Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, 2-443-370/2011

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-12
Bylos Nr.: 2-443-370/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-01274-2009-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: UAB „Šilutes vandenys“
Atsakovas: ABF „Šilutes Rambynas“
Advokatai: Beata Vilienė

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
44.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civiline byla Nr. 2-443-370/2011(Proceso Nr. 2-57-3-01274-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 36.1; 42.2; 42.6; 42.8; 42.9; 42.10; 44.2.4.1; 44.5.1; 44.6; 44.8; 55 (S)

KLAIPEDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 12 d.Klaipeda

Klaipedos apygardos teismo teiseja Danguole Martinaviciene, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškoves atstovams Alfredui Markvaldui, advokatei Beatai Vilienei, atsakoves atstovams Gintarui Keliauskui, Algirdui Bladžinauskui, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves UAB „Šilutes vandenys“ ieškini atsakovei ABF „Šilutes Rambynas“ del sutartines atsakomybes taikymo – baudos priteisimo ir atsakoves priešieškini ieškovei del nuostoliu atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

ieškove ieškiniu teismo prašo priteisti jai iš atsakoves 808 909,16 Lt bauda už padidintos taršos nuoteku išleidima, 5 proc. dydžio procesines palukanas ir bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad eksploatuoja Šilutes miesto biologinius nuoteku valymo irenginius, i kuriuos patenka centralizuotai surenkamos fiziniu ir juridiniu asmenu išleidžiamos buitines ir komunalines nuotekos. Ieškove ir atsakove 2008-05-01 sudare šalto vandens tiekimo ir nuoteku šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarti (toliau – Sutartis). Sutartis 2009-01-21 buvo pakeista nesutarimu protokolu Nr. 1 prie sutarties. Vykdydama Sutarti ieškove prieme i savo eksploatuojamus centralizuotus nuoteku tinklus atsakoves išleidžiamas nuotekas, jas šalino ir vale. Sutarties 1.2 punkte nustatyti maksimalus teršianciu medžiagu, esanciu pateikiamose išvalyti nuotekose, kiekiai. Dalyvaujant atsakoves atstovui 2006-06-23, 2009-06-29, 2009-07-08, 2009-07-15 ir 2009-07-20 iš atsakoves eksploatuojamu nuoteku šuliniu buvo paimti nuoteku paros meginiai tyrimams, iš kuriu 2009-07-20 paimtas meginys buvo pateiktas ištirti nepriklausomai atestuotai AB „Klaipedos vanduo“ nuoteku tyrimo laboratorijai. Buvo nustatyta, kad atsakoves išleidžiamose nuotekose teršianciu medžiagu kiekiai žymiai viršijo Sutarties 1.2 punkte nustatytas maksimalias vertes. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai abonentas viršija sutartyje deklaruotas nuoteku taršos elementu koncentracijas, nustatyta 1 m³ nuoteku kaina apmokama padidintu tarifu, kuris apskaiciuojamas pagal UAB „Šilutes vandenys“ 2008-03-18 isakymu Nr. (1.7-01)-21(V10) patvirtinta Mokescio už padidinta ir specifine tarša skaiciavimo ir taikymo tvarka. Šilutes rajono savivaldybes taryba 2008-11-20 prieme sprendima Nr. T1-715, kuriuo patvirtino Kainos už padidinta ir specifine nuoteku tarša skaiciavimo ir taikymo tvarkos apraša (toliau – Aprašas), kurio nuostatos privalomos šalims vykdant sutarti (Aprašo 4 p ir Sutarties 5.1 p.). Vadovaudamasi vandens meginiu tyrimo protokoluose užfiksuotais tyrimu rezultatais, už sutarties 1.2 punkte nustatytas nuoteku taršos elementu koncentracijas viršijanciu nuoteku išleidima i centralizuotus nuoteku tinklus laikotarpiais nuo 2009-07-07 iki 2009-07-13 (7 paros), nuo 2009-07-14 iki 2009-07-18 (5 paros) ir nuo 2009-07-19 iki 2009-07-27 (9 paros), sutarties 2.7 ir 5.1 punktais, Aprašo 9.2, 10 ir 11 punktais, ieškove apskaiciavo baudos dydi. Padidintos taršos nuoteku kiekis nurodytais laikotarpiais buvo apskaiciuotas taikant apskaitomu menesiu vidutinius paros kiekius. Atsakove, išleisdama i ieškoves eksploatuojamus centralizuotus nuoteku tinklus padidintos taršos nuotekas, taip pat pažeide Aplinkos ministro 2006-05-17 isakymu Nr. D1-236 (pakeistas 2007-10-08 isakymu Nr. D1-515) Nuoteku tvarkymo reglamento (toliau – Reglamento) 14, 17 ir 32 punktus. Del neteisetu atsakoves veiksmu buvo visiškai sutrikdytas nuoteku valymo technologinis procesas Šilutes miesto biologiniuose nuoteku valymo irenginiuose. Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutes rajono agentura pateike ieškovei 2009-07-24 privalomaji nurodyma Nr. LT29-14 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo ieškove buvo ipareigota nustatyti atsakovei, kaip didžiausiai teršejai, griežtesnius reikalavimus nuoteku išleidimui i komunaliniu nuoteku nuotakyna už Reglamente nustatytus. Ieškove 2009-07-28 nutrauke atsakoves nuoteku priemima ne tik vykdydama mineta Privalomaji nurodyma, bet ir reikalaujant Šilutes rajono savivaldybes tarybai, kuri 2009-07-27 kreipimesi Nr. R3-(5.18)-2623 del Šyšos upes užterštumo ipareigojo ieškove, esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“, ABF „Šilutes Rambynas“ ar bet kurios kitos imones, nepriimti gamybiniu–buitiniu nuoteku i Šilutes vandens valymo irenginius bei informuoti apie tai Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamenta. Atsakoves neteiseti veiksmai taip pat konstatuoti Šilutes rajono savivaldybes Ekstremaliu situaciju valdymo centro minimalios sudeties 2009-07-27 neplaninio posedžio „Del ekologines situacijos Šyšos upeje“ protokoluose Nr. 5 ir Nr. 6, kuriuose atsakove ivardyta kaip viena iš dvieju pagrindiniu teršeju, del kuriu sutriko Šilutes miesto nuoteku valymo irenginiu darbas. Del atsakoves neteisetu veiksmu ieškove patyre nuostoliu, kadangi sutriko technologinis procesas biologiniuose nuoteku valymo irenginiuose, kuri ieškove savo lešomis privalejo atkurti, del mineto sutrikimo i gamtine aplinka buvo išleistos nuotekos, viršijancios ieškoves taršos integruotos prevencijos kontroles leidime Nr. (11.2)38-18/2005 nustatytas koncentracijas, todel ieškove privales papildomai sumoketi 415 941 Lt mokesti už aplinkos teršima. Be to, ieškove gavo Aplinkos ministerijos Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-10-16 pretenzija, kuria reikalaujama atlyginti 2 300 271,12 Lt dydžio aplinkai padaryta žala. Kadangi ieškove buvo priversta nuo 2009-07-28 nutraukti nuoteku priemima iš paciu didžiausiu savo abonentu, t. y. iš pacios atsakoves ir iš AB „Biofuture“, ieškove patyre nuostoliu del negautu pajamu. Akivaizdu, kad šiuo ieškiniu prašoma priteisti bauda nepadengs atsakoves neteisetais veiksmais ieškovei padarytu nuostoliu. Del nuostoliu viršijanciu atsakovei apskaiciuota bauda, atlyginimo ieškove pareikš atsakovei atskira ieškini, kai tik paaiškes tikslus šiu nuostoliu dydis.

Atsiliepimas

Atsakove atsiliepime (t. 1, b. l. 84) su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškove nustaciusi tam tikrus užterštumo perviršius tam tikra diena, šiuos dydžius taiko visa laikotarpi iki kito meginio tyrimo atlikimo ir kito rezultato iforminimo protokole. Kitaip tariant, ieškove preziumuoja, kad atsakove visa ta laika pažeidinejo sutarti, pažeisdama užterštumo normas. Ieškove visiškai nepagristai nustaciusi vienkartini pažeidima susumuoja atitinkamus laikotarpius ir taip apskaiciuoja tariama bauda. Atsakove niekada nesutiko su ieškoves protokoluose konstatuotais taršos dydžiais, savo nesutikima išreiške 2009-07-16 raštu Nr. 01-34/72 pateikdama ieškovei iš to paties meginio atliktus nuoteku tyrimus taip, kaip reikalauja Sutarties 3.11 punktas – akredituotoje laboratorijoje. Iš ieškoves pateiktu protokolu ir iš AB „Žemaitijos pienas“ laboratorijos atliktu nuoteku tyrimo lenteles matyti, kad atsakove vykde Reglamento reikalavimus del teršalu normu (BSD₇, riebalu, bendrojo azoto, bendrojo fosforo) bei Sutarties nuostatas. Ieškove pažeisdama Reglamento 35 ir 35.1 punktu draudimus Sutartyje atsakovei nustate griežtesnius taršos reikalavimus, nei numatyta Reglamente, bei tai ivertino kaip atsakoves neteisetus veiksmus ir apskaiciavo bauda. Iš ieškoves pateiktos ABF „Šilutes Rambynas“ didesnio tarifo mokescio už viršytas taršos koncentracijas išleidžiamose nuotekose suvestines neaišku, kokiu pagrindu apskaiciuodama bauda ieškove taiko 6,62 Lt tarifa. Ieškove nepagristai remiasi netesybas reglamentuojanciomis Civilinio kodekso normomis, nes susitarimas del netesybu turi buti rašytinis. Ieškoves atsakovei pateiktoje 2009-07-16 PVM saskaitoje fakturoje SJVB Nr. 0195546 mokejimo pagrindu nurodyta paslauga – už nuoteku viršnormines taršos išleidima, tai patvirtina, kad ginco dalykas kildinamas ne iš netesybu, o iš kainos (tarifo). UAB „Šilutes vandenys“ 2008-03-18 isakymu Nr. (1.7-01)-21(V10) patvirtinta Mokescio už padidinta ir specifine tarša skaiciavimo ir taikymo tvarka (toliau – Tvarka) negali buti vadovaujamasi, nes kainas, tarifus už savivaldybes kontroliuojamu bei kito teisinio statuso subjektu atlygintinu paslaugu teikima nustatyti yra kompetentinga vietos savivaldybe. Mineta tvarka yra patvirtinta ne viešo administravimo subjekto, o ieškoves direktoriaus. Be to, Šilutes rajono savivaldybes taryba 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-715 patvirtino Kainos už padidinta ir specifine nuoteku tarša skaiciavimo ir taikymo tvarkos apraša, t. y. pakeite mineta tvarka. Ieškove vadovaujasi tiek Tvarkoje (3.5 p.), tiek Apraše (10 p.) itvirtinta salyga, kad tuo atveju, kai abonentas viršija sutartyje deklaruotas nuoteku taršos elementu koncentracijas, sutartyje nustatyta 1 m3 kaina didinama tokiu santykiu, kokiu faktine tarša viršija sutartyje deklaruota. Atsakoves nuomone, toks apskaiciavimo budas prieštarauja Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos nutarimu patvirtintai Geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo paslaugu kainu nustatymo metodikai (toliau – Metodika) ir joje itvirtintam principui, kad pardavimo pajamos negali buti didesnes už pardavimo butinasias sanaudas. CK 6.313 straipsnis, reglamentuojantis kainu kriterijus, taip pat reikalauja, kad kaina butu nustatyta atsižvelgiant i protingumo kriterijus, be to, svarbu laikytis ir teisingumo bei sažiningumo principu. Ieškoves atliktas baudos apskaiciavimas prieštarauja ne tik minetiems principams, bet ir Metodikai, kurios skyriaus „Kainos nustatymas“ 41 punkte nurodoma, jog kainos nustatomos šioms vandens tiekimo veikloms: nuoteku surinkimui, nuoteku valymui, dumblo tvarkymui. Iš ieškoves pateiktos suvestines matyti, kad surenkant nuotekas, tam paciam transportavimo kiekiui (nuoteku surinkimui) taikomi dvigubo apmokestinimo kaštai, nors akivaizdu, kad transportavimo sanaudos del didesnio užterštumo nedideja. CK 6.395 str. 4 dalyje itvirtintas reikalavimas, kad energijos kaina (tarifai) turi buti nustatoma istatymu nustatyta tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-03-24 Vartotoju teisiu apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismu praktikos apžvalga. Publikuota: „Teismu praktika“ Nr. 30, 2009 m.). CK 6.161 straipsnis nustato, kad numatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai valstybes institucijai tvirtinti standartines viešosios sutarties salygas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo istatymas (toliau – Istatymas), kurio šeštojo skirsnio „Kainodara“ 22 str. 5 dalis nurodo, kad viešieji vandens tiekejai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuoteku tvarkymo paslaugu kainu nustatymo metodika, apskaiciuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamu nuoteku tvarkymo paslaugu kainas ir, suderine su Valstybine kainu ir energetikos kontroles komisija (toliau – Komisija), teikia tvirtinti savivaldybiu, kuriu teritorijose tiekia geriamaji vandeni ir teikia nuoteku tvarkymo paslaugas, taryboms. O Istatymo 10 str. 1 d. 2 punkte nurodyta, kad Komisija derina vandens tiekeju tiekiamo geriamojo vandens, nuoteku tvarkymo paslaugu kainas ir kontroliuoja, kaip jos taikomos. Savivaldybes tarybos patvirtintas Aprašas nera priimtas laikantis istatymuose nustatytu proceduru, todel prieštarauja CK 6.385 str. 4 daliai, Istatymo 22 str. 5 daliai. Ieškoves direktoriaus patvirtinta Tvarka prieštarauja minetoms istatymu nuostatoms, taip pat dar ir Viešojo administravimo istatymo 6 str. 2 daliai, kadangi priimtas neigalioto subjekto. Del ieškoves nurodytu patirtu nuostoliu, atsakove nurodo, kad ji vykde Sutarties bei Reglamento nuostatas del teršalu normu, be to, pažymi, kad ieškoves valymo irenginiu techniniai pajegumai žymiai didesni, tai patvirtina projektines technines salygos. Ieškove, kaip specialias paslaugas teikiantis subjektas, privalo veikti atsakingai ir rupestingai, priešingu atveju jai tenka rizika ir pasekmes, todel ieškoves argumentai, kad už valymo irengimu išbalansavima atsakinga atsakove, yra nepagristi. Be to, Tiek Šilutes rajono savivaldybes ekstremaliu situaciju valdymo centro 2009-07-27 protokole Nr. 5, Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento Privalomajame nurodyme ar kituose dokumentuose nera konstatuoti atsakoves neteiseti veiksmai, kiek tai susije su nuoteku pateikimu i nuotakyna ir valymo irenginiu sugadinimu.

Patikslintame atsiliepime i ieškini (t.1, b. l. 186) atsakove nurodo, kad ieškoves vandens tyrimo laboratorijos nuoteku, paviršinio vandens meginiu tyrimo protokoluose 2009-06-30 Nr. 343, 2009-07-07 Nr. 354, 2009-07-15 Nr. 367, 2009-07-22 Nr. 381 ir AB „Klaipedos vanduo“ 2009-07-28 tyrimo protokole Nr. 09-416 negali buti laikomi pagristais, o ju duomenys – atitinkanciais tikrove. Nuoteku paemimas, ju transportavimas iki tyrimo laboratorijos, meginiu tyrimu atlikimas bei kiti veiksmai, susije su nuoteku vertinimu ju atitikties norminiams reikalavimams požiuriu, reglamentuoti teises aktais – Lietuvos standartais, Aplinkos ministro patvirtintais LAND. Aplinkos apsaugos ministro 2001-03-30 isakymu patvirtinta vandens ištekliu naudojimo teršalu, išleidžiamu su nuotekomis, pirmines apskaitos ir kontroles tvarka, kurios 22 punktas nukreipia i Lietuvos standartus. Mineti teises aktai numato minimalius reikalingus nuoteku kiekius, reikalavimus meginio indui (talpai), meginio emimo protokolui, vertinimo ataskaitai (tyrimo išvadai) ir kt. Lietuvos standarte LST EN ISO 5667-1+AC nurodyta, kad meginio emimo protokole turetu buti užrašomas meginio šaltinis ir emimo salygos: meginiu emimo vietos padetis, pavadinimas, koordinates, meginio tipas, oro salygos, vandens temperatura, meginio apdorojimo budas, meginio emimo metodas. Be to, negincytina, kad meginio talpa turi buti plombuojama, nurodant plombos numeri bei kitus duomenis. Iš ieškoves pateiktu protokolu tik 2009-07-20 protokole nurodytas plombos numeris B118441, o AB „Klaipedos pienas“ tyrimu protokole Nr. 09-416 nurodoma kita skaiciu/raidžiu kombinacija, t. y. 118441. 2009-07-08 protokole Nr. 367 meginio paemimo data nurodoma 2009 m. liepos 7–8 d., o paemimo laikas – 13 val., t. y. neaišku, kuria diena imtas meginys. Analogiškai meginio emimo datos nurodytos ir kituose protokoluose. Ne viename iš protokolu nera nurodyta meginio temperatura jo paemimo metu, nera ir kitu privalomu duomenu. Be to, vertinant meginiu atitikti ir juose esanciu cheminiu medžiagu koncentracija norminiams reikalavimams, turi buti imamas ne momentinis, o vidutinis paros meginys (Reglamento 32 p.) – tokiu duomenu ieškoves pateiktuose protokoluose nera. Protokoluose nurodoma abstrakti meginiu emimo vieta, t. y. ABF „Šilutes Rambynas“. Riebalu normas nuotekose reglamentuojantys teises aktai nustato, kad tiriant riebalus, meginys turi buti paimamas, transportuojamas atskirame inde. Iš ieškoves pateiktu protokolu matyti, kad visais atvejais tyrimui meginys paimtas i viena talpa. Minetas standartas taip pat nustato reikalavimus transportavimui, konservavimui apsaugant juos nuo temperaturinio bei kitokio poveikio. Protokole Nr. 367 nurodoma meginio temperatura 14 oC, protokole Nr. 381 – 15,5 oC, protokole Nr. 343 –17,5 oC, nors vertinant BDSN (biocheminio deguonies suvartojimo per N paru) reikšme skiedimo ir sejimo, pridejus altiokarbamido, metodu, meginio temperatura turi buti 20 oC. Taip pat turi buti kontrolinis meginys.

Šalies argumentai

Atsakove pateike priešieškini, kuriuo prašo jai iš ieškoves priteisti 516 423 Lt tiesioginiu nuostoliu. Nurodo, kad ieškovei vienašališkai nutraukus šaliu šalto vandens tiekimo ir nuoteku šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarti, atsakove buvo priversta transportuoti nuotekas i UAB „Klaipedos vanduo“ ir kitas vietas – Pagryniu mst., Šilutes r., UAB „Šilutes autobusu parkas“ kanalizacijos šulinius. Sutarties vykdymas pakeistomis salygomis buvo atnaujintas tik 2010-06-04. Atsakove nuostolius patvirtina nuoteku priemimo ir tvarkymo sutartys, PVM saskaitos fakturos, atlikti mokejimai. Atsakove nuotekas transportavo tiek savo transportu, tiek pasitelkdama treciuosius asmenis. Ieškovei atsisakius vykdyti Sutarti, atsakove buvo priversta sudaryti kita sau nenaudinga (žalinga) sutarti, t. y. 2009-12-01 nuoteku tvarkymo sutarti Nr. 09/12/11, pagal kurios salygas atsakove turejo savo jegomis ir lešomis nuotekas gabenti i ieškoves nurodytas vietas. Pastaroji sutartis taip pat vienašališkai ieškoves iniciatyva ir valia buvo nutraukta. Ieškove nepagristai teigia, kad Sutarti ne nutrauke, o sustabde jos vykdyma. Taciau bet kokiu atveju teisines pasekmes nekinta ir atsakoves teises turi buti ginamos ieškovei taikant civiline atsakomybe (CK 1.138 str. 1 d. 6 p.). Ieškove sutartiniu santykiu nutraukima grindžia Sutarties salygu pažeidimu atsakovei pateikus didesnio užterštumo, nei numatyta Sutarties 1.2 punkte ir teises aktuose, nuotekas. Atsakove nesutiko ir nesutinka su ieškoves nurodytuose nuoteku meginiu tyrimo protokoluose nurodytais tyrimu rezultatais, kadangi jie negali buti patikimi ir objektyvus del ju paemimo bei tyrimo neteisetumo. Netgi darant prielaida, kad atsakove pažeide sutarti pateikdama didesnio užterštumo nuotekas, ieškoves veiksmai del sutartiniu santykiu nutraukimo turi buti vertinami vadovaujantis CK 6.217 str. 2 dalyje nustatytais kriterijais, ankstesniu šaliu bendradarbiavimu bei ieškoves objektyvia galimybe didesnio užterštumo nuotekas išvalyti. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartiniu salygu (toliau – Standartiniu salygu) 10.3 punktas suteikia teise nutraukti sutarti siekiant išvengti avarijos vandens tiekimo ir (ar) nuoteku tvarkymo infrastrukturoje arba avarija likviduoti. CK 6.218 str. 1 dalyje nurodoma, kad apie sutarties nutraukima privaloma informuoti kita šali per sutartyje ar istatyme nustatyta termina. Informacijos apie geriamojo vandens tiekima ir nuoteku tvarkyma teikimo abonentams tvarkos aprašo 8.2 punktas nurodo, kad apie avarijas, del kuriu abonentams nutraukiamas, sustabdomas nuoteku tvarkymo paslaugu teikimas, informacija abonentams turi buti pateikta nedelsiant, ne veliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo apie avarija gavimo. Atsakove negavo jokio išankstinio pranešimo apie esama ar gresiancia avarija valymo irengimuose, juo labiau, kad ieškoves valymo irengimu veikla buvo sutrikdyta dar 2009-07-03. Atsakove pažeide CK 6.200 straipsnyje itvirtintus Sutarties vykdymo principus, ipareigojancius sutarties šalis vykdyti sutarti tinkamai ir sažiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutarti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai budu. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi buti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui. Ieškove atsisakydama priimti iš atsakoves nuotekas magistraliniais tinklais pažeide teises aktus. Viešuju paslaugu teikejas privalo sudaryti viešuju paslaugu sutarti su bet kuriuo asmeniu, kuris kreipiasi del tokios paslaugos teikimo (CK 6.161 str. 2 d.), o esant ypatingoms aplinkybems, del kuriu paslaugu teikimo sutartis nutraukiama, toks paslaugos teikimas turi buti atnaujintas ne veliau kaip per 12 val. arba paslauga turi buti teikiama kitais budais (Standartiniu salygu 12 p.). Atsakove ne karta raštu praše ieškoves vykdyti Sutarti, t. y. priimti nuotekas tiesiogiai magistraliniais tinklais, taciau ieškove neatliko jokiu veiksmu sutarciai atnaujinti. Ieškove sutartiniu santykiu nutraukima grindžia Privalomuoju nurodymu ir faktu, neva ABF „Šilutes Rambynas“ ir AB „Biofuture“ išleidus padidinto užterštumo nuotekas, visiškai sutriko valymo irengimu veikla. Taciau minetu Privalomuoju nurodymu ieškove nebuvo ipareigota nutraukti sutartinius santykius su atsakove, o ieškoves kaltinimai, kad atsakove kalta del valymo irenginiu veiklos sutrikdymo, niekuo nepagristi. Privalomuoju nurodymu nurodyta sugriežtinti atsakovei reikalavimus vykdant sutartinius santykius, taigi ieškove privalejo testi sutartinius santykius iš dalies juos pakeitus. Viena šalis negali remtis kitos šalies neivykdymu, kiek sutartis buvo neivykdyta del jos pacios veiksmu ar neveikimo arba kitokio ivykio, kurio rizika jai paciai ir tenka (CK 6.206 str.). Iš 2009-07-03 ieškoves darbuotoju S. V. ir V. G. tarnybinio akto ieškoves direktoriui, taip pat iš UAB „Šilutes vandenys“ 2009-07-10 rašto Nr. 15V(1.19)-202, adresuoto Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutes rajono agenturai, akivaizdžiai matyti, kad nuoteku valymo irengimu biologinio proceso sutrikdymo priežastis yra AB „Biofuture“ išleistos nuotekos, t. y. šios bendroves veiksmai ir (ar) 2009-07-01 stichinis gamtinis ivykis – per trumpa laika iškrites labai gausus krituliu kiekis. Atsakoves nuomone, ieškove esant nurodytiems faktams neveike atidžiai, rupestingai, apdairiai, kiek tokiomis salygomis buvo butina veikti. Akivaizdu, kad ieškoves nepagristas ir neteisetas Sutarties nutraukimas bei velesnis neveikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijes su atsakoves patirtais nuostoliais. Ieškove yra Šilutes rajono savivaldybes kontroliuojama imone (valdo 100 proc. akciju), todel savivaldybes instituciju ar istaigu priimti teises aktai, kiek jie susije tiesioginemis sukuriamomis, pakeiciamomis ir (ar) nutraukiamomis atsakoves teisemis ir pareigomis reglamentuojant nuoteku priemimo ir tvarkymo santykius, negali buti vertinami kaip objektyvus, teisingi bei teiseti, kadangi tokie aktai yra UAB „Šilutes vandenys“ savininko/valdytojo priimti sprendimai.

Atsiliepimas

Ieškove atsiliepime su atsakoves priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakove neirode prašomu priteisti nuostoliu dydžio. Pateikti nuostoliu skaiciavimai yra nepagristi, nera nurodyta, kokiais atstumais (iš kokios vietos i kokia) buvo vežamos nuotekos, o tik bendras kilometru skaicius, atsakove nepateike jokiu irodymu apie atliktu transporto priemoniu remonto darbu pobudi, kitu išlaidu turini ir paskirti. Atsakove nepagristai patirtiems nuostoliams priskiria transporto priemoniu remonto, turto nusidevejimo, draudimo ir kitas išlaidas, kadangi ieškove jokiais savo veiksmais nera prisidejusi prie šiu išlaidu kilimo, jos yra salygotos pacios atsakoves kaip savininkes pareigos prižiureti ir išlaikyti savo turta. Centralizuotai teikiamu nuoteku tvarkymo paslaugu veikla susideda iš nuoteku surinkimo (nuoteku transportavimo tinklais), nuoteku valymo ir dumblo tvarkymo (Metodikos 41.3 p.). Tai, kad atsakove buvo sudariusi sutartis su ieškove ir su AB „Klaipedos vanduo“ del atvežamu nuoteku priemimo, nesudaro pagrindo teigti, jog šiu sutarciu vykdymo išlaidos (nuoteku atvežimo autotransportu išlaidos) yra atsakoves patirti nuostoliai. Jeigu atsakove savo neteisetais veiksmais nebutu salygojusi Sutarties vykdymo sustabdymo, už nuoteku surinkima (nuoteku transportavima tinklais) ji butu turejusi moketi ieškovei. Taigi del Sutarties vykdymo sustabdymo atsakoves nuostoliais galetu buti laikoma tik ta nuoteku transportavimo autotransportu išlaidu dalis, kuri viršija nuoteku surinkimo tinklais kaina, analogišku atveju moketina ieškovei. Be to, iš atsakoves su AB „Klaipedos vanduo“ 2009-07-29 ir 2010-01-04 sudarytu nuoteku priemimo ir tvarkymo sutarciu 3.3.1 punktu matyti, kad buvo vežamos atsakoves nuotekos, kuriose teršianciu medžiagu koncentracijos viršijo Reglamente nustatytas koncentracijas. Tokio užterštumo nuotekas priimti iš atsakoves ieškovei buvo uždrausta Privalomuoju nurodymu, todel už šiu nuoteku transportavima ieškove nera atsakinga. Atsakove klaidingai nurodo, kad ieškove nutrauke Sutarti. Byloje nera ne vieno dokumento, patvirtinancio toki atsakoves teigini. Tai, kad iki šiol Sutartis yra galiojanti, patvirtina aplinkybe, kad šalys 2010-06-04 pasiraše geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo sutarti Nr. 001-00249-001-03, kuria šalys susitare pakeisti šaliu pasirašyta 2008-05-01 sutarti, iskaitant jos pavadinima, ir šia sutarti išdeste nauja redakcija. Taigi ieškove ne nutrauke Sutarti, o sustabde jos vykdyma iteikus atsakovei 2009-07-28 rašta Nr. 15V(1.19)-221, buvo užaklintas išvadas i magistralinius ieškoves tinklus, šulinio dangtis užplombuotas, užfiksuotas vandens skaitiklio rodmuo. Akta pasiraše atsakoves generalinis direktorius. Sutarties vykdymo sustabdymo faktiniu pagrindu buvo aplinkybe, kad atsakoves išleidžiamose nuotekose teršianciu medžiagu koncentracijos žymiai viršijo Reglamento ir Sutarties reikalavimus. Meginiu paemimas buvo vykdomas laikantis Sutarties 3.10 ir 3.11 punktu reikalavimu, t. y. dalyvaujant atsakoves atstovui, o imant arbitražini megini, šis papildomai buvo užplombuotas. Meginio plombos numeris sutampa su protokole nurodytu numeriu (118441), tik AB „Klaipedos vanduo“ laboratorija protokole iraše numeri be serijos „B“, tai nedaro meginio negaliojanciu, nes ieškove kitos serijos plombu nenaudoja. Be to, AB „Klaipedos vanduo“ darbuotoja 2009-07-20 15.15 val. prieme tik ši vieninteli atsakoves nuoteku megini, kurio pagrindu ir buvo parengtas 2009-07-28 tyrimu protokolas Nr. 09-416, todel tyrimu rezultatais abejoti nera pagrindo. I byla ieškoves pateiktais protokolais užfiksuota padidinta tarša nera momentine, kadangi vykdant Sutarties 4 punkta, pas atsakove yra irengtas automatinis meginiu semtuvas, kurio deka nuoteku koncentracija nustatoma vidutiniu paros meginiu. Nuotekose nustatytos teršianciuju medžiagu koncentracijos žymiai viršija Sutartyje nustatytas leistinas koncentracijas. Atsakoves nuoteku priemimas buvo nutrauktas vykdant Privalomaji nurodyma, kuriuo buvo reikalaujama iki 2009-08-04 atkurti Šilutes miesto nuoteku valyklos darba, kad nuotekos i Šyšos upe butu išleidžiamos neviršijant ieškoves Taršos integruotos prevencijos kontroles leidime Nr. (11.2)38-18/2005 (toliau – Leidimas) nustatytu teršalu koncentraciju. Nepaisant to, kad Privalomajame nurodyme nebuvo reikalaujama nutraukti konkreciai atsakoves nuoteku priemima, pastarajai ir AB „Biofuture“ išleidus nuotekas, kuriu teršianciuju medžiagu koncentracijos žymiai viršijo sutartines, buvo visiškai sutrikdytas nuoteku valymo technologinis procesas Šilutes miesto biologiniuose nuoteku valymo irenginiuose, todel nenutraukus minetu dvieju imoniu, kaip didžiausiu teršeju, nuoteku priemimo, ieškove nebutu galejusi atkurti nuoteku valymo proceso, t. y. nebutu galejusi ivykdyti Privalomojo nurodymo išvalyti nuotekas iki Leidime nustatytu teršalu koncentraciju. Be to, Šilutes rajono savivaldybes taryba 2009-07-27 ipareigojo ieškove esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“ ir ABF „Šilutes Rambynas“ ar bet kurios kitos imones, nepriimti gamybiniu-buitiniu nuoteku i Šilutes vandens valymo irenginius bei informuoti apie tai Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamenta. Atsakoves nuoteku priemimas buvo nutrauktas taip pat ir vykdant Šilutes rajono savivaldybes Ekstremaliu situaciju valdymo centro minimalios sudeties 2009-07-27 neplaniniame posedyje „Del ekologines situacijos Šyšos upeje“ priimta ipareigojima (protokolo Nr. 4 2 punktas). Atsakoves argumentai, kad mineti sprendimai vertintini tik kaip ieškoves akcininkes sprendimai, yra nepagristi, nes Šilutes rajono savivaldybes institucijos, priimdamos minetus individualaus pobudžio teises aktus, veike kaip viešojo administravimo subjektai (Vietos savivaldos istatymo 6 str. 30 p.). Atsakoves nuoteku priemimas buvo nutrauktas laikantis Sutarties 3.3 punkto reikalavimu. Pagal Standartiniu salygu 10.3 punkta, viešasis vandens tiekejas gali laikinai nutraukti, sustabdyti ar apriboti geriamojo vandens tiekima ir (ar) nuoteku tvarkymo paslaugu teikima abonentui (vartotojui), tai butina padaryti siekiant išvengti avarijos vandens tiekimo ir (ar) nuoteku tvarkymo infrastrukturoje arba avarija likviduoti – be suderinimo su abonentu ar be išankstinio ispejimo. Be to, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 isakymu Nr. 172 patvirtintu Vandentvarkos ukio naudojimo taisykliu 10.5 punkte nustatyta, kad neispejes abonento, taciau nedelsiant ji informaves, tiekejas turi teise nutraukti nuoteku šalinima, nustacius, kad i nuoteku tinkla nuteka daug naftos produktu, gamybos atlieku ir kitu medžiagu bei ju mišiniu, galinciu sukelti sprogima arba sutrikdyti nuoteku tinklo ir vandenvalos irenginiu darba, ar ivykus gedimui ar priverstinai sustojus irengimams tiekejo nuoteku šalinimo sistemoje. Šaliu Sutarties 3.13 punkte taip pat itvirtinta tiekejo teise nutraukti nuoteku priemima, jei abonento išleidžiamos nuotekos trukdo normalu nuoteku valymo irenginiu darba ar dumblo apdorojima. Taigi ieškove sutrikus valymo irenginiu darbui turejo teise be suderinimo su atsakove ir be išankstinio ispejimo nutraukti atsakoves nuoteku priemima. Ieškove apie tai atsakove informavo 2009-07-28 raštu. Iki 2010-06-04 nuoteku priemimas nebuvo atnaujintas todel, kad atsakove nebuvo ivykdžiusi Sutarties 3.12 punkto isipareigojimo iki 2009-05-01 pastatyti vietinius nuoteku valymo irenginius, kurie išvalys nuotekas iki Reglamente nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos. 2009-12-01 nuoteku tvarkymo sutartimi Nr. 09/12/01 atsakovei buvo sudarytos salygos išleisti mobiliomis priemonemis atvežtas nuotekas i ieškoves valdoma nuoteku tvarkoma infrastruktura. Laboratoriniai tyrimai parode, kad nuo 2009-12-01 atvežtose atsakoves nuotekose teršalu koncentracija viršijo Reglamente nustatytas ribines vertes: iš gruodžio menesi paimtu 8 meginiu 5 buvo viršnormines taršos, iš 17 sausio men. paimtu meginiu – 8, iš 32 vasario men. meginiu – 13, iš 38 kovo men. meginiu – 8, iš 25 balandžio men. paimtu meginiu – 3. Galimybe atnaujinti atsakoves nuoteku priemima buvo svarstyta 2010-04-29 posedyje, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos, Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento, Šilutes rajono savivaldybes, ieškoves ir atsakoves atstovai. Šiame posedyje atsakove buvo ipareigota iki 2010-06-01 paruošti veiksmu plana – projekta, nustatanti priemones, igalinancias sumažinti bendroves išleidžiamu nuoteku tarša iki Reglamente nustatytu reikalavimu gamybinems nuotekoms, išleidžiamoms i komunaliniu nuoteku nuotakyna, taip pat nustatanti priemones bendroves išleidžiamu nuoteku užterštumo kontroles prevencijai, taip pat kad atsakove parengta plana–projekta suderintu su ieškove bei Klaipedos RAAD. Tik atsakovei ivykdžius minetus ipareigojimus ir atsakovei sutikus pakeisti Sutartyje nustatytus nuoteku užterštumo dydžius (t. y. atsakovei pasirašius Sutarties nauja redakcija, pagal kuria atsakove isipareigojo išleisti ne didesnes taršos nuotekas, nei nustatyta Reglamente), ieškove galejo nepažeisdama Privalomojo nurodymo priimti atsakoves nuotekas magistraliniais tinklais. Taigi pagrindas sustabdyti Sutarties vykdyma buvo pacios atsakoves neteiseti kalti veiksmai, o ieškove neatliko jokiu neteisetu veiksmu, kurie butu galeje salygoti atsakoves nuostoliu atsiradima.

Teismo posedžio metu ieškoves ir atsakoves atstovai savo procesiniuose dokumentuose išdestyta pozicija palaike.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-05-01 sudare šalto vandens tiekimo ir nuoteku šalinimo bei valymo pirkimo–pardavimo sutarti (toliau – Sutartis), kuri 2009-01-21 buvo pakeista nesutarimu protokolu Nr. 1 prie sutarties (t. 1, b. l. 18–21). Sutarties 1.2 punktu atsakove isipareigojo šalinti nuotekas, kuriu teršianciuju medžiagu koncentracijos yra: BDS₇ 1500 mg/l, riebalu 50mg/l, naftos produktu 5 mg/l, Cu 0 mg/l, Cr 0 mg/l, Zn 0 mg/l, Fe 0 mg/l, Ni 0 mg/l, Nb 58 mg/l, Pb 13 mg/l, detergentu 2 mg/l, pH ne mažiau kaip 6,5 ir ne daugiau kaip 8,5. Sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai abonentas viršija sutartyje deklaruotas nuoteku taršos elementu koncentracijas, nustatyta 1 m³ nuoteku kaina apmokama padidintu tarifu, kuris apskaiciuojamas pagal UAB „Šilutes vandenys“ 2008-03-18 isakymu Nr. (1.7-01)-21(V10) patvirtinta Mokescio už padidinta ir specifine tarša skaiciavimo ir taikymo tvarka (t. 1, b. l. 23–27). Šilutes rajono savivaldybes taryba 2008-11-20 prieme sprendima Nr. T1-715 (t. 1, b. l. 28– 30), kuriuo patvirtino Kainos už padidinta ir specifine nuoteku tarša skaiciavimo ir taikymo tvarkos apraša (toliau – Aprašas), kurio nuostatos privalomos šalims vykdant sutarti (Aprašo 4 p ir Sutarties 5.1 p.). Ieškoves taršos integruotos prevencijos kontroles leidime Nr. (11.2)38-18/2005 nustatyti abonentai ir iš ju galimos priimti teršalu koncentracijos (t. 2, b. l. 58, 59, t. 3, b. l. 77–111). 2006-06-23, 2009-06-29, 2009-07-08, 2009-07-15 ir 2009-07-20 iš atsakoves eksploatuojamu nuoteku šuliniu buvo paimti nuoteku paros meginiai tyrimams (t. 1, b. l. 33–42), iš kuriu 2009-07-20 paimtas meginys buvo pateiktas ištirti nepriklausomai atestuotai AB „Klaipedos vanduo“ nuoteku tyrimo laboratorijai. Ieškove nustate, kad atsakoves išleidžiamose nuotekose teršianciu medžiagu kiekiai žymiai viršijo Sutarties 1.2 punkte nustatytas maksimalias vertes. Atsakove taip pat paeme meginius, kuriuos ištyrus nustate, kad jos išleidžiamose nuotekose teršianciu medžiagu kiekiai atitinka Sutartyje nustatytas vertes (t. 1. b. l. 92–103). Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutes rajono agentura pateike ieškovei 2009-07-24 privalomaji nurodyma Nr. LT29-14 (t. 1, 45, 46), kuriuo ieškove buvo ipareigota nustatyti atsakovei, kaip didžiausiai teršejai, griežtesnius reikalavimus nuoteku išleidimui i komunaliniu nuoteku nuotakyna už nustatytus Aplinkos ministro 2006-05-17 isakymu Nr. D1-236 (pakeistas 2007-10-08 isakymu Nr. D1-515) patvirtintame Nuoteku tvarkymo reglamente (t. 1, b. l. 45, 46). Šilutes rajono savivaldybes taryba 2009-07-27 kreipimesi Nr. R3-(5.18)-2623 del Šyšos upes užterštumo ipareigojo ieškove, esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“, ABF „Šilutes Rambynas“ ar bet kurios kitos imones, nepriimti gamybiniu–buitiniu nuoteku i Šilutes vandens valymo irenginius bei informuoti apie tai Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamenta (t. 1, b. l. 52). Ieškove 2009-07-28 nutrauke atsakoves nuoteku priemima i magistralinius tinklus (t. 1, b. l. 47). UAB „Šilutes vandenys“ direktoriaus 2009-07-30 isakymu Nr. (1.7-01)-35(V10) paskelbta techninio pobudžio ekstremali situacija „Šilutes miesto biologinio valymo irenginiu sutrikimas“ (t. 1. b. l. 49). Atsakove del nuoteku priemimo ir tvarkymo sudare sutartis su UAB „Klaipedos vanduo“: 2009-07-29 Nr. N05-2009-00033 ir 2010-01-04 Nr. N05-2009-00043, pagal kurias atsakove nuotekas privalejo transportuoti savo lešomis ir transportu (t. 2, b. l. 69–73). Ieškoves ir atsakoves 2009-12-01 nuoteku tvarkymo sutartimi Nr. 09/12/01 ( t. 2, b. l. 27, 28) atsakovei buvo sudarytos salygos išleisti mobiliomis priemonemis atvežtas nuotekas i ieškoves valdoma nuoteku tvarkoma infrastruktura. Atsakoves nuoteku priemimas i ieškoves magistralinius tinklus buvo atnaujintas 2010-06-04.

Del Sutarties 2.7 punkto aiškinimo.

Atsižvelgdamas i Sutarties salygu tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.) teismas sutinka su ieškoves aiškinimu, jog Sutarties 2.7 punktas nustato netesybas už sutarties pažeidima (CK 6.71 str.), ir atmeta atsakoves atsikirtimus, jog jai Sutarties 2.7 punktas iš esmes suteike teise pateikti bet kokio užterštumo nuotekas už ju šalinima ir išvalyma sumokant atitinkama kaina. Sutarties objektas nustatytas Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose, 1.2 punkte susitarta del konkreciu teršianciu medžiagu koncentraciju nuotekose. Ieškoves galimybes priimti ir išvalyti nuotekas objektyviai apribotos jos techniniu galimybiu. Iš baudžiamosios bylos pateiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto vandentvarkos katedros vedejo M. R. ekspertizes Šyšos upes užterštumo priežastims nustatyti aktas (t. 5, b. l. 125–153). Ekspertas nustate, kad pagal atsakoves dvieju meginiu koncentracija gautas vidutinis teršalu kiekis viršija viso miesto nuoteku valyklos pajegumus (11 klausimas, t. 5, b. l. 130). UAB „Šilutes vandenys“ biologiniai valymo irengimai pagal ju faktini pajeguma gali išvalyti savo abonentu išleistu vidutini teršalu kieki, taciau, jeigu sutaptu, kad, pavyzdžiui, ABF „Šilutes Rambynas“ ir AB „Biofuture“ išleistu didesni teršalu kieki, tai Šilutes nuoteku valykloje biologinis valymo procesas sutriktu (59 klausimas, t. 5, b. l. 145-146).

Remdamasis tuo, kas išdestyta, teismas konstatuoja, kad Sutarties 2.7 punktu šalys susitare del netesybu, nes nera protingo pagrindo manyti, kad ieškove, neatsižvelgdama i savo techninius pajegumus su abonentais sudare sutartis del neriboto užterštumo nuoteku šalinimo bei valymo (CPK 185 str., CK 6.193 str.).

Del atsakoves neteisetu veiksmu.

Ieškove Sutarties pažeidimo fakta irodineja UAB „Šilutes vandenys“ vandens tyrimo laboratorijos atliktu nuoteku ir paviršinio vandens meginiu tyrimo protokolais 2009-06-30 Nr. 343, 2009-07-07 Nr. 354, 2009-07-15 Nr. 367, 2009-07-22 Nr. 381 ir AB „Klaipedos vanduo“ 2009-07-28 tyrimo protokolu Nr. 09-416 (t. 1, b. l. 33–42). Iš AB „Klaipedos vanduo“ laboratorijos atlikto tyrimo protokolo matyti, kad riebalu koncentracija nuotekose 2,5 karto viršija Sutarties 1.2 punkte nustatyta koncentracija, bendras azotas – 1,83 karto, bendras fosforas – 1,19 karto, pH – 1,1 karto. Kituose protokoluose nustatyti dar didesni teršianciu medžiagu koncentraciju viršijimai. Atsakoves atsikirtimai, kad ieškoves darbuotojai atsakoves nuoteku meginius paeme ir ištyre netinkamai, atmestini. Liudytojas V. G., UAB „Šilutes vandenys“ valymo irenginiu padalinio vadovas, patvirtino (t. 5, b. l. 15–17), kad meginiai buvo imami iš meginiu semtuvo atsakoves teritorijoje – vieninteles galimos vietos. Nuoteku meginiai buvo imami i stiklinius indus pagal nustatytus reikalavimus ir nuvežti i laboratorija. Imant meginius dalyvavo AB firma „Šilutes Rambynas“ atstovai, kurie pasiraše nuoteku paemimo protokolus. Jie taip pat paeme megini, bet i plastikini inda. Kadangi ju meginys buvo paimtas neteisingai, mes nepasirašeme ju protokolo, be to, jie nepraše to daryti. Semtuvas susemia nuotekas i 24 talpas, i kiekviena kas valanda. Iš visu talpu nuotekos supilamos i viena inda ir sumaišomos, taip gaunamas paros meginys. Liudytoja D. K., UAB „Šilutes vandenys“ laborante, paaiškino (t. 5, b. l. 18–19), kad BDS tyrimui atlikti pakanka 0,5 l ar mažiau, svarbu, kad talpa butu pripildyta iki viršaus, meginio kiekis neurejo itakos tyrimo rezultatams. Liudytoja R. K., UAB „Šilutes vandenys“ laboratorijos vedeja, paaiškino (t. 5, b. l. 19–20), kad BDS tyrimui atlikti reikia 7 paru, kiti komponentai pasidaro anksciau. Protokolas yra surašomas tik atlikus visa tyrima – kai ištiriama paskutine analite. Meginiu talpu kiekis ir turis dideles itakos neturi, jis svarbesnis tik konservuojant meginius. Iš 1 l meginio talpos gaunami teisingi tyrimo rezultatai, nes pagal paemimo metodika meginys yra skirstomas i mažesnes talpas. Liudytoja N. D., AB „Klaipedos vanduo“ nuoteku tyrimo laboratorijos vedeja, paaiškino (t. 5, b. l. 20–21), kad ji suklydo, meginiu numeriuose neparašiusi „B“, kadangi ji nera maciusi plombos numeriu, kuriose butu raides. Nera standartinio tyrimo protokolo, jo šablonas ruošiamas kiekvienoje laboratorijoje. Nera griežtu nurodymu, koks turi buti protokolo šablonas, svarbiausia, protokolas turi buti informatyvus. BDS tyrimui butu pakake mažiausiai 1 ml, taciau meginys yra kelis kartus skiedžiamas, todel jo reikia daugiau. Riebalu ir naftos meginai turi buti imami tik i stikline tara. Kuo anksciau bus atliktas tyrimas, tuo didesnis gali buti BDS. Meginio tyrimo protokole meginio rušis nebutinai turi buti nurodyta. Protokole nurodant dvi datas žymimas paros meginys. Liudytoja S. B., UAB „Šilutes vandenys“ vyr. technologe-ekologe, paaiškino (t. 5, b. l. 42), kad nustatyto meginiu paemimo laiko nera, meginiai imami arba pagal imones prašyma, arba nustacius, kad buvo išleistos nuotekos, viršijancios sutartyje nustatytas normas. Meginiai imami kartu su atsakoves atsakingu asmeniu, kuris atrakina patalpas, kur yra meginiu automatinis semtuvas. Meginiai imami i atsivežtus stiklainius, kuriuose buna nurodyta i koki stiklaini koki meginio kieki reikia paimti bei koks parametras bus nustatytas. Stiklainiai su paimtais meginiais dedami i konteineri su šaldymo elementais ir pristatomi i UAB „Šilutes vandenys“ laboratorija. Meginiu paemime dalyvauja priešingos puses atstovai, dažniausiai dalyvavo V. G. arba R. D. Jie pasirašydavo meginiu paemimo protokolus. Apie gautus tyrimu rezultatus informuojamas imones direktorius, pateikiami duomenys ekonomistei, jeigu yra viršnormine tarša. Meginys i UAB „Klaipedos vandenys“ laboratorija buvo vežtas atsakoves prašymu. Su laboratorija buvo konsultuojamasi, kokio kiekio meginio jiems užteks. Laboratorijos darbuotojams žinomi standartai. BDS duomenys nustatomi 7 paru.

Pažymetina, kad Sutartyje nustatytas plombavimo reikalavimas tik arbitražiniam meginiui – tyrimams nepriklausomoje laboratorijoje atlikti (3.11 p.). Meginys perduotas ištirti AB „Klaipedos vanduo“ laboratorijai ir buvo užplombuotas. Paimant meginius dalyvavo atsakoves atstovai – laboratorijos viršininke R. D. ir V. G., kuriems gerai žinomi nuoteku meginiu paemimo reikalavimai. Ieškovei del meginiu emimo ir pastabu nebuvo pareikšta. Taip pat visi meginiu tyrimo protokolai pasirašyti atsakoves atstovu, pastabu nepareikšta. Pacios atsakoves pateikti paimtu nuoteku meginiu aktai (t. 1, b. l. 93–102) neatitinka arbitražiniams meginiams keliamu reikalavimu, nes ne vienas ju nera pasirašytas ieškoves atstovu. Liudytojas V. G. paaiškino, kad nepasiraše protokolu, kadangi meginiai buvo paimti neteisingai, i plastikinius indus. Pati atsakove nurode reikalavima nuoteku meginius imti i stikline tara (t. 1, b. l. 190–191).

Ekspertas patvirtino, kad ieškove atsakoves nuoteku taršai nustatyti ištyre pakankamai meginiu (18 klausimas, t. 5, b. l. 134), nuoteku meginiu tyrimu procedura ieškove atliko ir protokolus užpilde tinkamai (66 klausimas, t. 5, b. l. 147–148). Ekspertas padare išvada, kad atsakove išleisdama padidintos taršos nuotekas nusiženge Sutarties su nuotakyno valdytoju isipareigojimams, pažeide Reglamento nuostatas (3 lenteles) ir TIPK leidime nustatytas salygas (14 klausimas, t. 5, b. l. 132). Taip pat ekspertas padare išvada, kad atsakove pažeide tris Sutarties nuostatas: del leistinos teršalu koncentracijos (1.2 p.), isipareigojima 3 kartus viršijus leistina teršalu koncentracija isirengti vietinius nuoteku valymo irenginius (3.12 p.), draudima išleisti nuotekas, trikdancias nuoteku valyklos darba (3.13 p.) (5 klausimas, t. 5, b. l. 128).

Atsakove neirodinejo egzistavus civilines atsakomybes netaikymo ar atleidimo nuo civilines atsakomybes pagrindus jai anksciau minetu budu pažeidus sutarti ir teises aktu nuostatas (CK 6.253 str., 6.256 str. 4 d.).

Remdamasis tuo, kad išdestyta, teismas konstatuoja, kad ieškove irode, jog atsakove pažeide šaliu Sutarties 1.2 punkta, t. y. i ieškoves eksploatuojamus nuoteku tinklus leido nuotekas, kuriose teršianciuju medžiagu koncentracijos viršijo Sutarties 1.2 punkte nustatytas koncentracijas (CPK 178, 185 str., CK 6.205 str.), todel jai tenka prievole sumoketi sutartines netesybas (CK 6.71 str., 6.256 str., 6.258 str. 1 d.).

Del netesybu dydžio.

Netesybu dydi ieškove apskaiciavo remdamasi Sutarties 2.7 punktu bei kompetentingo Viešojo administravimo subjekto Šilutes rajono savivaldybes tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-715, kuriuo buvo patvirtintas Kainos už padidinta ir specifine nuoteku tarša skaiciavimo ir taikymo tvarkos aprašu, pakeitusiu UAB „Šilutes vandenys“ 2008-03-18 isakymu Nr. (1.7-01)-21(V10) patvirtinta Mokescio už padidinta ir specifine tarša skaiciavimo ir taikymo tvarka. Atsakove skaiciavimo tikslumo negincijo.

Atmestini atsakoves argumentai del sutartiniu netesybu apskaiciavimo budo prieštaravimo Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos nutarimu patvirtintai Geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo paslaugu kainu nustatymo metodikai, CK 6.395 str. 4 daliai, 6.161 straipsniui, Geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo istatymo 10 str. 1 d. 2 punktui, 22 str. 5 daliai, Viešojo administravimo istatymo 6 str. 2 daliai, kadangi Šilutes rajono savivaldybes tarybos 2008-11-20 sprendimas Nr. T1-715 istatymu nustatyta tvarka Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2010-10-05 nutarimu Nr. O3-207 buvo suderintas (t. 4, b. l. 106). Pagal Aprašo 4 punkta ir Sutarties 5.1 punkta jo nuostatos privalomos šalims vykdant Sutarti. Kompetentingos valstybes institucijos istatymu nustatyta tvarka suderintos kainos yra privalomos tiek tiekejui (ieškovei), tiek vartotojui (atsakovei), kurie turi laikytis nustatytu energijos kainu ir negali ju keisti savo susitarimu.

Atsakove nepagristai ginasi vartotoju teisiu sutartiniuose santykiuose teisiniu reguliavimu, nes Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-03-24 Vartotoju teisiu apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose teisinio reguliavimo ir teismu praktikos apžvalgoje, kuria atsiliepime i ieškini remiasi atsakove, išaiškinta, kad tik tuo atveju, kai energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis – abonentas – yra fizinis asmuo, kuris energija perka asmeniniams, savo šeimos ar namu ukio poreikiams, jis yra vartotojas vartotoju teises prasme ir turi gauti istatymine vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisiu apsauga. Netgi individuali imone, kuri yra neribotos civilines atsakomybes juridinis asmuo, negali buti laikoma vartotoju, o individualios imones sudaryta prekiu ar paslaugu isigijimo sutartis nera vartojimo sutartis. Be to, pagal CK 6.188 str. 5 dalyje nustatyta vartojimo sutarciu salygu sažiningumo kontroles išimti su parduotos prekes ar paslaugos ir ju kainos atitikimu susijusios salygos neturi buti vertinamos nesažiningumo požiuriu (t. y. netaikomos šio straipsnio 1 ir 2 daliu normos), jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Taciau tai nepaneigia energijos pirkimo–pardavimo kainos teismines kontroles galimybes gincijant teises aktu, kuriu pagrindu kaina nustatyta, atitikti aukštesnes galios teises aktams. Byloje nagrinejamu atveju atsakove Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos 2010-10-05 nutarimo Nr. O3-207, kuriuo buvo suderintas Šilutes rajono savivaldybes tarybos 2008-11-20 sprendimu Nr. T1-715 patvirtintas Kainos už padidinta ir specifine nuoteku tarša skaiciavimo ir taikymo tvarkos aprašas, istatymo nustatyta tvarka neskunde, todel laikytina, kad Komisija tinkamai atliko savo funkcijas – derindama kainas, patikrino ju apskaiciavimo teisinguma ir pagristuma pagal teises aktus, patikrino ir palygino, kad savivaldybes nustatytos kainos konkreciam vartotojui sutiktu, butu analogiškos kitos savivaldybes panašiam vartotojui nustatytoms kainoms bei kitu teikeju nustatytoms kainoms.

Del atsakoves priešieškinio.

Atsakoves savo priešieškini grindžia aplinkybe, kad ieškoves neteisetai vienašališkai nutrauke šaliu Sutarti. Teismas nesutinka su tokiu tarp šaliu susiklosciusios situacijos teisiniu vertinimu ir sutinka su ieškoves argumentais, kad šaliu sutartis nebuvo nutraukta, o tik sustabdytas jos vykdymas, be to, ne visos, o tik del Sutarties 1.2 punkte nustatyto objekto – nuoteku šalinimo ir valymo. Ieškove 2009-07-28 aktu nutrauke atsakoves nuoteku priemima i magistralinius tinklus, akta pasiraše atsakoves generalinis direktorius (t. 1, b. l. 47). Byloje nera ginco, jog ieškove atsakovei toliau tieke geriamaji vandeni (Sutarties 1.1 p). Be to, pati atsakove savo patikslintame priešieškinyje (t. 4, b. l. 2) nurode, kad 2010-06-04 sudare geriamojo vandens tiekimo ir nuoteku tvarkymo sutarti Nr. 001-00249-001-03, kuria „modifikavo ankstesnius šaliu sutartinius santykius, t. y. 2008-05-01 sudaryta sutarti Nr. 249“. Vadovaudamasis tuo, kad išdestyta, teismas konstatuoja, kad atsakoves argumentas, jog ieškove nutrauke Šaliu sutarti, yra nepagristas (CPK 185 str., CK 6.207 str.).

Sutarties sustabdymo galimybe buvo nustatyta Sutarties 3.3, 3.13 punktuose. 3.3 punkte nustatyta, kad tiekejas gali nutraukti abonentui vandens tiekima ir nuoteku priemima i nuoteku tinklus teises aktuose nurodytais atvejais ir tvarka. 3.13 punkte nustatyta, kad tiekejas turi teise nutraukti nuoteku priemima, jei abonento išleidžiamos nuotekos trikdo normalu nuoteku valymo irenginiu darba ar dumblo apdorojima.

Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutes rajono agentura pateike ieškovei 2009-07-24 privalomaji nurodyma Nr. LT29-14, kuriuo ipareigojo ieškove atkurti Šilutes miesto nuoteku valyklos darba, kad nuotekos i Šyšos upe butu išleidžiamos neviršijant UAB „Šilutes vandenys“ TIPK leidime nustatytu teršalu koncentracijos bei nustatyti AB „Biofuture“ ir ABF „Šilutes Rambynas“ griežtesnius reikalavimus nuoteku išleidimui i komunaliniu nuoteku nuotakyna už Reglamente nustatytus ir laikinai nutraukti AB „Biofuture“ nuoteku priemima i Šilutes miesto komunalinius tinklus (t. 1, b. l. 45, 46). Šilutes rajono savivaldybes Ekstremaliu situaciju valdymo centro minimalios sudeties 2009-07-27 posedyje nutarta ipareigoti AB „Biofuture“ ir ABF „Šilutes Rambynas“ iki 2009-07-12 savivaldybes administracijai pateikti priemoniu plana, kad gamybines nuotekos, patenkancios i Šilutes miesto valymo irenginius, atitiktu STR 2.02.05:2004 „Nuoteku valyklos, pagrindines nuostatos“ keliamus reikalavimus (t. 1, b. l. 50, 51). Šilutes rajono savivaldybes taryba 2009-07-27 raštu Nr. R3-(5.18)-2623 ipareigojo ieškoves direktoriu, esant viršnorminei taršai iš AB „Biofuture“, ABF „Šilutes Rambynas“ ar bet kurios kitos imones nebepriimti gamybiniu–buitiniu nuoteku i Šilutes vandens valymo irenginius bei informuoti apie tai Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamenta (t. 1. b. l. 52). Šilutes rajono savivaldybes Ekstremaliu situaciju valdymo centro minimalios sudeties 2009-07-29 neplaniniame posedyje konstatuota, kad nuo 2009-07-28 iš AB „Biofuture“ ir ABF „Šilutes Rambynas“ nutraukiamas nuoteku priemimas i Šilutes miesto valymo irenginius ir nustatytas priemoniu planas (t. 1, b. l. 53, 54). UAB „Šilutes vandenys“ direktoriaus 2009-07-30 isakymu Nr. (1.7-01)-35(V10) paskelbta techninio pobudžio ekstremali situacija „Šilutes miesto biologinio valymo irenginiu sutrikimas“ (t. 1. b. l. 49). Ekspertas nustate, kad ieškove pagristai nutrauke atsakoves nuoteku priemima i miesto nuotakyno tinklus, ieškoves darbuotojai emesi teisingu veiksmu siekiant atkurti biologiniu valymo irenginiu darbinguma, atsakove naudojo daugiau vandens, nei leidžiama jos TIPK leidime, todel atitinkamai susidarydavo ir daugiau nuoteku, atsakove išleisdama padidintus teršalu kiekius galejo padaryti itaka Šilutes nuoteku biologinio valymo irenginiu sutrikimui, ieškove negali išvalyti nuoteku, jeigu kelios imones išleidžia didesni teršalu kieki (b. l. 125–153, Ekspertizes akto klausimai 5, 7, 11, 14, 117, 59, 60).

Konstatavus, kad atsakove pažeide Sutarties salygas del nuoteku taršos koncentraciju, išvardyti irodymai neabejotinai patvirtina, kad egzistavo Sutartyje ir teises aktuose nustatyti pagrindai sustabdyti atsakoves nuoteku priemima i ieškoves magistralinius tinklus, ieškove elgesi atsakingai ir atidžiai, laikesi kompetentingu instituciju privalomu nurodymu, be to, kaip patvirtino ekspertas, esant biologiniu valymo irenginiu sutrikimui, ieškove objektyviai neturejo techniniu galimybiu priimti ir išvalyti atsakoves nuotekas (CPK 185 str., CK 6.207 str.).

Civilines atsakomybes taikymui butina nustatyti jos salygu visuma, t. y. neteisetus veiksmus, priežastini ryši, kalte ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Kadangi atsakove neirode ieškoves neteisetu veiksmu, ieškoves civiline atsakomybe negalima, šios aplinkybes pakanka atsakoves priešieškini atmesti, todel del kitu civilines atsakomybes salygu teismas nepasisako.

Esant tokioms aplinkybems teismas konstatuoja, kad ieškoves ieškinys pagristas, todel tenkintinas visiškai, o atsakoves priešieškinis atmestinas (CPK 260 str. 265 str., CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškove byloje patyre 32 356,59 Lt bylinejimosi išlaidu, t. y. 12 089,09 Lt žyminio mokescio ir 20 267,50 Lt (iskaitant PVM) už advokatu teisine pagalba, kurios priteistinos iš atsakoves (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

n u sprendž i a:

ieškoves ieškini tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Šilutes vandenys“, imones kodas 177059215, iš atsakoves ABF „Šilutes Rambynas“, imones kodas 277141670, 808 909,16 Lt baudos, 6 proc. dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme 2009-11-25 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 12 089,09 Lt žyminio mokescio ir 20 267,50 Lt atstovavimo išlaidu.

Atsakoves ABF „Šilutes Rambynas“ priešieškini atmesti.

Teismo 2009-11-26 nutartimi ABF „Šilutes Rambynas“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemones lieka galioti iki teismo sprendimo ivykdymo. Antstolis, ivykdes teismo sprendima, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinuju apsaugos priemoniu taikymo šioje byloje pabaiga (CPK 150 str. 3 d.).

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.

Teiseja Danguole Martinaviciene