- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-09
- Bylos Nr.
- e2-577-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- B. A. Č., J. Č., R. Č.
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. pareiškimą atsakovams R. Č., B. A. Č., atstovaujamam įstatyminės atstovės R. Č., ir J. Č. dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. R. (toliau – ieškovė) prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo D. Č. įpėdiniams; priteisti ieškovės naudai iš palikėjo D. Č. įpėdinių – atsakovų R. Č., B. A. Č., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. Č., ir J. Č. (toliau – atsakovai) 277 890,41 Eur skolą ir mokėtinas palūkanas t. y. po 1/3 dalį arba 92 630,14 Eur iš kiekvieno atsakovo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2025 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovės J. R. ieškinio reikalavimas dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo išskirtas nagrinėti į atskirą bylą. Civilinė byla dėl skolos priteisimo sustabdyta, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-577-775/2025 dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė J. R. ir jos atstovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu prašė atnaujinti praleistą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus palikėjo – jos brolio D. Č. įpėdiniams, nes ieškovė neturėjo realios galimybės anksčiau, t. y. palikėjui dar esant gyvam ar per įstatymo nustatytą terminą, pareikalauti iš atsakovų grąžinti paskolintas pinigines lėšas. Paaiškino, kad 2011 m. birželio 22 d. ji suteikė broliui 200 000 Lt paskolą, kuri turėjo būti grąžinti iki 2021 m. birželio 22 d., o 2013 m. sausio 3 d. suteikė 250 000 Lt paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iki 2023 m. sausio 3 d., tačiau nuo 2018 m. tarp ieškovės ir palikėjo buvo susiklostę itin konfliktiški santykiai. 2018 m. rudenį jie buvo susitikę prie „Kregždutės“ kavinės ir ieškovė paklausė brolio, kaip ir kada, esant konfliktiniams santykiams, bus grąžintos skolos. Brolis atsakė, kad skolų negrąžins. Ieškovė atsakiusi, kad tada ji kreipsis į teismą. Ir tada brolis pasakė, kad į teismą ji nesikreips, nes ji neturinti paskolos dokumentų, jie sunaikinti. Ieškovė, patikrinusi namuose esantį seifą, suprato, kad paskolos sutarčių jame tikrai nėra. Kadangi brolio šeima 2010– 2011 metais laikinai gyveno ieškovės bute adresu (duomenys neskelbtini) brolis iki 2015 m. turėjo jos buto, dviejų rūsių, seifo ir sodybos raktus, todėl jis turėjo galimybę paskolos sutarčių originalus paimti iš seifo, kuriame buvo saugomi ieškovės dokumentai ir pinigai. Supratusi, kad brolis, siekdamas išvengti paskolų grąžinimo, paskolos raštelius sunaikino, ieškovė, jam mirus, apie savo kreditorinius reikalavimus niekam nesakė ir nepranešė, nes neturėjo paskolų suteikimą patvirtinančių įrodymų. Tačiau 2024 m. birželio mėnesį paskolos sutartys netikėtai buvo rastos ieškovės sodybos gyvenamojo namo palėpėje, tvarkant patalpas po atliktų stogo remonto darbų. Segtuvas su įvairiais dokumentais buvo rastas antrame aukšte, palėpėje, kur buvo brolio šeimos miegamasis. Segtuve buvo ir daugiau ieškovei priklausančių dokumentų – ieškovei tėvų dovanotų piniginių lėšų rašteliai, taip pat buvo R. Č. ranka rašytas raštelis ir pan. Radusi paskolų dokumentus, ieškovė kreipėsi į advokatą, buvo išsiųstos pretenzijos įpėdiniams, tačiau jiems nesutinkant grąžinti skolas, nepraleidus naikinamojo termino, buvo pateiktas ieškinys teismui. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė negalėjo pareikšti reikalavimo dėl skolos grąžinimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kurias ieškovė laiko svarbiomis ir pateisinamomis, kas yra pagrindas termino pareikšti kreditoriniams reikalavimams atnaujinimui.
Atsiliepimas
4. Atsakovai ir jų atstovė atsiliepimuose ir bylos nagrinėjimo metu nesutiko su prašymu atnaujinti praleistą terminą. Nurodė, kad palikėjas D. Č. mirė (duomenys neskelbtini), ieškovei apie šį faktą buvo žinoma, ji pati dalyvavo palikėjo laidotuvėse. Nei iki palikėjo mirties dienos, nei po ieškovė nesikreipė nei į palikėją jam dar esant gyvam, nei į atsakovus jiems priėmus palikimą dėl neva tai neįvykdytos palikėjo piniginės prievolės. Nepaisant to, kad, kaip nurodo ieškovė, neturėjo paskolos dokumentų, tačiau vis tiek turėjo apie savo kreditorinius reikalavimus pareikšti įpėdiniams, notarui ar pan., nes tokiam informavimui materialinę teisę pagrindžiantys įrodymai nėra reikalingi. Ieškovė nurodo, jog teismui pateiktus skolos raštelius rado 2024 m. birželio mėnesį savo namų palėpėje atliekant remonto darbus, tačiau ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog jei tokie skolos rašteliai kadaise ir buvo sudaryti, ieškovė jais visą laiką galėjo laisvai disponuoti ir pareikšti reikalavimus tinkamai ir laiku, atitinkamai įgyvendinti savo kaip kreditorės teises. Tai, jog ieškovė manė, jog palikėjas galėjo sunaikinti skolos raštelius dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktiškų santykių, atsižvelgiant į tai, jog šiuos neva tai rado savo namų palėpėje nelaikytina svarbia, pateisinama ir ne nuo ieškovės priklausančia priežastimi, dėl kurios ieškovė nesibaigus 3 mėnesių terminui negalėjo pareikšti reikalavimo įpėdiniams, kreiptis į teismą ar kitais įstatyme numatytais būdais. Skolos rašteliai, jei tokie ir buvo, dingo dėl pačios ieškovės aplaidumo, nerūpestingumo ir neatidumo, nes būtent ieškovė juos turėjo tinkamai saugoti ir rūpintis, kad jie negalėtų būti paimti kitų asmenų. Raštelių dingimo ir radimo aplinkybes ieškovė grindžia tik savo ir savo liudytojo V. S., kuris yra ieškovės artimas draugas, subjektyviais paaiškinimais, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikia. Taip pat neįtikina ieškovės versija, kad D. Č., neva siekdamas išvengti paskolų grąžinimo, paskolos raštelius nesunaikino, o paslėpė ieškovei priklausančioje sodyboje. Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą likus vienai dienai iki sueinant naikinamajam terminui buvo sąlygoti tik pačios ieškovės sąmoningų veiksmų, dėl šios priežasties termino atnaujinimas pažeistų įpėdinių ir kreditorės interesų pusiausvyrą, taip pat ir proporcingumo principą, nepagrįstai suteikiant kreditorei galimybę reikalauti paskolos grąžinimo pagal kvestionuotinus paskolų raštelius praėjus terminui tokį reikalavimą pareikšti ir praėjus daugiau nei 3 metams nuo palikimo atsiradimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas atnaujinti praleistą terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus atmetamas
5. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), ieškinys pareikštas 2024 m. spalio 7 d., įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs, o praleistas terminas reikalavimams pareikšti teismo galėtų būti atnaujinamas.
7. Byloje yra pateikti paskolos rašteliai, pagal kuriuos ieškovė J. R. D. Č. suteikė dvi paskolas: 2011 m. birželio 22 d. – 200 000 Lt iki 2021 m. birželio 22 d., mokant 1 proc. dydžio mėnesines palūkanas ir 2013 m. sausio 3 d. – 250 000 Lt iki 2023 m. sausio 3 d., mokant 1 proc. dydžio mėnesines palūkanas. D. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą pagal apyrašą priėmė įpėdiniai R. Č., B. A. Č., atstovaujamas įstatyminės atstovės R. Č., ir J. Č..
8. CK 5.63 straipsnyje reglamentuojamas palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimas, pagal kurį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
9. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
10. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).
11. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmus ir šių veiksmų nulemtas aplinkybes. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Be to, vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).
12. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta termino praleidimo priežastis nesudaro pagrindo pripažinti ją svarbia ir šį terminą atnaujinti.
13. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
14. Teismo neįtikina ir kelia rimtų abejonių ieškovės nurodytos aplinkybės apie dokumentų dingimą ir netikėtą aplanko su ieškovei priklausančiais dokumentais radimą jos sodybos namo palėpėje. Atsakovai kvestionuoja šių paskolos raštelių tikrumą, o ieškovės pateikta įvykių seka nėra nuosekli ir logiškai pagrįsta. Ieškovė nurodo, kad atsakovas D. Č. turėjo jos būsto raktus nuo 2010–2011 metų, kai gyveno jos bute. Pasak ieškovės, raktai buvo grąžinti 2015 metais, kai jų tarpusavio santykiai dar buvo geri. Konfliktai tarp brolio ir sesers prasidėjo tik nuo 2018 metų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad D. Č. galėjo slapta paimti paskolos raštelius iš ieškovės seifo, kai jų santykiai dar buvo geri ir jis turėjo patekimą į ieškovės gyvenamąją vietą. Ieškovės atstovas teigia, kad atsakovas galėjo paimti dokumentus ne iš karto turėdamas ketinimą negrąžinti paskolų, o tik siekdamas pagrįsti savo pajamas, ir tik vėliau, santykiams tapus konfliktiškiems, apsigalvojęs nusprendė nebegrąžinti paskolų. Tačiau tokia prielaida taip pat nėra įtikinama. Jei brolio ir sesers santykiai tuo metu buvo geri, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas turėjo motyvą veikti slapta ar ieškovei nežinant. Jei jam reikėjo įrodymų pagrįsti savo pajamas, jis galėjo dokumentus gauti ar naudoti su ieškovės žinia ar sutikimu. Taip pat pritartina atsakovams, kad neįtikina ieškovės paaiškinimas, jog palikėjas, siekdamas išvengti prievolės vykdymo, paėmęs skolos raštelius juos būtų nesunaikinęs, o paslėpęs pačiai ieškovei priklausančioje sodyboje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui apžiūrai rastą palikėjo aplanką su dokumentais, kuriame, kaip nurodo ieškovė, tarp visų dokumentų buvo ir du ginčo paskolų rašteliai. Susipažinus su aplanke esančiais dokumentais (priedas prie popierinės bylos) nustatyta, jog aplanke buvo ieškovės tėvų piniginių lėšų jai dovanojimo rašteliai; tėvo A. Č. mokėjimo kvitas GSEB-126; išrašas iš tėvo A. Č. sąskaitos; 2011 m. liepos 26 d. pažyma, kad V. S. davė 2 000 Lt rankpinigius D. Č. už sklypų (duomenys neskelbtini) pirkimą, kurioje po tekstu ir parašais pačios ieškovės ranka yra parašytas galimai davusio rankpinigius V. telefono numeris; 2010 m. balandžio 30 d. transporto priemonės prikimo pardavimo sutartis, kuria ieškovė pardavė automobilį Craisler PT Cruiser; 2011 rugpjūčio 3 d. raštelis, kad ieškovė gavo 2 000 dolerių užstatą už sklypus (duomenys neskelbtini); 2006 m. birželio 27 d. susitarimas, kuriuo ieškovė įsipareigoja grąžinti 13 250 Lt A. J. už jai nuosavybės teise priklausantį butą. Taip pat apžiūrėtas aplanke rastas pačios ieškovės ir atsakovės R. Č. ranka aprašinėtas popieriaus lapas, kuris pasak ieškovės buvo rašytas 2012 m. pabaigoje prieš ieškovei ir R. Č. skrendant į Turkiją. Remiantis byloje pateiktų įrodymų visuma ir jų vertinimu, darytina galutinė išvada, jog ieškovės nurodytos aplinkybės apie tariamai netikėtai jos sodybos namo palėpėje rastą aplanką su D. Č. priklausančiais dokumentais nėra pagrįstos objektyviais ir patikimais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad segtuve, kurį ieškovė pateikė kaip rastą, faktiškai nėra jokių D. Č. priklausiusių dokumentų – visi jame esantys dokumentai yra susiję tik su pačia ieškove ar jos artimaisiais. Tiek ant 2011 m. liepos 26 d. rankpinigių gavimo pažymos, tiek ant ieškovės ir atsakovės R. Č. ranka aprašinėto popieriaus lapo aiškiai matyti ir pačios ieškovės rašysena. Tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šie dokumentai buvo ieškovės, o ne D. Č. žinioje, todėl tai nepatvirtina fakto, jog ieškovė rado segtuve paties D. Č. ir kartu iš jos slapta paimtus dokumentus. Ieškovės paaiškinimai dėl dokumentų atsiradimo segtuve yra grindžiami tik jos pačios subjektyviais teiginiais ir jos draugo V. S. liudijimu, kurie nelaikytini pakankamais įrodymais. Aplinkybė, kad faktiškai visuose rastuose dokumentuose matyti ieškovės rašysena ar kad jie akivaizdžiai priklausė pačiai ieškovei, leidžia pagrįstai abejoti šių dokumentų "atsitiktinio radimo" versija. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į reikšmingą kontekstinę aplinkybę – ilgalaikį konfliktą tarp ieškovės ir atsakovės R. Č., antrosios D. Č. sutuoktinės. Kaip patvirtino ir pati ieškovė, ir liudytoja L. Č. (pirmoji D. sutuoktinė), santykiai tarp brolio ir sesers anksčiau buvo labai artimi, tačiau jie pablogėjo būtent atsiradus R. Č.. Liudytoja L. Č. netgi nurodė, kad tarp brolio ir sesers buvo toks glaudus ryšys, jog jie „vienas už kitą būtų atidavę paskutinius marškinius“. Tačiau atsiradus R. Č., sesuo tapo nebe tokia svarbi broliui, prasidėjo asmeniniai nesutarimai ir buvo prieita iki verslų pasidalijimo. Net prie D. Č. karsto ieškovė ir atsakovė negalėjo būti kartu – viena iš jų turėdavo išeiti. Ieškovę šie įvykiai žeidė ir sukėlė stiprius neigiamus jausmus R. atžvilgiu, įskaitant keršto troškimą – ką ji esą yra išreiškusi artimųjų susitikimuose 2024 m. birželio ir liepos mėnesiais. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, konfliktinį kontekstą tarp šalių, daro išvadą, kad visiškai tikėtina, jog segtuvas su dokumentais nebuvo „atsitiktinai rastas“, o galėjo būti sąmoningai paruoštas pačios ieškovės. Todėl teiginys apie netikėtą dokumentų radimą vertintinas kaip neįrodytas.
15. Kita vertus, net jei ir patikėti ieškovės nurodoma dokumentų dingimo ir atsitiktinio radimo aplinkybe, teismas vertina, jog terminas praleistas dėl subjektyvių, nuo pačios ieškovės elgesio priklausiusių priežasčių. Ieškovė patvirtino, kad paskolos sutartys buvo saugomos seife, kuris buvo jos namuose ir priklausė būtent jai, ir kuriame buvo laikomi jos asmeniniai dokumentai bei piniginės lėšos. Šis faktas rodo, kad ieškovė turėjo saugų būdą dokumentams laikyti, tačiau jos pačios aplaidus elgesys sudarė sąlygas dokumentų dingimui. Palikėjo galimybė paimti dokumentus atsirado dėl pačios ieškovės neatidumo ir nerūpestingumo. Ieškovė patvirtino, kad palikėjo šeima 2010–2011 metais laikinai gyveno jos bute, tuo metu jų santykiai buvo labai geri ir brolis iki 2015 m. turėjo prieigą prie visų jos buto, rūsių, seifo ir kitų patalpų, todėl palikėjas galėjo nesunkiai paimti paskolų sutartis iš seifo. Tokiu būdu, jei dokumentai iš tiesų buvo dingę, tai ne dėl nežinomų ar neprognozuojamų išorinių aplinkybių, o dėl pačios ieškovės neatsakingo ir nerūpestingo elgesio, leidusio tretiesiems asmenims turėti prieigą prie jos saugomų dokumentų. Tai rodo jos pačios negebėjimą tinkamai apsaugoti savo interesų. Kreditorius turi pareigą rūpintis savo teisėmis, t. y. tinkamai saugoti dokumentus, kurie patvirtina jo reikalavimą. Ieškovė, kaip kreditorė, turėjo užtikrinti, kad paskolos sutartys būtų laikomos ir saugomos tokiu būdu, kuris neleistų joms dingti ar būti pasiekiamoms pašaliniams asmenims. Šios pareigos nevykdymas laikytinas aiškiu pačios ieškovės nerūpestingumu ir aplaidumu, dėl kurio ji pati prarado galimybę laiku ir tinkamai pareikšti savo reikalavimus. Kadangi pati ieškovė sudarė sąlygas tretiesiems asmenims laisvai prieiti prie jos asmeninių dokumentų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovės elgesio ir veiksmų nepriklausančių priežasčių.
16. Ieškovės atstovas byloje prašė vadovautis Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-851-779/2019, kurioje teismas nagrinėjo panašų termino atnaujinimo klausimą (kreditorius buvo pametęs paskolos sutarties originalą) ir terminą atnaujino. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos ir atstovo nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Atstovo nurodytoje civilinėje byloje įpėdinei, t. y. atsakovei buvo žinoma apie ieškovo, kaip kreditoriaus, reikalavimą palikėjui, ir atsakovė su tokiu kreditoriaus reikalavimu sutiko, tai patvirtino iki pareiškimo dėl proceso atnaujinimo atlikti atsakovės veiksmai, jos iniciatyva įtraukiant į palikimo apyrašą visą palikėjo negrąžintą skolą ieškovui, sudarančią 17 956,40 Eur. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nurodo, kad apie jokias D. Č. skolas ieškovei jie nežinojo, teigia, jog D. Č. buvo verslininkas, jam skolintis lėšų nebuvo poreikio, priešingai, dažniau jis pats jas skolindavo. Be to, šioje byloje atsakovai ne tik tvirtina nežinoję apie jokias mirusiojo skolas ieškovei, bet ir abejoja pačių paskolos raštelių autentiškumu. Abu rašteliai surašyti ant nestandartinio dydžio popieriaus, tekstas suspaustas, atrodo, kad parašyti tuo pačiu rašikliu ir galėjo būti sudaryti vienu metu, nors paskolos, kaip teigiama, buvo suteiktos skirtingais metais – 2011 ir 2013. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovai nurodo ne tik tai, kad jie nežinojo apie jokias mirusiojo paskolas ieškovei, bet ir kvestionuoja pačių paskolos raštelių tikrumą. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog ieškovės atstovo nurodyta teismų praktika šioje byloje vadovautis nėra pagrindo.
17. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, ieškovė neįrodė dokumentų dingimo ir atsitiktinio jų radimo fakto, o jei ir laikyti, kad toks faktas buvo, tai nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė dėl nuo jos nepriklausančių, svarbių ir objektyvių aplinkybių negalėjo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti savo kreditorinių reikalavimų. Ieškovės nerūpestingumas saugant paskolų sutartis ir kitus savo dokumentus yra priežastis, dėl kurios ji praleido terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus. Šio nerūpestingumo pasekmės nėra pagrindas termino atnaujinimui, o priešingai – rodo, kad ieškovė pati savo neveikimu prisidėjo prie savo teisių praradimo. Todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
18. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
19. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikia įrodymus, kad šioje byloje atsakovė R. Č. patyrė 847 Eur išlaidas (DOK-15721): už atsakovų atstovės susipažinimą su civilinės bylos medžiaga atsakovė R. Č. patyrė 200 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidų; už interesų atstovavimą 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdyje atsakovė R. Č. patyrė 150 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidų; už interesų atstovavimą 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje atsakovė R. Č. patyrė 250 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidų; už 2025 m. gegužės 30 d. prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimą ir pateikimą teismui, atsakovė R. Č. patyrė 100 Eur be PVM bylinėjimosi išlaidų. Sumos nurodytos be PVM. Taip pat pateikė įrodymus, kad sumokėjo 363 Eur (su PVM) už atstovavimą 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje (DOK-15799).
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši civilinė byla buvo išskirta nagrinėti atskirai 2025 m. kovo 28 d. nutartimi, atsakovei R. Č. iš ieškovės priteistinos tik po bylų išskyrimo atsakovų patirtos išlaidos, t. y. 250 Eur ir 100 Eur (su PVM, 423,50 Eur) ir 363 Eur, iš viso 786,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškovės prašymą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.