Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-12884-887/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-05
Bylos Nr.
2-12884-887/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07421-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
S. R.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Kęstutis Pužaitis
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12884-887/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07421-2011-8Procesinio sprendimo kategorija:116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Vaidotai Asauskienei, dalyvaujant ieškovei D. R., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovui S. R., išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui S. R., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo bei įsiskolinimo priteisimo ir pagal atsakovo S. R. priešieškinį ieškovei D. R., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukroms D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo S. R. išlaikymo įsiskolinimą dukroms D. R. ir D. R. už praėjusius vienerius metus – 9600 Lt; priteisti ieškovei iš atsakovo S. R. bylinėjimosi išlaidas (b.l. 18-20).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti dukters D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu S. R.; nustatyti dukters D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. R.; priteisti iš ieškovės D. R., išlaikymą dukrai D. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo S. R., išlaikymą dukrai D. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti atsakovui iš ieškovės D. R. bylinėjimosi išlaidas (b.l. 41-42).

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas turėtų mokėti dukroms išlaikymą, nes viskas kainuoja. Su atsakovu nebuvo susituokę, kartu išgyveno 12 metų, dabar jau beveik 2 metus kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Su atsakovu susilaukė dviejų dukrų, kurios gyvena su ieškove. Gyvenant kartu, atsakovas nupirkdavo maisto, duodavo dukroms pinigų į mokyklą, šiuo metu atsakovas moka dukroms priteistą laikiną išlaikymą. Neneigia, kad jau kartu negyvenant, atsakovas pirko dukroms daiktus, bet daugiau D. negu D.. Dukroms į mokyklą duodavo po 3 Lt per dieną. Ieškovė šiuo metu gyvena pas savo mamą, kur kartu gyveno ir su atsakovu. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės mamai, ji prisideda prie buto išlaikymo maždaug 100 Lt per mėnesį. Neseniai ieškovė pakeitė darbą, nuo 2011-10-07 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), žadėjo, kad gaus 1500 Lt atlyginimą, ankstesniame darbe gaudavo 1300 Lt atlyginimą per mėnesį. Ieškovei dukras išlaikyti padeda jos mama, abiems dukroms išlaikyti per mėnesį ieškovei reikia apie 1000 Lt. Išlaikymo įsiskolinimo prašo už vienerius metus, t.y. nuo 2010-06-01. Turi kreditorinį įsipareigojimą bankui „Snoras“. Buvo paėmusi 3000 Lt kreditinę kortelę, mokėti liko 400 Lt, moka po 150 Lt per mėnesį. Kitų išlaikytinių neturi, dukros sveikatos problemų neturi, užklasinės veiklos būreliai nemokami. Nesutinka, kad dukra D. gyventų su atsakovu, todėl, kad dukroms būnant pas atsakovą, kai tik ieškovė joms paskambina, dukros būna vienos, be to, atsakovo mama sena, jai reikia priežiūros. Kol ieškovė dirba, dukras prižiūri ieškovės mama (b.l. 112-113).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad susidarė nuomonę, jog tarp atsakovo ir dukros artimo ryšio nėra, yra tik materiali sąsaja. Atsakovo pagrindiniai motyvai, kad nereikėtų mokėti išlaikymo, nebuvo jokios kalbos apie meilę, jausmus, bendravimą. Pirmame posėdyje atsakovas pasisakė, kad jo dukrai 14 m., tai suponuoja nuomonę, kad jis net nežino, kiek iš tikrųjų jo dukrai metų. Tai rodo, kad artimo ryšio tarp dukros ir tėvo nėra. Teismas, priimdamas sprendimą, turėtų jausti atsakomybę dėl dvasinio ryšio tarp dukros ir tėvo. Atsakovo pasisakymai nekelia didelio pasitikėjimo, juo labiau, kad tėvas yra dirbantis ir dar prižiūri savo devyniasdešimtmetę motiną, jo laisvas laikas šiek tiek suvaržytas. Įsitikinęs, kad sesės turėtų gyventi kartu, todėl kad, jos kartu gyvena nuo pat gimimo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, apart, rašytinių įrodymų, t.y. čekių. Vertinant šiuos įrodymus pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2010-06-01. Ne visi įrodymai, esantys byloje, yra reikšmingi, juos vertinant datos atžvilgiu. Tik du čekiai patenka į šį laikotarpį, t.y. 59 Lt parduotuvės „Deitchmant“, 2010-08-12 čekis ir 2011-06-16 čekis, kuris įrodo, kad už 39 Lt pirkta avalynė. Tik šie įrodymai vertintini priteisiant išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo sūnaus parodymus vertinti būtų neobjektyvu, nes tai yra suinteresuotas asmuo, jį ir atsakovą sieja giminystės ryšys. Dėl įsiskolinimo priteisimo, mano, kad būtų protinga priteisti visą prašomą sumą, galima minusuoti 98 Lt, tai nesudaro ypatingos reikšmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kas yra išlaikymas, tai yra periodinės įmokos, pastovus išlaikymas, todėl tokie priešsezoniniai, priešmokykliniai apipirkimai nėra laikomi išlaikymu. Dėl išlaikymo sumos, teismui priėmus sprendimą, jog abi dukros liks gyventi pas ieškovę, prašo, kad iš atsakovo būtų priteistas įstatyme numatytas išlaikymo minimumas, t.y. 400 Lt kiekvienai dukrai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra materialiai nepajėgus tai padaryti, atvirkščiai, jis teigia, kad turi nuosavą namą, uždirba ne minimalią algą. Iš byloje pateiktų įrodymų, matyti, kad ieškovė uždirba mažiau, jos pasisakymai, kad ji tiksliai nežino, kiek uždirbs ateityje, vertintini nevienareikšmiai. Šiuo atveju protinga būtų vadovautis tais rašytiniais įrodymais, kurie jau konstatuoja pinigų gavimą. Prašo neskirstyti vaikų, kad vienas yra didesnis, kitas – mažesnis, prašo priteisti abiems dukroms po 400 Lt. Jeigu teismas priims ieškovei nepalankų sprendimą išskirti dukras, tuomet prašo, atsižvelgti į ieškovės ir atsakovo pajamų proporciją. Mano, kad amžiaus cenzas nėra esminis įrodymas, kad viena dukra turi gauti daugiau, kita mažiau. Prašo remtis proporcija ir D. R. priteisti išlaikymą iš atsakovo po 450 Lt, o D. R. iš ieškovės priteisti po 350 Lt (b.l. 121).

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog nori, kad D. gyventų su juo, taip pat kad būtų priteista mažesnė išlaikymo suma. Nori, kad dukra D. gyventų su juo, nes mama su ja „koliojasi“, išvadina debile, nekenčia D., kol kartu gyveno, atsakovas girdėjo, kaip ieškovė dukrą vadina. Kai nustojo vesti bendrą ūkį, ir nuvažiuodavo pas ieškovę, atsakovas pastoviai girdėdavo, kad dukra su mama barasi. Ieškovė išvažiuoja su sugyventiniu, nebūna namuose po tris paras. Mano, kad išlaikymui turi būti mokama po 200 Lt per mėnesį, nes jis viską perka dukroms, be to, didesniam išlaikymui mokėti neuždirba. Atsakovas turi jam nuosavybės teise priklausantį namą. Dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini), dirba pamainomis nuo 05.00 val. iki 13.30 val. arba nuo 13.30 val. iki 22.00 val., uždirba įvairiai nuo 1200 Lt iki 1400 Lt, transporto priemonių neturi, turi tik priekabą. Papildomų darbų nedirba, nes nėra kada, reikia tvarkytis namuose. Jo mėnesinės išlaidos - moka mokesčius, apie 300 Lt per mėnesį, taip pat moka laikiną išlaikymą, dar malkas žiemai reikia pirkti. Gyvena su savo motina, ji gauna senatvės pensiją, kurią visą sunaudoja savo reikmėms. Motina yra 90 metų amžiaus, tačiau kol kas savimi pasirūpina pati, jai tik kartais reikia padėti, judėjimo negalios ji neturi. Su atsakovu taip pat gyvena jo pilnametis, 22 metų, sūnus. Atsakovas turi 600 Lt kreditinį įsipareigojimą BIGBANK, kas mėnesį moka po 100 Lt. Kitų nepilnamečių išlaikytinių, sveikatos problemų neturi. Dėl įsiskolinimo priteisimo nesutinka, nes, kol su ieškove kartu gyveno, viską dukroms pirkdavo ir rūbus, ir maistą. Nuo 2010 m. birželio mėn. kai pradėjo gyventi atskirai, dukroms pinigais duodavo po 30 Lt kiekvienai, savaitgaliais, kai dukros atvažiuodavo, pirkdavo maistą. Pinigus duodavo dukroms, ieškovei neduodavo, per mėnesį gaudavosi maždaug 200 Lt abiems vaikams be maisto. Mano, kad dukroms to pakako, daugiau jos iš atsakovo neimdavo. Atsakovas galėjo dukroms ir daugiau duoti pinigų, bet susilaikydavo, nes ieškovė iš jų atimdavo pinigus. Dėl D. priežiūros problemų nebūtų, kol atsakovas grįžtų iš darbo, dukra gali pasirūpinti jo sesuo ir sūnus (b.l. 114-115).

Liudytoja G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovės mama, gyvena kartu su dukra ir anūkėmis (duomenys neskelbtini). Gyvena trijų kambarių bute, kartu gyventi sekasi puikiai, namuose su anūkėmis barnių niekada nebūna. Gyvena bendrai, vaikams yra skirtas kambarys. Kol dukra būna darbe nuo 06.00 val. iki 15.30 val., ji prižiūri anūkes. Ji yra pensininkė, būna namuose, vaikus į mokyklą išleidžia, padaro valgyti. Ji gauna 730 Lt pensiją, dukrą remia materialiai kai ieškovė paprašo, maistą perka kartu. Nemano, kad mergaitei su tėvu gyventi bus gerai. Savaitgaliais mergaitės būna pas tėvą, nieko nepasakoja, ką jos ten veikia. Matydavo, kad atsakovas pirkdavo anūkėms daiktus, duodavo pinigų į mokyklą po 20 Lt savaitei. Mano, kad ieškovė tinkamai rūpinasi dukromis. Kodėl atsakovas kaltina, kad ji su ieškove girtauja, paaiškinti negali. Kai atsakovas gyveno kartu su ieškove, alkoholiu nepiktnaudžiaudavo, švenčių proga visi kartu išgerdavo alkoholio (b.l. 116).

Liudytoja D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovo kaimynė. Ji mato, kad per išeigines mergaitės būna pas tėtį, mergaitės bendrauja su jos vaikais, 9 m. sūnumi ir 16 m. dukra. Kai reikia važiuoti namo, jos visada „tempia laiką“, nenori važiuoti namo, kodėl jos taip daro, negali pasakyti. Žino, kad atsakovas viską perka mergaitėms, neseniai pledą pirko, kelnes abiems nupirko, 3-4 kartus matė apsipirkinėjančius. Kad mergaitėms duotų pinigų, nematė. Pas atsakovą mergaitės patenkintos po kiemą lanksto. Kai mergaitės atvyksta iš ieškovės, jai nekyla mintis, kad jos neprižiūrėtos. Atsakovas sakė, kad mama mergaitėmis netinkamai rūpinasi, neprižiūri, naktimis nebūna namuose. Mano, kad jeigu mergaitės nori, joms būtų gerai gyventi su tėvu, jos dažnai atvažiuoja pas atsakovą, kitaip juk nevažiuotų (b.l. 116-117).

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra atsakovo sūnus. Mano, kad D. gerai gyventi su tėvu, jis jai viską perka, vežioja visur, mergaitės nenori būti su mama. Atsakovas dukroms perka rūbus, duoda pinigų į mokyklą, kad duoda pinigų, pats matė, kiek duoda nesigilina. Kai savaitgaliais mergaitės atvažiuoja, nenori išvykti. Žino, kad ieškovė mėgsta pabaliavoti. Nors mergaitės visada atvažiuoja švarios, pavalgiusios, tačiau mano, kad ieškovė tinkamai nepasirūpina dukromis, viską daro tėvas. Kartą ieškovė paliko D. bažnyčioje vieną, pati pasirašė, kad atvedė ir išvažiavo. Girdėjo, kaip D. sakė, kad mama jai grasino, jeigu ji norės gyventi su tėvu. Kai savaitgaliais mergaitės atvažiuoja, atsakovas visada būna namuose. Jei atsakovas pats negali būti su dukra, palieka D. jam prižiūrėti, namuose būna močiutė, atsakovo sesuo. Šiuo metu jis gyvena pas tėvą, nedirba, buvo Anglijoje, užsidirbo, jam pragyvenimui užtenka (b.l. 117).

Šalies argumentai

D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mama ir tėtis sakė, kad bus sprendžiamas klausimas, kur ji nori gyventi. Dabar ji gyvena pas mamą, bet nori gyventi pas tėtį, nes mama visą laiką ant jos rėkia, vadina visokiais negražiais žodžiais, keiksmažodžiais, pas tėtį gyventi jai žymiai geriau. Mama sesei visko daugiau perka, jai nieko nenuperka, kodėl mama taip daro, nežino. Ji nesutaria nei su mama, nei su močiute, mama jai sakė, ir nekartą, kad jeigu ji pasakys, kad nori gyventi su tėčiu, jai bus blogai. Jai nebūtų liūdna gyventi be sesės. Tėtis prisideda prie jos ir sesės išlaikymo, nuperka įvairius daiktus ir duoda pinigų į mokyklą. Beveik visi drabužiai, batai, maikės, striukės pirkti tėčio, mokyklai reikmenis tėtis taip pat nuperka, ir seniau duodavo, ir dabar duoda pinigų, savaitei po 20 Lt. Kai būna pas tėtį, jis būna namuose, o jeigu kur nors važiuoja, tai ir ją pasiima. Kai tėčio nebūna namuose, močiutė būna, brolis ja rūpinasi, jos vienos namuose nepalieka, valgyti padaro tėtis arba brolis, jis labai skaniai valgyti daro. Kai būna pas mamą, močiutė, kartais padaro valgyti. Rytais valgyti nedaro, ji išeina į mokyklą nevalgiusi. Mama ir močiutė vartoja alkoholį, mama gal kas antrą dieną, močiutė kas savaitgalį. Mama turi sugyventinį, jie abu namuose geria, tada jie garsiai leidžia muziką, neįmanoma net miegoti. Kai mama grįžta namo po darbo, tai kur nors vis tiek išeina, būna kokias dvi valandas išėjusi, o savaitgaliais būna, kad visą dieną negrįžta namo. Tėtis alkoholio beveik niekada nevartoja. Mokslai jai sekasi gerai, kai savaitgaliais būna pas tėtį, brolis padeda paruošti anglų kalbą, tėtis – matematiką ir geografiją. Su mama pradėjo nesutarti seniai, net ir tėvams gyvenant kartu, santykiai su mama buvo tokie patys. Jeigu nepadaro pamokų, ar dar ko nors, mama labai pyksta. Ji nusprendė, kad nori gyventi su tėčiu, kai tėtis išėjo iš namų, ji tvirtai apsisprendusi, kad nori gyventi pas tėtį, mamai už nieką nenori atkeršyti, ji ant mamos nepyksta (b.l. 117-120).

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kaip girdėjo, atsakovas kažkiek prisidėdavo prie dukrų išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti mažinama. Išlaikymo suma, mano, turėtų būti ne 400 Lt, kadangi ir pati ieškovė dukroms tiek teikti negali. Tikslinga būtų D. išlaikymui priteisti 350 Lt, o D. – 300 Lt per mėnesį. Abi šeimos nėra įrašytos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jokių žinių, kad tėvai vaikais nesirūpina, nėra, tačiau išklausius D. parodymus, kyla pagrįsti įtarimai, kad ieškovės šeimoje kažkas yra negerai. Vaikais reikia tikėti, nemano, kad mergaitė galėjo fantazuoti. Teismas, nuspręsdamas, ar patenkinti atsakovo priešieškinį, turėtų atsižvelgti į nepilnametės D. R. nuomonę. Atsakovas turėtų galimybę auginti dukrą, gyvenimo sąlygos pas atsakovą būtų tinkamos, kambariai įrengti, atsakovas dirba ir prisideda prie dukrų išlaikymo. Aišku, geriau būtų, jeigu tėvai geranoriškai susitartų, kalbėtųsi bent dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų auklėjimo ir išlaikymo, nes tik jie geriausiai žino savo vaikų poreikius (b.l. 120-121).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys D. R. ir S. R. yra D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b.1. 4, 5). Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau 12 metų šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Daugiau negu metus laiko šalys kartu negyvena, ieškovė gyvena su abiem nepilnametėmis dukromis, atsakovas nepilnametėms dukroms teikia išlaikymą, koks jam atrodo pakankamas. Ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo priteisimo į teismą kreipėsi 2011-05-13 (b.l. 3).

Byloje ginčas kilęs dėl to, su kuriuo iš tėvų S. R. ar D. R. turėtų augti jų dukra D. R., gim. (duomenys neskelbtini), bei dėl dukrų D. ir D. išlaikymo. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus bei kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-195/2011).

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 str. 4 d.), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos. Sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t.y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pavyzdžiui, yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-357/2005).

Teismas išklausė D. R. nuomonę dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo. Teismui betarpiškai bendraujant su mergaite, nekilo abejonių, dėl D. gebėjimo formuluoti mintis ir reikšti savo nuomonę, t.y. ji pakankamai brandi suformuluoti savo norą, atitinkantį jos interesus. Mergaitės nuomonė buvo pagrįsta tuo, kad ji nesutaria nei su mama, nei su močiute, su mama dažnai pykstasi, mama labiau rūpinasi seserimi negu ja. Jai labiau patinka gyventi pas tėtį, su juo žymiai geriau sutaria, tėtis labiau ja rūpinasi. Vaikas, apklausiamas teismo posėdyje, patvirtino, kad tėtis arba brolis ruošia jai maistą, pas tėtį mėgsta leisti laisvalaikį, važiuoja kiekvieną savaitgalį ir net viduryje savaitės. Tėtis su broliu padeda jai ruošti pamokas, tuo tarpu mama ją tik bara, vadina įvairiais negražiais žodžiais, dažnai nebūna namuose, su sugyventiniu vartoja alkoholį. Ieškovė nesutinka, kad dukra D. gyventų pas atsakovą, kadangi, jos teigimu, dukros būna paliekamos vienos ir gali daryti pas atsakovą ką nori. Tačiau atsakovas, pati D. bei liudytojai D. A. ir D. R. paaiškino priešingai negu nurodo ieškovė.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). E. Ž. Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena jos motinai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, atsakovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name. Šalių dukra esant reikalui galėtų pakeisti mokyklą, kad būtų arčiau tėčio namų, dėl to ji streso nepatirtų. Būdama pas tėtį, ji susirado draugų, su kuriais leidžia laiką savaitgaliais, gerai sutaria su broliu D., priešingai negu su sese D. bei močiute (mamos mama), todėl akivaizdu, kad pas atsakovą jau yra susiklosčiusi D. gyvenamoji aplinka, o gyvenimas žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi. Byloje taip pat nustatyta, kad abi šalys dirba ir gauna nuolatines pajamas, šalims dirbant ir neturint galimybių pasirūpinti dukromis, jiems padeda kartu gyvenantys giminaičiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, jog atsakovo namuose yra sudarytos visos sąlygos vaikui augti ir rekomenduoja atsižvelgti į D. R. norą. Įvertinus byloje esančius duomenis, ir atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), darytina išvada, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių dukros išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jos interesams (Konstitucijos 29 str. 2 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 str. 1 d., 12 str., CK 3.174 str. 2 d., CPK 380 str. 1 d.), todėl D. R. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu S. R.. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti ieškovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, o šalių santykiuose dominuos tolerancija, tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamo ginčo dėl tėvų valdžios vaikui, sudaryti galimybę kitai šaliai laisvai matytis su vaiku. Siekiant įsitikinti, kad ieškovas sugeba užtikrinti visapusišką ir pilnavertę sūnaus priežiūrą, tinkamą ugdymą bei auklėjimą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įpareigotini kontroliuoti, kokiomis sąlygomis D. R. gyvena, kas ir ar tinkamai ja rūpinasi, koks bendravimas tarp atsakovo ir dukros D.. Šalys neprašė nustatyti bendravimo tvarkos su dukromis, nurodė, kad nei vienam iš tėvų dalyvavimas dukrų auklėjime neribojamas, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su D. R.. Ieškovė atsakovo reikalavimui neprieštaravo, sutinka, kad dukros D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Todėl neesant ginčo, atsakovo reikalavimas dėl dukros D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su D. R., tenkintinas.

Nustačius šalių nepilnamečių dukrų D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu ir D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas vaikų išlaikymo klausimas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą kiekvienai dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jų pilnametystės. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės dukros D. R. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Atsakovas įsipareigoja tiek pat mokėti dukros D. R. išlaikymui. Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 9, 14 punktų nuostatas vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, šalių parodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto išvadą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, šiandieninę ekonominę situaciją iš atsakovo priteistinas išlaikymas D. R. po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. Bei iš ieškovės priteistinas išlaikymas D. R. po 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės (CK 3.196 str.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas aukščiau išdėstytais motyvais, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo D. R., kuris tiesiogiai susijęs su priešieškinio reikalavimais, atmestinas.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9600 Lt dydžio išlaikymo nepilnametėms dukroms įsiskolinimą už 12 mėnesių iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovė nurodo, kad metus laiko iki ieškinio padavimo teismui dienos, atsakovas dukroms neteikė išlaikymo. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, kadangi jis dukras išlaikė, pirko drabužius, maistą ir kitus būtinus daiktus, duodavo pinigų abiems dukroms per mėnesį apie 200 Lt. Ieškovė neneigė, kad atsakovas dukroms nupirkdavo daiktų, tačiau daugiau D. negu D. bei duodavo pinigų po 3 Lt per dieną, bet to nepakako. Teismo posėdyje apklausta šalių nepilnametė dukra D. paaiškino, kad jai viską perka tėtis taip pat ir pinigų duoda. Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo pripažinti, kad atsakovas nustojus gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį su ieškove, tinkamo nepertraukiamo ir kasdienio išlaikymo dukroms, kuris užtikrintų vaikų poreikius, neteikė. Atsakovo teikiamas išlaikymas buvo epizodinis ir nepakankamas. Atsakovo argumentas, kad jis pilnai aprūpino dukras, vertintinas kritiškai. Tėvų pareiga pilnai išlaikyti savo vaikus yra įtvirtinta įstatyme (CK 3.192 str.) ir ši pareiga neišnyksta tėvams pradėjus gyventi skyrium. Atsakovui su ieškove apsigyvenus atskirai, atsakovas privalėjo išlaikyti savo dukras, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Todėl įvertinus tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas dukroms pinigų, nors ir nepakankamai, tačiau skyrė, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas ieškovei D. R. už nepilnametes dukras D. R. ir D. R. už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2011-05-13, kas mėnesį skaičiuojant po 200 Lt kiekvienai dukrai, t.y. viso 4600 Lt.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nutartimi (b.l. 29) atsakovas buvo įpareigotas nepilnametėms dukroms D. R. ir D. R., iki kol bus priimtas teismo sprendimas mokėti išlaikymą kiekvienai po 200,00 Lt, o ne po 350,00 Lt kas mėnesį, todėl nuo pareiškimo dėl įsakymo padavimo dienos (2011-05-13) iki teismo sprendimo priėmimo dienos jis nesumokėjo 1100 Lt išlaikymo D. R., kuris priteistinas konkrečia pinigų suma (CK 3.196 str. 1 d. 2 p.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminis atstovas S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovė byloje turėjo 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Ieškovės ieškinys patenkintas 46 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 644 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas byloje turėjo 137 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovo priešieškinys patenkintas 89 proc., todėl iš ieškovės atsakovui yra priteistina 121 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Teismas byloje turėjo 20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į protingumo ir lygiateisiškumo principus, į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 93 str. iš ieškovės ir iš atsakovo priteistina valstybei po 10 Lt. Iš ieškovės ir atsakovo valstybei taip pat priteistinas žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Nustatyti D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal tėvo gyvenamąją vietą.

Pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kontroliuoti, ar atsakovas S. R. užtikrina visapusišką ir pilnavertę dukros D. priežiūrą, tinkamą ugdymą bei auklėjimą.

Priteisti iš ieškovės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-05 (nuo sprendimo priėmimo dienos) iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-11-05 (nuo sprendimo priėmimo dienos) iki jos pilnametystės, 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) išlaikymo konkrečia pinigų suma.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminė atstovė D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnametės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatyminis atstovas S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2d. l p.).

Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4600 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-06-01 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, padavimo dienos (2011-05-13) už nepilnametes dukras D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 644 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt keturis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 121 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 126 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Petkevičienė