisėja neišsiaiškino, ar išspręstas šios bylos sujungimo su kita byla klausimas. Atsakovas I. R. 2024 m. birželio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu pareikštą nušalinimą teisėjai grindė tuo, kad ji netenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
25. Teismas 2024 m. gegužės 14 d. ir 2024 m. birželio 19 d. nutartyse, kuriomis buvo atmesti atsakovo pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo, nurodė, kad atsakovo nušalinimo pareiškimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nepaneigia preziumuojamo teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principo ir tokiu atveju patenkinus nušalinimo pareiškimą, būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas tik subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Minėtose nutartyse atsakovui buvo išaiškinta, kad teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui baudą.
26. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).
27. Teismų procesiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas sistemingai teikė pareiškimus dėl teismo ir teisėjos nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo nepagrįstas naudojimasis nušalinimo teise trikdė proceso eigą ir kliudė koncentruotai, ekonomiškai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms atsakovo faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį yra pagrįstas ir teisėtas.
28. Be to, apeliantas nei prašyme panaikinti paskirtą baudą, nei atskirajame skunde nenurodė argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, susijusių su tuo, kad teismo paskirta bauda jam yra per didelė, o atskirąjį skundą grindė tuo, jog atsakovo pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo buvo pagrįstas. Pažymėtina, jog Alytaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, nagrinėdama atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo, įvertino paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir proporcingumą, apeliacinės instancijos teismas tokiai išvadai pritaria ir sprendžia, kad paskirtos baudos dydis yra protingas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad piktnaudžiavimas proceso teisėmis yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 str. 2 d.), todėl atsakovui paskirtos 100 Eur baudos dydis negali būti pripažintas nepagrįstai didelis ar neatitinkantis protingumo reikalavimų (CPK 185 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą atskirojo skundo argumentų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tarp jų – nušalinimo teise, paskyrimo sąlygas, teismų praktikoje pripažintus paskirtos baudos panaikinimo kriterijus. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.