- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-544-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- J. Š.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, byloje išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme priimtas ieškovės J. Š. ieškinys atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, juo ieškovė prašo: 1) padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 iš atsakovo A. D. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki 330,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 nustatytą atsakovo A. D. ir dukters V. D. bendravimo tvarką ir nustatyti, kad: A. D. su dukra V. D. bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, pasiimdamas penktadienį dukrą iš gyvenamosios vietos arba pasitikdamas ją Kauno autobusų stotyje, o sekmadienį 18 vai. savo lėšomis grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą arba užtikrindamas jos grįžimą namo visuomeniniu transportu - autobusu Kaunas - Klaipėda (ekspresu); vasaros atostogų laikotarpiu A. D. su dukra V. D. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje 30 kalendorinių dienų nepertraukiamai arba dalimis po 15 kalendorinių dienų, apie bendravimo laiko pradžią informuodamas mane prieš 5 dienas; A. D. bendrauja su dukra V. D. savo gyvenamojoje vietoje nelyginiais kalendoriniais metais mokinių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, o lyginiais kalendoriniais metais mokinių pavasario (Velykų) atostogų metu; esant atsakovo pageidavimui atostogų metu su dukra bendrauti jos gyvenamojoje vietoje, toks pageidavimas turi būti suderintas su manimi prieš 5 dienas iki bendravimo laiko pradžios.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. kovo 8 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašo teismo galutiniu sprendimu nustatyti atsakovui A. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - registro Nr. (duomenys neskelbtini) – žemės sklypui, ir jame esantiems statiniams – gyvenamajam namui su terasa bei inžineriniams statiniams (nuotekų valymo įrenginiams) priverstinę hipoteką tinkamo išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui V. D. užtikrinimo tikslu iki visiško išlaikymo teikimo prievolės įvykdymo bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui A. D. perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės sklypą ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą su terasa bei inžinerinius statinius (nuotekų valymo įrenginius).
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. kovo 29 d. gauta atsakovo nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodoma, jog atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu dėl priverstinės hipotekos nustatymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl ieškovės prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Teismas nutarė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui A. D. perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius – gyvenamąjį namą su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinius statinius (nuotekų valymo įrenginius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarta vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovas ilgą laiką neindeksavo teikiamo išlaikymo, teikiamo išlaikymo indeksaciją taikyti geruoju atsisakė.
4.2. Teismas nusprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas ir tokiu būdu būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės bei teisėti interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes, visų pirma, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą valstybės įmonės Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, uždraudžiant atsakovui, perleisti tretiesiems asmenims nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kuri nėra numatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalyje.
5.2. Teismas pažeidė CK 3.65 straipsnio 1 dalį, kadangi ši norma leidžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose tik iki bus priimtas sprendimas. Nenurodymas nutartyje, kad laikinoji priemonė taikoma iki bus priimtas sprendimas reiškia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojimą apsprendžia CPK 150 straipsnis, tai yra, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, o teismui ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kas nagrinėjamu atveju reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės galios iki V. D. pilnametystės, kas neabejotinai pažeidžia interesų pusiausvyros principą, teisingumo, protingumo principus.
5.3. Tai, kad atsakovas, nežinodamas neindeksavo periodinės išlaikymo išmokos (Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 sausio 12 d. nutartyje nenurodytas išlaikymo indeksavimas) nėra pagrindas pripažinti atsakovą nesąžiningu ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nuo to momento, kai atsakovui tapo žinoma, kad periodinės išmokos turi būti indeksuotos, jis pastoviai gera valia moka dukrai indeksuotą išlaikymą.
5.4. Teismas formaliai nutartyje nurodė, kad sprendimo vykdymas pasunkės, tačiau nedetalizavo, kuo pasireikš sprendimo vykdymo pasunkėjimas netaikius laikinosios apsaugos priemonės.
5.5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Priemonė, nurodyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte - įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo taikymas, nepažeidžia jokių imperatyvių teisės normų ir yra teisėta.
6.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, negali būti laikomas absoliučiu pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo teiginiai, jog ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiotų iki V. D. pilnametystės, laikytini nepagrįstais.
6.3. Atsakovas jau kartą buvo dovanojęs žemės sklypą savo mamai, o pastačius žemės sklype namą, žemės sklypas su gyvenamuoju namu vėl buvo grąžinti atsakovui dovanojimo sutartimi. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovas ir dar kartą gali perleisti turtą, siekdamas išvengti priverstinės hipotekos galimo taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos faktinės aplinkybės
10. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą V. D., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu siekia pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. spendimą civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016, pakeičiant išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir bendravimo su ja tvarką.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Atskirajame skunde nurodoma. kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.65 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, nes taikė laikinąją apsaugos priemonę, kuri nėra numatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalyje – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, be to, laikinąją apsaugos priemonę taikė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nors turėjo taikyti tik iki teismo sprendimo priėmimo, kaip numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. atsakovo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
12. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
13. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas nekelia ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau, teismui esant aktyviam šeimos bylose, dera pažymėti, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia dėl duomenų šioje procesinėje stadijoje pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais.
14. Kitaip tariant, tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus bei teisiškai įvertinus kiekvienos iš šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus galės būti padarytos atitinkamos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl jų pakankamumo ieškiniui patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad viena būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta.
Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui ir proporcingumo principo
15. Kitas aspektas tas, kad svarstant klausimą dėl būsimo sprendimo įvykdymo užtikrinimo (ieškinio tenkinimo atveju) pagal vyraujančią ir aktualią formuojamą teismų praktiką, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), o didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog į bylą pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti apelianto sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 185 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas mano reikšminga pažymėti, jog apeliantas neteisingai nurodo, kad jis, nežinodamas, neindeksavo periodinės išlaikymo išmokos, nes Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 sausio 12 d. nutartyje nenurodytas išlaikymo indeksavimas. Akcentuotina, jog priešingai, negu teigia apeliantas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-43-674/2016 nurodyta, jog „A. D. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą dukrai V. D. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 145 Eurus per mėnesį, indeksuojant išmokas LRV nustatyta tvarka nuo 2016 m. sausio 1 d. iki dukters pilnametystės“ (nutarties rezoliucinės dalies 4 punktas). Taigi, apeliantas neigia aiškiai nustatytą bei žinomą aplinkybę dėl išmokos indeksavimo (ne)žinojimo, toks elgesys negali būti laikomas tinkamu. Papildytina, kad išlaikymo išmokos indeksavimas pirmiausia išplaukia iš įstatymo (CK 3.208 straipsnis), o ne iš asmens sužinojimo / suvokimo.
18. Dera pažymėti, jog pagrįsdamas poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju kyla grėsmė, jog apelianto turimas nekilnojamasis turtas gali būti vėl perleistas trečiųjų asmenų nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismui išreikalavus duomenis iš viešojo registro (su istorija) apie turtą, kuriam prašoma taikyti priverstinę hipoteką, paaiškėjo, kad atsakovas jau kartą 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo dovanojęs žemės sklypą savo mamai, o pastačius žemės sklype namą, žemės sklypas su gyvenamuoju namu vėl buvo grąžinti atsakovui 2019 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutartimi. Apie šį faktą atsakovas atskirajame skunde nepasisakė, jo niekaip nemotyvavo. Suprantama, kad atsakovo teisė ir valia disponuoti savo turtu savo nuožiūra ir atsakovas neprivalo pasiteisinti dėl vienokių ar kitokių savo sprendimų, tačiau pritartina ieškovei, kad ankstesnis turto perleidimo reikalingumas vertintinas kritiškai nesant atsakovo nurodyto pagrįsto motyvo buvusiems turto dovanojimo sandoriams atlikti. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovas ir dar kartą gali perleisti turtą, siekdamas išvengti priverstinės hipotekos galimo taikymo. Tokiu būdu ieškovei būtų užkirstas kelias turto išreikalavimui iš sąžiningų įgijėjų (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), o ieškovei palankaus teismo sprendimui kiltų grėsmė ar sprendimo įvykdymas taptų galbūt neįmanomas. Akcentuotina, jog aptartas 2015 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sandoris patvirtina ankstesnį atsakovo tikslą mažinti jo turimo turto apimtis ir taip apsunkinti kreditorių / ieškovės turtinių reikalavimų patenkinimą galbūt jai palankaus sprendimo atveju (CPK 185 straipsnis).
19. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, bei, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Dėl kitų skundo argumentų (ne)pagrįstumo
20. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.65 straipsnio 2 dalį, nes taikė laikinąją apsaugos priemonę, kuri nėra numatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalyje – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
21. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Taigi, pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas gali taikyt ir kitas priemones, nenustatytas minėtame straipsnyje. Dėl to apelianto motyvas dėl CK 3.65 straipsnio 2 dalies pažeidimo nepagrįstas. Tokią teismo poziciją patvirtina ir teismų praktika, Joje nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių (pastaba; šiuo atveju tai ir buvo padaryta), teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Akcentuotina, jog teismas taikė net ne areštą, kaip numatytą CK 3.65 straipsnio 2 dalies 6 punkte, bet įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. visai kitą ir mažiau varžančią laikinąją apsaugos priemonę. Spręstina, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra proporcinga priemonė bei atitinka ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
22. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nors turėjo taikyti tik iki teismo sprendimo priėmimo, kaip numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje.
23. Šiame kontekste teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010).
24. Pirma, ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (skundžiamos teismo nutarties 2 punktas). Teismas, nors rezoliucinėje nutarties dalyje konkrečiai nenurodė iki kada taikomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau motyvuojamojoje dalyje aiškiai nustatė, kad taiko laikinąsias apsaugos priemones, <…> iki bus priimtas galutinis sprendimas (nutarties 10 punktas). Taigi, pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, kaip tai numato CK 3.65 straipsnio 1 dalis, todėl jos nuostatų nepažeidė.
25. Pridėtina, jog pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, laikinoji apsaugos priemonė lieka galioti, kol įsiteisės teismo sprendimas. Įstatymu nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą gali išspręsti kitaip, negu nustatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje, kai reikia – nuspręsti dėl jų taikymo iki bus įvykdytas teismo sprendimas ar pan. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1429-866/2022).
26. Atskirojo skundo motyvas, jog nutartyje nurodyta jos apskundimo galimybė Vilniaus apygardos teismui, o ne Klaipėdos apygardos teismui, nesuponuoja nutarties nepagrįstumo ir / ar neteisėtumo ir vertintina tik kaip rašymo apsirikimas. Tuo labiau, kad atskirieji skundai pateikiami per pirmosios instancijos teismą.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.