Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-376-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
2A-376-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-05588-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
R. Š., E. K., Kauno
Ieškovas
J. R.
Trečiasis asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-376-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05588-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.4.; 2.6.11.6.; 3.3.1.18.3.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-61-374/2016 pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui R. Š., trečiajam asmeniui E. K. dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia ir avanso grąžinimo, ir pagal atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei J. R., atsakovui E. K., Kauno 18-ojo notarų biuro notarui D. G. dėl 2015 m. vasario 20 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir pirkėjo nuosavybės teisių perkėlimo ieškovei J. R., bei bankinių pervedimų pripažinimo mokėjimais pagal 2015 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė J. R. su atsakovu R. Š. žodžiu buvo sutarę, kad atsakovas ieškovei parduos 10,8256 ha žemės ūkio paskirties žemės, t. y. 4,75 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 3,00 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 2,68 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 0,3956 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) už 22 300,74 Eur (77 000,00 Lt), pusę pardavimo kainos sumokant iki pardavimo sutarties pasirašymo, o likusią pusę kainos sumokant per vienerius metus.Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia preliminarią sutartį, sudarytą 2015 m. sausio 10 d. tarp R. Š. ir J. R., parduoti 4,75 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 3,00 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 2,68 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 0,3956 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) iš viso 10,8256 ha žemės, už 22 300,74 Eur (77 000,00 Lt), pusę pardavimo kainos sumokant iki pardavimo sutarties pasirašymo, o likusią pusę kainos sumokant per vienerius metus; taikyti restituciją ir iš R. Š. priteisti ieškovei J. R. 5 792,20 Eur negrąžintą už žemę sumokėto avanso dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas R. Š., nesutikdamas su ieškiniu, kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas pripažinti 2015 m. vasario 20 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. Š. ir E. K. dėl pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, kuria visą sutartyje išvardytą turtą įgijo pirkėjas E. K., apsimestine nuo jos sudarymo momento, o pirkėjo ir nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus pagal šią sutartį perkelti J. R., ir 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. sausio 20 d. bei 2015 m. vasario 2 d. bankinius pavedimus pripažinti mokėjimais pagal 2015 m. vasario 20 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas buvo įsipareigojęs prieš parduodant žemę, atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, tuo tarpu ji atsakovui už žemę 2015 m. sausio 13 d., 2015 m. sausio 20 d., 2015 m. kovo 9 d. sumokėjo 8 688,40 Eur (29 999,31 Lt) avansinę įmoką, tačiau atsakovas pažeidė susitarimą, atsisakė daryti žemės sklypų kadastrinius matavimus, pakeitė sutarties sąlygas ir 4,75 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2,68 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3,00 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė kitiems asmenims, o ieškovei 2015 m. kovo 24 d. grąžino tik avansinės įmokos dalį – 2 896,20 Eur, nurodydamas, kad avanso grąžinimas dėl atsisakymo pirkti žemę, nors ji pirkti žemės sutartomis sąlygomis neatsisakė. Atsakovas R. Š. įrodinėjo, kad jokio susitarimo – nei žodinio, nei raštiško – pirkti žemę nebuvo, ieškovė pinigus pervedinėjo už jos sūnaus E. K. vardu perkamą atsakovo sodybą. Kadangi iškovė pervedė daugiau pinigų, jis permokėtą pinigų sumą jai grąžino. Atsakovas teigė, kad ieškovė iš pradžių ketino pirkti sodybą, tačiau persigalvojo ir ją nusipirko jos sūnus E. K., todėl šiuo atveju ieškovė siekia susigrąžinti pinigus už sodybą, atsakovą palikdama ir be pinigų, ir be sodybos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: pripažino negaliojančia preliminarią sutartį, sudarytą 2015 m. sausio 10 d. tarp R. Š. ir J. R. parduoti 4,75 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 3,00 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 2,68 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 0,3956 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) iš viso 10,8256 ha žemės, už 22 300,74 Eur (77 000,00 Lt), pusę pardavimo kainos sumokant iki pardavimo sutarties pasirašymo, o likusią pusę kainos sumokant per vienerius metus; priteisė iš atsakovo R. Š. ieškovei J. R. 5 792,20 Eur negrąžintą už žemę sumokėto avanso dalį, 173,77 Eur žyminį mokestį, 7,25 Eur už VĮ Registrų centro išduotus dokumentus, 300 Eur už advokato paslaugas; iš atsakovo R. Š. valstybės naudai priteisė 11,80 Eur teismo pašto išlaidų.Teismas, įvertinęs ginčo žodinės sutarties turinį ir joje numatytas sąlygas, sprendė, jog ji atitinka preliminariosios sutarties sąlygas. Teismas kritiškai vertimo liudytojos K. Š., kuri yra ir atsakovo sutuoktinė, duotus paaiškinimus, laikė, kad ieškovės ir atsakovo veiksmai patvirtino apie jų tikruosius ketinimus sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas, 2015 m. kovo 24 d. mokestiniu pavedimu grąžinęs ieškovei 2015 m. kovo 9 d. sumokėtą 2 896,20 Eur įmoką, pripažino, kad susitarimas pirkti žemę egzistavo. Dėl to, teismas sprendė, kad ir kiti mokestiniai pavedimai buvo skirti sumokėti dalimis kainą už sutartą pirkti iš atsakovo žemę, o ne už sodybą. Atsakovui neįvykdžius susitarimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė patyrė 5 792,20 Eur nuostolį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė dalyvavo derybose dėl sodybos pirkimo, mokėjo pinigus, nes trečiasis asmuo tokių lėšų dėl jauno amžiaus negalėjo turėti, likus dviem dienoms iki sandorio sudarymo ieškovė pakeitė savo ketinimus ir prašė pirkėju įforminti sūnų – trečiąjį asmenį E. K., nevertintos, kaip sąlygos, kurias buvo siekiama paslėpti sudarant sandorį su kita šalimi.Atsakovas neįrodė esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, t. y. neįrodė aplinkybės, kad ginčijamo sandorio šalių ginčo sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. Š. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pažeistos procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, t. y. nebuvo įvertintos aplinkybės dėl grynųjų pinigų perdavimo fakto (ne)egzistavimo, dėl sodybos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių ir atsiskaitymo pagal ją. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ieškovė grynaisiais pinigais yra perdavusi atsakovui 5 792,20 Eur sumą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, kadangi tokia sutartis neegzistavo. Nenustačius, jog tokia sutartis būtų buvusi sudaryta, negalimas ir tokios sutarties pripažinimas negaliojančia ir restitucijos taikymas. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neištyrė byloje aplinkybių, susijusių su 2016 m. vasario 20 d. sodybos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu ir kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad sudarytas šalių sandoris buvo apsimestinis, sudarytas ieškovės naudai. Tuo tarpu sprendimas šioje dalyje paremtas, vien tik E. K. paaiškinimais. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė J. R. ir trečiasis asmuo E. K. prašo jį atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad byloje esantys įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, jog E. K. pinigus perdavė atsakovui R. Š., o pastarasis juos gavo, todėl šis faktas yra įrodytas. Tuo tarpu vien aplinkybė, jog nėra nustatytas preliminariosios sutarties galiojimas, nepaneigia ieškovės teisės atgauti tai, ką atsakovas įgijo be jokio teisėto pagrindo. Be to, atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes taip pat nepatvirtina, kad nekilnojamojo turto pagal atsakovo ginčijamą sodybos pirkimo – pardavimo sutartį faktinė pirkėja buvo ieškovė, o ne E. K..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad R. Š. ir E. K. 2015 m vasario 20 d. sudarė pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį.Nagrinėjamojoje byloje ieškovė J. R. įrodinėja, kad su atsakovu buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis, teigia, kad šio susitarimo pagrindu atsakovui į sąskaitą buvo pervestos piniginės lėšos, nesudarius žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių ieškovė prašo preliminariąją žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir priteisti iš atsakovo sumokėtas pingines sumas. Pirkimo pardavimo sutarties šalis atsakovas R. Š. pareiškė reikalavimą pripažinti 2015 m. vasario 20 d. sudarytą sandorį apsimestiniu, įrodinėja, kad pinigus už turtą sumokėjo ir tikroji sandorio šalis yra šios bylos ieškovė J. R..Minėta, kad ieškiniu ieškovė įrodinėja, kad šalys buvo sudariusios preliminarų žodinį susitarimą sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, kurio pagrindu ieškovė atliktais pervedimais į apelianto sąskaitą sumokėta iš viso 8 688,40 Eur, ir kurią ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia. Šalys neginčija nei pinigų pervedimo ir gavimo fakto, nei pervestos sumos dydžio. Šalių ginčas kilo tik dėl to, kokiu pagrindu pervestos šios lėšos. Pagal CK 6.165 straipsnio 2 dalį preliminarioji sutartis turi būti rašytinė; formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys iki ginčo palaikė draugiškus santykius, todėl pasitikėdami vieni kitais preliminariosios sutarties įstatymų reikalaujama rašytine forma nesudarė. Pinigai buvo mokami ateityje tikintis sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad ieškovė nesudarius pagrindinės sutarties patyrė nuostolius, ir tenkinus reikalavimą dėl sumokėtų lėšų grąžinimo CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to neteisingai kvalifikavo šalių santykius. Preliminariosios sutarties nesudarius, poreikio sutartį ginčyti teismine tvarka, pripažinti ją negaliojančia, bei taikyti CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo nėra. Nagrinėjamojoje byloje spręstinas klausimas dėl apelianto gautų pinigų pagal šalių tinkamai neįformintą žodinį susitarimą, pagrindo, ir sumokėjusio asmens teisės reikalauti juos grąžinti (CK 6.237 straipsnio 2 dalis).Kasacinis teismas yra suformavęs sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Byloje pripažįstama aplinkybė, jog abi šalys iš tiesų tarėsi ir dėl sodybos su žemės sklypu ir dėl kitų, atsakovui priklausančių, žemės sklypų įsigijimo. Vykstant deryboms dėl šio turto įsigijimo į atsakovo sąskaitą buvo pervestos lėšos. Atsakovas laikosi pozicijos, jog šalims pasiekus susitarimą tik dėl sodybos su žemės sklypu įsigijimo, ieškovės sumokėtų sumų dalį įskaitė į pirkimo – pardavimo sandorio kainą, o likusią sumą grąžino.Byloje nustatyta, kad susitarime dėl sodybos su žeme pirkime dalyvavo trys asmenys: ieškovė, atsakovas bei trečiasis asmuo ieškovės sūnus E. K.. Byloje tiek sandorio šalis – trečiasis asmuo, tiek ieškovė pripažįsta, kad dalį kainos už iš atsakovo įsigytą turtą sumokėjo ne sandorio šalis, bet ieškovė. Esant tarp šalių ginčui dėl sandorio kainos sumokėjimo, atsakovas, kaip jau minėta, laikosi pozicijos, jog visas įmokas sumokėjo ieškovė bankiniais pavedimais, ir nepripažįsta iš ieškovės ar trečiojo asmens gavęs dalį sandorio kainos grynais pinigais.Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovė, ateityje tikintis sudaryti žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, atliko mokėjimus į atsakovo sąskaitą, juose įvardijo ir mokėjimo paskirtį, išskirdama, kad vienas mokėjimas atliktas už sodybą, kiti už žemės sklypus. Atsakovas, ketindamas ateityje sudaryti sutartį, teikė ieškovei ketinamo įsigyti turto nuosavybės dokumentus. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys siekė susitarimo ir dėl didesnės apimties, nei 2015 m. vasario 20 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyto objekto, turto perleidimo – įsigijimo.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki 2015 m. vasario 20 d. sandorio sudarymo atsakovui buvo pervesta 8 688,40 Eur. Kitą mokėjimą ieškovė atliko po sandorio sudarymo, t. y. 2015 m. kovo 9 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pavedimų ir juose nurodymų sumų dydis yra reikšmingas, nustatinėjant tikrąją šalių valią vykdant sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju reikšminga aplinkybė, jog iki 2015 m. vasario 20 d. sandorio sudarymo pervesta ieškovės pinigų suma tiksliai atitiko sandorio kainą. Byloje kilus ginčui tarp šalių dėl 2015 m. vasario 20 d. sutarties įvykdymo, t. y. dėl kainos sumokėjimo aplinkybių, ieškovė, kaip jau minėta, pripažino, kad įsigydamas turtą trečiasis asmuo turėjo teisę užskaityti jos vieną atsakovui sumokėtą įmoką ir įrodinėjo, kad kita dalis atsakovui sumokėta grynais pinigais ir tai, ieškovės teigimu, patvirtina atsakovo įrašas sandoryje apie tinkamą atsiskaitymą.Teisėjų kolegijos vertinimu, sandoryje esantis atsakovo įrašas, kad pardavėjas gavo pinigus prieš pasirašant sutartį nepatvirtina, kad atsakovui dalis sandorio kainos buvo sumokėta grynais, kaip teigia ieškovė ir trečiasis asmuo, fakto (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu. Ieškovės ir trečiojo asmens įrodinėjamos aplinkybės apie grynų pinigų atsakovui sumokėjimo faktą grindžiami tik jų paaiškinimais, byloje nėra pateikta ne tik įrodymų, kad dalis kainos buvo sumokėta ieškovės ir trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, bet ir, kad egzistavo poreikis ar susitarimas, įprastai atliekant bankinius pavedimus už ketintą įsigyti turtą, dalį kainos sumokėti grynais pinigais. Priešingai, šalių veiksmai, kai dėl viso turto įsigijimo derėjosi ieškovė, kuriai buvo siunčiami visi atsakovo ketinto perleisti turto nuosavybės dokumentai, ieškovės pinginių lėšų sumokėjimas, pinigus įmokėjusio ir turtą įsigijusio asmens artimi giminystės ryšiai, ieškovės ir trečiojo asmens fakto pripažinimas, kad dalis įmokų buvo panaudota atsiskaitymui sudarius sandorį, įgalina spręsti, kad atsakovas, prieš 2015 m. vasario 20 d. sandorio sudarymą, gautas lėšas galėjo vertinti kaip pirkėjo ir pinigus sumokėjusio asmens išreikštą poziciją, dėl tokio būdo atsiskaitymo už įsigyjamą turtą ir sutarties sąlygose pripažinti, kad pinigai iš pirkėjo yra gauti. Tai, jog atsakovas pagrįstai galėjo manyti, kad už pirkėją atsiskaitė jo artima giminaitė-mama, patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ir po 2015 m. vasario 20 d. sandorio sudarymo atsakovui dar kartą (2015 m. kovo 9 d.) atliko piniginių lėšų pervedimą, kurias išsiskyrus šalių pozicijoms dėl turto išsigijimo sąlygų, po neilgo laiko tarpo (2015 m. kovo 24 d.) atsakovas grąžino ieškovei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog tikslu ateityje siekiant sudaryti sutartis atsakovas gavo iš ieškovės lėšas, kurios buvo panaudotos ieškovės artimam giminaičiui įsigyjant turtą. Dėl šių aplinkybių yra nepagrįsta bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad ieškovė turi teisę sumokėtas lėšas atgauti nuostolių forma. Atsakovui įrodžius aplinkybes, patvirtinančias teisėtą jam pervestų lėšų gavimo pagrindą, šalių santykius kvalifikuoti kaip kilusius iš nepagrįsto praturtėjimo ne tik tada, kai nebuvo teisinio pagrindo turtui įgyti, bet ir tada, kai toks pagrindas buvo, bet vėliau išnyko (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) bei priteisti ieškovės sumokėtas sumas pagrindo, kolegijos vertinimu, taip pat nėra. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė apsimestinio sandorio negaliojimą reglamentuojančias teisės normas. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, atsakovas privalėjo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas siekė perleisti turtą, nepaisant to, kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, kainos sumokėjimo, atsakovas, sandorio sudarymo metu, neakcentavo sandorio šalies. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, t. y., neįrodė aplinkybės, kad ginčijamo sandorio šalių ginčo sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. ieškovė neįrodė, jog su atsakovu buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį.Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo išvada padaryta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai aiškinant bei taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovui neįrodžius, kad trečiasis asmuo neketino ar neįgijo teisių ir pareigų pagal ginčo sutartį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šalys buvo sudariusios apsimestinę pirkimo – pardavimo sutartį, dėl sandorio šalis subjektui pridengti. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas pakeistinas – ieškovės J. R. ieškinys atmestinas, kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus, jos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro 11,80 Eur, kurios atmetus ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį, priteistinos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 5,90 Eur (CPK 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas prašo jam iš ieškovės priteisti 130,00 Eur žyminio mokesčio ir 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Kadangi atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.9 p.), o apeliacinio skundu pareikštų reikalavimų patenkinta 50 procentų, dėl to iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 65,00 Eur žyminio mokesčio ir 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 415,00 Eur suma. Ieškovė prašo jam iš atsakovo priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), o apeliacinio skundu pareikštų reikalavimų atmesta dalis lygi 50 procentų, dėl to iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 7,62 Eur, kurios tenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies (50 procentų), priteistinos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 3,81 Eur (CPK 96 straipsnis), iš viso valstybės naudai iš ieškovės ir atsakovo priteisti po 9,71 Eur (3,81 Eur + 5,90 Eur) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia preliminarioji sutartis, sudaryta 2015 m. sausio 10 d. tarp R. Š. ir J. R. parduoti 4,75 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 3,00 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 2,68 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) 0,3956 ha žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini) iš viso 10,8256 ha žemės, už 22 300,74 Eur (77 000,00 Lt), pusę pardavimo kainos sumokant iki pardavimo sutarties pasirašymo, o likusią pusę kainos sumokant per vienerius metus; priteisė iš atsakovo R. Š. ieškovei J. R. 5 792,20 Eur negrąžintą už žemę sumokėto avanso dalį ir kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 415,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 9,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėE. T.