- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-564/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės firmos „Šilutės Rambynas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-443-370/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei firmai „Šilutės Rambynas“ dėl sutartinės atsakomybės taikymo – baudos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad šalys 2008-05-01 sudarė šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuri 2009-01-21 buvo pakeista nesutarimų protokolu Nr. 1 prie sutarties (t. 1, b. l. 18–21). Sutarties 1.2 punktu atsakovas įsipareigojo šalinti nuotekas, kurių teršiančiųjų medžiagų koncentracijos yra: BDS7 1500 mg/l, riebalų 50mg/l, naftos produktų 5 mg/l, Cu 0 mg/l, Cr 0 mg/l, Zn 0 mg/l, Fe 0 mg/l, Ni 0 mg/l, Nb 58 mg/l, Pb 13 mg/l, detergentų 2 mg/l, pH ne mažiau kaip 6,5 ir ne daugiau kaip 8,5. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai abonentas viršija sutartyje deklaruotas nuotekų taršos elementų koncentracijas, nustatyta 1 m3 nuotekų kaina apmokama padidintu tarifu, kuris apskaičiuojamas pagal UAB „Šilutės vandenys“ 2008-03-18 įsakymu Nr. (1.7-01)-21(V10) patvirtintą Mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarką. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2008-11-20 priėmė sprendimą Nr. T1-715, kuriuo patvirtino Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kurio nuostatos privalomos šalims vykdant sutartį (Aprašo 4 p ir Sutarties 5.1 p.). Ieškovo taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime Nr. (11.2)38-18/2005 nustatyti abonentai ir iš jų galimos priimti teršalų koncentracijos. 2006-06-23, 2009-06-29, 2009-07-08, 2009-07-15 ir 2009-07-20 iš atsakovo eksploatuojamų nuotekų šulinių buvo paimti nuotekų paros mėginiai tyrimams, iš kurių 2009-07-20 paimtas mėginys buvo pateiktas ištirti nepriklausomai atestuotai AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tyrimo laboratorijai. Ieškovas nustatė, kad atsakovo išleidžiamose nuotekose teršiančių medžiagų kiekiai žymiai viršijo Sutarties 1.2 punkte nustatytas maksimalias vertes. Atsakovas taip pat paėmė mėginius, kuriuos ištyrus nustatė, kad jos išleidžiamose nuotekose teršiančių medžiagų kiekiai atitinka Sutartyje nustatytas vertes. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūra pateikė ieškovui 2009-07-24 privalomąjį nurodymą Nr. LT29-14, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nustatyti atsakovui, kaip didžiausiai teršėjai, griežtesnius reikalavimus nuotekų išleidimui į komunalinių nuotekų nuotakyną už nustatytus Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 (pakeistas 2007-10-08 įsakymu Nr. D1-515) patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2009-07-27 kreipimesi Nr. R3-(5.18)-2623 dėl Šyšos upės užterštumo įpareigojo ieškovą, esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“, ABF „Šilutės Rambynas“ ar bet kurios kitos įmonės, nepriimti gamybinių–buitinių nuotekų į Šilutės vandens valymo įrenginius bei informuoti apie tai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą. Ieškovas 2009-07-28 nutraukė atsakovo nuotekų priėmimą į magistralinius tinklus. UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus 2009-07-30 įsakymu Nr. (1.7-01)-35(V10) paskelbta techninio pobūdžio ekstremali situacija „Šilutės miesto biologinio valymo įrenginių sutrikimas“. Atsakovas dėl nuotekų priėmimo ir tvarkymo sudarė sutartis su UAB „Klaipėdos vanduo“: 2009-07-29 Nr. N05-2009-00033 ir 2010-01-04 Nr. N05-2009-00043, pagal kurias atsakovas nuotekas privalėjo transportuoti savo lėšomis ir transportu. Ieškovo ir atsakovo 2009-12-01 nuotekų tvarkymo sutartimi Nr. 09/12/01 atsakovui buvo sudarytos sąlygos išleisti mobiliomis priemonėmis atvežtas nuotekas į ieškovo valdomą nuotekų tvarkomą infrastruktūrą. Atsakovo nuotekų priėmimas į ieškovo magistralinius tinklus buvo atnaujintas 2010-06-04.
Šalies argumentai
Susiklosčius šiai situacijai ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 808 909,16 Lt baudą už padidintos taršos nuotekų išleidimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė jai iš ieškovo priteisti 516 423 Lt tiesioginių nuostolių, kurie atsirado ieškovui vienašališkai nutraukus šalių šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko atsakovas buvo priverstas transportuoti nuotekas į UAB „Klaipėdos vanduo“ ir kitas vietas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo UAB „Šilutės vandenys“ ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 808 909, 16 Lt baudos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 12 089,09 Lt žyminio mokesčio ir 20 267,50 Lt atstovavimo išlaidų, o atsakovo ABF „Šilutės Rambynas“ priešieškinį atmetė.
Atsižvelgdamas į Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, teismas sutiko su ieškovo aiškinimu, jog Sutarties 2.7 punktas nustato netesybas už sutarties pažeidimą, ir atmetė atsakovo atsikirtimus, jog jam Sutarties 2.7 punktas iš esmės suteikė teisę pateikti bet kokio užterštumo nuotekas už jų šalinimą ir išvalymą sumokant atitinkamą kainą. Nurodė, jog Sutarties objektas nustatytas Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose, 1.2 punkte susitarta dėl konkrečių teršiančių medžiagų koncentracijų nuotekose, o ieškovo galimybės priimti ir išvalyti nuotekas objektyviai apribotos jo techninių galimybių. Taip pat nurodė, kad iš baudžiamosios bylos yra pateiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedros vedėjo M. R. ekspertizės Šyšos upės užterštumo priežastims nustatyti aktas, kuriame ekspertas nustatė, kad pagal atsakovo dviejų mėginių koncentraciją gautas vidutinis teršalų kiekis viršija viso miesto nuotekų valyklos pajėgumus. Pažymėjo, kad UAB „Šilutės vandenys“ biologiniai valymo įrengimai pagal jų faktinį pajėgumą gali išvalyti savo abonentų išleistų vidutinį teršalų kiekį, tačiau, jeigu sutaptų, kad, pavyzdžiui, ABF „Šilutės Rambynas“ ir AB „Biofuture“ išleistų didesnį teršalų kiekį, tai Šilutės nuotekų valykloje biologinis valymo procesas sutriktų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Sutarties 2.7 punktu šalys susitarė dėl netesybų, nes nėra protingo pagrindo manyti, kad ieškovas, neatsižvelgdama į savo techninius pajėgumus su abonentais sudarė sutartis dėl neriboto užterštumo nuotekų šalinimo bei valymo.
Teismas nurodė, kad ieškovas Sutarties pažeidimo faktą įrodinėja UAB „Šilutės vandenys“ vandens tyrimo laboratorijos atliktų nuotekų ir paviršinio vandens mėginių tyrimo protokolais 2009-06-30 Nr. 343, 2009-07-07 Nr. 354, 2009-07-15 Nr. 367, 2009-07-22 Nr. 381 ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2009-07-28 tyrimo protokolu Nr. 09-416. Nustatė, jog iš AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos atlikto tyrimo protokolo matyti, kad riebalų koncentracija nuotekose 2,5 karto viršija Sutarties 1.2 punkte nustatytą koncentraciją, bendras azotas – 1,83 karto, bendras fosforas – 1,19 karto, pH – 1,1 karto. Kituose protokoluose nustatyti dar didesni teršiančių medžiagų koncentracijų viršijimai. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad ieškovo darbuotojai atsakovo nuotekų mėginius paėmė ir ištyrė netinkamai. Pažymėjo, kad liudytojas V. G., UAB „Šilutės vandenys“ valymo įrenginių padalinio vadovas, patvirtino, kad mėginiai buvo imami iš mėginių semtuvo atsakovo teritorijoje – vienintelės galimos vietos. Nuotekų mėginiai buvo imami į stiklinius indus pagal nustatytus reikalavimus ir nuvežti į laboratoriją. Imant mėginius dalyvavo ABF „Šilutės Rambynas“ atstovai, kurie pasirašė nuotekų paėmimo protokolus. Jie taip pat paėmė mėginį, bet į plastikinį indą. Kadangi jų mėginys buvo paimtas neteisingai, ieškovas nepasirašė jų protokolo, be to, jie neprašė to daryti. Semtuvas susemia nuotekas į 24 talpas, į kiekvieną kas valandą. Iš visų talpų nuotekos supilamos į vieną indą ir sumaišomos, taip gaunamas paros mėginys. Liudytoja D. K., UAB „Šilutės vandenys“ laborantė, paaiškino, kad BDS tyrimui atlikti pakanka 0,5 l ar mažiau, svarbu, kad talpa būtų pripildyta iki viršaus, mėginio kiekis neurėjo įtakos tyrimo rezultatams. Liudytoja R. K., UAB „Šilutės vandenys“ laboratorijos vedėja, paaiškino, kad BDS tyrimui atlikti reikia 7 parų, kiti komponentai pasidaro anksčiau. Protokolas yra surašomas tik atlikus visą tyrimą – kai ištiriama paskutinė analitė. Mėginių talpų kiekis ir tūris didelės įtakos neturi, jis svarbesnis tik konservuojant mėginius. Iš 1 l mėginio talpos gaunami teisingi tyrimo rezultatai, nes pagal paėmimo metodiką mėginys yra skirstomas į mažesnes talpas. Liudytoja N. D., AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tyrimo laboratorijos vedėja, paaiškino, kad ji suklydo, mėginių numeriuose neparašiusi „B“, nes ji nėra mačiusi plombos numerių, kuriose būtų raidės. Nėra standartinio tyrimo protokolo, jo šablonas ruošiamas kiekvienoje laboratorijoje. Nėra griežtų nurodymų, koks turi būti protokolo šablonas, svarbiausia, protokolas turi būti informatyvus. BDS tyrimui būtų pakakę mažiausiai 1 ml, tačiau mėginys yra kelis kartus skiedžiamas, todėl jo reikia daugiau. Riebalų ir naftos mėginai turi būti imami tik į stiklinę tarą. Kuo anksčiau bus atliktas tyrimas, tuo didesnis gali būti BDS. Mėginio tyrimo protokole mėginio rūšis nebūtinai turi būti nurodyta. Protokole nurodant dvi datas žymimas paros mėginys. Liudytoja S. B., UAB „Šilutės vandenys“ vyr. technologė-ekologė, paaiškino, kad nustatyto mėginių paėmimo laiko nėra, mėginiai imami arba pagal įmonės prašymą, arba nustačius, kad buvo išleistos nuotekos, viršijančios sutartyje nustatytas normas. Mėginiai imami kartu su atsakovo atsakingu asmeniu, kuris atrakina patalpas, kur yra mėginių automatinis semtuvas. Mėginiai imami į atsivežtus stiklainius, kuriuose būna nurodyta į kokį stiklainį kokį mėginio kiekį reikia paimti bei koks parametras bus nustatytas. Stiklainiai su paimtais mėginiais dedami į konteinerį su šaldymo elementais ir pristatomi į UAB „Šilutės vandenys“ laboratoriją. Mėginių paėmime dalyvauja priešingos pusės atstovai, dažniausiai dalyvavo V. G. arba R. D.. Jie pasirašydavo mėginių paėmimo protokolus. Apie gautus tyrimų rezultatus informuojamas įmonės direktorius, pateikiami duomenys ekonomistei, jeigu yra viršnorminė tarša. Mėginys į UAB „Klaipėdos vandenys“ laboratoriją buvo vežtas atsakovo prašymu. Su laboratorija buvo konsultuojamasi, kokio kiekio mėginio jiems užteks. Laboratorijos darbuotojams žinomi standartai. Liudytoja pažymėjo, kad Sutartyje nustatytas plombavimo reikalavimas tik arbitražiniam mėginiui – tyrimams nepriklausomoje laboratorijoje atlikti (3.11 p.). Mėginys perduotas ištirti AB „Klaipėdos vanduo“ laboratorijai ir buvo užplombuotas. Paimant mėginius dalyvavo atsakovo atstovai – laboratorijos viršininkė R. D. ir V. G., kuriems gerai žinomi nuotekų mėginių paėmimo reikalavimai. Ieškovui dėl mėginių ėmimo pastabų nebuvo pareikšta. Taip pat visi mėginių tyrimo protokolai pasirašyti atsakovo atstovų, pastabų nepareikšta. Paties atsakovo pateikti paimtų nuotekų mėginių aktai neatitinka arbitražiniams mėginiams keliamų reikalavimų, nes nė vienas jų nėra pasirašytas ieškovo atstovų. Liudytojas V. G. paaiškino, kad nepasirašė protokolų, nes mėginiai buvo paimti neteisingai, į plastikinius indus. Pats atsakovas nurodė reikalavimą nuotekų mėginius imti į stiklinę tarą. Ekspertas patvirtino, kad ieškovas atsakovo nuotekų taršai nustatyti ištyrė pakankamai mėginių, nuotekų mėginių tyrimų procedūrą ieškovas atliko ir protokolus užpildė tinkamai. Ekspertas padarė išvadą, kad atsakovas išleisdama padidintos taršos nuotekas nusižengė Sutarties su nuotakyno valdytoju įsipareigojimams, pažeidė Reglamento nuostatas (3 lentelės) ir TIPK leidime nustatytas sąlygas. Taip pat ekspertas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė tris Sutarties nuostatas: dėl leistinos teršalų koncentracijos (1.2 p.), įsipareigojimą 3 kartus viršijus leistiną teršalų koncentraciją įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius (3.12 p.), draudimą išleisti nuotekas, trikdančias nuotekų valyklos darbą (3.13 p.). Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodinėjo egzistavus civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus jam anksčiau minėtu būdu pažeidus sutartį ir teisės aktų nuostatas. Remdamasis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas pažeidė šalių Sutarties 1.2 punktą, t. y. į ieškovo eksploatuojamus nuotekų tinklus leido nuotekas, kuriose teršiančiųjų medžiagų koncentracijos viršijo Sutarties 1.2 punkte nustatytas koncentracijas, todėl vertino, kad jai tenka prievolė sumokėti sutartines netesybas.
Teismas nurodė, kad netesybų dydį ieškovas apskaičiavo remdamasis Sutarties 2.7 punktu bei kompetentingo Viešojo administravimo subjekto Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-715, kuriuo buvo patvirtintas Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas, pakeitęs UAB „Šilutės vandenys“ 2008-03-18 įsakymu Nr. (1.7-01)-21(V10) patvirtintą Mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarką. Atsakovas skaičiavimo tikslumo neginčijo. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl sutartinių netesybų apskaičiavimo būdo prieštaravimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikai, CK 6.395 str. 4 daliai, 6.161 straipsniui, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 d. 2 punktui, 22 str. 5 daliai, Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 daliai, nes Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimas Nr. T1-715 įstatymų nustatyta tvarka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-10-05 nutarimu Nr. O3-207 buvo suderintas. Pagal Aprašo 4 punktą ir Sutarties 5.1 punktą jo nuostatos privalomos šalims vykdant Sutartį. Kompetentingų valstybės institucijų įstatymų nustatyta tvarka suderintos kainos yra privalomos tiek tiekėjui (ieškovui), tiek vartotojui (atsakovui), kurie turi laikytis nustatytų energijos kainų ir negali jų keisti savo susitarimu. Teismas vertino, kad atsakovas nepagrįstai ginasi vartotojų teisių sutartiniuose santykiuose teisiniu reguliavimu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 Vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje, kuria atsiliepime į ieškinį remiasi atsakovas, išaiškinta, kad tik tuo atveju, kai energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis – abonentas – yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams, jis yra vartotojas vartotojų teisės prasme ir turi gauti įstatyminę vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Netgi individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, negali būti laikoma vartotoju, o individualios įmonės sudaryta prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis nėra vartojimo sutartis. Be to, pagal CK 6.188 str. 5 dalyje nustatytą vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės išimtį su parduotos prekės ar paslaugos ir jų kainos atitikimu susijusios sąlygos neturi būti vertinamos nesąžiningumo požiūriu (t. y. netaikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalių normos), jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Tačiau tai nepaneigia energijos pirkimo–pardavimo kainos teisminės kontrolės galimybės ginčijant teisės aktų, kurių pagrindu kaina nustatyta, atitiktį aukštesnės galios teisės aktams. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-10-05 nutarimo Nr. O3-207, kuriuo buvo suderintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-715 patvirtintas Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas, įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl teismas laikė, kad Komisija tinkamai atliko savo funkcijas – derindama kainas, patikrino jų apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą pagal teisės aktus, patikrino ir palygino, kad savivaldybės nustatytos kainos konkrečiam vartotojui sutiktų, būtų analogiškos kitos savivaldybės panašiam vartotojui nustatytoms kainoms bei kitų teikėjų nustatytoms kainoms.
Teismas nurodė, kad atsakovas savo priešieškinį grindžia aplinkybe, kad ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė šalių Sutartį. Teismas nesutiko su tokiu tarp šalių susiklosčiusios situacijos teisiniu vertinimu ir sutiko su ieškovo argumentais, kad šalių sutartis nebuvo nutraukta, o tik sustabdytas jos vykdymas, be to, ne visos, o tik dėl Sutarties 1.2 punkte nustatyto objekto – nuotekų šalinimo ir valymo. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009-07-28 aktu nutraukė atsakovo nuotekų priėmimą į magistralinius tinklus, aktą pasirašė atsakovo generalinis direktorius. Pripažino, jog byloje nėra ginčo, jog ieškovas atsakovui toliau tiekė geriamąjį vandenį (Sutarties 1.1 p). Pažymėjo, jog pats atsakovas savo patikslintame priešieškinyje nurodė, kad 2010-06-04 sudarė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 001-00249-001-03, kuria „modifikavo ankstesnius šalių sutartinius santykius, t. y. 2008-05-01 sudarytą sutartį Nr. 249“. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovo argumentas, jog ieškovas nutraukė šalių sutartį, yra nepagrįstas. Konstatavus, kad atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas dėl nuotekų taršos koncentracijų, teismas laikė, kad egzistavo Sutartyje ir teisės aktuose nustatyti pagrindai sustabdyti atsakovo nuotekų priėmimą į ieškovo magistralinius tinklus, ieškovas elgėsi atsakingai ir atidžiai, laikėsi kompetentingų institucijų privalomų nurodymų, be to, kaip patvirtino ekspertas, esant biologinių valymo įrenginių sutrikimui, ieškovas objektyviai neturėjo techninių galimybių priimti ir išvalyti atsakovo nuotekas. Teismas išaiškino, kad civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti jos sąlygų visumą, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246–6.249 str.). Kadangi, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, teismas darė išvadą, kad ieškovo civilinė atsakomybė negalima, o šios aplinkybės pakanka atsakovo priešieškinį atmesti, todėl dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ABF „Šilutės Rambynas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreiptis su prašymu į administracinį teismą ištirti, ar Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. priimtu sprendimu Nr. T1-715 patvirtinto „Kainos už padidintą ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo“ 9 d. 9.1, 9.2, 9.3, 10 d., 11 d. neprieštarauja CK 6.385 str. 4 d., Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 str. 3,4 ir 5 d., sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus ištirtas minėto teisės akto (dalies) teisėtumas ir priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu, paskirti ekspertizę UAB „Šilutės vandenys“ valymo įrengimų sutrikdymo priežastims, jų projektinei valymo techninei – funkcinei galiai nustatyti bei kitoms su šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 249, sudarytos 2008 m. gegužės 1 d., vykdymo reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Nesutiktina su teismo Sutarties 2.7 p. aiškinimu bei pripažinimu, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų taikymo viršijus Sutarties 1.2 p numatytus nuotekų užterštumo dydžius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo į ieškovo magistralinius tinklus išleisti nuotekas didesnio užterštumo nei numatyta Sutarties 1.2 p. Teismas Sutarties 1.2 p. ir 2.7 p. turėjo aiškinti atsižvelgiant į šalių faktinius santykius, Tvarkos bei Aprašo turinį, kurie rodo, kad atsakovas turėjo teisę nuotekas pateikti didesnio užterštumo nei numatyta Sutartyje, o ieškovas turėtų atlygio už tinkamai suteiktas paslaugas reikalavimo teisę. Ieškovo įmonė teikia viešas vandens teikimo ir nuotekų šalinimo paslaugas. Viešųjų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais. Iš to darytina išvada, kad nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio. Akivaizdu, kad ieškovas reikalaudamas priteisti daugiau kaip 808 909,16 Lt, netgi ir sutinkant su faktu, kad nuotekos buvo didesnio užterštumo, kelia reikalavimą dėl neteisingos bei nepagrįstos realiomis ieškovo sąnaudomis sumos priteisimo. Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų į bylą matyti, kad atsakovas už 2007 m., 2008 m. sumokėjo ieškovui už nuotekų tvarkymą panašaus dydžio sumas per visus metus, taigi, reikalaujama priteisti suma prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams.Atsakovas prašė inicijuoti administracinį procesą ir ištirti norminio akto - Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. Tl-715 patvirtintos „Kainos už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos“ atitinkamų dalių teisėtumą. Esant tapačioms aplinkybėms bei analogiškam teisės aktui Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A858-888/2011), pripažino tas dalis, kurios reglamentuoja kainos paskaičiavimą už viršnorminę taršą, neteisėtomis. Akivaizdu, kad esant analogiškai teisinei bei faktinei situacijai ir netgi esant administraciniam sprendimui teismas nepateisinamai ignoravo atsakovo prašymus dėl akto tyrimo ir netgi taikė jį šalių ginče, nors, atsakovo įsitikinimu, šis teisės aktas yra neteisėtas. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai - Aprašas bei Tvarka, yra prieštaraujantys aukštesniais teisės aktais nustatytam ginčo šalių santykių reguliavimui. Atsakovas nurodė, kad UAB „Šilutės vandenys“ priimta Tvarka negali būti taikoma, nes šis dokumentas yra norminis teisės aktas, nustatantis mokestį už nuotekų tvarkymą, todėl toks subjektas (AB direktorius) neturi įgaliojimų reguliuoti viešuosius santykius, tai patvirtina ir UAB „Šilutės vandenys“ įstatai, iš kurių matyti, kad bendrovės direktorius neturi teisės nustatyti tarifus, kainas ar/ir kitokius mokėjimus. Atsakovo minėta, kad tik vietos savivaldos taryba turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reguliuoti viešųjų paslaugų teikimo santykius. Be to, teismas pažeidė esminį civilinės teisės principą - „lex retro non agit“. Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 priimtas sprendimas Nr. T1-715 įstatymo nustatyta tvarka nėra paskelbtas, be to, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatytą jo priėmimo tvarką, be to, jo veikimas nukreiptas atgal, akivaizdu, kad teismas šiuo Valstybinės kainų ir energetikos komisijos aktu negalėjo vadovautis.Nepateisinamai pozityviai teismas vertino 2006-06-23, 2009-06-29,2009-07-08, 2009-07-15, 2009-07-20 paimtus ir ištirtus mėginius kaip patikimus bei informatyvius remdamasis vien tik ieškovo darbuotojų parodymais, kurie yra priklausomi nuo ieškovo, savo darbdavės, todėl jų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, be to, teismas visiškai ignoravo atsakovo pateiktus tuo pačiu metu atliktus nuotekų tyrimo rezultatus nepriklausomose laboratorijose. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nuotekų paėmimo, tiek nuotekų tyrimo procedūros neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nuotekos tyrimui imtos į vieną talpą, nors toks mėginys turi būti paimtas į atskirą talpą, visa tai patvirtino ir liudytoja I. Č.. Be to, nesilaikyta reikalavimo dėl minimalaus nuotekų paėmimo tyrimui kiekio. Svarbi ir ta aplinkybė, kad iš nuotekų mėginių paėmimo protokolų nėra matyti ir aišku, kokia paimto mėginio rūšis. Atsakovas tuo pačiu metu toje pačioje vietoje paėmė nuotekų mėginius ir atliko mėginių tyrimus kitose nepriklausomose laboratorijose, iš jų pateiktų rezultatų matyti, kad nuotekų užterštumas neviršijo sutartinių.Teismas visiškai nepasisakė dėl esminių faktinių aplinkybių bei nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ieškovas yra atsakingas dėl valymo įrengimų funkcijų sutrikdymo bei dėl Sutarties nutraukimo, tokiu būdu teismas pažeidė CPK 176 str. 1 d., 178 str., 185 str. 1 d. Iš raštų matyti, kad UAB „Šilutės vandenys“ valymo įrengimų darbinės funkcijos pradėjo blogėti dar 2009 m. gegužės mėn. pabaigoje, o 2009 m. liepos 1 d. visiškai nebeatliko valymo funkcijų. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad dėl valymo įrengimo proceso (biologinio) visiško sutrikdymo yra atsakingas pats ieškovas. Konkrečiai V. bei G. 2009-05-28 raštu UAB „Šilutės vandenys“ direktorius buvo informuotas apie tai, kad dėl UAB „Biofuture“ pateikto didelio teršalų kiekio mikroorganizmai teršalų nebevalo, t. y. buvo matomas biologinio dumblo žuvimo procesas bei valymo įrengimai faktiškai jau nefunkcionavo. Iš 2009-07-03 rašto (V./G. tarnybinio pranešimo), adresuoto UAB „Šilutės vandenys“ direktoriui, matyti, kad 2009-07-03 iš UAB „Biofuture“ atitekėję teršalai visiškai sutrikdė nuotekų valymo procesą. UAB „Šilutės vandenys“ direktoriaus raštu, adresuotu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, ieškovas pats pripažino, kad valymo įrengimai nebeveikia dėl UAB „Biofuture“ teršalų bei dėl 2009-07-01 įvykusios liūties.Teismas savo išvadas iš esmės grindė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedros vedėjo M. R. ekspertizės Šyšos upės užterštumo priežastims nustatyti ekspertizės aktu „Dėl Šyšos upės užteršimo“, kuris neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų. Be to, šis ekspertizės aktas sudarytas asmens, kuris suinteresuotas bylos baigtimi ieškovo naudai. Tokia išvada darytina dėl to, kad tiek UAB „Šilutės vandenys“, tiek Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedra yra Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos nariai, o iš šios organizacijos įstatų matyti, kad šios asociacijos nariai vienas kito atžvilgiu negali veikti prieš vienas kito interesus. Taigi šis dokumentas (ekspertizės aktas) niekinis materialine prasme dėl ieškovo ir eksperto interesų sutapties, o, be to, ir procesine prasme šis dokumentas negali būti vertinamas kaip įrodymų šaltinis/rašytinis įrodymas (asmuo davęs išvadą nėra įstatymų nustatyta tvarka prisiekęs, aktas be datų, nėra aišku, kokiais duomenimis šis aktas buvo priimtas), todėl šiuo dokumentu teismas negalėjo remtis sprendžiant tarp šalių susiklosčiusį ginčą. Be to, analizuojant šio dokumento turinį matyti, kad jame išdėstyti atsakymai į klausimus vieni kitiems prieštarauja, atsakymai klaidingi bei neatitinkantys faktinių aplinkybių arba naudota neteisinga informacija, akivaizdžiai tendencingi atsakymai, daugelis atsakymų grįsti prielaidomis, todėl teismas grįsdamas sprendimą šiomis išvadomis negalėjo vadovautis. Pažymėtina, kad atsakovui nėra žinoma kokių duomenų pagrindu padarytos šiame dokumente išvados, koks tokių duomenų šaltinis ir jų gavimo būdai bei tokių duomenų patikimumas bei pagrįstumas, be to, atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su dokumentais/duomenimis, juos tirti bei vertinti ar/ir kritikuoti, kurių pagrindu priimtas eksperto aktas. Dėl to teigtina, kad padaryti esminiai proceso normų pažeidimai, užkertantys kelią atsakovui pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir pažeidžiantys esminius civilinio proceso principus. Be to, akivaizdžiai matyti, kad teismas sprendimą tendencingai (klaidingai interpretuoja eksperto išvadą) grindžia ieškovo naudai.Visiškai nepagrįstai teismas tenkino reikalavimus pagal tyrimo protokolus - Nr. 367 (mėginys imtas liepos 07 - 08 d.), Nr. 381 (mėginys imtas liepos 14-15 d.), Nr. 09-416 (mėginys imtas liepos 19-20 d.), nes ieškovas nuo 2009 m. liepos 03 d. jau nebevykdė paslaugos, t. y. nuotekų nebevalė. Tokiu atveju ieškovas negalėjo įgyti teisės į piniginio reikalavimo patenkinimą šioje dalyje.Atsakovas reikalavo taikyti ieškovo atžvilgiu civilinę atsakomybę ir, visų pirma, pripažinti, kad ieškovas neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį, dėl ko atsakovas patyrė materialinius nuostolius. Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes bei nepagrįstai nustatė, kad Sutartis buvo nenutraukta, bet sustabdytas Sutarties vykdymas. Netgi sutinkant su tokia teismo pozicija, faktinės pasekmės atsakovui tapačios, nes nuo 2009 m. liepos 28 d. nutraukus nuotekų priėmimą iš atsakovo, atsakovas buvo priverstas nuotekas gabenti savo jėgomis bei lėšomis kitiems paslaugos teikėjams ar transportuoti nuotekas į ieškovo nurodytas vietas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovas teisėtai nutraukė Sutartį, bei nevertino, ar buvo CK 6.217 str. 2 d. numatyti sutarčių nutraukimo pagrindai. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad nebuvo teisėtų pagrindų Sutarčiai nutraukti, be to, ieškovas nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos pačioje Sutartyje (3.3 p.) bei teisės aktuose. Būtent 2009 m. liepos 28 d. atsakovas gavo raštą Nr. 15V (1.19)-221, kuriuo atsakovas informuotas, kad remiantis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktu privalomuoju nurodymu Nr. LT 29-14 nuo 2009 m. liepos 28 d. nutraukia nuotekų priėmimą iš ABF „Šilutės Rambynas“. Tokie veiksmai turėjo būti vertinami kritiškai, nes apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, prieš trisdešimt dienų. Be to, ieškovas turėjo informuoti ir įspėti atsakovą apie numatomą geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo laikiną nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą, nurodyti nuo kada ir kuriam laikui nutraukiamas, sustabdomas ar apribojamas geriamojo vandens tiekimas ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, kokiu būdu atsakovui bus sudaryta galimybė gauti geriamąjį vandenį ir naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis, jeigu pertrūkis truks ilgiau kaip 12 val. Taip pat teismas nevertino įrodymų, susijusių su Sutarties nutraukimu, iš kurių matyti, kad ieškovas nutraukė Sutartį ne dėl atsakovo veiksmų, bet dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo paties ieškovo. Dėl šios priežasties ieškovas pats yra atsakingas už atsiradusiais pasekmes, todėl jam kyla prievolė atlyginti atsakovui jo patirtą žalą. Teismas visiškai nepasisakė, netyrė ir nevertino to fakto, kad atsakovas daugiau kaip 10 mėn. ignoravo pareigą priimti ir tvarkyti nuotekas, nors pagal teisinį reglamentavimą turėjo ir privalėjo nuotekas iš atsakovo priimti tiesiogiai į UAB „Šilutės vandenys“ valymo įrengimus. Dėl tokio trunkamojo neteisėto neveikimo atsakovas patyrė daugiau kaip 516 423,63 Lt tiesioginių nuostolių, t. y. dėl nuotekų gabenimo į UAB „Klaipėdos vandenys“ valymo įrengimus bei ieškovo nurodytas vietas. Akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis bei ignoravo atsakovo prašymus priimti nuotekas į ieškovo magistralinius nuotekų tinklus, nors materialinės teisės normos įpareigoja viešųjų paslaugų teikėjus, o kartu ir nuotekų tvarkytojus, teikti paslaugas. Sutarties šalies veiksmų neteisėtumas yra viena iš sutartinės atsakomybės sąlygų. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovas veikė neteisėtai, todėl teismas nepagrįstai nesprendė ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo bei priešieškinio reikalavimo patenkinimo klausimų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Šilutės vandenys“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovas iš esmės pakartoja skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus.
Atsakovas ABF „Šilutės Rambynas“ pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Visų pirma, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo Sutarties 2.7 p. aiškinimu bei pripažinimu, kad šalys buvo susitarusios dėl netesybų taikymo viršijus Sutarties 1.2 p. numatytus nuotekų užterštumo dydžius, bei nepagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo į ieškovo magistralinius tinklus išleisti nuotekas didesnio užterštumo nei numatyta Sutarties 1.2 p. Apeliantas vertina, kad jis turėjo teisę išleisti didesnio užterštumo nuotekas į ieškovo magistralinius tinklus nei numatyta Sutartyje, o ieškovas tokiu atveju įgytų didesnio atlygio už tinkamai suteiktas paslaugas reikalavimo teisę. Atsakovo nuomone, tokią jo poziciją pagrindžia tai, kad ieškovas, atsakovui išleidus didesnio užterštumo nuotekas, pateikdavo jam PVM sąskaitas faktūras bei tokią paslaugą papildomai apmokestindavo PVM.
Sutarties 2.7 p. nustatyta, kad, kai Abonentas viršija sutartyje deklaruotas nuotekų taršos elementų koncentracijas, nustatyta 1 m³ nuotekų kaina apmokama padidintu tarifu, kuris apskaičiuojamas pagal UAB „Šilutės vandenys“ 2008-03-18 įsakymu Nr. (1.7-01 )-21 (V 10) patvirtintą Mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarką. Pagal Sutarties 1.2 p. atsakovas, kaip Abonentas, įsipareigojo šalinti nuotekas, kurių teršiančiųjų medžiagų koncentracijos neviršija: BDS7 1500 mg/l, riebalų 50 mg/l, naftos 5 mg/l, Cu 0 mg/l, Cr 0 mg/l, Zn 0 mg/l, Fe 0 mg/l, Ni 0 mg/l, Nb 58 mg/l, Pb 13 mg/l, Pb 0 mg/l, detergentai 2 mg/l, pH - ne mažiau 6,5 ir ne daugiau 8,5. Už Sutartyje numatyto užterštumo nuotekų šalinimą ir valymą atsakovas, kaip Abonentas, įsipareigojo mokėti 7,814 Lt/m³ (su PVM) (Sutarties 2.5 p.), t. y. sumokėti nuotekų tvarkymo kainą. Šių Sutarties nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad ieškovas Sutartimi neįsipareigojo priimti ir išvalyti didesnio užterštumo nuotekas negu teršiančiųjų medžiagų koncentracijos yra nustatytos Sutarties 1.2 p. Tokią išvadą patvirtina ir UAB „Evikta“ Šilutės nuotekų valymo įrenginių nurodymai technologinei - techninei eksploatacijai (2 t., b. l. 25-26), iš kurių matyti, kad UAB „Šilutės vandenys“ eksploatuojami Šilutės miesto biologiniai valymo įrenginiai nėra pajėgūs priimti ir išvalyti didesnio užterštumo nuotekas. Akivaizdu, jog ieškovas, būdamas profesionalas, atidus ir rūpestingas, neįsipareigotų Sutartimi priimti ir valyti nuotekas, kurių jis nėra pajėgus priimti ir išvalyti, atsižvelgiant į įrenginių technines galimybes. Atsakovas teigia, kad ieškovas už išvalytas nuotekas, kurių užterštumas viršydavo sutartines normas, pateikdavo PVM sąskaitas-faktūras bei tokią paslaugą papildomai apmokestindavo PVM. Byloje nustatyta, kad atsakovui už viršnorminės taršos išleidimą buvo pateikta UAB „Šilutės vandenys“ 2009-07-16 PVM sąskaita-faktūra serija SJVB Nr. 0195546 (1 t., b. l. 43), kurios atsakovas neapmokėjo ir grąžino ieškovui 2009-08-12 raštu Nr. 01-34/85 (1 t., b. l. 44). UAB „Šilutės vandenys“ raštu pasikonsultavusi su Klaipėdos apskrities valstybine mokesčių inspekcija ir gavusi atsakymą, jog bauda nelaikoma PVM objektu, 2009-07-16 PVM sąskaitą-faktūrą serija SJVB Nr. 0195546 anuliavo ir apie tai 2009-10-07 raštu Nr. 15V(1.19)-351 pranešė atsakovui ABF „Šilutės Rambynas“ (1 t., b. l. 58). Po šio atvejo atsakovui ABF „Šilutės Rambynas“ nebuvo pateikta jokių PVM sąskaitų faktūrų, o tik pretenzijos „dėl sankcijų taikymo“ (2 t., b. l. 7, 10, 13-14). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Sutarties 2.7 p. šalys susitarė dėl netesybų ir nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl skolos už papildomas nuotekų valymo paslaugas, bet dėl netesybų. Kaip teisingai pastebi ieškovas UAB „Šilutės vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą, tokią išvadą patvirtina ne tik Sutarties nuostatos, bet ir Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinės sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126, kurių 9 p. nustato, kad viešasis vandens tiekėjas pagal viešąją vandens tiekimo sutartį tiekia abonentui (vartotojui) iki sutartyje nustatytos vandens tiekimo ir vartojimo ribos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir ties sutartyje nustatyta nuotekų perdavimo riba priima iš abonento (vartotojo) sutartyje nustatyto užterštumo nuotekas. Šių Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 17.4 p. įtvirtinama abonento (vartotojo) pareiga neišleisti į viešojo vandens tiekėjo eksploatuojamą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą nuodingų ar kitokių sutartyje nenumatytų medžiagų ar jų mišinių, galinčių sukelti sprogimą, užkimšti infrastruktūrą ar kitaip sutrikdyti jos darbą. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 20 p. nurodoma, kad šalis, nevykdanti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdanti, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir privalo atlyginti kitos sutarties šalies, taip pat trečiųjų asmenų dėl to patirtą žalą.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo inicijuoti administracinį procesą, t. y. sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ištirti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 priimtu sprendimu Nr. Tl-715 patvirtinto Kainos už padidintą ar specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo atitinkamų dalių teisėtumą. Šį savo teiginį apeliantas grindžia tuo, jog esant tapačioms aplinkybėms bei analogiškam teisės aktui Klaipėdos apygardos teismas 2010-02-02 nutartimi kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Visų pirma, sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad apelianto nurodyta byla nėra tapati nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje yra prašoma priteisti ne skolą, bet netesybas (baudą). Antra, apelianto nurodytos teisės normos, kurioms neva prieštarauja Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 priimtu sprendimu Nr. Tl-715 patvirtintas Kainos už padidintą ar specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas, reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymą. Taigi nagrinėjamu atveju šios teisės normos netaikytinos, nes, kaip minėta, šioje byloje yra prašoma priteisti ne skolą, bet netesybas (baudą). Trečia, šalys susitarė, kad netesybos yra apskaičiuojamos pagal UAB „Šilutės vandenys“ 2008-03-18 įsakymu Nr. (1.7-01 )-21 (V 10) patvirtintą Mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti privačių juridinių asmenų priimtų įsakymų teisėtumo, kas lemia, jog administracinis teismas negalėtų ištirti Sutarties 2.7 p. nurodytos Mokesčio už padidintą ir specifinę taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos, patvirtintos UAB „Šilutės vandenys“ 2008-03-18 įsakymu Nr. (1.7-01 )-21 (VI0), teisėtumo. Apelianto argumentai dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008-11-20 priimto sprendimo Nr. T1-715 nepaskelbimo įstatymo nustatyta tvarka ir atgalinio veikimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes kaip minėta, netesybos šiuo atveju yra apskaičiuotinos pagal UAB „Šilutės vandenys“ 2008-03-18 įsakymą Nr. (1.7-01 )-21 (VI0), dėl kurio administracinis procesas negali būti inicijuotas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo inicijuoti administracinį procesą. Dėl tapačių priežasčių apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo inicijuoti administracinį procesą šioje byloje ir ją sustabdyti iki bus ištirtas minėto teisės akto (dalies) teisėtumas ir priimtas galutinis sprendimas šiuo klausimu.
Apelianto nuomone, nepateisinamai pozityviai teismas vertino 2009-06-23, 2009-06-29, 2009-07-08, 2009-07-15 ir 2009-07-20 paimtus ir ištirtus mėginius kaip patikimus bei informatyvius, remdamasis vien tik ieškovo darbuotojų parodymais. Dėl to apeliantas mano, kad teismas turėjo šiuos parodymus vertinti kritiškai, be to, jis mano, kad nuotekų paėmimo ir nuotekų tyrimo procedūros neatitiko teisės aktų reikalavimų. Šie apelianto teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Šalys, pasirašydamos Sutartį, susitarė dėl nuotekų mėginių paėmimo, t. y. susitarė, jog nuotekų mėginius paima ir faktinį užterštumą nustato tiekėjo laboratorija; nustačius kontroliuojamų elementų koncentracijų viršijimą, tiekėjas analizės rezultatus, surašytus tipinėje lentelėje, abonentui gali pateikti po 10 darbo dienų po tyrimų rezultatų gavimo; abonentui pageidaujant, tiekėjas gali pateikti visų atliktų tyrimų rezultatus (Sutarties 3.7 p.); abonentas, pašalinęs taršos priežastis, raštu kreipiasi į UAB „Šilutės vandenys“ dėl pakartotinio nuotekų mėginio paėmimo; už nustatytos viršytos taršos bei pakartotinius tyrimų atlikimus sumoka abonentas; pakartotinai nuotekų mėginiai imami per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (Sutarties 3.9 p.), nuotekų mėginius tiekėjas ima savo nuožiūra; abonento atstovas turi teisę dalyvauti paimant mėginį; mėginys imamas pranešus abonento sekretoriatui (Sutarties 3.10 p.). Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, UAB „Šilutės vandenys“ darbuotojai ABF „Šilutės Rambynas“ nuotekų mėginius paėmė dalyvaujant atsakovo atstovams iš atsakovo eksploatuojamo nuotekų išleistuvo. Šį faktą patvirtina atsakovo darbuotojų parašai ant UAB „Šilutės vandenys“ mėginių paėmimo tyrimams protokolų bei liudytojų V. G. ir S. B. parodymai. Iš ABF „Šilutės Rambynas“ 2009-05- 27 rašto Nr. 01-34/58 (b. l. 32, t. 1) matyti, kad pas atsakovą yra įrengtas automatinis mėginių semtuvas, kuriuo nuotekų koncentracija nustatoma vidutiniu paros mėginiu. Atkreiptinas dėmesys, jog mėginių paėmimo protokoluose yra nurodomos dvi datos. Liudytoja N. D. patvirtino, kad taip yra nurodomas vidutinis paros mėginys (b. l. 21, 5 t.). Tai, kad tyrimams buvo imami vidutiniai paros mėginiai, patvirtino ir liudytojas V. G. (b. l. 15-16, 5 t.). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad mėginių paėmimo protokoluose yra užfiksuota atsakovo nuotekose esanti vidutinė paros padidinta tarša, o ne momentinė, kaip teigia apeliantas. Vertintini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai dėl nuotekų mėginio paėmimo į vieną talpą, nes, priešingai negu teigia apeliantas, šios aplinkybės liudininkė I. Č. nepatvirtino, t. y. ji, kaip UAB „Šilutės vandenys“ ekonomistė, liudijo tik apie baudų apskaičiavimus, nes jokiuose nuotekų mėginių paėmimuose ji nedalyvavo. Faktus, kad mėginys vienas, o mėginio indai keli, taip pat, kad paruoštus stiklinius indus mėginiams paimti išduodavo UAB „Šilutės vandenys“ laboratorija, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. G., D. K., R. K. (b. l. 17- 20, 5 t.) ir S. B. ( b. l. 42, 5 t.), o dėl 2009-07-20 paimto mėginio - ir liudytoja N. D., kuri yra AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tyrimo laboratorijos vedėja (b. l. 20-21, 5 t.). Sutiktina su ieškovo pastebėjimu, jog imant mėginius dalyvavo ABF „Šilutės Rambynas“ laboratorijos viršininkė R. D. ir darbuotojas V. G., kurie nereiškė jokių pastabų dėl mėginių paėmimo, t. y. pats atsakovas realiai pripažino, jog mėginių paėmimo reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsakovo nuotekų mėginių tyrimus atlikusios laboratorijų darbuotojos D. K., R. K. ir N. D. patvirtino savo atliktų nuotekų tyrimų rezultatus, kas leidžia teigti, jog buvo pristatyti pakankami nuotekų kiekiai, todėl vertintini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai dėl tyrimams paimto nepakankamo nuotekų kiekio. Atsakovas, siekdamas paneigti ieškovo pateiktus nuotekų mėginių tyrimų rezultatus, pateikė ABF „Šilutės Rambynas“ paimtų nuotekų mėginių paėmimo aktus (b. l. 93-102, 1 t.), tačiau vertintina, kad apelianto paimti mėginiai negali būti pripažįstami arbitražiniais mėginiais, nes jie neatitinka Sutarties 3.11 punkto reikalavimų, t. y. nei ant vieno iš ABF „Šilutės Rambynas“ nuotekų mėginių paėmimo aktų nėra UAB „Šilutės vandenys“ atstovų parašų, mėginiai paimti į plastmasinę talpą, nors reikalavimai numato, jog talpa turi būti stiklinė (tai, kad mėginiai buvo paimti į plastmasinę talpą, patvirtino liudytojai V. G., D. K. ir N. D. ir netgi pats atsakovas (b. l. 190-191,1 t.). Be to, AB „Žemaitijos pienas“ laboratorija negali būti vertinama kaip nepriklausoma laboratorija, nes ABF „Šilutės Rambynas“ ir AB „Žemaitijos pienas“ yra susijusios įmonės, t. y. AB „Žemaitijos pienas“ yra ABF „Šilutės Rambynas“ akcininkas.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminių faktinių aplinkybių bei nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ieškovas yra atsakingas dėl valymo įrengimų funkcijų sutrikdymo bei dėl Sutarties nutraukimo, kas lėmė jog teismas pažeidė CPK 176 str. 1 d., 178 str., 185 str. 1 d. Pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjamas ginčas nėra kilęs dėl žalos aplinkai atlyginimo, kas lemia, jog nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga nustatyti, kas yra atsakingas dėl valymo įrengimo funkcijų sutrikdymo. Atitinkamai vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar ieškovas yra atsakingas už valymo įrengimų funkcijų sutrikdymą.
Apeliantas nurodo, kad teismas savo išvadas iš esmės grindė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedros vedėjo M. R. ekspertizės Šyšos upės užterštumo priežastims nustatyti ekspertizės aktu „Dėl Šyšos upės užteršimo“, kuris, jo nuomone, neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų. Iš dalies yra sutiktina su apelianto pozicija, jog ikiteisminio tyrimo ekspertizės aktas nėra tapatus ekspertizės išvadai civiliniame procese, tačiau jis laikytinas rašytiniu įrodymu, kuris yra vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Apelianto išvardyti minėto ekspertizės akto trūkumai vertintini kaip formalūs ir nepaneigiantys jame specialių žinių turinčio asmens, profesionalo nustatytų aplinkybių. Be to, apeliantas teigia, kad šis ekspertizės aktas sudarytas asmens, kuris suinteresuotas bylos baigtimi ieškovo naudai. Šį savo teiginį apeliantas grindžia tuo, kad tiek ieškovas, tiek M. R. yra Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos nariai, kurie pagal šios asociacijos įstatus negali veikti priešingai vienas kito interesams. Pažymėtina, kad šios asociacijos nare yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedra, o ne M. R., kaip fizinis asmuo, todėl manytina, kad M. R. nėra draudžiama veikti priešingai UAB „Šilutės vandenys“ interesams. Be to, apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedros narystę minėtoje asociacijoje ir apie M. R. einamas šios katedros vedėjo pareigas atsakovui buvo žinoma viso ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jis nereiškė M. R. nušalinimo, kas reiškia, kad atsakovas neabejojo šio asmens kvalifikacija ir kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti M. R. kvalifikacija bei kompetencija. Dėl šių priežasčių vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedros vedėjo M. R. ekspertizės Šyšos upės užterštumo priežastims nustatyti ekspertizės aktu „Dėl Šyšos upės užteršimo“.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino reikalavimus pagal protokolus Nr. 367, Nr. 381 ir Nr. 09-416, nes ieškovas nuo 2009-07-03 jau nebevykdė paslaugos, t. y. nebevalė nuotekų. Šis apelianto teiginys vertintinas kaip nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovas visiškai nutraukė savo veiklą, priešingai, ieškovo veikla buvo sutrikusi, kas leidžia teigti, kad ieškovas toliau teikė paslaugas pagal savo technines galimybes. Be to, nėra paneigtas ir ieškovo teiginys, kad atsakovo nuotekos buvo valomos mechaniškai. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad prie nuotekų valymo sutrikimo prisidėjo atsakovas savo kaltais neteisėtais veiksmais, t. y. išleisdamas padidintos taršos nuotekas, todėl aplinkybė, kad nuotekų valymas buvo sutrikęs, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti netesybas už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog priešingu atveju būtų pažeistas vienas pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės teisė nekyla.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė netesybas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistų netesybų dydžiu, t. y. mano, kad jos turi atitikti realias ieškovo sąnaudas, o šiuo atveju ieškovo prašomos priteisti netesybos neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nes ieškovo prašomo dydžio sumas atsakovas mokėjo ieškovui 2007 m. ir 2008 m. už visus metus. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme netesybų dydžio neginčijo, kas leidžia nekvestionuoti priteistų netesybų dydžio (CPK 312 str.). Visgi siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo, vertintina, kad apelianto teiginiai dėl netesybų dydžio yra nepagrįsti, nes netesybas ieškovas apskaičiavo pagal Sutarties 2.7 p., o teisės aktai nereikalauja kitokio, t. y. ne sutartinio, netesybų apskaičiavimo. Šiuo konkrečiu atveju teisės aktai nereikalauja, kad vandens tiekėjo taikomos netesybos būtų pagrįstos realiomis jo sąnaudomis.
Atsakovas ABF „Šilutės Rambynas“ nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo priešieškinis. Grįsdamas šį savo nesutikimą, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo, o tiesiog pakartoja argumentus, išdėstytus jo priešieškinyje. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų nepasisako, o tik konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų ir taip pat vertina, kad nėra pagrindo jų tenkinti.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl ekspertizės skyrimo
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje, todėl prašo ją skirti apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad ieškovas pagal jo valdomų valymo įrenginių techninius funkcinius pajėgumus galėjo išvalyti nuotekas, kurias tiekė atsakovas. Apeliantas taip pat mano, kad nepagrįstai sprendžiant ginčą buvo nevertinamas 2009-07-01 iškritęs kritulių kiekis. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad apeliantas, reikšdamas prašymą dėl ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijose teisme, nepagrindė, kokie ir kuo jo prašomi išaiškinti klausimai yra reikšmingi šios civilinės bylos išnagrinėjimui. Iš tiesų, šioje byloje teisiškai nėra reikšminga, ar ieškovas pagal jo valdomų valymo įrenginių techninius funkcinius pajėgumus negalėjo išvalyti atsakovo nuotekų, nes pagrindas Sutarties vykdymo sustabdymui buvo paties atsakovo neteisėti kalti veiksmai, t. y. atsakovas sistemingai pažeidinėjo Sutarties 1.2 p., išleisdamas į ieškovo eksploatuojamus centralizuotus nuotekų tinklus padidintos taršos nuotekas. Tas pats pasakytina ir apie 2009-07-01 iškritusių kritulių kiekį. Šią aplinkybę būtų reikšminga nustatyti, jei nagrinėjamoje byloje būtų sprendžiamas klausimas dėl žalos aplinkai atlyginimo, nes galimai liūtis nulėmė ieškovo valymo įrengimų funkcijų sutrikdymą, kas ir sukėlė žalą aplinkai, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl netesybų pagal Sutartį priteisimo. Dėl šios priežasties vertintina, jog ieškovas prašo skirti ekspertizę išaiškinti aplinkybėms, kurios nėra reikšmingos šios civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl atsakovo prašymas dėl ekspertizės paskyrimo yra netenkintinas. Atitinkamai vertintina, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti šį atsakovo prašymą.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs atsakovas ABF „Šilutės Rambynas“, todėl atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinio teismo sprendimas yra palankus ieškovui UAB ,,Šilutės vandenys“, kuris pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nurodo, kad patyrė 2 420 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 28-30, t. 6). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R -85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, ieškovui yra priteistina 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės firmos „Šilutės Rambynas“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilutės vandenys“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt (tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.