- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- 1-157-482/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30828-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nukentėjusysis
- R. S., M. L.
- Kaltinamasis
- S. S.
- Nuteistasis
- S. S.
- Advokatai
- Vaidas Paltanavičius, Renas Bradūnas
procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, mažamečio nukentėjusiojo R. S. atstovams : pagal įstatymą I. B., įgaliotam atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui, gynėjui advokatui Renui Bradūnui, kaltinamajam S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011-01-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.;
2) 2011-03-31 pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.;
3) 2011-12-08 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, laisvės atėmimu 5 metams;
4) 2018-02-27 pagal BK 164 straipsnį 6 mėn viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbant po 30 valandų visuomenės labui;
5) 2018-05-16 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta 2018-02-27 nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į bausmės laiką įskaityta viešųjų darbų bausmė, atlikta pagal 2018-02-27 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų; bausmė atlikta 2019-01-21,
6) 2021-05-31 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 80 parų arešto su intensyvia priežiūra, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 5, 7 ir 9 punktus, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23. 00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nebendrauti su nukentėjusiąja M. L.; 2021-08-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021-05-31 nuosprendžiu paskirtos 80 parų arešto bausmės, 2021-09-09 Kauno apygardos nutartimi nuteistojo S. S. skundas atmestas, palikta galioti 2021-08-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis,
7) 2021-12-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 168 straipnio 1 dalį 1 metų ir 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, bausmė subendrinta su 2021-05-31 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, paskirta subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, Kauno apygardos teismo 2022-04-15 nutartimi kaltinamojo gynėjo apeliacinis skundas atmestas, 2022-04-19 atvyko į Marijampolės pataisos namus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 07.15 val. automobilyje Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė smūgį kumščiu į dešinį šoną ir vieną smūgį delnu į veido sritį mažamečiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjęs R. S. jautė fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad rugpjūčio 30 d. 7 valandą susiginčijo namuose su I. B.. Su ja tuo metu kartu gyveno. Jis tą rytą nebuvo prie automobilio. Automobilis Audi A6 yra I. B.. Rugpjūčio 30 dieną jis niekur nenorėjo važiuoti, tą dieną jis nevežė vaiko į mokyklą. Vaikas pasakė tai, ką mama liepė jam sakyti. Jis tuo metu buvo prižiūrimas probacijos tarnybos, jam buvo paskirta intensyvi priežiūra, jį pastoviai tikrindavo probacijos tarnyba. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti. I. B. tuo metu niekur nedirbo. Tą rugpjūčio 30 dieną ji buvo kažkur išėjusi ar išvažiavusi. Jis mažai bendraudavo su R. S.. Vaikas naudodavosi jo telefonu. Rugpjūčio 30 dieną jis susiginčijo su I. B. ir ji išvažiavo iš buto, o vaiko tą rytą jis iš viso nematė. Tą rytą vaikas buvo, o ji buvo dar namuose. I. paskui jam paskambino telefonu ir pradėjo grasinti. Ji, kai tik išgerdavo, tai ir barniai prasidėdavo. Jis po 30 dienos su ja jau negyveno. Vėliau jos vaiko sutikęs nebuvo. Barnis tą rytą vyko dėl automobilio. Už automobilį ji buvo skolinga pinigų. Jis automobilio raktelio iš I. nepaėmė. Iš medžiagos žino, kad automobilis buvo patrauktas. Jis tuo automobiliu važinėdavo. 29 dieną jis tuo automobiliu nevažiavo. Iš bylos medžiagos sprendžia apie automobilio stovėjimo vietą. Ten yra vaizdo kameros ir galėjo policija peržiūrėti vaizdo įrašus. Jokių smūgių vaikui nesudavė. Su vaiku jokio konflikto nebuvo. Su I. B. konfliktavo, o tą rytą prie automobilio iš viso nebuvo. Ji liepdavo paimti telefoną iš vaiko, tai vaikas gal ir pykdavo ant jo, o dar ji primokinusi vaiką. Rugpjūčio 30 d. ryte įvykus konfliktui su I. B., paskui jis savo automobiliu išvažiavo į savo namus. Su pareikštu civiliniu ieškiniu 3000 eurų sumai nesutinka. Rugpjūčio 30 dieną su policija nebendravo. Gal po mėnesio bendravo su policija. Kad tą rugpjūčio 30 dieną buvo pareigūnai atvykę, tai iš bylos medžiagos žino. Anksčiau tris bylas yra jam iškėlusi I. B.. Tai ne pirma byla, kai ji jį kažkuo tai kaltina. Būdavo, kad jis paimdavo iš vaiko telefoną, bet taip darydavo I. B. paliepimu, ji paskambindavo ir liepdavo paimti telefoną ir kompiuterį, nes sakydavo, kad mokytoja negali prisijungti. Vaiko apklausose jis dalyvavo ir girdėjo vaiko pasisakymus. Matė dabar vaizdo įrašą, vaikas į prokurorės klausimą pasakė, kad vieną smūgį sudavė, o vizualiai, ką rodė, tai vaikas buvo primokintas, ką sakyti ir rodyti. Kai buvo šis įvykis, tai paskui automobilis buvo patrauktas į kitą vietą. Jis neėmė to automobilio raktelių.
Nukentėjusiojo atstovė I. B. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus, S. S. yra buvęs jos draugas. Dabar su S. S. nėra jokių santykių, piktumų dabar su juo irgi neturi. Žino, kad jos sūnui buvo suduoti keli smūgiai. Tą dieną ji turėjo važiuoti į darbą ir nuvežti sūnų į mokyklą. Liepė eiti sūnui į automobilį. Tada S. S. atsikėlė ir pamatęs, kad vaiko nėra, išbėgo į lauką prie automobilio. Tai buvo rugpjūčio 30 diena 7 valanda ryto. Jai darbas prasideda 7.30 val. Ji liepė sūnui eiti į automobilį, pati pasiėmė pietus ir nuėjo į automobilį. Sūnui padavė raktelius ir jis nuėjo, atsisėdo automobilyje. Ji atėjo prie automobilio, S. S. atėjo paskui ją, atidarė automobilio dureles ir liepė jos sūnui eiti į mokyklą ir kirto jam. Ji sėdėjo vairuotojo vietoje, bet buvo atsisukusi ir matė, kaip S. S. sudavė sūnui. Vaiko akyse matėsi ašaros. Tada sūnus išlipo iš automobilio ir išėjo į mokyklą, o ji išėjo į darbą. Ėjo pėsčiomis, nes S. S. paėmė automobilio raktelius. Tuo metu kai S. sudavė smūgius jos sūnui, po to S. S. atsidarė vairuotojo pusės dureles ir pasiėmęs automobilio raktelius nubėgo. Tada ji su sūnumi pasėdėjo kažkiek tai laiko ir po to nuėjo : ji į darbą o sūnus - į mokyklą. S. S. nubėgo link buto, kai pasiėmė raktelius Paskui ji buvo nuėjusi į butą ir matė, kad jis iš buto pasiėmė savo ir ne savo daiktus. Į medikus kreipėsi po 5 dienų, nes teismo medicinos ekspertas atostogavo, o pas gydytojus iš viso nesikreipė. Sūnui sumuštą vietą tepė tepalu nuo skausmo. Sūnaus dešinės pusės žandas buvo paraudęs, o šoną nuo to smūgio jam skaudėjo. Sūnus nebuvo laimingas, kai su ja gyveno S. S., S. S. grasindavo sūnui. Su S. S. gyveno apie du metus, bet jis ne ištisai gyveno, jis tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo. Ji bijojo S. S., nes jis ją sekdavo, grasindavo. Kai su juo pradėjo santykius, tai pradžioje jis nepasirodė, koks jis yra žmogus. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos reiškia, nes vaikas apie 3 dienas jautė skausmą, net miegodamas sudejavo. Po to apie mėnesį laiko lankėsi pas psichologę. Nenorėjo sūnus, kad kiti mokiniai žinotų, kad jis lankosi pas psichologę, jam buvo gėda pasakyti, dėl ko lankosi pas psichologę. Praėjus po įvykio 4 dienom kreipėsi į policiją, nes pradžioje bijojo, o paskui mama pasakė kreiptis į policiją. Anksčiau buvo S. S. sumušta ir taip pat kreipėsi į policiją, bet paskui susitaikė ir ji atsiėmė pareiškimą. Sūnus tą dieną nuėjo į mokyklą, o paskui kai ji grįžo iš darbo, kalbėjosi su sūnumi, sūnus sakė neatleisti daugiau S. S. ir ji S. S. pasakė, kad jam neatleis. Tai pirmas atvejis, kai S. smurtavo prieš sūnų, jis tyčiodavosi iš sūnaus. Jai pasakius taip nesielgti, S. S. nekreipdavo dėmesio į jos žodžius. S. S. kalbėdavo kad nueis žolės parūkyti ir sūnus tą girdėdavo. Ji dirba, alkoholį visi kažkiek vartoja, bet tai nėra girtavimas. Tuo metu, kai viskas įvyko, ji dirbo siuvykloje. Kai gyveno su S. S., tai bendro ūkio jie nevedė, ji net nepažįsta jo tėvų. S. S. sakė, kad nevežios vaiko į mokyklą, jis norėdavo, kad vaikas pėsčias vaikščiotų. Konfliktas dėl to ir kilo, kad ji vežė į mokyklą vaiką. S. S. atsidarė dureles ir pasakė „ pyzdysi pėškom“ ir kirto vaikui. Įvykis buvo rugpjūčio mėnesį, vaikas buvo apklaustas gal po 2 dienų. Sūnus lankėsi pas mokyklos psichologę apie mėnesį laiko, nes rekomendavo mokytoja. Taip nebuvo, kad ji liepdavo S. S. paimti iš vaiko telefoną. Po šio sumušimo vaiko būsena pakito, jis tapo labiau uždaras, atsirado baimė, jis bijodavo S. S. sesers vaiko, kuris mokėsi toje pačioje mokykloje ir tyčiodavosi, tai nuotraukas kokias atsiųsdavo, tai dar kažką. Po šio įvykio dėl patirto smurto sūnus bijojo ir į mokyklą nėjo apie 3 savaites. S. S. siuntė žinutes, kad ją užmuš ir vaikas dėl jos bijojo. S. S. ją visur persekiodavo, ją mama lydėdavo į darbą, o sūnus būdavo užsidaręs namuose. Sūnus apie grasinančias žinutes žinojo, nes girdėdavo jos su mama pokalbius telefonu.Su S. S. po to įvykio daugiau nebendravo, nors jis atvažiuodavo. Ji iš karto nesikreipė į policiją dėl baimės, grasinimų, tačiau kai jis sumušė vaiką, pasakė, kad nedovanos, mama ją įtikino kreiptis į policiją. Nežino, kodėl nesikreipė dėl sumušimo į gydytoją, naudojo tepalą nuo skausmo. Apklausos metu sūnus nurodė, kad jam sudavė vieną smūgį ir taip jis nurodė gal iš išgąsčio. Po savaitės po įvykio kreipėsi pas psichologą. Baimė vaikui buvo išlikusi ir po savaitės laiko po įvykio. Jam buvo suduoti du smūgiai, o ne vienas. Po savaitės laiko pas psichologą pradėjo lankytis sūnus. Vaikas rugsėjo mėnesį mokėsi nuotoliniu būdu, o į mokyklą nėjo, nes bijojo S. S.. Po smūgio sudavimo vaiko veidas buvo raudonas. Paskui kai ji grįžo iš darbo į namus, tai sūnus pasakė, kad jam skauda dešinį šoną nuo suduoto S. S. smūgio. Vaikas tą pačią dieną pasiskundė vakare, kad jam skauda šoną, jis pats negalėjo užsigauti to šono ir jam skaudėjo nuo S. S. smūgio. Vaikas elgesio ar mąstymo sutrikimų neturi. Praeitais metais sūnus 6 klasę lankė, jam yra palengvintas vienas dalykas mokykloje. Anksčiau pirmoje klasėje sūnus lankėsi pas psichologą dėl to, kad su bendraamžiais nesutardavo mokykloje. Tada psichologas buvo reikalingas dėl mokslų, o šį kartą tikrai ne dėl mokslų. Ieškinį 3000 eurų sumai grindžia tuo, kad šis įvykis išliks sūnui ilgam. Apie kokius vaizdo įrašus kalbėjo kaltinamasis, nežino. Ji neatgavo iš S. S. automobilio raktelių, pasidarė naujus ir net gavo baudą, nes automobilis stovėjo neleistinoje vietoje, o ji neturėjo raktelių ir negalėjo automobilio perstatyti. Vaikui davė nuo skausmo vaistų „ Ibofrofen“. Rakteliai čia ne prie ko, kreipėsi į policiją dėl sūnaus sumušimo. Ją mama skatino kreiptis į policiją. Mama gal neprisimena, o gal šiandien bijo kaltinamojo.
Liudytoja R. B. paaiškino, kad I. B. yra jos dukra, nukentėjęs R. S. – jos anūkas. S. S. pažįsta apie du metus, santykiai jos su juo prasti.Tą dieną į darbą dukra atėjo pėsčia ir pasakė, kad buvo sumuštas jos anūkas. Buvo paimti automobilio rakteliai, juos atėmė iš dukters S. S.. Anūkas turėjo su mama važiuoti pas draugą, o S. S. atlėkęs pasakė, kad vaikas nevažiuos ir sudavė jam į galvą ir į šoną. Vakare po darbo nuėjo pas dukrą ir R. jai viską papasakojo. Vaikas sakė, kad S. neleido jam su mama važiuoti, sakė, kad gavo smūgius į galvą ir į šoną. Ji nupirko tepalo nuo skausmo ir vaistų paliko. Anūkas skundėsi, kad skauda galvą ir šoną, todėl nupirko vaistus. Ji suprato, kad smūgiai anūkui buvo suduoti automobilyje. Be to, ištraukti automobilio rakteliai. Vaiko savijauta buvo nerami, jis buvo išsigandęs. Anūkas sakė, kad jį užgauliodavo S. S., sakydavo, kad jis storas ir t.t. Vaikas po šio įvykio pasidarė labai uždaras, nelabai norėdavo bendrauti. Jos santykiai su anūku geri. Po įvykio kurį laiką anūkas nelankė mokyklos, nes bijodavo išeiti iš namų. Buvo elektra pastoviai atjunginėjama, persekiodavo S. S., prašė atsiimti pareiškimus. Kreipėsi į policiją dėl šio įvykio, nes S. S. palietė anūką. Ji dukrai sakė kreiptis į policiją, kai sumušė anūką. Dukra dar laukė, kol atneš raktus ir dar nesikreipė į policiją. Po savaitės laiko kreipėsi dukra į policiją. Kodėl ne tą pačią dieną kreipėsi, ji nežino. Žino, kad po šio įvykio anūkas lankėsi pas psichologą. Vaikas vėliau minėjo, kad jam dar skauda galvą.
Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas R. S. apklausos vaizdo ir garso įrašas : 2021-10-13 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos R. S. paaiškino, kad jam yra 12 metų, 13 bus 2021-12-07. Prižada sakyti tiesą. S. S. pažįsta, jis jo mamos draugas. Jam mama davė mašinos raktus ir jis išėjo palaukti mamos. Jis sėdėjo mašinoje, tada S. S. jam trenkė, atėmė mašinos raktus. S. S. jam trenkė su ranka vieną kartą į dešinį šoną. Trenkė kumščiu vieną kartą. Jam skaudėjo. S. S. tuomet atėmė raktus ir nubėgo į butą. Žymių kai trenkė į šoną nebuvo, skausmą jautė dvi dienas. Kreipėsi pas medikus Kaune, ten apžiūrėjo ir paleido. Pas medikus važiavo ne tą pačią dieną, gal po 3-5 dienų. Skausmas praėjo savaime. Naudojo tik tepalą. Kai sėdėjo mašinoje dureles buvo užsidaręs, S. S. jas atidarė, liepė jam eiti į mokyklą ir trenkė. Mama buvo vairuotojo sėdynėje. Įvykis buvo rugpjūčio 30 dieną, kuomet ruošėsi važiuoti į mokyklą pasiimti daiktų. Įvykis buvo po ryto 7 val. Viskas vyko prie namų aikštelėje (duomenys neskelbtini). Įvykį matė tik mama. Būdavo taip, kad S. S. atvažiuoja, pavalgo, išsimaudo ir išvažiuoja. Jis buvo apsirengęs kelnėmis, maike ir striuke. Į Prokurorės klausimą mažametis atsakė, kad trenkė vieną kartą ir daugiau kitokių veiksmų nebuvo. Sakė mamai, kad skauda, mama tepė tepalu ir viskas. Kad skauda mamai pasakė tą pačią dieną. Žymių nebuvo. Tą vietą kai lietė skaudėjo. Po suduoto smūgio jis liko sėdėti automobilyje, o S. pasėmė mašinos raktus, užtrenkė duris ir pabėgo. Nuo tada mašinoje buvo apie 5-10 min. Mama paskambino policijai ir išėjo į darbą. automobilis nebuvo užrakintas. Į advokato D. Gudo klausimą atsakė, kad kai S. trenkė mama sėdėjo priekyje, buvo atsisukusi ir matė kaip S. trenkė. Mama kažką sakė, bet neatsimena. S. tada uždarė dureles ir pabėgo. Tada mama su S. sutarė blogai nuo pačio pirmo karto. Visą laiką blogai sutarė. Taip pat į advokato klausimą atsakė, jog S.s alkoholio nevartoja, jis naudoja nelegalius dalykus. Tą vakarą namuose alkoholio niekas nevartojo. Nežino, kodėl taip anksti tą rytą važiavo į mokyklą. Pasiimti važiavo dailės daiktų į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Jis važiuoti norėjo, nes mokykla atsidaro nuo šešių. Kad atvažiuos daiktų niekas nežinojo. Su draugu buvo susitarę, nes ir draugui reikėjo pasiimti. Iš mokyklos reikėjo dėžė pasiimti, nes reikėjo susidėti naujus daiktus, su draugu buvo susitarę iš vakaro, kad pasiims. Be to nukentėjęs R. S. paaiškino, kad jis negalėdavo padaryti namų darbų, nes S. atimdavo "kompą" ir telefoną. Taip buvo visada. Jis nieko nesakydavo, o tiesiog paimdavo ir viskas ir neatiduodavo. Jis tiesiog atimdavo "kompą", o telefoną išsiveždavo. Dar buvo toks dalykas, kas S. S. jam sakydavo "prišiks į burną". Jis tiesiog nesveikas, jam tai užeina, tai praeina. Nežino kas jam užeidavo. S. S. būdavo piktas kaip taip sakydavo. Jis tyčiodavosi ir tiek. Jis kiekvieną dieną tyčiodavosi. S. S. tyčiodavosi iš jo antsvorio, kurio jis neturėjo (1 t., b.l. 34-37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas 2021-09-07 išvadoje Nr. 1741/2021 (02) užfiksuota, kad tiriamasis R. S. nurodė, jog 2021-08-30 apie 7.15 val. sėdint su mama automobilyje, S. S., atidaręs dureles, kumščiu sudavė į dešinį šoną ir dešinį smilkinį. Išvadoje nurodoma, kad R. S. sužalojimų kūne nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Ir be matomų sužalojimo požymių galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1t., b.l. 92-93).
2021-10-26 (duomenys neskelbtini) informacjoje nurodyta, jog nuo 2021-10-01 R. S. teikiamos psichologinės konsultacijos. Konsultacijų metu jaunuolis patvirtino, jog patyrė vienkartinį fizinį smurtą: patvirtino, jog buvęs mamos draugas (tapatybės nenurodė), trenkė vieną kartą. Smurtas prieš šeimą, jaunuolio teigimu, prasidėjo nuo rugpjūčio pabaigos, bet buvo, kad anksčiau jis negalėjo dalyvauti nuotolinėse pamokose turėjo slėpti kompiuterį, telefoną, kad buvęs mamos draugas neatimtų. Konsultacijų metu jaunuolis smurto temos vengė, spontaniškai nekalbėjo, nes prisiminimai apie šeimos patirtą smurtą vėl sukelia sunkius jausmus. Jaunuolis išsakė, jog jaučiasi saugus, nes buvęs mamos draugas suimtas (1t., b.l. 111).
2021-10-15 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate pareiškėjai I. B. buvo pasiūlyta parodyti, kaip ir prie kokių aplinkybių 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 7.15 val. S. S. sudavė smūgius jos mažamečiui sūnui R. S.. Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pagal I. B. duotus parodymus, nuvykta į (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Nuvykus I. B. nurodė pirmą automobiliui stovėti pažymėtą vietą, esančia (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , kuri yra taip pat pirma ir nuo išsukimo į kairę pusę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės (1t., b.l. 53-54).
2021-09-06 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog I. B. pateikė susirašinėjimo kopijas ir gimimo liudijimą ( 1t., b.l.79).
Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje pažymėta, kad R. S. gimė (duomenys neskelbtini) ( 1t., b.l.86).
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, nepripažino. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio bylose svarbiausi yra vaiko interesai, jo paties paaiškinimai, ypač duoti iš karto po įvykio.
Šalies argumentai
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-09-06 protokolu-pareiškimu I. B. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodo, kad 2021-08-30 apie 7.15 val. S. S. sudavė du smūgius jos sūnui R. S., sėdinčiam automobilyje, vieną smūgį kumščiu sudavė į šoną, kitą smūgį delnu į dešinę veido pusę ( 1t., b.l.11).
2021-09-07 specialistei, atlikusiai mažamečio nukentėjusiojo tyrimą, R. S. paaiškino, kad 2021-08-30 apie 7.15 val., sėdint automobilyje, S. S. kumščiu sudavė į dešinį šoną ir dešinį smilkinį ( 1t., b.l.92-93).
2021-10-13 mažametis nukentėjusysis R. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, paklausus, kur jam buvo suduoti smūgiai, ranka parodė į dešinę veido pusę ir dešinį šoną. Psichologei klausiant, kiek kartų ir perklausiant, kur tiksliai sudavė, tada mažametis nukentėjusysis parodo ranka šoną. Protokole užfiksuota suduotas vienas smūgis. Tačiau teismas laiko, kad mažametis nukentėjusysis konkrečiai nurodė rankos judesiais savo kūno vietas, kur jam buvo suduoti smūgiai. Tai, kad jį apklausiantys asmenys nedetalizavo parodyto ranka smūgio į veidą, neuždavė mažamečiui nukentėjusiajam patikslinamų, konkretesnių klausimų, neįrodo, kad pastarojo smūgio nebuvo, nes kaip anksčiau minėta 2021-09-07 specialistei, kuri davė išvadą dėl mažamečio sužalojimo, mažametis nukentėjusysis nurodė buvus du smūgius.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padariniai pasireiškė viena iš nurodytų alternatyvų – fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu. Nors ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nenustatyta, jog nukentėjusiajam buvo padaryti kokie nors sužalojimai, tačiau tai automatiškai nepaneigia, kad jam įvykio metu nebuvo sukeltas fizinis skausmas, tuo labiau, kad sukelto fizinio skausmo pojūtis buvo išreikštas : I. B. matė sūnaus akyse ašaras, R. S. skundėsi skausmu, jo veidas buvo paraudęs.
Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis S. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 07.15 val. automobilyje AUDI A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė smūgį kumščiu į dešinį šoną ir vieną smūgį delnu į veido sritį mažamečiui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko nukentėjęs R. S. jautė fizinį skausmą, t. y. dėl fizinio sąlyčio jam skaudėjo, šis pojūtis buvo aiškiai išreikštas, tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmą) jis suvokė. I. B. paaiškino, kad ji matė, kaip po suduotų smūgių vaiko akyse buvo ašaros, buvo paraudęs dešinės pusės žandas, jam skaudėjo šoną. Be to, kaltinamasis, būdamas suaugęs žmogus, privalėjo suprasti, kad jo suduodami smūgiai-kumščiu ir ranka mažamečiui į veidą ir šoną sukels nukentėjusiajam pasekmes. Tai, kad I. B. po suduotų smūgių nesikreipė į gydytojus, sūnų gydė pati, nešalina baudžiamosios atsakomybės. I. B., R. B. patvirtino, kad mažametis R. S. skundėsi skausmu, buvo naudojamas tepalas sumuštai vietai gydyti.
Taip pat teismas pažymi, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).
Teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo S. S. ir I. B. buvo konfliktiški santykiai, tačiau ši aplinkybė nepaneigia kaltinamojo smurto veiksmus mažamečio atžvilgiu, netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo apklausą atliko ikiteisminio tyrimo teisėja, apklausoje dalyvavo tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas, kas rodo, jog buvo suteikta galimybė ne tik susipažinti su apklausos protokolu, bet ir užduoti apklausiamam mažamečiui klausimus. Taip pat teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą kaltinamojo versiją, jog mažametis duoda parodymus įtakotas I. B., nes nenustatyta, jog mažametis duotų melagingus parodymus, nenustatyta, kad I. B. apkalbėtų kaltinamąjį.
Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam skiriama bausmė.
Kaltinamojo atsakomybę lenginančių aplinkybių nenustatyta.Jo atsakomybę sunkinačia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė recidyvistas. Nusikalstama veika padaryta 2021-08-30, tai tyčinis nusikaltimas. Veikos padarymo metu kaltinamasis buvo teistas 2021-05-12 dėl tyčinių nusikaltimų padarymo. Veikas padarė būdamas pilnamečiu, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų numatyta tvarka. Todėl yra visi pagrindai pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė recidyvistas.
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas (2t., b.l.136-139, 3t.,b.l.25-38), baustas už administracinių nusižengimų padarymą (2 t.,b. l. 43-49).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamoms veikoms ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė bausmė, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinama ( 2 t., b.l. 71-72, BPK 139str.).
Kaltinamasis šią jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas nuteistas 2021-05-31 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su 2021-12-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Neatlikta bausmės dalis 2022-06-15 dienai yra 1 metai 2 mėnesiai 12 dienų.
Todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. S. įgalioto atstovo advokato V.Paltanavičiaus civilinis ieškinys dėl 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad S. S. intensyviais tyčiniais veiksmais sukėlė didelį fizinį skausmą nukentėjusiajam. Teismo posėdžio protokole fiksuoti nukentėjusiojo parodymais baimė, orumo pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai bei emocinė depresija turėjo lemiamos reikšmės nukentėjusiojo sveikatai bei gyvenimo kokybei. Dėl suduotų smūgių R. S. net dvi dienas kentė skausmą šono srityje, sumušimo vietą teko tepti vaistais. Taip pat ilgai nukentėjusysis jautė didelį diskomfortą dėl to, kad pastoviai iškildavo smurto vaizdiniai ir prisiminimai. Po įvykio buvo atsiradęs drovumas, uždarumas, ko nebūdavo anksčiau. Smurto pasekmes nukentėjusysis jautė ir savo elgesyje. Tai pasireiškė nemiga naktimis bei košmariškais sapnais. Tai neabejotinai apsunkino nukentėjusiojo socialų elgesį visuomenėje. R. S. bijojo eiti į mokyklą, išeiti į gatvę, kad nebūtų vėl užpultas (1 t., b.l.59-63).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali vadovautis ir kitais kriterijais.
Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Nukentėjusysis dėl patirto smurto išgyveno nerimą, baimę, nesijautė saugus, dvi dienas juto skausmą. Tačiau pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos operacijos ar gydytojo skirtas medikamentinis gydymas, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai.
Todėl teismas civilinį ieškinį tenkinai dalinai, nustato 300 eurų neturtinės žalos dydį, priteisia iš kaltinamojo S. S. 300 eurų neturtinei žalai atlyginti mažamečio nukentėjusiojo R. S. naudai, paskiriant uzufrukto teise priteistas lėšas tvarkyti atstovei pagal įstatymą I. B..
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Patirtas išlaidas įrodo esantis byloje kvitas, jog už advokato paslaugas sumokėta 350 eurų ( 3t., b.l.1).
Patirtos nukentėjusiojo atstovės I. B. išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo I. B. naudai.
Prokuroro 2021-11-04 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2021-11-04 iki 2022-05-04 kaltinamojo S. S. AB "Swedbank" sąskaitai (2 t., b.l. 71-72), 2022-04-26 teismo nutartimi nuo 2022-05-04 iki 2022-08-04 pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas S. S., gim. (duomenys neskelbtini), turtui - lėšoms, esančioms banko AB "Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Eur sumai, uždraudžiant visiškai disponuoti turtu, palikti, įsiteisėjus nuosprendžiui, sumažinti turto mastą iki 300 eurų, atlyginus civilinį ieškinį, panaikinti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD diskas, kuriame įrašyta nukentėjusiojo apklausa teisme ( 1t. b.l. 37), paliekamas byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį 1 ( vienerių) metų terminuotu laisvės atėmimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, prie 2021-12-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės 1 metų 2 mėnesių ir 12 dienų iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti visą pagal 2021-12-08 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dienos 2022-06-15.
Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Mažamečio nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo S. S. 300 ( tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlginti, šias lėšas uzufrukto teise paskiriant naudotis išimtinai vaiko interesais mažamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą I. B..
Priteisti iš kaltinamojo S. S. 350 eurų proceso išlaidų nukentėjusiojo aatstovei pagal įstatymą I. B..
Prokuroro 2021-11-04 nutarimu skirtą, 2022-04-26 teismo nutartimi nuo 2022-05-04 iki 2022-08-04 pratęstą laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą S. S., gim. (duomenys neskelbtini), turtui - lėšoms, esančioms banko AB "Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), 3000 Eur sumai, uždraudžiant visiškai disponuoti turtu, palikti, įsiteisėjus nuosprendžiui, sumažinti turto mastą iki 300 eurų, atlyginus civilinį ieškinį, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD diską, kuriame įrašyta nukentėjusiojo apklausa, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.