Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-21 · Administracinė byla Nr. eI-3126-643/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
eI-3126-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01707-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
L. R.
Administracinė byla Nr. eI-3126-643/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01707-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjai L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

L. R. (pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (atsakovė arba Taryba) 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. KT-31 (ginčijamas sprendimas).

Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Baltic straw“ (Bendrovė) pateikė skundą Tarybai ir prašė panaikinti pareiškėjos galiojančią licenciją, kadangi jos ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) ekspertizės akto struktūrai keliamų reikalavimų, pareiškėja nesilaikė teismo ekspertų profesinės veiklos principų, jos elgesys nebuvo korektiškas ir mandagus teismo posėdžio metu. Bendrovės teigimu, 2017 m. vasario 2 d. ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (TEĮ) 24 straipsnio, kadangi tiriamoji ekspertizės dalis prasidėjo nuo klausimų atkartojimo, surašyta bendro pobūdžio informacija, nurodomi nenaudojami ekspertizės akte apibrėžimai, nėra objektyvių skaičiavimų, kuriais remiantis pateikiamos išvados, ekspertizėje nenurodyti apskaitos dokumentai, kuriais remiantis yra atlikti skaičiavimai ir pateikiamos išvados, ekspertizės akto turinys ir struktūra yra visiškai neaiški, neatsakanti į iškilusius klausimus, išvadose nėra aišku, pagal kokias konkrečias PVM sąskaitų faktūrų suvestines ir kokiais matematiniais skaičiavimais galima paaiškinti skolos likučius. Bendrovei abejonių sukėlė pareiškėjos kompetencija, kadangi ji pažeidė nepriklausomumo, profesionalumo ir profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo principus.

Taryba Bendrovės patikslinto skundo argumentus laikė nepagrįstais ir sprendime nustatė vieną pažeidimą bei pripažino, kad pareiškėja pažeidė Teismo ekspertų profesinės veiklos etikos kodekse (Etikos kodeksas) 7 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintą sąžiningumo principą ir skyrė pareiškėjai įspėjimą. Tarybos nuomone, pateiktoje teismo ekspertizėje pareiškėja nurodė Bendrovės vadovo teises, pareigas bei jo atsakomybę, kuomet sandoriai sudaromi juridinio asmens vardu. Taryba pažymėjo, kad klausimai susiję su atsakomybės, pareigų nustatymu yra teisinių žinių sritis, kurias turi teisę ir pareigą taikyti tik teismas. Tarybos nuomone, pareiškėja pažeidė Etikos kodekse ir TEĮ įtvirtintą sąžiningumo principą, kuris įpareigoja atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių esančius klausimus.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad su jai skirtu įspėjimu nesutinka ir nemano pažeidusi Etikos kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą. Teigė, kad savo veikloje ji nepažeidė sąžiningumo principo elementų, kadangi suteikė tikrovę atitinkančias išvadas atliktoje teismo ekspertizėje, turėjo kompetenciją ir reikiamą kvalifikaciją atlikti buhalterinę ekspertizę, taip pat ekspertizės teisiniais klausimais nepateikė, o tik pasirėmė esančiu teisiniu reguliavimu, kuris reikalingas motyvuoti buhalterinio pobūdžio ekspertizę. Pareiškėja nesinaudojo kitų asmenų klaidomis ar nežinojimu, nepasidavė Bendrovės bandymui paveikti ją asmeniškai ar įtakoti atliekamos ekspertizės išvadas, siekiant sau palankių rezultatų. Atliktoje teismo ekspertizėje buvo paminėtos Bendrovės vadovo teisės, pareigos bei jo atsakomybė, kuomet sandoriai sudaromi juridinio asmens vardu, tačiau dėl to nebuvo pateiktos ekspertizės išvados. Paaiškino, kad teismo ekspertizėje pateiktos išvados buvo tik dėl buhalterinių klausimų. Pažymėjo, kad situacijos vertinimas neturėtų būti suprantamas kaip išvados teikimas, kadangi teisinės žinios padėjo teisiškai pagrįstai ir nešališkai pateikti ekonominio, buhalterinio pobūdžio teismo ekspertizės išvadas. Pareiškėjos pastebėjimai Tarybos nurodytais klausimais neturėjo ir negalėjo turėti jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjos atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumui bei bylą nagrinėjusio teismo išvadoms dėl byloje kilusio ginčo teisinio įvertinimo ir teisingo ginčo išsprendimo.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Taryba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Tarybai buvo pateiktas Bendrovės skundas dėl pareiškėjos veiksmų, kuriais galimai buvo pažeistos Etikos kodekso nuostatos, atliekant Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartimi paskirtą buhalterinę ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-1251-325/2016. Taryba, išnagrinėjusi skundą, nustatė, kad pažeistas Etikos kodekse numatytas sąžiningumo principas, ekspertizės akte pasisakant teisiniais klausimais, todėl sprendimu skyrė pareiškėjai švelniausią galimą sankciją, t. y. įspėjimą.

Paaiškino, kad pareiškėja sutinka, jog ekspertizės akte buvo paminėtos kai kurios bendrovės vadovo teisės, pareigos bei jo atsakomybė, kuomet sandoriai sudaromi juridinio asmens vardu. Taryba susipažino su ekspertizės aktu ir formaliai įvertino ekspertizės akto struktūrą, tačiau nevertino turinio bei išvadų pagrįstumo ir teisingumo. Pažymėjo, kad pareiškėja, Ekspertizės akte Nr. 2017/01, atlikdama teismo ekspertizę, vadovaudamasi įstatymais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pateikė vertinamojo pobūdžio teiginius apie bendrovės vadovo pareigas bei už pareigų pažeidimą numatytą atsakomybę, t. y. pasisakė teisiniais klausimais.

Ginčas civilinėje byloje kilo tarp fizinio asmens, t. y. ūkininko ir Bendrovės dėl skolos priteisimo. Pareiškėjai buvo pavesta atsakyti į teismo nutartimi paskirtus klausimus, siekiant nustatyti šalių įsiskolinimus viena kitai bei nustatyti, ar skolų suderinimo aktuose, kuriais šalys įrodinėjo savo reikalavimus viena kitai, buvo įvertintas 2013 m. lapkričio 7 d. susitarimas bei ūkinė operacija pagal 2012 m. spalio 10 d. sąskaitą-faktūrą. Ekspertizės akto išvadoje nustatyta, kad Bendrovė turi įsiskolinimų ieškovo atžvilgiu, išimtinai juridinio asmens vadovo teisių, pareigų bei atsakomybės išskyrimas ekspertizės akte, laikytinas teisiniu situacijos vertinimu. Klausimai, susiję su atsakomybės, kaltės, pareigų, teisės aktų pažeidimų nustatymu, neįeina į teismo eksperto kompetenciją, nes tai yra teisinių žinių sritis ir šias žinias turi teisę ir pareigą taikyti tik teismas. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja atliko bendrovės vadovo teisinį pareigų ir atsakomybės santykio vertinimą, nustatė Etikos kodekso nuostatų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. KT-31, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Kretingos rajono apylinkės teismo pavedimu (civ. byla Nr. 2-1251-325/2016) atliko ekonominę ekspertizę ir surašė 2017 m. vasario 2 d. ekspertizės aktą Nr. 2017/01 (Ekspertizės aktas), kuris buvo pateiktas teismui. Teismo nutartimi pareiškėjai buvo pavesta atsakyti į septynis klausimus, dėl kurių pareiškėja ekspertizės akte pateikė išvadas.

Bendrovė 2017 m. birželio 23 d. skundu (patikslintas 2017-07-31) kreipėsi į Tarybą prašydama įvertinti ekspertės (pareiškėjos) kompetenciją, nes, Bendrovės vertinimu, jos kompetencijos stoka suklaidino Kretingos rajono apylinkės teismą ir neatskleidė tikrosios tarp proceso šalių susiklosčiusios situacijos. Bendrovė prašė panaikinti pareiškėjos, kaip teismo ekspertės, licenciją.

Ginčijamame sprendime Taryba nurodė, kad pareiškėja savo elgesiu teismo posėdžio metu nepažeidė Etikos kodekso 6.3, 9.1 – 9.3, 13 ir 14 punktų nuostatų. Be to, Taryba, įvertinusi tai, kad teismas nenustatė, jog Ekspertizės akto išvados, yra nepagrįstos, padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti Etikos kodekso 4.1, 6.1, 7.1, 7.2, 8.1, 8.2, 12.1 ir 12.2 principų pažeidimo. Taryba ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodė neturinti kompetencijos spręsti dėl teismo ekspertės licencijos panaikinimo, o pagrindų dėl to kreiptis į Teisingumo ministeriją (įgaliotą instituciją) nagrinėdama Bendrovės skundą taip pat nenustatė.

Nagrinėdama Bendrovės skundo argumentus dėl Ekspertizės akto struktūros atitikties teisės aktų reikalavimams, Taryba nustatė, kad Ekspertizės akto įvadinė dalis atitinka TEĮ 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o išvados – TEĮ 27 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tačiau, Tarybos vertinimu, pareiškėja, tiriamoje dalyje pasisakydama dėl bendrovės vadovo atsakomybės, kaltės, pareigų, teisės aktų pažeidimų, kas neįeina į jos kompetenciją, nes tai yra teisinių žinių sritis ir šias žinias turi teisę ir pareigą taikyti tik teismas, pažeidė Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą. Už šį pažeidimą ginčijamu sprendimu pareiškėjai buvo pareikštas įspėjimas.

Teismo ekspertų profesinės veiklos principų, kuriais privalo vadovautis teismo ekspertai, atlikdami ekspertinius tyrimus, turinį apibrėžia Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas (Etikos kodeksas), patvirtintas Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16.

Ginčijamu sprendimu įspėjimas pareiškėjai pareikštas už Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimą. Šiame punkte sąžiningumo principas apibrėžiamas kaip reikalavimas teismo ekspertui atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis. Iš esmės analogiškas reikalavimas teismo ekspertui yra nustatytas ir TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte (atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis). Nagrinėjamu atveju aktualus yra ir TEĮ 22 straipsnio reglamentavimas, kuriame nustatyta, kad teismo ekspertas atlieka jam pavestą užduotį remdamasis tik savo srities specialiomis žiniomis. Teismo eksperto išvados negali peržengti jo srities specialių žinių ribų. Teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, negali turėti įrodomosios reikšmės. Teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali duoti išvadų teisiniais klausimais. Be to, CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus.

Iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad tiek Etikos kodekso 7.3 punkto, tiek TEĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 22 straipsnio reikalavimai yra taikytini teismo ekspertų atliktų ekspertinių tyrimų išvadoms, kuriose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (TEĮ 24 str. 4 d.). Iš esmės ginčo dėl to, jog pareiškėjos surašyto Ekspertizės akto išvados atitinka ir Etikos kodekso, ir TEĮ nuostatas, tarp proceso šalių nėra. Tą yra patvirtinę ir teismai, kurie Ekspertizės akto išvadomis grindė savo procesinius sprendimus (Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimas Nr. 2-9-824/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-31 nutartis Nr. 2A-1448-730/2017).

TEĮ 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje turi būti nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas.

Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pareiškėja nurodė, kad atliekant ekspertizę įrodymai buvo renkami taikant patvirtinimo, patikrinimo (dokumentų nagrinėjimo), skaičiavimo ir kitas analitines procedūras. Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad buvo vadovaujamasi Statistikos įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu, Pelno mokesčio įstatymu, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu ir kitais teisės aktais. Ekspertizės akte nurodyta, kad buvo taikomi tikrinimo, grupavimo, detalizavimo, priežastinių ryšių nustatymo metodai, taip pat vadovaujamasi baziniais teorijos metodais tokiais kaip sintezė, logika ir kitais.

Ginčas byloje kilęs dėl Ekspertizės akto tiriamosios dalies „LR teisės aktuose nustatyti reikalavimai buhalterinės apskaitos vedimui įmonėje“, kurioje yra nurodytas Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas reglamentavimas apie uždarosios akcinės bendrovės vadovo įgaliojimus, pareigas ir atsakomybę bei pateikta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (LAT 2014-05-21 nutartis Nr. 3K-3-283/2014) (Ekspertizės akto 8-9 psl.). Atkreiptinas dėmesys, kad šios ekspertės nuorodos niekaip nėra susietos su konkretaus juridinio asmens (Bendrovės) vadovo pareigomis ir atsakomybe. Šią Ekspertizės akto dalį jeigu ir galima vertinti kaip perteklinę, nes ja niekaip nėra paremtos ekspertizės akto išvados, tačiau ji nelemia ir negali nulemti Etikos kodekso 7.3 punkto pažeidimo.

TEĮ 4¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo.

Anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytų argumentų pagrindu padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, surašydama Ekspertizės aktą, nepažeidė Etikos kodekso 7.3 punkte įtvirtinto sąžiningumo principo, darytina išvada, kad įspėjimas jai paskirtas neteisėtai. Atitinkamai pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą tenkintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

L. R. skundą tenkinti.

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. KT-31 panaikinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMefodija PovilaitienėMargarita Stambrauskaitė