Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės, Mindaugo Šimonio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei G. P., tretiesiems asmenims S. Z., notarei V. B., notarei A. B. dėl oficialaus testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–5) prašė pripažinti negaliojančiu O. L., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, kurį (duomenys neskelbtini) patvirtino notarė V. B. Ieškovė nurodė, kad po jos močiutės O. L. mirties liko žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), Prienuose. Paveldėtojos pagal įstatymą yra ieškovė ir S. Z. Ieškovė iš notarės sužinojo, kad jos močiutė (duomenys neskelbtini)sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko savo seseriai – atsakovei G. P. Močiutė labai mylėjo ieškovę ir jos seserį S. Z., visada sakydavo, kad žemės sklypas su namu atiteks joms. Ieškovė ir S. Z. gyvena Vokietijoje, tačiau kai tik grįždavo į Lietuvą, visada aplankydavo močiutę. Ieškovė nurodė, kad močiutė bijojo atsakovės, nes ši ant jos rėkdavo, neleido, kad anūkė S. Z. apsigyventų pas močiutę. Ieškovė dalyvavo močiutės laidotuvėse, kurias organizavo atsakovė. O. L. pati savo valia negalėjo sudaryti testamento likus mėnesiui iki mirties dėl sveikatos būklės. O. L. nuolatinė priežiūra buvo skirta nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d., o nuo 2016 m. lapkričio 28 d. jai pripažinta visiška negalia. Be to, testamentas pasirašytas ne O. L. ranka, tvirtinimo žymoje nurodytas kitas asmuo.

2. Atsakovė atsiliepimu (1 t., e. b. l. 30–35) prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jos sesuo O. L. testamentą pasirašė pati savo namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl ligos O. L. raštas buvo pasikeitęs, tačiau ji pati įrašė savo vardą, pavardę, pasirašė notarės V. B. ir atsakovės akivaizdoje. Pasirašant testamentą dalyvavo atsakovės vyras J. P. ir S. D., kuris O. L. namuose gyveno nuo 2016 m. spalio mėn. pradžios. O. L. testamente yra rašymo apsirikimo klaida, tvirtinimo žymoje nurodant kito asmens vardą ir pavardę. Testatorė iki savo mirties buvo sąmoninga, testamento sudarymo dieną nebuvo praradusi gebėjimų orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę. Likus savaitei iki mirties O. L. buvo pripažinta visiška fizinė, bet ne protinė negalia. Atsakovė buvo vienintelis testatorei artimas žmogus, su ja bendravo, rūpinosi, prižiūrėjo ir slaugė, o iš ieškovės ir jos sesers O. L. nėra sulaukusi jokios pagalbos. Kadangi ieškovė buvo abejinga močiutei ir jos gyvenimui, O. L. apsisprendė savo turtą palikti atsakovei. Grįžusi iš slaugos ligoninės O. L. kalbėjo, kad nori surašyti testamentą ir turtą palikti atsakovei, todėl atsakovė atvežė notarę į namus.

3. Trečiasis asmuo notarė V. B. atsiliepimu (1 t., e. b. l. 50–51) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad į ją kreipėsi atsakovė ir pasakė, jog atsakovės sesuo O. L. nori sudaryti testamentą, visą turtą palikti atsakovei. Testamentas buvo patvirtintas testatorės namuose, notarė testamentą perskaitė testatorei, testatorė jį pasirašė. Testatorė nebuvo įrašyta į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą. F. O. L. buvo silpna, tačiau buvo sąmoninga, suprato savo veiksmus ir nurodė, kad visą turtą palieka atsakovei. Notarė nurodė, kad testamento tvirtinamajame įraše padaryta techninė klaida – testamente turėjo būti įrašyta ,,testamentą, pasirašytą O. L., tvirtinu“.

4. Trečiasis asmuo notarė A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu (2 t., e. b. l. 100–111) ieškovės ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu O. L. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir trečiojo asmens notarės V. B. patvirtintą testamentą, priteisė iš atsakovės 417,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei, 37,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.

6. Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovės argumentą, kad testamentą pasirašė ne testatorė. Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo, rašysenos ekspertizės skirti neprašė. Teismas taip pat sprendė, kad tvirtinimo žymoje padaryta klaida nurodant asmenį, kurio testamentas tvirtinamas. Testamentas pasirašytas testatorės gyvenamojoje vietoje. Dėl netikslaus asmens įvardijimo tvirtinimo žymoje nėra pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal ekspertizės akto išvadą O. L. testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) dėl jai diagnozuotos įgytos kraujagyslinės demencijos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti. Ekspertizės išvados yra grindžiamos O. L. medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie jos sveikatos būklę, išsamiai motyvuotos. Duomenų ir įrodymų, keliančių abejonių dėl ekspertizės išvadų pagrįstumo, byloje nėra.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė testatorės laisvą apsisprendimą sudaryti testamentą jos naudai įrodinėjo tik liudytojų parodymais, kurie yra prieštaraujantys tarpusavyje ir nepaneigia ekspertės išvadų. Nesutikdama su ekspertės išvadomis atsakovė neprašė paskirti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, neįrodinėjo išvados nepagrįstumo. Testamentą tvirtinusi notarė nurodė, kad įsitikino O. L. valia pokalbio metu, tačiau teismas sprendė, jog notarė neturi specialių medicininių, psichiatrinių žinių, kad galėtų įvertinti O. L. psichikos būklę testamento sudarymo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu (2 t., e. b. l. 137–149) atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Iš teismo ekspertizės akto matyti, kad išvadą apie O. L. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti testamento sudarymo metu ekspertė padarė atsižvelgdama į O. L. (duomenys neskelbtini) diagnozuotą ligą – kitą kraujagyslinę demenciją (įgytą silpnaprotystę) ir nustatytą vidutinį pažintinių funkcijų sutrikimą (MMSE 18 balų). Tačiau ekspertizės akte nenurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė kraujagyslinės demencijos požymiai, neapibūdinta liga ir šią ligą lydintys sveikatos sutrikimai. Iš 2016 m. balandžio 15 d. atlikto MMSE tyrimo matyti, kad pagal šio tyrimo rezultatus O. L. buvo nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (surinkta 18 balų). Iš šio testo taip pat matyti, kad yra skiriami trys pažintinių funkcijų sutrikimo lygiai – lengvas pažinimo sutrikimas (21–24 balai), vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (11–20 balų) ir ryškus pažinimo sutrikimas (0–10 balų). Nei civilinėje byloje, nei ekspertizės akte nėra nurodyti medicininės literatūros šaltiniai, kurie patvirtintų, kad protinės būklės mini tyrimo įvertinimas 18 balų yra besąlyginis kriterijus pripažinti, jog asmuo nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. J. O. L. atliktas protinės būklės mini tyrimas būtų įvertintas 3 balais daugiau, t. y. 21 balu, jos pažintinių funkcijų sutrikimas būtų įvertintas kaip lengvas. Medicininėje literatūroje yra duomenų, kad žemesnių šio testo rezultatų galima tikėtis iš vienišų, neaktyvių, patiriančių stresą, su mažesne ištverme asmenų, šį testą gali būti sunku atlikti asmenims, turintiems fizinių trūkumų, blogai girdintiems ar matantiems, turintiems motorikos sutrikimų.

1.2. Demencija nustatoma atlikus fizinį ištyrimą, laboratorinius ir radiologinius galvos smegenų tyrimus, neuropsichologinius testus ir užpildžius standartizuotas būsenos įvertinimo skales, t. y. demencija turi būti nustatyta kliniškai, dokumentuota MMSE, Blessedo Demencijos skale ir patvirtinta tolesniu neuropsichologiniu tyrimu. O. L. įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija nebuvo nustatyta kliniškai, nebuvo atlikti laboratoriniai ir radiologiniai galvos tyrimai, MMSE tyrimas nebuvo kartotas, todėl nėra duomenų apie tai, kaip greitai liga progresavo. Psichinės sveikatos sutrikimų nediagnozavo ir 2016 m. gegužės – spalio mėnesiais ligonę lankiusi šeimos gydytoja.

1.3. O. L. ginčijamo testamento sudarymo ir patvirtinimo metu nebuvo pripažinta neveiksnia. O. L. medicininiuose dokumentuose parašytos diagnozės nerodo psichikos sutrikimų iki 2016 m. gegužės 10 d., kol buvo nustatyta demencija, nuo kurios ji gydyta nebuvo. Po persirgtų insultų medicininiuose dokumentuose psichikos sutrikimų neatžymėta, psichiatras testatorės nekonsultavo.

1.4. Ekspertizės akte akivaizdžiai trūksta išvadų dėl to, koks buvo O. L. ligos ir jos neveiksnumo priežastinis ryšys: kaip greitai galėjo vykti ir vyko atminties silpnėjimo bei pažintinių sutrikimų procesas, ar jis buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ar negalėjo būti recesijos ir, jei taip, kaip dažnai ir ilgai ji truko, kaip šis procesas priklausė nuo O. L. gyvenimo būdo, vartojamų vaistų, kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan. Sprendimas nesuderinamas su kasacinio teismo praktika, pagal kurią siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis, vien ekspertizės išvados dėl testatorės atminties, dėmesio, mąstymo sutrikimų, esant ryškiam pažinimo sutrikimui, dėl staiga prasidėjusios kraujagyslinės demencijos nepakanka testamentui pripažinti negaliojančiu.

1.5. Teismas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę skyrė parengiamojo posėdžio metu, t. y. neišklausęs šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, nesurinkęs būtinų rašytinių įrodymų, teismo ekspertams pateikti tik atskiri šalių procesiniai dokumentai, medicininiai testatorės dokumentai buvo pareikalauti į bylą jau paskyrus teismo ekspertizę, todėl prieš skiriant ekspertizę atsakovė neturėjo galimybės susipažinti su medicininiais dokumentais. Atlikdama ekspertizę ekspertė nevertino bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, iš kurių nei vienas aiškių testatorės psichikos pasikeitimo požymių nenurodė. Ekspertizės akto išvadas kategoriškai ir neginčijamai paneigė byloje apklaustų liudytojų parodymai, todėl nebuvo teisinio pagrindo prašyti papildomos ekspertizės.

1.6. Testatorės veiksnumu, tikrąja valia įsitikino ir testamentą tvirtinusi notarė, kuri pripažino, kad nors testatorė dėl ligos jautėsi blogai, gulėjo lovoje, kalbėjo tyliai, tačiau jai nekilo abejonių dėl testatorės galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę.

1.7. Teismas nenustatinėjo, ar O. L. valia, išreikšta (duomenys neskelbtini) testamente, atitiko tikrąją jos valią ir kada tokia valia buvo susiformavusi. O. L. iš karto po savo sutuoktinio A. L. mirties (duomenys neskelbtini) buvo apsisprendusi visą savo turtą palikti atsakovei. Anūkės testatorės nelankė, prie jos priežiūros neprisidėjo. Kad santykiai tarp anūkių ir senelių nebuvo geri, patvirtina faktas, jog prieš mirtį A. L. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sutuoktinei.

1.8. Teismas buvo šališkas, neleido atsakovės kviestiems liudytojams duodi išsamių parodymų. Teisėja užduodama klausimus replikuodavo apie atsakovės iniciatyva pakviestų liudytojų duotus parodymus, taip išsakydama savo išankstinę nuomonę.

10. Atsiliepimu (2 t., e. b. l. 155–163) į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nesutinka su skundo argumentais, kad ekspertės išvada byloje yra neargumentuota, ekspertizės akte nurodytas testas yra atliktas netinkamai. Ekspertė nurodė, kad ji vadovaujasi ne tik tyrimo MMSE rezultatais, tačiau ir visais medicininiais dokumentais. MMSE testas paneigia visų atsakovės kviestų liudytojų parodymus, kad testatorės atmintis buvo puiki. Teismas pagrįstai sprendė, kad nei atsakovė ar kviesti liudytojai, nei testamentą patvirtinusi notarė neturi medicininio išsilavinimo, todėl jų nuomonė yra subjektyvi. Testamentą pripažįstant negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnį nėra būtina, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Iki testamento sudarymo ir po jo yra ne vienas įrašas, kad testatorė turėjo psichikos sutrikimų. Be to, testamentas yra su trūkumais ir dėl to, kad jį pasirašė ne testatorė, tvirtinimo žymoje yra kito asmens vardas ir pavardė.

11. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Vadovaujantis CPK 313 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Ieškiniu ieškovė ginčijo testamento galiojimą keliais faktiniais pagrindais. Ieškovė nurodė, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl testatorės sveikatos būklės sudarant testamentą, dėl to, jog testamentas pasirašytas ne pačios testatorės, taip pat dėl to, kad testamento tvirtinimo žymoje nurodyta ne O. L., bet kitas asmuo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino konstatuodamas, kad testamentas buvo sudarytas savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens. Kitus ieškovės argumentus dėl testamento turinio trūkumų ar jo sudarymo aplinkybių teismas atmetė. Kadangi ieškovė apeliacinio skundo byloje nepateikė, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pakartotinai teikiamų reikalavimų pripažinti testamentą negaliojančiu tais pagrindais, kurių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, O. L. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 21). Po O. L. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini) Prienuose (1 t., e. b. l. 10–12). Ieškovė ir trečiasis asmuo S. Z. yra mirusiosios vaikaitės (1 t., e. b. l. 7–8, 16–17), t. y. antrosios eilės įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tiek palikėjos sūnus V. L., tiek ir jos sutuoktinis A. A. L. mirė anksčiau už O. L., palikėja priėmė po vyro mirties likusį palikimą (1 t., e. b. l. 9, 39, 126–184). Ginčijamu testamentu, sudarytu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 19–20, 24–25, 82, 88–89), O. L. visą turtą paliko seseriai G. P., kuri, būdama žemesnės (ketvirtosios) eilės įpėdine pagal įstatymą, nesant testamento į palikimą nebūtų galėjusi pretenduoti. Ieškinį teismui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ieškovė pateikė 2017 m. vasario 23 d., t. y. nepraėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam 3 mėnesių nuo palikėjos mirties terminui palikimui priimti.

15. Ginčas byloje kilo dėl to, ar sudarydama testamentą O. L. išreiškė tikrąją savo valią, t. y. ar galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra asmens valios išraiškos forma, kurios realumas gali būti nuginčytas vadovaujantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018). Gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Bylų, kuriose mirusio asmens testamentas ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovės iniciatyva Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 5–6) buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikusi ekspertė pateikė kategorišką išvadą, kad O. L. testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini)) dėl įgyto intelekto defekto – kraujagyslinės demencijos – negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (2 t., e. b. l. 23–30).

17. Būtent ekspertizės aktu bei jame aptartais į bylą pateiktais medicininiais dokumentais (1 t., e. b. l. 13–14, 15, 91, 93–111, 117–119, 123–124, 191–200; prie bylos pridėtos neskaitmenizuotos O. L. ligos istorijos) savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo ieškovė. Pasisakydamas dėl eksperto išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada neturi išankstinės galios, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, 2018 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, t. y., kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ekspertizė buvo paskirta pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl ekspertė negalėjo įvertinti visų išvadai parengti reikšmingų duomenų, išvadą pateikė nežinodama, kokius parodymus byloje pateiks liudytojai. Šį argumentą teisėjų kolegija atmeta dėl šių priežasčių. Pirma, abejodama ekspertizės išvados pagrįstumu atsakovė galėjo prašyti skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 2 dalis), tačiau šios procesinės teisės neįgyvendino, apeliaciniame skunde nurodydama, kad pakartotinai atlikti ekspertizę nebuvo poreikio. Antra, atsakovė nenurodė jokių medicininių duomenų, kurie nebuvo įvertinti teikiant išvadą. Trečia, ekspertė buvo apklausta 2018 m. kovo 14 d. teismo posėdyje, po to, kai buvo apklausti visi liudytojai. Teikdama parodymus (2018 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 30 sek. iki 49 min. 00 sek.) ekspertė patvirtino, kad jos pozicijos dėl kategoriškos išvados pagrįstumo nekeičia aplinkybė, jog dalis byloje apklaustų liudytojų tvirtino bendravę su testatore ir nepastebėję jos psichikos sutrikimų. Ketvirta, ekspertė aiškiai nurodė, kad išvadą dėl testatorės negalėjimo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti nulėmė medicininiai duomenys apie jos psichikos sveikatos sutrikimus bei somatinių sveikatos sutrikimų raidą. Būtent šie duomenys yra išsamiai aptarti ekspertizės akte. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ekspertizės akto turinys, tiek ir nuoseklūs ekspertės paaiškinimai paneigia apeliacinio skundo argumentų ekspertės išvados neišsamumo, prieštaringumo ar procedūrinių trūkumų atliekant ekspertizę pagrįstumą.

19. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas medicininių duomenų, patvirtinančių testatorės psichikos sveikatos būklę testamento sudarymo metu, nepakankamumas. Atsakovė nurodo, kad psichiatras O. L. konsultavo ir jos sveikatos būklę vertino vieną kartą, testatorei buvo atliktas vienas tyrimas, kurio rezultatai nėra pakankami kategoriškoms išvadoms daryti. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 tokios pačios aplinkybės buvo įvertintos kaip nepakankamos testamentui nuginčyti. Be to, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad net ir žemesnis MMSE tyrimo rezultatas (16 balų), testatoriui nesilankius sveikatos priežiūros įstaigose ir nesant pakankamai išsamių medicininių duomenų, leidžiančių įvertinti jo būklę testamento sudarymo metu, nėra pakankamas konstatuoti valios sudarant testamentą trūkumus. Įvertinusi į bylą surinktus įrodymus bei ginčijamo teismo sprendimo motyvus teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo dėl kelių priežasčių.

20. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta vienodos teismų praktikos formavimo taisyklė reiškia, kad teismai turi atsižvelgti į išnagrinėtose bylose suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, kai bylų faktinės aplinkybės, kurias įvertinus taisyklė suformuluota, sutampa. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės nuo aptartųjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014 iš esmės skiriasi eksperto išvados kategoriškumo laipsniu. Jeigu kasacinio teismo nagrinėtoje byloje pasitelktas specialių medicininių žinių turintis ekspertas savo išvadas suformulavo prielaidos forma, akcentuodamas medicininių dokumentų nepakankamumą, tai nagrinėjamoje byloje ekspertė aiškiai nurodė, kad turimų duomenų pakanka kategoriškai išvadai daryti.

21. Ekspertė labai detaliai aptarė O. L. somatinių susirgimų raidą ir jų įtaką testatorės psichikos sveikatos būklei. O. L. dar 2000 m. diagnozuotas cukrinis diabetas, 2004 m. pradėjo ryškėti šios ligos komplikacijos (diabetinė polineuropatija, diabetinė retinopatija, diabetinė nefropatija, antrinė hipertenzija). Medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti galvos smegenų insultai 2007 m. ir 2009 m., akcentuojami liekamieji susirgimų reiškiniai. 2015 m. birželio 5–16 d. gydant pacientę stacionare diagnozuota osteochondrozė, radikulopatija, pirminė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija, II tipo cukrinis diabetas, dešinioji pneumonija. Dėl blogos savijautos O. L. buvo hospitalizuota ir vėliau palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje gydyta nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Išraše iš gydymo stacionare ligos istorijos nurodoma, kad ligonės būklė išlieka sunki, savarankiškai nejuda, nesugeba išgerti vaistų, blogai mato ir tik viena akimi, nesugeba susileisti insulino, nėra pilnai kritiška savo būklei, ligonei reikalinga nuolatinė slauga. Išrašant iš gydymo įstaigos diagnozuota lėtinė smegenų išemija, lėtinis cerebrovaskuliarinis nepakankamumas, liekamieji reiškiniai po persirgtų smegenų insultų, dešinioji hemiparezė, ataksija, dalinis išmatų ir šlapimo nelaikymas, kraujagyslinė encefalopatija, II tipo cukrinis diabetas, diabetinė neuropatija, dekompensuota glaukoma. Kaip nurodė ekspertė teismo posėdžio metu (2018 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 30 sek. iki 49 min. 00 sek.), šie medicininiai duomenys patvirtino sunkią ir dėl lėtinių susirgimų komplikacijų nuolat blogėjančią O. L. fizinės sveikatos būklę dar likus pusei metų iki testamento sudarymo. Kad dėl šių susirgimų testatorė buvo priklausoma nuo aplinkinių asmenų, o jos savarankiškumas nuolat mažėjo, patvirtina ir tai, jog nuo 2007 m. gegužės 24 d. iki 2010 m. balandžio 24 d. jai buvo nustatytas didelis specialių poreikių lygis, nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. – didelis specialių poreikių lygis su specialiu nuolatinės priežiūros poreikiu, nuo 2016 m. balandžio 26 d. specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nustatytas neterminuotai, nuo 2016 m. birželio 2 d. neterminuotai nustatytas ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

22. Kartu medicininiuose dokumentuose užfiksuoti ir stiprėjantys psichinės sveikatos sutrikimo požymiai. Kaip nurodė ekspertė savo išvadoje, neigiamos įtakos O. L. kognityvinėms funkcijoms negalėjo neturėti galvos smegenų išeminiai insultai 2007 m. ir 2009 m., kurių liekamieji reiškiniai fiksuoti vėlesnėje medicininėje dokumentacijoje. Be to, gydymo stacionare 2015 m. birželio 5–16 d. dokumentuose nurodoma, kad pacientę vargina depresiška nuotaika. 2016 m. gydant pacientę stacionare, ji 2016 m. balandžio 15 d. konsultuota psichologo, atliktas MMSE tyrimas, konstatuotas vidutinio sunkumo kognityvinių funkcijų sutrikimas (18 balų). 2016 m. balandžio 19 d. O. L. konsultuota psichiatro, aprašyta, kad pacientė skundžiasi bloga nuotaika, nerimu, liūdesiu, bloga atmintimi, nesugeba savimi pasirūpinti, sunkiai pajuda, savyje ir vietoje orientuota, laike orientuota iš dalies, mąstymas klampus, rigidiškas, nuotaika bloga, liūdna, įtempta, nerimastinga, pokalbio metu apsiverkia, atmintis prasta, ypač trumpalaikė, interesai riboti, emocijos labilios, savo būsenai kritiška iš dalies, reikalinga nuolatinė priežiūra. Išrašant iš gydymo įstaigos 2016 m. gegužės 10 d. diagnozuota kraujagyslinė demencija. Tokią būseną ekspertė įvertino kaip cukrinio diabeto ir kraujotakos susirgimų, taip pat mažėjančio savarankiškumo ir didėjančios priklausomybės nuo kitų asmenų pasekmę akcentuodama, kad esant tokių susirgimų visumai sveikatos būklės pagerėjimas nėra galimas.

23. Į bylą surinkti medicininiai duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo išrašymo iš slaugos namų 2016 m. gegužės 10 d. iki pat O. L. mirties (duomenys neskelbtini) testatorės sveikatos būklė tik blogėjo. 2016 m. gegužės 31 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą medžiagoje akcentuojama, kad po vyro mirties pacientei pablogėjo atmintis. Šeimos gydytojo 2016 m. gegužės 17 d. konsultacijos metu pildytuose dokumentuose užfiksuota, kad ligonė nepaeina, diagnozėje įrašytos ankstesniuose dokumentuose konstatuotos ligos. Galvos skausmai, šlapimo nelaikymas, judėjimo sutrikimai akcentuojami ir 2016 m. rugsėjo 21 d. bei 2016 m. spalio 14 d. konsultacijų dokumentuose. 2016 m. lapkričio 5 d. konsultacijos metu papildomai diagnozuota trečiosios stadijos pragulų opos ir spaudimo plotai, 2016 m. lapkričio 15 d. skirta infuzoterapija kraujagysles plečiančiais medikamentais, narkotiniai skausmą malšinantys vaistai. 2016 m. birželio 28 d. – liepos 5 d. testatorė buvo stacionarizuota dėl arterinio kraujospūdžio pokyčio, silpnumo, jai diagnozuota hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu, II tipo cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais, lėtinė inkstų liga (III stadija), smegenų infarkto pasekmės, spazminė hemiplegija. 2016 m. lapkričio 28 d. siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodoma, kad ligonė nekritiška savo ligos atžvilgiu, visiškai priklausoma nuo artimųjų, jai diagnozuota pilna dešinės pusės hemiparezė, pacientė neapsirengia, nepavalgo, nesusileidžia insulino, neapsiverčia, neatsisėda, nelaiko šlapimo ir išmatų, matomos pragulos. Šio siuntimo pagrindu pacientei pripažinta visiška negalia.

24. Kartu buvo fiksuojami ir psichikos sveikatos sutrikimai. Medicininiuose dokumentuose yra du gydytojo psichiatro įrašai – 2016 m. gegužės 19 d. ir 2016 m. liepos 20 d. Nors abiem atvejais pacientė psichiatro nebuvo konsultuota, medicininiuose įrašuose nurodoma, kad dėl jos sveikatos būklės kreipėsi atsakovė, prašydama išrašyti vaistų. Įvertinus pacientei nustatytas ligas – kraujagyslinę demenciją ir organinę depresiją, 2016 m. gegužės 19 d. jai išrašytas medikamentas antidepresantas paroksetinas, kurio turėjo užtekti 30 dienų. 2016 m. liepos 20 d. psichiatro įraše užfiksuota, kad atvykusi pacientės sesuo akcentavo pablogėjusį pacientės psichinį stovį, išryškėjusį nerimą, įkyrias mintis. Įraše, įvertinus atsakovės paaiškinimus, nurodoma, kad pacientė encefalopatiška, liūdna, ryškūs depresijos požymiai. Pacientei pakartotinai diagnozuota kraujagyslinė demencija ir organinė depresija bei skirtas medikamentas (neuroleptikas) – tiapridas, kurio turėjo užtekti 60 dienų. Nekritiškas požiūris į ligą, suicidinės mintys, klampus mąstymas, sutrikusi ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis akcentuojami ir 2016 m. lapkričio 28 d. siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.

25. Kaip teikdama parodymus teismo posėdžio metu nurodė ekspertė (2018 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 30 sek. iki 49 min. 00 sek.), šie duomenys leido daryti išvadą apie neigiamą pacientės fizinės, o kartu ir psichinės sveikatos raidą. Kitaip tariant, ekspertė rėmėsi išsamia testatorės sveikatos būklės dokumentų analize, kuri leido daryti išvadą, kad 2016 m. balandžio mėnesį užfiksuota bloga pacientės psichinės sveikatos būklė dėl blogėjančios fizinės sveikatos galėjo tik blogėti. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ekspertė savo išvadą grindė ne tik MMSE tyrimo rezultatais, bet medicininių dokumentų visuma, jos paaiškinimai buvo vienareikšmiški. Būtent šiais aspektais nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija skiriasi nuo aptartos atsakovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, kurioje sandorį sudariusio asmens sveikatos būklė buvo vertinama vadovaujantis iš esmės tik MMSE tyrimo rezultatais, nesant kitų medicininių duomenų apie progresuojančius susirgimus, teismo posėdžio metu ekspertei išdėsčius prieštaringą nuomonę dėl galimo sveikatos būklės pagerėjimo. Sveikatos būklės pagerėjimas po testamento sudarymo konstatuotas ir atsakovės cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, kas taip pat negalėjo neturėti įtakos galutinei išvadai dėl nurodytoje byloje vertinto testatoriaus gebėjimo išreikšti savo tikrąją valią.

26. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis apie testatorės sveikatos būklę, o taip pat ir ekspertės išvadą paneigia byloje teikti O. L. gydžiusių gydytojų parodymai ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktos notarės V. B. paaiškinimai. Teikdamas parodymus vidaus ligų gydytojas K. S. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 50 min. iki 18 min. 45 sek.) nurodė pacientę gydęs iki 2016 m. vasario mėn., vertinęs jos fizinės sveikatos būklę pagal savo specializaciją, fiksavęs pacientės depresiškas nuotaikas, verksmingumą dėl sveikatos būklės, kitų psichinės sveikatos sutrikimų nepastebėjęs. Panašius parodymus teismui pateikė ir O. L. konsultavusi šeimos gydytoja V. V. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7 min. 35 sek. iki 50 min. 25 sek.). Gydytoja nurodė pacientę lankydavusi namiškių iniciatyva, vertinusi jos fizinės sveikatos būklę, kuri buvo sudėtinga, blogėjanti. Gydytoja akcentavo, kad O. L. buvo sunkus ligonis, dėl didelio kraujospūdžio persirgusi galvos smegenų insultus, sirgo cukriniu diabetu su daugybe komplikacijų, apie šešis mėnesius iki mirties ligonę vargino skausmai, pacientė buvo neįgali, priklausoma nuo kitų asmenų. Gydytoja atsisakė teismo posėdžio metu vertinti O. L. psichinės sveikatos būklę nurodydama, kad tą galėjo padaryti specialistai (psichologai, psichiatrai), akcentuodama, jog konsultacijų metu visas dėmesys buvo skiriamas pačios pacientės nusiskundimams (nuolat akcentuojamu kojos skausmu) ir ją prižiūrėjusių asmenų pastaboms dėl pacientės fizinės sveikatos būklės.

27. Vertindama tiek duomenų apie O. L. psichinės sveikatos būklės testamento sudarymo metu pakankamumą, tiek nutarties 26 pastraipoje aptartus gydytojų liudijimus, tiek ir notarės V. B. paaiškinimus, teisėjų kolegija reikšmingu pripažįsta testamento sudarymu tiesiogiai suinteresuotos atsakovės elgesį. Pirma, kaip minėta nutarties 21–26 pastraipose, dėl savo sveikatos būklės testatorė buvo visiškai priklausoma nuo ją prižiūrėjusios sesers. Būtent nuo sesers valios priklauso ir jos sveikatos būklės tikrinimo intensyvumas. Kaip matyti iš medicininės dokumentacijos, sveikatos patikrinimai O. L. buvo vykdomi tik atsakovės iniciatyva, gydytojai vertino ligonės sveikatos būklę tik tais aspektais, kuriuos įvardindavo atsakovė. Dėl nurodytos priežasties vien faktas, kad po 2016 m. gegužės 10 d. nebuvo vertinama pacientės psichinės sveikatos būklė, nebūtinai reiškia tokio pobūdžio sutrikimų nebuvimą. Antra, kaip minėta nutarties 24 pastraipoje, būtent atsakovė du kartus (2016 m. gegužės 19 d. ir 2016 m. liepos 20 d.) kreipėsi į psichiatrą dėl pablogėjusios testatorės psichikos sveikatos būklės. Trečia, nors atsakovei buvo žinomos jos sesers psichikos sveikatos problemos, ji nesiėmė veiksmų, kad prieš testamento sudarymą būtų profesionaliai (mediciniškai) įvertinti O. L. gebėjimai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nors šeimos gydytoja pacientę dėl ją kankinusių skausmų ir kitų fizinės sveikatos problemų lankė likus kelioms savaitėms iki testamento sudarymo, kaip nurodė V. V. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7 min. 35 sek. iki 50 min. 25 sek.), atsakovė neprašė jos įvertinti ligonės psichikos sveikatos būklę. Ketvirta, informacijos apie palikėjos psichikos sveikatos sutrikimus atsakovė neatskleidė ir sandorį tvirtinusiai notarei. Teikdama paaiškinimus (2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 10 min. 20 sek. iki 2 val. 31 min. 25 sek.) notarė V. B. patvirtino, kad valią dėl testamento sudarymo jai išreiškė į kontorą atvykusi atsakovė. Vykdama į testatorės namus notarė jau buvo parengusi testamento projektą. Notarė taip pat patvirtino nežinojusi, kad testatorei buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, jog testatorė prastai matė. Notarė taip pat nurodė testamento O. L. neperskaičiusi, tik paaiškinusi jo turinį ir perdavusi testamento egzempliorių. Notarė nurodė su testatore bendravusi trumpai, prisistačiusi ir testatorės paklaususi ar ji nori sudaryti testamentą bei kam nori turtą palikti. Notarės tvirtinimu, testatorė nurodė tame pačiame kambaryje tuo metu buvusią atsakovę. Testatorė pripažino pokalbio metu nebandžiusi išsiaiškinti O. L. psichikos sveikatos būklės, orientavimosi laike ir vietoje, neuždavusi testatorei klausimų, kurie būtų leidę įvertinti jos galimybę išreikšti savarankišką valią (pvz., ar testatorė žino, kokia diena, kur ji yra, koks jos vardas, kokius šeimos narius testatorė turi ir pan.). Tokių klausimų uždavimas būtų neišvengiamas, jeigu notarė būtų buvusi informuota apie pacientės psichikos sveikatos duomenis.

28. Apibendrindama nutarties 26–27 pastraipose nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad K. S. ir V. V. parodymai negali būti vertinami kaip paneigiantys medicininiuose dokumentuose užfiksuotas išvadas dėl palikėjos psichikos sveikatos sutrikimų, o trečiojo asmens notarės V. B. paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio, jos veiksmams aiškinantis testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmus negalėjo neturėti įtakos atsakovės nuslėpta informacija apie testatorės psichinę sveikatą.

29. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad ekspertizės išvados pagrįstumą, o kartu ir ginčijamo sprendimo teisėtumą paneigia kitų byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymai. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi kelias reikšmingas aplinkybes:

18.1. Byloje liudytojais apklausti asmenys nurodė kardinaliai besiskiriančius duomenis apie tai, kam O. L. norėjo palikti turtą po mirties. Ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai – O. L. vyro giminaitė O. J. Z. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 54 min. 10 sek. iki 1 val. 1 min. 5 sek.), kaimynė G. M. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 20 sek. iki 50 min. 5 sek.), draugė A. S. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 21 min. 25 sek. iki 33 min. 25 sek.), pažįstama J. A. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 4 min. 5 sek. iki 1 val. 11 min. 35 sek.) nurodė, kad palikėja visą savo turtą norėjo palikti anūkėms, atsakovės bijojo, skųsdavosi, jog atsakovė reikalauja parašyti testamentą ir visą turtą palikti atsakovei. Atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai – palikėjos ir atsakovės sesuo D. M. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 15 sek. iki 1 val. 30 min. 40 sek.), D. M. dukra R. G. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 33 min. 10 sek. iki 1 val. 42 min. 35 sek.), atsakovės sutuoktinis J. P. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 10 min. 00 sek. iki 2 val. 25 min. 45 sek.), O. L. kaimynė A. M. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 45 min. 00 sek. iki 1 val. 57 min. 30 sek.), pažįstama I. P. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 14 min. 5 sek. iki 2 val. 25 min. 10 sek.), atsakovės prašymu su testatore gyvenę S. D. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 53 min. 10 sek. iki 1 val. 16 min. 40 sek.), G. D. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 50 min. 30 sek. iki 2 val. 7 min. 10 sek.) ir jų motina J. D. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val.19 min. 10 sek. iki 1 val. 48 min. 45 sek.), priešingai, nurodė, kad palikėja turtą visada norėjo palikti ja besirūpinusiai seseriai. Vienareikšmiškai spręsti, kurie liudytojai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, iš bylos medžiagos negalima.

18.2. Vertindama nutarties 29.1 pastraipoje nurodytų kategoriškų neatitikimų priežastis, teisėjų kolegija pažymi, kad daugelis atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų (tiek liudytojai, nurodyti 29.1 pastraipoje, tiek ir palikėjos kaimynės E. T. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 59 min. 20 sek. iki 2 val. 12 min. 00 sek.) ir B. Š. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo2 val. 27 min. 35 sek. iki 2 min. 39 min. 45 sek.)), o taip pat ir notarė V. B. situaciją, kai turtas yra paliekamas testatorių slaugančiam ir prižiūrinčiam asmeniui, įvardijo kaip įprastą, dažniausiai pasitaikančią ar, jų nuomone, savaime suprantamą. Toks liudytojų paaiškinimas atskleidžia jų subjektyvų požiūrį į tarp šalių susiklosčiusią situaciją, kuris negalėjo neturėti įtakos bendraujant su testatore susiformavusiai nuomonei.

18.3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės iniciatyva kviesta liudyti palikėjos ir atsakovės sesuo D. M. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 15 sek. iki 1 val. 30 min. 40 sek.) teismo posėdyje išreiškė subjektyvią poziciją, jog tėvų namai turi likti seseriai, kuri prižiūrėjo mirusiąją, bet ne mažai dėmesio velionei skyrusioms anūkėms. Tą pačią poziciją išsakė ir D. M. dukra R. G. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 33 min. 10 sek. iki 1 val. 42 min. 35 sek.). Neigiamą nuomonę apie palikėjos anūkes išsakė I. P. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 14 min. 5 sek. iki 2 val. 25 min. 10 sek.) ir B. Š. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo2 val. 27 min. 35 sek. iki 2 min. 39 min. 45 sek.) nurodydamos, kad anūkės su palikėja bendravo tik dėl pinigų. Tokia liudytojų išdėstyta pozicija atskleidžia, kad jos situaciją vertino besivadovaudamos subjektyviu, tradicijomis ar jų pačių gyvenimiška patirtimi pagrįstu požiūriu, bet ne CK 5.19 straipsnyje įtvirtinta palikėjos teise dėl paveldėtojų spręsti savo nuožiūra.

18.4. Kad atsakovės iniciatyva kviesti liudytojai bendravimą su testatore vertino subjektyviai, per savo supratimo prizmę, atskleidžia ir medicininiams dokumentams prieštaraujantys liudytojų parodymai apie O. L. fizinės sveikatos būklę. Nors medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad palikėja prastai matė, buvo priklausoma nuo kitų asmenų, o paskutines dienas prieš mirtį buvo visiškai neįgali, palikėjos ir atsakovės sesuo D. M. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 15 sek. iki 1 val. 30 min. 40 sek.) tvirtino, jog palikėja 2016 m. vasarą jautėsi gerai, pati suorganizavo vardadienio (O.) šventę, sukvietė svečius, pasirūpino vaišėmis, kad testatorės regėjimas buvo labai gerais, ji nevaikščiojo tik kelias paskutines savaites prieš mirtį, pati pavalgydavo. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad O. L. turėjo aiškių atminties sutrikimų, tačiau teikdama parodymus liudytoja R. G. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 33 min. 10 sek. iki 1 val. 42 min. 35 sek.) tvirtino, jog palikėjos atmintis buvo itin gera. Liudytoja A. M. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 45 min. 00 sek. iki 1 val. 57 min. 30 sek.) tvirtino, kad O. L. pati save apsitarnaudavo, neigdama daugkartinę medikų išvadą dėl testatorės priklausomybės nuo ją prižiūrinčių asmenų. Šios medikų išvados neatitinka ir E. T. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 59 min. 20 sek. iki 2 val. 12 min. 00 sek.) liudijimas, kad palikėja pati ne tik pavalgydavo, bet ir pasidarydavo valgyti. Nors nutarties 29.3 ir 29.4 pastraipose nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti, kad aptarti liudytojai davė melagingus parodymus, jos atskleidžia subjektyvų liudytojų požiūrį į O. L. sveikatos būklę.

18.5. Ir, priešingai, ieškovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymai, kad O. L. jau nuo 2016 m. vasaros buvo labai silpna, su ja ne visada buvo galima susikalbėti, buvo blogos nuotaikos, nuolat skųsdavosi savo sveikatos būkle, buvo priklausoma nuo ją prižiūrinčių asmenų, atitinka medicininiuose dokumentuose nurodytus duomenis. Šiuos liudijimus iš dalies patvirtino ir pati atsakovė, tiek teikdama paaiškinimus teismo posėdyje (2017 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 27 min. 50 sek. iki 1 val. 42 min. 10 sek.), tiek ir kreipdamasi į psichiatrus 2016 m. gegužės 19 d. ir 2016 m. liepos 20 d. ar inicijuodamas pakartotinį testatorės neįgalumo patikrinimą 2016 m. lapkričio 28 d.

18.6. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad S. D. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 53 min. 10 sek. iki 1 val. 16 min. 40 sek.), G. D. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 50 min. 30 sek. iki 2 val. 7 min. 10 sek.) ir J. D. (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val.19 min. 10 sek. iki 1 val. 48 min. 45 sek.) parodymų objektyvumui įtakos galėjo turėti ir tai, kad šie asmenys yra tiesiogiai suinteresuoti, jog O. L. priklausęs turtas atitektų atsakovei, kuri anksčiau turtu leido naudotis G. D., o nuo 2016 m. rugsėjo mėn. leidžia tą daryti S. D.

18.7. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ekspertės (2018 m. kovo 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 30 sek. iki 49 min. 00 sek.) išdėstyta pozicija, kad liudytojai, neturintys specialių žinių, galėjo subjektyviai vertinti O. L. sveikatos būklę. Nors daugelis atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų tvirtino, kad O. L. buvo sąmoninga, su jais kalbėdavosi, paprašyti įvardinti, apie ką buvo kalbamasi, dažniausiai nurodydavo, kad O. L. skųsdavosi kojos skausmais. Tai, kad O. L. kalbėdavo apie palikimą, anūkes, ją prižiūrinčią seserį, savo ligas ar prisimindavo įvykius iš praeities, nepatvirtina fakto, kad ji buvo pajėgi sąmoningai išreikšti savo tikrąją valią, kurios neįtakotų aktyvūs atsakovės, nuo kurios O. L. buvo visiškai priklausoma, veiksmai ir/ar palikėjos sveikatos būklė.

18.8. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo motyvą, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka apklausdama atsakovės iniciatyva kviestus liudytojus. Kaip girdėti iš teismo posėdžių garso įrašų, apklausdama liudytoją D. M. (2017 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 15 min. 15 sek. iki 1 val. 30 min. 40 sek.) teisėja atkreipė dėmesį į būtinybę neišsiplėsti, tiksliai atsakinėti į klausimus, kad bylos nagrinėjimas nepagrįstai nesitęstų, tačiau tiek šiai liudytojai, tiek ir vėliau apklaustiems liudytojams buvo suteikta galimybė išdėstyti jiems žinomas aplinkybes. Be to, vėliau vykusiame 2018 m. vasario 7 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė jokių pretenzijų teisėjai dėl šališkumo nereiškė, teisės pareikšti teisėjai nušalinimą neįgyvendino.

30. Apibendrindama nutarties 29 pastraipoje aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad prieštaringi, tarpusavyje nederantys, medicininiuose dokumentuose užfiksuotiems objektyviems faktams prieštaraujantys liudytojų parodymai, sąlygoti subjektyvaus požiūrio į testatorės būklę ar suinteresuotumo bylos baigtimi, negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai, kuriais būtų nuginčyti ekspertizės išvadoje, parengtoje vadovaujantis medicininiais dokumentais, konstatuoti O. L. psichinės sveikatos trūkumai, negalėję neturėti įtakos jos gebėjimui sudarant testamentą išreikšti savo tikrąją valią (CPK 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad O. L. valios trūkumus sudarant testamentą pirmosios instancijos teismas konstatavo pagrįstai, tinkamai įvertinęs į bylą surinktų įrodymų visumą (CK 1.89 straipsnis, CPK 185 straipsnis), todėl naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

32. Atmetusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atmeta ir atsakovė prašymą priteisti atsakovei iš ieškovės atsakovės nagrinėjant bylą turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese patvirtinančių įrodymų, tokių išlaidų paskirstymo klausimas taip pat nesprendžiamas.

33. Byla buvo nagrinėjama elektronine forma, todėl teismai neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.