- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- 1-94-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33366-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Modestas Švažas, Dainius Žiedasbė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorei Danutei Rudienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. R. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: jis 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), suėmęs sutuoktinei V. V. – R. abiem rankomis už kaklo, jį suspaudė; spausdamas kaklą, nutempė sutuoktinę iki lovos ir į ją įstūmė, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. V. – R. fizinį skausmą. Šioje M. R. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Parodė, jog užmigdė vaikus, žiūrėjo televizorių, žmona grįžo iš darbo apie 1 val. nakties. Paprašė žmonos sumokėti komunalinius mokesčius už patalpas, kurias jie nuomoja. Žmona pasakė, kad nemokės. Tuomet jis išjungė virtuvėje šviesą. Nuėjo į kambarį ir toliau žiūrėjo televizorių. Žmona virtuvėje ištraukė priedėlį ir jam išsijungė televizorius. Jis žmoną sutiko koridoriuje su priedėliu rankoje, kur sugriebė ją už kaklo abiem rankomis ir nustūmė į kambarį, ant lovos, kur gulėjo vaikai. Paskui žmona iškvietė policiją. Įvykio metu buvo blaivus. Su 10000 Eur ieškiniu nesutinka, pervedė 300 Eur ir mano, kad tiek užtenka. Sutinka padengti valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pusantro metro atstumas, gal du iki lovos, tiek jis žmoną stūmė. Suėmęs už kaklo stumtelėjo. Jis nevartoja narkotikų. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 93-94), juos patvirtino. Prašo atleisti pagal laidavimą. Laiduotoja būtų jo vyriausia sesuo D. G., kuri yra jam kaip antra mama. Sesuo taip pat gyvena Šventojoje ir jie susitinka kasdien. Jis visada klauso sesers patarimų ir mano, kad turės jam įtaką. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji priėmė jo atsiprašymą.
3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno M. R. parodė, jog .kaltu prisipažįsta iš dalies ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 01.00 val. susibarė su sutuoktine V. V. - R. Kai ji ištraukė modemą, kad jis negalėtų žiūrėti televizoriaus, liepė jai baigti išsidirbinėti, abiem rankomis sugriebė už kaklo, nustūmė iš koridoriaus į kambarį, kur miegojo abu jų vaikai ir pargriovė ant lovos. Virtuvėje sutuoktinei už kaklo nesugriebė, visas veiksmas įvyko tarp koridoriaus ir kambario. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą sugriebdamas jai už kaklo, nustumdamas į miegamąjį ir pargriaudamas ant lovos. Sutuoktinės nenešė paėmęs ir pakėlęs nuo žemės už kaklo. Su ieškiniu supažindintas, pripažįsta jį tik iš dalies. Mano, kad padaryta žala neviršija kelių šimtų eurų. Artimiausiu metu juos perves į V. V. – R. asmeninę banko sąskaitą. Gailisi, kad konfliktinėje situacijoje nesusivaldė. Sutuoktinės atsiprašė, prašys bylą nutraukti pagal laidavimą. Buvo blaivus. Narkotinių medžiagų nevartoja. Anksčiau prieš sutuoktinę ar vaikus nesmurtavo (b. l. 87-90, 93-96).
4. Nukentėjusioji V. V. – R. parodė, jog kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Ji grįžo po darbo į namus prieš 1 val. nakties. Atsisėdo valgyti ji ir vyresnis vaikas. Vyras metė ant stalo mokesčius, ji jam pasakė „ne“. Vyras labai stipriai sureagavo, išjungė šviesą. Ji įsijungė, jis vėl išjungė. Vyras jai griebė už kaklo virtuvėje, prirėmęs už sienos smaugė. Ji jam į rankas įgnybė. Vyras ją smaugdamas išvedė iš virtuvės. Kai ji pradėjo alpti, jis ją numetė į lovą prie mažojo vaiko. Pareigūnai sakė, kad jai viskas gerai, todėl į medikus nesikreipė. Jai visą naktį skaudėjo. Kai vyras pavartodavo narkotikų, santykiai buvo labai blogi. Ji sakė pareigūnams dėl narkotikų. Dabar emocijos atlėgo, bet emociškai negali net į vyrus pažiūrėti. Baisu, kai kažkas už nugaros šmėžuoja ir panašiai. Dėl smurto pretenzijų neturi. Ir anksčiau to smurto buvo. Palaiko civilinį ieškinį, nemano, kad per didelė suma. Viskas vyko vaikų akivaizdoje. 300 Eur iš vyro gavo. Sutiktų dėl laidavimo. Priima teisiamojo posėdžio metu išsakytą M. R. atsiprašymą.
5. Laiduotoja D. G. parodė, jog kaltinamasis yra jos brolis. Gali jam padaryti poveikį. Jie susitinka kasdien, nes kasdien lanko mamą. Yra 17 metų už brolį vyresnė. Niekas nesitikėjo tokio dalyko, anksčiau smurto nebuvo. Po šito įvykio kalbėjosi. Brolis gailisi, viskas įvyko spontaniškai. Ji stengsis padaryti įtaką broliui. Mama irgi viską žino. Ji broliui yra autoritetas. Kalbėjosi po įvykio su broliu ir jis gailėjosi. Sužinojo apie įvykį nepraėjus nei paros, brolis iš karto pasakė, kad susipyko dėl mokesčių. Pasakojo, kad susitiko koridoriuje, čiupo už gerklės ir įmetė ją į lovą. Vertina brolio poelgį blogai. Sugebės broliui padėti, skirs dar daugiau dėmesio. Dėl narkotikų nieko nėra girdėjusi.
6. V. V. – R. pareiškimu nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d., apie 01.00 val. namie, (duomenys neskelbtini) sutuoktinis M. R. barnio metu virtuvėje suėmė jai už kaklo ir pradėjo smaugti (b. l. 1-4).
7. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo duomenys – 2022 m. rugpjūčio 21 d., 1 val. 13 min. užfiksuotas V. V. – R. iškvietimas, operatorei V. V. – R. nurodė „vyras pakėlė prieš mane ranką, prieš vaikus smaugė“ (b. l. 72-73).
8. V. V. – R. apžiūros duomenys - užfiksuoti paraudimai kaklo srityje (b. l. 35-36).
9. Telšių krizių centro rašto duomenys – V. V. R. emocinė būsena suki, moteris jaučia sunkias ir intensyvias emocijas, verkia prisiminusi trauminę situaciją (b. l. 148).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
10. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
11. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
12. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. R. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
13. Kaltinamasis M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, M. R. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
14. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R., jo gynėjas advokatas Dainius Žiedas bei jo sesuo (laiduotoja) D. G., prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skirti kaltinamojo seserį D. G. be piniginio užstato.
15. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
16. Teismas pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
17. Kaltinamasis M. R. padarė tyčinį nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas kelis kartus (b. l. 102, 107-111), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pastaroji priėmė jo atsiprašymą, sumokėjo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis M. R. dirba pagal verslo liudijimą.
18. Aukščiau aptartos kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad M. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios išsakytą poziciją, jog ji sutinka, kad M. R. būtų atleistas pagal laidavimą, galima parodyti M. R. pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau pažymėtina, kad M. R. yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.
19. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
20. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame D. G. prašyme dėl kaltinamojo atleidimo D. G. sutiko laiduoti už brolį, kaltinamąjį M. R.. Pateiktame prašyme atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą bei nagrinėjant bylą teisme, laiduotoja nurodė, jog matosi su M. R. kiekvieną dieną, kartu lanko mamą, jie nuolatos artimai bendrauja, tariasi dėl gyvenimiškų klausimų. Ji patvirtina, kad brolis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pergyvena ir savo poelgį vertina kritiškai. Ji šiuo metu nedirba. Iš pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos (b. l. 186) apie D. G. kaip buvusią darbuotoją, matyti, kad D. G. charakterizuojama tik teigiamai. Iš byloje pateiktos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 22 d. pažymos Nr. 14R-38551 „Dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį“, matyti, kad D. G. praeityje neteista ir administracine tvarka nebausta (b. l. 187-188).
21. Įvertinęs laiduotoją D. G. charakterizuojančią medžiagą, teismas turi pagrindą manyti, kad D. G. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.
22. Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laiduotojos D. G. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai bei pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.
23. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, M. R. asmenybę, laiduotojos D. G. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė (BK 40 straipsnio 4 dalis).
24. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla M. R. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
25. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
26. Nukentėjusioji V. V. – R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 63-64).
27. Nukentėjusiosios V. V. – R. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
28. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. R. smurtiniais veiksmais – suėmimu rankomis už kaklo ir nutempiant sutuoktinę iki lovos ir į ją įstūmiant, neabejotinai nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis neneigė, jog buvo padaryta neturtinė žala, nurodė, jog pravedė 300 Eur nukentėjusiajai, tačiau taip pat nurodė, jog jeigu teismas priteis atlygintu didesnę turtinę žalą, jis atlygins ir šią žalą.
31. Šiuo atveju, neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai V. V. – R. smurtiniu veiksmu buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į formuojamą praktiką, teismo nuomone, iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiajai V. V. – R. yra pagrindas priteisti 500 Eur sumą, kuri geriausiai atspindi nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta. Be to, įskaičius kaltinamojo M. R. sumokėtus 300 Eur, galutinė civilinio ieškinio suma priteistina nukentėjusiajai yra 200 Eur.
Dėl proceso išlaidų ir kiti klausimai
32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-B-2022-13601 dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajai V. V. – R. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirtas ją atstovauti byloje advokatas Modestas Švažas. Minėta tarnyba 2023 m. vasario 2 d. pateikė teismui pažymą Nr. APD-2023-02116 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodo, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 322,24 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas prašė šias išlaidas priteisti. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. R.
33. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikintina (b. l. 97-100).
34. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą M. R. nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. V. – R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš M. R. 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiajai V. V. – R. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. R. valstybės naudai 322,24 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 24 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vieną CD diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. ir laiduotojai D. G. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsni 6 – 8 dalis:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.