Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko P. J. ieškinį atsakovei UAB „Baltic Straw“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Baltic Straw“ priešieškinį ieškovui P. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas pilnai. Priešieškinys atmetamas.

Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas:

Byloje nustatyta, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas, pagal kurį ieškovas gamino šiaudų granules, o atsakovė jas pirko iš ieškovo pagal išankstinį užsakymą ir apmokėdavo pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. 2014-01-09 šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, pagal kurį nustatė įsiskolinimą 2013-12-31, kuris šalių buvo nustatytas 28629.31 Eur (98851,28 Lt) (b. l. 113, 1 t.). 2014-08-08 šalys sudaro skolų suderinimo aktą, pagal kurį nustatė, kad 2013-12-31 dienai atsakovas yra skolingas ieškovui 26380.30 Eur (91085,90 Lt). 2014-07-31 dienai atsakovas buvo skolingas 4418,72 Eur(15256,98 Lt)(t. 1, b. l. 19). Atsakovės Sąskaitos Nr. 5 (5994,92 Lt) ir Nr. 6(326,00 Lt), išrašytos 2013-10-07 ir 2013-10-14, ir dėl jų apmokėjimo yra susitarta 2013-11-07 susitarimu Nr. 20131107/02. Šiuo susitarimu buvo sumažintos kitų sąskaitų sumos, ieškovo pateiktos atsakovei (t.1, b. l. 148)

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad, susiklosčiusioje teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi teismas, įvertinęs bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), sprendžia, kad ieškovo ieškinys įrodytas pilnai, o atsakovo priešieškinys atmestinas, nepakakus įrodymų nustatyti skolą ieškovui.

Ieškovas skolos faktą bei dydį grindžia buhalteriniais dokumentais: PVM sąskaitomis – faktūromis, suvestinėmis, skolų suderinimo aktu, ekspertizės aktu, ekspertės paaiškinimais teisme. Ieškovas nurodo, kad tarp šalių pasirašytas 2014-01-09 skolų suderinimo aktas yra teisingas, o 2014-08-08 pasirašytame akte yra klaidingai nurodyta suma, kurią atsakovė buvo skolinga ieškovui 2013-12-31. Taip pat ieškovas nurodo, kad šiais aktais, nustatant skolos dydį, negalima vadovautis, nes jie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Tačiau abu skolų suderinimo aktai yra pasirašyti paties ieškovo ir ieškovas įrodinėja skolą remiantis 2014-01-09 skolos suderinimo aktu, aiškindamas, kad skola susidarė 2013 metais, vykdant bendradarbiavimą tarp šalių.

Teismas, vertindamas šią ieškovo ieškinio poziciją remiasi byloje teiktais šalių paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, atsikirtimais ir ekspertizės išvadomis, teismo eksperto duotais paaiškinimais teisme.

Ieškovės iniciatyva paskirta ir atlikta teismo buhalterinė ekspertizė yra rašytinis įrodymas ir suformuluotos ekspertizės išvados turi būti vertinamos pagal CPK 185 str. reikalavimus, visos bylos kontekste. Atsakovės iniciatyva ekspertė iškviesta į 2017-04-28 teismo posėdį ir apklausta. Pažymėtina, kad ekspertizės aktą surašiusi ekspertė yra audito ekspertė, todėl teismas laiko ekspertės išvadą tinkama. Atsakovė nesutiko su eksperto išvada, tačiau į bylą savo iniciatyva kitų įrodymų nerinko ir teismui neteikė, nors laiko ir galimybes turėjo, nes po ekspertizės akto gavimo teisme iki teismo posėdžio praėjo du su puse mėnesio. Atsakovė abejojo ekspertės kompetencija, tačiau skiriant ekspertizę, jai buvo žinoma, kokios ekspertės prašoma pateikti ekspertizės aktą, ir atsakovė ekspertizės skyrimo metu, dėl ekspertės kompetencijos pretenzijų nereiškė. Teismo posėdyje išklausius ekspertės paaiškinimų dėl atliktos ekspertizės, jos darymo eigos, ir duotų išvadų, atsižvelgiama į tai, kad ekspertė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji tyrimą atliko aprašomuoju būdu, atsakė į visus jai pateiktus klausimus remiantis civilinės bylos medžiaga. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, išvadų bei ekspertės duotų paaiškinimų teisme, teismas daro išvadą, kad į visus klausimus atsakyta pakankamai pagrindžiant, todėl šios ekspertizės išvados vertintinos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismui nekilo abejonių, kad ekspertė atliko tyrimą ir padarė teisingas išvadas į šalių pasiūlytus ir teismo suformuluotus ekspertizės klausimus, nes ekspertė teismo posėdžio metu savo atsakymus pagrindė ir patvirtino, kad išvados padarytos teisingos. Ekspertė Loreta Rupeikienė padarė ekspertizės išvadas ištyrusi šios civilinės bylos medžiagą, atsakovės atstovo direktoriaus A. M. pateiktą susipažinimui 2017-01-24 išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis forma FR0672 2014-03-24 už 2012 metų 10 mėn., ieškovo atstovės susipažinimui pateiktais originaliais banko pavedimais už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31, kurių kopijos pridėtos prie bylos, tyrė šalių finansinius dokumentus ir nustatė skolos atsiradimo priežastis ir dydį. Ieškovo P. J., liudytojų, apklaustų teisme, rašytinių įrodymų ir ekspertės išvados, t. y. visuma byloje ištirtų įrodymų, patvirtina ekspertės išvadą, kad UAB „Baltic Straw" yra skolinga ūkininko P. J. naudai 2148.02 eurų.

Atsakovė teismui, nesutikdama su ieškiniu, pateikė skolų suvestinę bei bankinės sąskaitos išrašus apie piniginius pavedimus ieškovui bei specialisto ataskaitą apie ūkines operacijas tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovė nurodo, kad 2014-08-08 aktu buvo susitarta dėl skolos dydžio, kuris buvo 2013-12-31. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui pateikė skirtingus savo daromus buhalterinius duomenis apie ūkines operacijas, kurios vyko tarp šalių. Šalys pateikė skirtingus buhalterinius duomenis apie skolos dydį, atsakovė į pateiktą auditoriaus ataskaitą neįtraukė 2013-11-07 susitarimo Nr.20131107/02, kuris yra patvirtintas jo darbuotojo parašu ir įmonės antspaudu. Atsakovė teigia, jog tokio dokumento negalima pripažinti, nes jis sudarytas viršijant įgaliojime nurodytas teises ir įmonė tokio susitarimo su ieškovu neturi, jis nėra žinomas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateikė 2012-01-01 – 2014-12-31 ūkinių operacijų specialisto ataskaitą, o ne ekspertizės išvadą, ją surašęs A. M. (A. M.) nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal atitinkamus BK straipsnius dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą (CPK 215 str.). CPK 212 aiškiai numato, kad ekspertizė gali būti skiriama tik teismo. CPK 213 numato šalims teisę užduoti klausimus ekspertui, į kuriuos jis turi atsakyti atlikdamas ekspertizę, ko rengiant atsakovo pateiktą specialisto ataskaitą ieškovas neturėjo galimybės padaryti, taip pat išvadą rengęs asmuo negalėjo būti apklausiamas teismo posėdžio metu, dėl pateiktos išvados, kadangi jis neturi jokio procesinio statuso. Tačiau teismas tenkino atsakovės prašymą ir šį asmenį apklausė kaip liudytoją. Teismui, apklausus liudytoju A. M., kyla pagrįstų dvejonių dėl pateiktos specialisto ataskaitos objektyvumo, kadangi ataskaitą rengęs asmuo nebuvo susipažinęs su visa bylos medžiaga, išvadą rengė tik atsakovės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi pateiktais dokumentais, atsakovės direktoriaus paaiškinimais apie galimas finansines operacijas, kas neabejotinai turėjo įtakos rengiant minėtą ataskaitą. Kita vertus, net ir eksperto išvada teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą (CPK 218 str.). Pažymėtina, kad apklaustas liudytoju ataskaitą surašęs A. M., paaiškino, kad į atsakovės audito ataskaitą neįtraukė 2013-11-07 susitarimo Nr.20131107/02, kadangi nebuvo pateikta šį susitarimą pagrindžiančių pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų (sąskaitų). Tačiau liudytojas A. M. teismui paaiškino, kad jis į audito apskaitą įtraukė atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. 563, nors ją lydinčių pirminių buhalterinių dokumentų taip pat nebuvo pateikta (nebuvo krovinį lydinčių dokumentų ir pan.). Liudytojas A. M. negalėjo teisme paaiškinti, kodėl vienu atveju, kai nėra pirminių buhalterinių dokumentų, jis į įmonės apskaitą 2013-11-07 susitarimo Nr.20131107/02 neįtraukė, o kitu atveju į įmonės apskaitą 2014-01-09 skolų suderinimo aktą įtraukė sąskaitą faktūrą Nr. BS563. Esant tokiems prieštaringiems liudytojo, auditavusio atsakovės veiklą, paaiškinimams ir tai, kad jo ataskaitoje nėra pasisakyta apie 2013-11-07 susitarimą Nr. 20131107/02, ir tai, kad jis nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal atitinkamus BK straipsnius dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą (CPK 215 str.), šios specialisto ataskaitos teismas nevertina kaip įrodymo apie skolos dydį, atsiradimo aplinkybes.

Tarp šalių kilo ginčas ir dėl sąskaitos 2012-10-31 UAB „Baltic Straw“ SF BS Nr. 563, 1770,96 Lt sumai, pagal kurią, kaip teigia atsakovė, ji ieškovui pardavė „frezinius peilius“ bei „malūno plaktukus“ (t. 1, b. l. 94). Ieškovas nurodė, kad ši sąskaita nėra pagrįsta realiu pardavimu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas iki šiol nėra reiškęs jokių pretenzijų dėl šios sąskaitos neapmokėjimo ir/ar panašios sumos neapmokėjimo. Atsakovė elgėsi priešingai, t. y. 2012-12-28 darydama galutinį atsiskaitymą Nr. 1228111502 - 35667,79 Lt už 2012 m pateiktas prekes (t. 1, b. l. 134) neįskaitė šio neva buvusio priešpriešinio reikalavimo, to nepadarė ir atlikdamas mokėjimus 2013 metais, o suderinusi tarpusavio skolą ir pasirašydama 2014-01-09 skolos suderinimo aktą (t. 1, b. l. 19) patvirtino, kad 2013-12-31 dienai jokios skolos iš 2012 metų nebuvo, t. y. skolos suderinimo metu šios sąskaitos (ir tokio sandorio) nebuvo. Ieškovo žiniomis ji atsirado tik tuomet, kai ieškovas pareikalavo pilnai su juo atsiskaityti, o atsakovė tam neturėjo pakankamai lėšų. Ieškovas nurodė, kad nuo 2012 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. šiaudų granulių gamybos linijos priežiūros ir remonto darbus pavedė atlikti AB „Radviliškio mašinų gamykla" specialistams, todėl visos remontui reikalingos dalys (tame tarpe „peiliai" ir „plaktukai") ir paslaugos buvo perkamos tik iš šios bendrovės (t. 1, b. l. 138-145). Šiomis aplinkybėmis ieškovas remiasi teigdamas, kad jis neturėjo jokio poreikio ir motyvo pirkti tas pačias detales iš atsakovo antrą kartą. Ekspertė Loreta Rupeikienė ekspertizės akte atsakydama į antrą klausimą ir teismo posėdžio metu apklausta patvirtino, kad iš jai pateikto susirašinėjimo akivaizdžiai matosi, jog tarp ieškovo ir atsakovės atstovų vyksta normalūs verslo santykiai, atliekami buhalteriniai derinimai. Ekspertė paaiškino, kad įrodymų, kad prekes ieškovas pagal jam 2012-10-31 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. BS563 (1770,96 Lt) gavo, nėra pateikta. Tačiau atsakovė nurodo, kad jos atstovai 2014 m. kovo mėn. ieškovo buhalterei pranešė, kad atlikus auditą atrado šią sąskaitą ir pradėjo aiškintis jos išrašymo ir apmokėjimo aplinkybes, (t. 3, b. l. 12 elektroninis susirašinėjimas). Ieškovas teigia, kad 2012 metais pagal tokią sąskaitą jokios prekės iš atsakovės nebuvo pirktos, ši sąskaita ieškovo nebuvo apmokėta, o atsakovė dėl jos apmokėjimo iki ginčo šioje byloje į ieškovą nesikreipė. Ieškovas nurodė, kad prekių pagal šią sąskaitą neužsakė, jų nepirko (t. 1., b. l. 123-133). Atsakovės atstovas direktorius A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad neturi pagrindžiančių rašytinių dokumentų, kad prekės pagal nurodytą sąskaitą buvo pristatytos ieškovui. Ekspertė savo išvadose nurodė, kad įvertinus visą bendradarbiavimo laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir atsakant į ekspertei užduotus klausimus buvo pažymėta, kad į suderinimo aktus, pasirašytus tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo įtraukta UAB „Baltic Straw“ PVM sąskaita faktūra Nr. BS 563 1770,96 Lt sumai (ekspertizės aktas 13 psl.). Ekspertė atsakydama į šeštą ekspertizės klausimą nurodė, kad teismo ekspertui pateiktoje medžiagoje (t. 2. b. 1. 81) susirašinėjimas 2014-06-16 R. S. rašė <taip pat paaiškėjo, kad mes esame neapmokėję jums 2012 m. sąskaitos, tai gal būtų galima daryti užskaitą. 2012.10.31 BS 563 UAB Baltic Straw" 1463.60 307.36 1770.96>, ir (t. 2. b. l. 84) susirašinėjimas 2014-08-01 rašė R. S.<iš 2012 m. mes esame jums skolingi 1770.96 pagal sąskaitą BS 563, 2012-10-31> iš pateiktos byloje esančios informacijos galima teigti, jog ūkininko P. J. finansus tvarkantis asmuo žinojo apie skolą. UAB „Baltic Straw" direktorius pateikė ekspertui 2017-01-24 tik peržiūrėti iš VMI duomenų bazės ištrauką 2017-01-24 datai, pristatytą VMI 2014-03-24 koreguotą išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis už 2012 metų spalio mėn., kuriame Nr. „3" įrašyta informacija: laukelis „8" 2012-10-31 laukelis„9" BS563 laukelis „10" 1463.60 laukelis" 11 " 3 07.3 6 laukelis „12" LT 100002914617 laukelis „13" ūkininkas P. J.. Bendra šios sąskaitos suma atitinka „1770.96" ir sudeklaruota VMI su ženkliuku "koreguota". UAB „Baltic Straw" direktorius A. M. teigė, kad teismo teisėjui asmeniškai pateiks VMI FR0672 formos už 2012 m 10 mėn. originalą. Ekspertė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji šio dokumento originalo iš atsakovės direktoriaus negavo, jai nepateiktas šio dokumento originalas ir atliekant jos apklausą teisme. Teismas pažymi, kad atsakovė teismui nepateikė VMI FR0672 formos už 2012 m 10 mėn. originalo. Ekspertė duodama išvadą nurodė, kad abiejų šalių bendradarbiavimo rezultatas per laikotarpi nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 (neįskaitant atsakovo PVM sąskaitos faktūros BS 563 1770.96 Lt) 7416.69 Lt 2148.02 eurų ūkininko P. J. naudai skolinga UAB „Baltic Straw". Todėl iš esmės ieškinio reikalavimas dėl skolos yra pagrįstas.

Atsakovė taip pat kėlė abejones dėl buvusio įmonės komercijos direktoriaus R. B. sąžiningumo, nurodydamas, kad atsakovės direktorius nieko nežinojo apie 2013-11-07 sudarytą susitarimą, tarp atsakovės ir ieškovo, kurį pasirašė jo neįgaliotas asmuo komercijos direktorius R. B.. Tačiau tokius atsakovės direktoriaus A. M. teiginius paneigia byloje esantis R. B. išduotas 2013-04-25 Įgaliojimas, kuriuo UAB „Baltic Straw“, atstovaujama jos direktoriaus A. M., įgaliojo R. B. atstovauti UAB „Baltic Straw“ visose valstybinėse ir privačiose įstaigose bei organizacijose, sprendžiant bet kokius su UAB „Baltic Straw“ susijusius klausimus, teikti raštus, prašymus ir pareiškimus, gauti dokumentus, pažymas ir pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti visas finansines operacijas, sutartis, atsiimti ir perduoti prekes, gauti ir išrašyti bei pasirašyti sąskaitas faktūras ir visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamam įmonės atstovavimui (t. 3, b. l. 5). Teismo posėdyje liudytojas R. B. patvirtino pasirašęs su ieškovu ūkininku P. J. 2013-11-07 skolų suderinimo aktą, naudojantis elektroniniu susirašinėjimu (t. 2, b. l. 130., garso įrašas 1h 46.27 min). Atsakovės direktoriaus aiškinimas, kad jis nieko nežinojo apie sudarytą 2013-11-07 susitarimą, kad jo buhalterijai ar vadovui šis susitarimas nebuvo pateiktas, paneigtas teismo posėdyje dalyvavusio ir apklausto liudytojo R. B., kuris kaip tik atsakovės vardu buvo sudaręs šį susitarimą. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima kelti pagrįstas abejones dėl liudytojo R. B. patikimumo. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo paaiškinimais dar ir dėl to, kad juos patvirtino teisme ūkininkas P. J.. Be to iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad dėl 2013-11-07 Susitarimo Nr. 20131107/02 sudarymo buvo ilgą laiką derinama tarp atsakovės atstovo komercijos direktoriaus R. B. ir ieškovo ūkio darbuotojo A. A.. Iš susirašinėjimo (t. 3, b. l. 6-11) tarp ieškovo atstovo A. A. ir atsakovės atstovo R. B., nustatyta, kad atsakovė 2013-10-15 pateikė šiam ieškovo atstovui pretenzijas dėl nekokybiškų granulių ir su jomis 2013-10-07 bei 2013-10-14 išlaidų kompensavimo sąskaitas. Vėliau šalys derino šios problemos sprendimą koreguojant jau išrašytų sąskaitų sumas arba padarant atitinkamą nuolaidą sekančio pirkimo sąskaitoje. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovės vadovas A. M., buvo informuotas apie esamą problemą (t. 3, b. l. 7). Tai, kad A. M. buvo informuotas patvirtino, teismo posėdžio metu liudytojas A. A. (t. 3, b. l. 32-33, garso įrašas 1val.45 min).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 2.83 str. 1 d. numato, jog sandoriai, kuriuos sudarė privataus juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Byloje teismui nepateikta įrodymų, kad 2013-11-07 sudarytas tarp šalių susitarimas, galėtų būti vertinamas kaip sandoris sudarytas tarp asmenų pažeidžiančių savo kompetenciją. Priešingai, teismas daro išvadą, kad ginčo susitarimą sudarė asmenys, turintys tam įgaliojimus ir atsakovės direktorius žinojo, ar būdamas rūpestingas ir atidus bei sąžiningas asmuo turėjo tai žinoti.

Atsakovės priešieškinys atmetamas, nes tenkinamas ieškovo ieškinys.

Dėl atsakovės prašymo skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovė prašė paskirti ieškovui 500,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise pareiškus nepagrįstą ieškinį dėl nesamos skolos priteisimo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias teismas taikė, tuo padarydamas didelės žalos atsakovės verslui (t. 1, b. l. 86-89)

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Ieškinį patenkinus, nelaikytinas atsakovės prašymas pagrįstu, todėl atmestinas. Be to pažymėtina, kad atsakovė, prašydama skirti baudą nuostolių dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Dėl informavimo prokuratūrą apie galimą nusikalstamų veikų padarymą

Atsakovė CPK 299 str. pagrindu prašė priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokuratūrą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas P. J. ir R. B. atžvilgiu dėl galimai šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiroji nutartis atlieka informacinę ir prevencinę funkciją, ja teismas reaguoja į teisėtumo pažeidimus bei esminius valstybės, savivaldybės institucijų, įstaigų, kitų organizacijų tarnautojų darbo trūkumus, siekiant užtikrinti viešo intereso apsaugą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl P. J. ir R. B. galimai nusikalstamų veiksmų, tačiau Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai suklastotų įmonės dokumentų. Atsakovė nurodė, kad šis nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra įsiteisėjęs. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą priimti atskirąjį nutartį dėl ieškovo P. J. ir R. B. veiksmų.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovas taip pat prašė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas), priteisti iš atsakovo 938,53 Eur palūkanų, paskaičiuotų pagal ieškovo pateiktą Palūkanų skaičiavimo lentelę (t. 1, b. l . 74). Šis Įstatymas, kaip specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis), numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Atsakovė neginčijo prašomų priteisti palūkanų dydžio, neprašė jų mažinti, todėl esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl 938,53 EUR dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės UAB „Baltic Straw“ už naudojimąsi pinigais, tenkintinas, iš atsakovės ieškovo ūkininko P. J. naudai priteistina 938,53 EUR palūkanų suma, nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo momento iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Atsakovė vengia įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo prašomos 8,3 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis) (t.1, b. l. 75-77).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, o priešieškinį atmetus, atitinkamai paskirstytinos ir šalių byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus priešieškinį, o ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisiant.

Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas, ieškovės sąskaitos išrašų) matyti, kad ieškovė turėjo 128,00 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 3, 79, t. 3, b. l. 42), už teisines paslaugas UAB „Auriva“ 726+302,50=1028.50 Eur (t. 1, b. l. 80-81, 151-152), už advokatės pagalbą 1747.00 Eur (įskaitant kelionės laiką, pažymoje nenurodant atsiskaitymo priežasties) (t. 2, b. l. 67-68), t. 3, b. l. 26-28, t. 3, b. l. 43, t.3, b. l. 151, t.4, b. l. 1-3), už ekspertizę 1350,00 Eur (t. 3, b. l. 122, 142). Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šioje civilinėje byloje pareiškė prašymą ir pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus - pinigų priėmimo kvitus 1747,00 Eur sumai už advokatės pagalbą. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas turėjo iš viso 2775,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Ieškovui nepriteistinos išlaidos už teisines paslaugas UAB „Auriva“ 1028,50 Eur sumai, kadangi CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio(nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija). Remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla nepriskirtina sudėtingoms byloms, advokatė dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, rengė procesinius dokumentus, rašytinius paaiškinimus, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti 1747 Eur dydžio advokato atlyginimas, nėra per didelis, atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijus. Įvertinus bylos sudėtingumą, advokatės darbo laiko sąnaudas šioje byloje, tą aplinkybę, kad advokato kontora yra kitoje vietoje nei teismas, todėl tikslinga atsižvelgti ir į sugaištą laiką kelionėje (atstumas nuo Klaipėdos iki Kretingos 25 km), teismas laiko tikslingu priteisti ieškovui už jo atstovavimą teisme sumokėtą sumą advokatei Renatai Astrauskienei. Ši suma laikytina pakankama dalyvavusios byloje advokatės darbui atlyginti.

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus dėl 1747 Eur išlaidų už teisines paslaugas atstovaujant byloje, už teismo ekspertizę 1350 Eur, viso 3097,00 Eur (t 5., b. l. 10, 26, 27, 28) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Teismas patyrė 23,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu t. 4, b. l. 24), Iš atsakovės priteistina 23,96 Eur pašto išlaidų valstybės naudai

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Patenkinus ieškinį pilnai 2015-05-18 ir 2015-07-24 teismo nutartimis atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Baltic Straw“, į.k. 302602396, 2148,02 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 02 ct) skolą, 938,53 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 53 ct) palūkanas skaičiuojamas nuo skolos sumos už laikotarpį nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo momento iki bylos iškėlimo teisme datos bei 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2148,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-05-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3097,00 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui ūkininkui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo UAB „Baltic Straw“, į.k. 302602396, valstybei priteisti 23,96 Eur (dvidešimt tris eurus 96 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2015-05-18 ir 2015-07-24 teismo nutartimis atsakovės UAB „Baltic Straw“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.