Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1448-730/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
2A-1448-730/2017
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00736-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
P. J.
Atsakovas
"Baltic Straw"
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1448-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00736-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Baltic Straw“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko P. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Baltic Straw“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Baltic Straw“ priešieškinį ieškovui P. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ūkininkas P. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 148,02 EUR skolos, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi 938,53 EUR palūkanų už laikotarpį nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo dienos iki bylos iškėlimo dienos, 8,30 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2013 metais šalys susitarė dėl šiaudų granulių pirkimo – pardavimo: ieškovas pagamina šiaudų granules ir jas parduoda, o atsakovė perka iš ieškovo granules. Šalys bendradarbiavo visus 2013 metus ir 2014 m. sausio 9 d. buvo surašytas skolų suderinimo aktas, kuriame šalys patvirtino, kad atsakovė už 2013 metus yra skolinga ieškovui 28 629,31 EUR (98 851,28 Lt). Atsakovė vėlavo atsiskaityti ir yra skolinga 2 148,02 EUR. Atsakydamas į priešieškinio argumentus ieškovas nurodė, jog 2014-01-09 skolų suderinimo akte yra nurodyta, kad skola 2014-01-01 dienai yra 98 851,28 Lt, o 2014-08-08 skolų suderinimo akte yra nurodyta, kad skola 2014-01-01 dienai yra 91 085,90 Lt, tačiau jokių įrodymų, kad būtų atlikti mokėjimo pavedimai 7 765,38 Lt sumai, atsakovė nepateikė. Atsakovės pateiktos sąskaitos Nr. 563, Nr. 5 ir Nr. 6 7 695,88 Lt sumai dėl gautų atsarginių detalių bei nekokybiškos produkcijos yra nepagrįstos. Apie sąskaitą Nr. 563 ieškovui nėra žinoma - jis tokių detalių negavo. Sąskaitos Nr. 5 ir Nr. 6, išrašytos 2013-10-07 ir 2013-10-14, ir dėl jų apmokėjimo yra susitarta 2013-11-07 susitarimu Nr. 20131107/02. Šiuo susitarimu buvo sumažintos kitų sąskaitų sumos, ieškovo pateiktos atsakovei. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo permokėtą 100,98 EUR sumą, 3,07 EUR palūkanas, procesines palūkanas.Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas atsakovės skolą įrodinėja 2014-01-09 skolų suderinimo aktu, tačiau nutyli apie vėliau sudarytą 2014-08-08 kitą skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2013-12-31 dienai yra skolinga 26 380,30 EUR (91 085,90 Lt). Atsakovės skola 2014-07-31 dienai buvo 4 418,72 EUR (15 266,98 Lt). Šiame skolų suderinimo akte nurodytą skolą, kuri buvo susidariusi 2014-07-31 dienai, o ieškovui pateikus papildomas sąskaitas 2 671,40 EUR sumai, skola iš viso sudarė 9 719,12 EUR, atsakovė sumokėjo, permokėdama ieškovui 100,98 EUR. Tokią permoką patvirtino ir specialisto ataskaita, kuri buvo sudaryta atsakovės užsakymu. Ieškovo pateikto 2013-11-07 susitarimo, kuris pasirašytas ieškovo ir atsakovės atstovo R. B., atsakovės įmonė nėra gavusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-05-18 sprendimu ieškinį patenkino pilnai, priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės UAB „Baltic Straw“ 2 148,02 EUR skolą, 938,53 EUR palūkanas skaičiuojamas nuo skolos sumos už laikotarpį nuo prievolės atsiskaityti atsiradimo momento iki bylos iškėlimo teisme datos bei 8,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 148,02 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015-05-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 097,00 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovui ūkininkui P. J.; iš atsakovės UAB „Baltic Straw“ valstybei priteisė 23,96 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-18 ir 2015-07-24 nutartimis atsakovės UAB „Baltic Straw“ atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas, pagal kurį ieškovas gamino šiaudų granules, o atsakovė jas pirko iš ieškovo pagal išankstinį užsakymą ir apmokėdavo pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras. 2014-01-09 šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, pagal kurį nustatė atsakovės įsiskolinimą 2013-12-31 dienai, kuris šalių buvo nustatytas 28 629,31 EUR (98 851,28 Lt), 2014-08-08 šalys sudarė skolų suderinimo aktą, pagal kurį nustatė, kad 2013-12-31 dienai atsakovė yra skolinga ieškovui 26 380,30 EUR (91 085,90 Lt). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas skolos faktą bei dydį grindė buhalteriniais dokumentais: PVM sąskaitomis – faktūromis, suvestinėmis, skolų suderinimo aktu, ekspertizės aktu, ekspertės paaiškinimais teisme. Ieškovas nurodė, kad tarp šalių pasirašytas 2014-01-09 skolų suderinimo aktas yra teisingas, o 2014-08-08 pasirašytame akte yra klaidingai nurodyta suma, kurią atsakovė buvo skolinga ieškovui 2013-12-31 dienai. Teismas įvertinęs ieškovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus ir ekspertės išvadas, padarė išvadą, kad visuma byloje ištirtų įrodymų, patvirtina ekspertizės išvadą, kad atsakovė yra skolinga ieškovui 2 148,02 EUR. Atsakovė teismui, nesutikdama su ieškiniu, pateikė skolų suvestinę bei bankinės sąskaitos išrašus apie piniginius pavedimus ieškovui bei specialisto ataskaitą apie ūkines operacijas tarp ieškovo ir atsakovės. Atsakovė įrodinėjo, kad 2014-08-08 aktu buvo susitarta dėl skolos dydžio 2013-12-31 dienai. Teismas atsižvelgęs į tai, kad specialisto, apklausto kaip liudytojo ir kuris rengė specialisto ataskaitą, parodymai prieštaringi ir tai, kad jo ataskaitoje nėra pasisakyta apie 2013-11-07 susitarimą Nr. 20131107/02, ir tai, kad jis nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą, specialisto ataskaitos teismas nevertino kaip įrodymo apie skolos dydį, atsiradimo aplinkybes. Dėl kilusio ginčo dėl sąskaitos 2012-10-31 Nr. 563, 1770,96 Lt sumai, pagal kurią, kaip teigia atsakovė, ji ieškovui pardavė „frezinius peilius“ bei „malūno plaktukus“, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ekspertė savo išvadose nurodė, kad įvertinus visą bendradarbiavimo laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 pažymėtina, kad į suderinimo aktus, pasirašytus tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo įtraukta atsakovės sąskaita - faktūra Nr. BS 563 1770,96 Lt sumai. Dėl 2013-11-07 susitarimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje teismui nepateikta įrodymų, kad 2013-11-07 sudarytas tarp šalių susitarimas, galėtų būti vertinamas kaip sandoris sudarytas tarp asmenų pažeidžiančių savo kompetenciją. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad dėl 2013-11-07 susitarimo sudarymo buvo ilgą laiką derinama tarp atsakovės atstovo komercijos direktoriaus R. B. ir liudytojo A. A.. Iš minėto susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė 2013-10-15 pateikė šiam ieškovo atstovui pretenzijas dėl nekokybiškų granulių ir su jomis 2013-10-07 bei 2013-10-14 išlaidų kompensavimo sąskaitas. Vėliau šalys derino šios problemos sprendimą koreguojant jau išrašytų sąskaitų sumas arba padarant atitinkamą nuolaidą sekančio pirkimo sąskaitoje. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovės vadovas A. M., buvo informuotas apie esamą problemą. Esant visų nustatytų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį yra pagrindas patenkinti, priešieškinį atmesti. Ieškinį patenkinus, netenkintas prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą priimti atskirąjį nutartį dėl ieškovo P. J. ir R. B. veiksmų, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo informuoti prokuratūrą apie galimą nusikalstamų veikų padarymą. Patenkinus ieškinį priteistos ieškovo naudai palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, sustabdyti bylą ir kreiptis į prokuratūrą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo ir R. B. atžvilgiu dėl galimai šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, šiems asmenims galimai veikiant bendrininkų grupėje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi netinkamai kaip įrodymą vertino 2013-11-07 Susitarimą, šalių elektroninį susirašinėjimą ir ieškovo bei kitų liudytojų paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su 2013-11-07 Susitarimo sudarymu.

6.2. 2013-11-07 Susitarimas yra suklastotas, kadangi jis neįtrauktas į atsakovės sutarčių registro žurnalą, R. B., kuris neva atsakovės vardu sudarė susitarimą, šiuo metu plėtoja verslo santykius su ieškovu, R. B. dirbdamas pas atsakovę nebuvo įpareigotas spręsti įmonės buhalterinės apskaitos klausimų, ieškovas nepateikė teismui susitarimo originalo. Aplinkybę, jog minėtas susitarimas niekada nebuvo sudarytas paliudijo atsakovės buhalterė. 2013-11-07 Susitarimo suklastojimą taip pat patvirtina tai, jog nebuvo pateikta 2013-11-07 PVM sąskaita – faktūra Nr. PJ133 pradinei 9 308,29 Lt (2 695,87 EUR) sumai, todėl nebuvo pagrindo šią sąskaitą mažinti iki 1 660,07 Lt (480,79 EUR).

6.3. Neteisėtai bei nepagrįstai pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino 2012-10-31 sąskaitos Nr. 563 dėl 1 770,96 Lt (512,91 EUR) bei su ja susijusios elektroninio susirašinėjimo, kaip įrodymų, iš esmės juos atmesdamas, visiškai nepagrįstai sąskaitos neįtraukdamas į šalių galutinį tarpusavio įsipareigojimų balansą. Pirmenybę dėl sąskaitos vertinimo pirmosios instancijos teismas teikė ieškovo paaiškinimams, nors atsakovės paaiškinimai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus - elektroninį šalių susirašinėjimą, kuriuo ieškovas sąskaitą pripažįsta.

6.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ekspertizės aktą, kaip įrodymą, bei nepagrįstai juo vadovavosi priimant sprendimą, taip pat neteisėtai bei nepagrįstai atmetė kaip įrodymą specialisto ataskaitą. Ekspertizės aktas be jokių tyrimų ir skaičiavimų yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Auditoriaus ataskaita parengta pagal pirminius šalių buhalterinės apskaitos dokumentus, įvertinant visą šalių bendradarbiavimą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

7.1. Atsakovės teiginius dėl 2013-11-07 Susitarimo suklastojimo pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir nėra pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis, kuriomis teismas pripažino neįrodyta, jog 2013-11-07 sudarytas tarp šalių susitarimas galėtų būti vertinamas kaip sandoris, sudarytas tarp asmenų pažeidžiančių savo kompetenciją. Kiti apelianto argumentai, buvo ar nebuvo susitarimas įtrauktas į atsakovės sutarčių žurnalą, žinojo apie susitarimą ar nežinojo atsakovės buhalterė, kaip buvo įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą 2013 m. spalio mėnesio išlaidų kompensavimo sąskaitos ir pan. yra niekaip nesusiję su šios bylos dalyku. Apeliantės argumentai, jog susitarimas buvo suklastotas „bendrininkaujant“ su buvusiu atsakovės darbuotoju, yra nepagrįsti, nes R. B. nėra ir niekada nebuvo ieškovo „verslo partneris“, neplėtojo ir neplėtoja jokių „verslo santykių“ su ieškovu. Nesuprantama, kaip apeliantės nuomone, atsakovės darbuotoju nebesantis R. B., jau bylos nagrinėjimo metu būtų galėjęs „suklastoti“ susitarimą, sudarytą ant atsakovės firminio blanko, uždėti ant jo atsakovės įmonės antspaudą ir pan.

7.2. Dėl ekspertizės akto bei specialisto ataskaitos, kaip įrodymų, netinkamo vertinimo apeliantė nepateikia jokių svarių faktinių ir teisinių argumentų.

7.3. Dėl 2012-10-31 sąskaitos faktūros Nr. BS 563 ir su ja susijusio šalių elektroninio susirašinėjimo, kaip įrodymų, netinkamo vertinimo, pažymėtina, kad sąskaitoje Nr. 563, sąskaitos apačioje yra įtraukta pastaba „(2012-10-18 Išankstinė sąskaita Nr. 452)“. Vadinasi ši ginčo sąskaita faktūra buvo išrašyta pagal tam tikrą užsakymą, kurio pagrindu buvo pateikta apmokėjimui išankstinė sąskaita, kurią apmokėjus atsakovė vėliau ir išrašė pastarąją sąskaitą faktūrą. Jokie įrodymai - ieškovo užsakymas, ieškovui pateikta 2012-10-18 išankstinė sąskaita Nr. 452, duomenys apie nurodytos išankstinės sąskaitos pateikimą jos mokėtojui, šios išankstinės sąskaitos apmokėjimo gavimas ir pan. per dvejus bylos nagrinėjimo metus pateikti į bylą nebuvo, kas tik dar kartą patvirtina ieškovui išrašytos 2012-10-31 PVM SF Nr. BS 563 nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas priešieškinis dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys buvo sudariusios sutartį, pagal kurią ieškovas gamino šiaudų granules, o atsakovė jas pirko iš ieškovo pagal išankstinį užsakymą ir apmokėdavo pagal ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras. Ieškovas 2 148,02 EUR dydžio skolą įrodinėjo 2014-01-09 skolų suderinimo aktu, kuriuo šalys patvirtino, jog 2013-12-31 dienai atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudarė 98 851,28 Lt (28 629,31 EUR), sąskaitomis – faktūromis, 2013-11-07 Susitarimu Nr. 20131107/02, ekspertizės akto išvada. Atsakovė savo priešieškinio reikalavimus, jog atsakovės įsiskolinimo nėra, o ieškovas skolingas atsakovei 100,98 EUR įrodinėjo 2014-08-08 skolų suderinimo aktu bei 2015-04-03 patikslintu skolų suderinimo aktu, sąskaitomis – faktūromis, UAB „Veiklos auditas“ ūkinių operacijų specialisto ataskaita. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą dėl skolos priteisimo, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi netinkamai kaip įrodymą vertino 2013-11-07 Susitarimą Nr. 20131107/02, šalių elektroninį susirašinėjimą ir ieškovo bei kitų liudytojų paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su 2013-11-07 Susitarimo sudarymu. Apeliantės vertinimu, 2013-11-07 Susitarimas yra suklastotas, kadangi atsakovei apie tokį susitarimą nebuvo žinoma iki civilinės bylos iškėlimo, jis neįtrauktas į atsakovės 2013 m. sutarčių registro žurnalą, R. B., kuris neva atsakovės vardu sudarė susitarimą, šiuo metu plėtoja verslo santykius su ieškovu, R. B. dirbdamas pas atsakovę nebuvo įpareigotas spręsti įmonės buhalterinės apskaitos klausimų, ieškovas nepateikė teismui susitarimo originalo. Aplinkybę, jog minėtas susitarimas niekada nebuvo sudarytas paliudijo atsakovės buhalterė. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus, nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Kartu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Ginčo tarp šalių nėra, jog 2013 m. rudenį ieškovo pateikta produkcija atsakovei buvo nekokybiška, dėl ko atsakovė 2013-10-07 pretenzija Nr. 20131107/01 ir 2013-10-14 pretenzija Nr. 20131014/01 dėl nekokybiškų šiaudų granulių kreipėsi į ieškovą bei išrašė išlaidų kompensavimo sąskaitas – faktūras Nr. 5 ir Nr. 6 bendrai 6 320,92 Lt (1 830,66 EUR) sumai. Iš byloje esančio 2013-11-07 Susitarimo Nr. 20131107/02 nustatyta, kad atsakovė pateikė pretenzijas (2013-10-07, 2013-10-14) ir išlaidų kompensavimo sąskaitas – faktūras Nr. 5, Nr. 6, bei dalinai neapmokėjo 2013-09-06 sąskaitos - faktūros Nr. PJ119 dalies – 6 320,92 Lt, o ieškovas pateikė 2013-11-07 sąskaitą – faktūrą Nr. PJ133 9 308,29 Lt sumai. Abi šalys susitarė atsakovės išlaidų kompensavimo klausimą išspręsti taip: atsakovė atsisako pretenzijų bei anuliuoja išlaidų kompensavimo sąskaitas, o ieškovas sumažina sąskaitos faktūros Nr. PJ133 sumą 6 320,92 Lt (5 994,92 + 326) suma ir pateikia atsakovei 2013-11-07 sąskaitą – faktūrą Nr. PJ133 1 660,07 Lt sumai, atsakovė įsipareigoja apmokėti sąskaitos – faktūros Nr. PJ119 likusią dalį – 6 320,92 Lt bei vykdyti kitus einamuosius mokėjimus. Apeliantė argumentą, jog 2013-11-07 Susitarimas yra suklastotas pirmiausia grindžia tuo, jog atsakovei nebuvo žinoma apie 2013-11-07 Susitarimą iki civilinės bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokiu argumentu dėl toliau nurodomų motyvų. Byloje yra pateiktas atsakovės buvusio komercijos direktoriaus liudytojo R. B. ir byloje apklausto liudytoju A. A. susirašinėjimas elektroniniu paštu dėl minėtų pretenzijų už nekokybiškas šiaudų granules, atsakovės išrašytų kompensavimo sąskaitų – faktūrų bei 2013-11-07 Susitarimo.Iš liudytojų R. B. ir A. A. susirašinėjimo elektroniniu paštu 2013 metų spalio 15 dieną nustatyta, jog atsakovės komercijos direktorius R. B. atsiuntė A. A. anksčiau minėtas pretenzijas bei sąskaitas – faktūras dėl nekokybiškų šiaudų granulių (į elektroninio susirašinėjimo pokalbį įtrauktas atsakovės direktorius A. M.). Tą pačią dieną A. A. pasiūlė atsakovės komercijos direktoriui R. B. du variantus, kokiu būdu būtų galima išspręsti susidariusią situaciją su nekokybiška produkcija bei išrašytomis sąskaitomis – faktūromis. Atsakovės komercijos direktorius R. B. tą pačią dieną informavo A. A., kad atsakovei tinka bet kuris ieškovo pasiūlytas variantas, kuris kompensuotų atsakovės patirtas išlaidas, šio pokalbio kopija taip pat skirta atsakovės vadovui A. M.. Taigi, šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovei bei jos vadovui nuo pat pradžių buvo žinoma apie ketinamą sudaryti susitarimą dėl atsakovės patirtų išlaidų kompensavimo dėl nekokybiškos šiaudų granulių siuntos.Apeliantė argumentą, jog minėtas 2013-11-07 Susitarimas yra suklastotas taip pat grindžia tuo, jog susitarimo originalo ieškovas nepateikė į bylą. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas buvo nustatęs terminą ieškovui pateikti minėto Susitarimo originalą, tačiau ieškovas paaiškino, jog Susitarimo originalo neturi ir jo niekada nebuvo gavęs, kadangi šis dokumentas, pasirašytas atsakovės atstovo R. B., 2013-11-08 buvo atsiųstas elektroniniu paštu liudytojui, su kuriuo ginčo metu dirbo ieškovas, A. A.. Iš byloje esančio atsakovės komercijos direktoriaus R. B. ir liudytojo A. A. susirašinėjimo elektroniniu paštu 2017-11-07 nustatyta, kad minėtą dieną R. B. teiravosi A. A., kaip bus padaryta su užskaita/kompensavimu, jei ir sąskaita Nr. 119 ir 2013-11-04 dienos sąskaitos Nr. 130, Nr. 131 yra pilnomis kainomis. A. A. 2013-11-08 nusiuntė atsakovės komercijos direktoriui dvi sąskaitas Nr. 132, ir Nr. 133, laiške paaiškino, kad Nr. 133 sąskaitoje išminusuota pretenzija 5 994,92 Lt ir 326 Lt sumoms. Tos pačios dienos vėlesniame elektroniniame laiške A. A. parašė R. B., jog siunčia pasirašytą sutartį dėl pretenzijų kompensavimo. R. B. tą pačią 2013-11-08 dieną atrašė A. A., kad „dėl sąskaitos Nr. 133 viskas tvarkoje“. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų elektroninis susirašinėjimas, tai yra, jog šalių sutarti atlikti veiksmai dėl pateiktų pretenzijų bei kompensavimo sąskaitų sutampa su byloje pateikto 2013-11-07 Susitarimo kopijoje surašytais šalių susitarimais, bei tai, jog R. B. elektroniniu laišku patvirtinto, jog dėl sąskaitos Nr. 133 viskas yra tvarkoje, byloje pateiktos dvi sąskaitos – faktūros Nr. 133 taip pat patvirtina, kad kaip ir buvo susitarta, sąskaitos – faktūros Nr. 133 bendra suma buvo sumažinta išminusuojant kompensaciją, darytina išvada, kad aplinkybė, jog šio Susitarimo originalo nei viena iš šalių negalėjo pateikti į bylą, nėra pagrindas išvadai padaryti, jog susitarimas yra suklastotas, kadangi šalių veiksmai įrodo, jog susitarimas faktiškai buvo sudarytas bei įvykdytas. Be to, iš byloje esančio susitarimo kopijos matyti, jog jis pasirašytas abiejų šalių – ieškovo bei atsakovės atstovo komercijos direktoriaus R. B., patvirtintas šalių antspaudais. Ginčo dėl to, jog minėtą susitarimą pasirašė ne atsakovės komercijos direktorius R. B. nėra, kadangi liudytoju byloje apklaustas R. B. patvirtino, jog toks susitarimas buvo sudarytas. Argumentas, jog R. B. ir ieškovas šiuo metu yra verslo partneriai, todėl jo paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi R. B. galimai yra suinteresuotas bylos baigtimi, neturi teisinės reikšmės, kadangi įrodymų, jog ieškovas ir R. B. yra verslo partneriai byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti liudytojo R. B., kuris dalyvavo 2013-11-07 Susitarimo sudaryme, parodymais. Be to, reikalavimo pripažinti minėtą Susitarimą negaliojančiu nebuvo pareikšta, todėl jis yra galiojantis.Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog R. B. neturėjo įgaliojimo sudaryti tokį susitarimą, pažymėtina, kad byloje yra pateiktas 2013-04-25 įgaliojimas, kuriuo atsakovė įgaliojo R. B., atstovauti atsakovę visose valstybinėse ir privačiose įtaigose bei organizacijose, sprendžiant bet kokius su atsakove susijusius klausimus, teikti raštus, prašymus ir pareiškimus, gauti dokumentus, pažymas ir pažymėjimus, pasirašyti ir atlikti visas finansines operacijas, sutartis, atsiimti ar perduoti prekes, gauti ir išrašyti bei pasirašyti sąskaitas – faktūras ir visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamam įmonės atstovavimui. Taigi, matyti, jog R. B. buvo įgaliotas be kitų veiksmų, sudaryti sutartis bei atlikti kitokias finansines operacijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog R. B. neturėjo teisės sudaryti minėto Susitarimo ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi tai, kad byloje buvo atlikta teismo ekonominė ekspertizė, siekiant nustatyti, koks yra kiekvienos šalies įsiskolinimas viena kitai, bei nustatyti, ar skolų suderinimo aktuose, kuriais šalys įrodinėjo savo reikalavimus viena kitai, buvo įvertintas 2013-11-07 Susitarimas bei ūkinė operacija pagal 2012-10-31 sąskaitą - faktūrą Nr. BS 563. Iš ekspertizės akto Nr. 2017/01 išvados nustatyta, kad apeliantė, nors ir nepripažįsta 2017-11-07 Susitarimo, tačiau sudarant 2014-08-08 skolų suderinimo aktą, kuriuo grindė ieškovo susidariusią skolą atsakovei, minėto Susitarimo pagrindu atliktas ūkines operacijas įvertino ir įtraukė į skolų suderinimo aktą. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, jog 2013-11-07 Susitarime aiškiai išdėstyta, kokiu būdu bus atlyginti atsakovės patirti nuostoliai dėl nekokybiškų šiaudų granulių, liudytojas R. B., kuris atstovaudamas atsakovei, pasirašė minėtą Susitarimą, patvirtinto, jog toks susitarimas buvo sudarytas, atsižvelgiant į elektroniniu paštu šalių vykusias derybas dėl susitarimo sudarymo, esant įrodymams, jog atsakovės vadovui buvo žinoma situacija, jog A. A. ir R. B. konkrečiai ir aiškiai tarėsi dėl patirtų nuostolių kompensavimo, jog ekspertizės išvada patvirtina, kad abiejuose skolų suderinimo aktuose, kuriais šalys įrodinėja skolos dydį, minėto Susitarimas pagrindu atliktos ūkinės operacijos buvo įvertintos, apeliantės argumentai, jog 2013-11-07 Susitarimo suklastojimą patvirtina tai, jog jis nebuvo įtrauktas į atsakovės sutarčių registro žurnalą bei tai, jog atsakovės buhalterė paliudijo, jog toks Susitarimas nebuvo sudarytas, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog 2013-11-07 Susitarimas yra suklastotas, kadangi byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog apeliantei minėtas Susitarimas buvo ne tik žinomas, bet ir abiejų šalių įvykdytas. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo informuoti prokuratūrą apie galimą nusikalstamų veikų padarymą, kadangi nenustatė jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą priimti atskirąją nutartį dėl ieškovo ir R. B. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į anksčiau nustatytas aplinkybes, taip pat nenustatė pagrindų atskirosios nutarties priėmimui, todėl apeliantės prašymas kreiptis į prokuratūrą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo ir R. B. atžvilgiu dėl galimai šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, netenkintinas. Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl skolos priteisimo, neteisėtai bei nepagrįstai nevertino 2012-10-31 sąskaitos Nr. BS 563 dėl 1 770,96 Lt (512,91 EUR) bei su ja susijusios elektroninio susirašinėjimo, kaip įrodymų, visiškai nepagrįstai sąskaitos neįtraukdamas į šalių galutinį tarpusavio įsipareigojimų balansą. Vertindamas šalių žodinius paaiškinimus byloje, pirmenybę dėl sąskaitos vertinimo pirmosios instancijos teismas teikė ieškovo paaiškinimams, nors atsakovės paaiškinimai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus - elektroninį šalių susirašinėjimą, kuriuo ieškovas sąskaitą pripažįsta. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad apeliantė įrodinėjo, jog ieškovas nėra apmokėjęs atsakovei 2012-10-31 sąskaitos – faktūros Nr. 563 už frezinius peilius bei malūno plaktukus, iš viso 1 770,96 Lt (512,91 EUR). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu dėl minėtos sąskaitos – faktūros apmokėjimo. Byloje yra pateiktas apeliantės 2014 metų birželio – rugpjūčio mėnesių susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovo buhalterės R. S. ir atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės atstovės. Iš šio pokalbio nustatyta, kad šalys aiškinosi situaciją apie atsakovės išrašytą ir ieškovo neapmokėtą 2012-10-31 sąskaitą - faktūrą Nr. 563 dėl 1 770,96 Lt sumos. Apeliantės vertinimu, tai, jog minėtame elektroniniame susirašinėjime ieškovo buhalterė paminėjo, jog „mes esame jums skolingi 1 770,96 Lt pagal sąskaitą BS 563, 2012-10-31“ patvirtina, jog ne atsakovė, o pats ieškovas nustatė savo 1 770,96 Lt įsiskolinimą pagal minimą sąskaitą – faktūrą. Tačiau byloje yra pateiktas kitas 2014 metų susirašinėjimas, kuris vyko tarp šalių anksčiau, tai yra, 2014 metų kovo – balandžio mėnesiais, tarp ieškovo bei atsakovės atstovų, kuriame atsakovės komercijos direktorius R. B. nurodė, jog atsakovės audito metu už 2012-2013 m. iškilo klausimas dėl sąskaitos (2012-10-31, BS Nr. 563) apmokėjimo. Iš tolesnio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovo buhalterė informavo atsakovę, jog tokia sąskaita 2012 metais nebuvo įtraukta į apskaitą ir tokios sąskaitos ieškovas nėra gavęs, prašė apeliantės pateikti sąskaitos originalą.Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovas pats patvirtino skolos faktą, kadangi kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apie minėtą sąskaitą – faktūrą pirmiausia informavo atsakovės atstovas, ieškovas jos nepripažino, teigdamas, kad tokios sąskaitos niekada negavo ir nebuvo įtraukęs į apskaitą. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog ieškovas iš atsakovės sąskaitoje – faktūroje nurodytas prekes būtų užsakęs, jos būtų pristatytos ieškovui (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pateikti įrodymai – AB „Radviliškio mašinų gamykla“ 2012 metų PVM sąskaitos – faktūros pagrindžia priešingas aplinkybes, jog ieškovas šiaudų granulių gamybos linijai reikalingas detales įsigydavo iš AB „Radviliškio mašinų gamykla“, dėl to sutiktina su ieškovu, jog jam nebuvo pagrindo ir būtinybės įsigyti priekių iš atsakovės. Ekspertizės akto Nr. 2017/01 išvadoje ekspertė konstatavo, jog atsakovės išrašyta sąskaita- faktūra Nr. BS 563 1 770,96 Lt sumai nebuvo įtraukta nei į 2014-01-09 skolų suderinimo aktą, kuriuo skolos faktą bei dydį grindė ieškovas nei į 2014-08-08 skolų suderinimo aktą, kuriuo skolos dydį bei faktą įrodinėjo apeliantė. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino minėtos sąskaitos – faktūros spręsdamas dėl apeliantės reikalavimo priteisti skolą iš ieškovo, kadangi kaip nustatyta ekspertizės išvadoje, pati apeliantė šios sąskaitos – faktūros neįtraukė į 2014-08-08 skolų suderinimo aktą, kuriuo įrodinėjo ieškovo skolos dydį bei nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškovas prekes užsisakė, jos jam buvo pristatytos (CPK 178 straipsnis).Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ekspertizės aktą, kaip įrodymą, bei nepagrįstai juo vadovavosi priimdamas sprendimą, taip pat neteisėtai bei nepagrįstai atmetė kaip įrodymą specialisto ataskaitą. Ekspertizės aktas be jokių tyrimų ir skaičiavimų yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Auditoriaus ataskaita parengta pagal pirminius šalių buhalterinės apskaitos dokumentus, įvertinant visą šalių bendradarbiavimą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Kaip nustatyta, teismo ekspertizė buvo paskirta siekiant nustatyti kiekvienos šalies įsiskolinimą viena kitai bei jo dydį. Teismo ekspertizės akto išvadoje, įvertinusi visas šalių viena kitos atžvilgiu atliktas buhalterines operacijas visu šalių bendradarbiavimo laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ekspertė padarė išvadą, jog atsakovė yra skolinga 2 148,02 EUR sumą ieškovui, neįskaitant atsakovės sąskaitos – faktūros Nr. BS 563). Apeliantė pateikė į bylą UAB „Veiklos auditas“ specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovui 718,24 Lt (208,02 EUR); į 2014-01-09 skolų suderinimo aktą neįtrauktos visos šalių atliktos ūkinės operacijos, 2014-07-21 likutis ūkininko P. J. naudai sudaro 14 887,43 Lt (4 311,70 EUR). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ekspertizės išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, ekspertė apskritai neatliko jokio tyrimo, kadangi iš pateikto ekspertizės akto įvadinės dalies nustatyta, jog ekspertei buvo pateikta bylos medžiaga bei abi šalys teikė ekspertei susipažinti papildomus įrodymus, pagrindžiančius tarpusavio atsiskaitymus, atliekant ekspertizę įrodymai buvo renkami taikant patvirtinimo, patikrinimo, skaičiavimo ir kitas analitines procedūras. Į kiekvieną teismo suformuluotą ekspertei klausimą, pateiktas išsamus atsakymas bei vertinimas, detaliai pagrindžiant išvadą. Pažymėtina, jog ekspertė taip pat buvo apklausta teismo posėdyje, šalys turėjo galimybę užduoti papildomus klausimus, siekiant sukonkretinti ar paaiškinti ekspertizės išvadas. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas, susijęs su buhalterine apskaita, kuriam išspręsti būtinos specialios žinios, teisėjų kolegija, nenustatė pagrindo ekspertizės akte suformuluotas išvadas laikyti nepagrįstomis, neišsamiomis, ar prieštaraujančiomis kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, kad įvertinus visas pinigines operacijas visu šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, atsakovė ieškovui skolinga 2 148,02 EUR.Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagrįstai specialisto išvadai pirmosios instancijos teismas nesuteikė didesnės įrodomosios galios nei eksperto išvadai, kadangi nepriklausomai nuo to, jog ji atlikta specialių žinių turinčio specialisto, toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, todėl nepaisant jos tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikytina ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuris vertinant su kitais byloje esančiais įrodymais, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nepaneigia ekspertizės išvados. Pažymėtina, jog apeliantė abejodama ekspertės išvada, turėjo galimybę prašyti teismo skirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis), įrodymų, jog tokia teise apeliantė naudojosi, nenustatyta. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovas pateikė teismui įrodymus apie 350 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Baltic Straw“ 350 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovui P. J..

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Baltic Straw“ prašymo kreiptis į prokuratūrą, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo P. J. ir R. B. atžvilgiu dėl galimai šių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė