- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3308-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13044-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- V. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo V. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Dainava“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Dainava“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. R. 626,68 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 22,00 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2,00 Eur už Testamentų registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 60,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu už akių ieškinį visiškai tenkino ir priteisė iš atsakovo V. R. ieškovės UAB „Mano Būstas Dainava“ naudai 626,68 Eur skolą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 86,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. 2025 m. kovo 4 d. teisme gautas atsakovo V. R. prašymas dėl informacijos gavimo, termino atnaujinimo ir vykdomojo dokumento atšaukimo, kuriuo atsakovas prašė: 1) suteikti informaciją, kokie teisminiai procesai buvo vykdomi jo atžvilgiu, suteikiant prieigą prie bylos per EPP sistemą; 2) atnaujinti apskundimo, peržiūrėjimo ar kitus terminus, nustatytus sprendimuose ar nutartyse, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas byloje; 3) atšaukti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Prašyme nurodė, kad gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Mokesčių inspekcija) pranešimą apie nesumokėtus mokesčius, tačiau jam nėra žinoma jokia Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla, informacijos neranda ir EPP. Nežinodamas apie bylą negalėjo ginti savo teisių ir teisėtų interesų.
4. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atsakovo V. R. prašymo netenkino, bei nurodė, kad norėdamas prisijungti prie bylos per EPP, atsakovas turi teismui nurodyti savo asmens kodą; prašant atnaujinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą, atsakovas su prašymu turi pateikti teismui ir patį procesinį dokumentą – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Radviliškių rūmų 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir atsakovo V. R. 2025 m. kovo 4 d. prašymą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2025 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė atsakovui V. R. 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas V. R. pateikė prašymą atnaujinti procesą. Savo poziciją grindžia šiais teiginiais:
7.1. Nurodo, kad jis nebuvo informuotas apie teismo procesą ir objektyviai negalėjo pareikšti prieštaravimų ir taip ginti savo teisėtus interesus. Teismo sprendimo priėmimas už akių iš esmės buvo nesąžiningas, nes jis gali būti priimtas tik tais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš ginčo šalių, nors jai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą.
Šalies argumentai
7.2. Atsakovas negali pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes suėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas, kuris buvo praleistas dėl ne nuo atsakovo priklausančių priežasčių – sirgo ir neturėjo prieigos prie bylos.
7.3. Teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus atsakovo darbo ir gyvenamojoje vietoje, taip pat neįsitikino, kad ieškovė išnaudojo visas priemones atsakovo kontaktams išsiaiškinti, nors, pavyzdžiui, turėjo atsakovo el. pašto adresą, kuriuo su atsakovu komunikavo.
7.4. Pareiškėjas (atsakovas) turi teisę į viso civilinio proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. civilinę bylą, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, nagrinėjęs teismas padarė aiškias proceso teisės normų taikymo klaidas, kurios pasireiškia tuo, kad teismas nesilaikė įstatyme nustatytos procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tvarkos ir sprendimo už akių priėmimo CPK reikalavimų .
7.5. Ieškovė savo reikalavimus grindė tik skolų lentelėje išdėstytais paskaičiavimais, tačiau nepateikė jokių kitų įrodymų, todėl pateikta lentelė turėtų būti vertinama kaip ieškinio teksto dalis, o ne kaip atskiras įrodymas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ pateikė atsiliepimą į prašymą ir nurodė, jog atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis nebuvo aktyvi proceso šalis, nes per nustatytus teismo terminus nepateikė atsiliepimo, atsikirtimų bei įrodymų, todėl negali teigti, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Pažymėjo, jog atsakovo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų sąlygų proceso atnaujinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi netenkino atsakovo V. R. patikslinto prašymo atnaujinti procesą byloje Nr. e2-15693-1205/2024. Nutartį grindė šiais pagrindiniais motyvais:
9.1. Teismas pabrėžė, jog proceso atnaujinimo instituto taikymas yra pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas ir pateikiami pakankami esminės klaidos egzistavimo įrodymai, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti teisme. Teismas pažymėjo, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą.
9.2. Iš LITEKO sistemos duomenų matoma, jog atsakovui V. R. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešojo paskelbimo būdu, nes ieškovės nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei darbovietės adresu dokumentai nebuvo įteikti ir gražinti teismui. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog norint įteikti procesinius dokumentus per LITEKO VEP reikia įsitikinti, jog proceso dalyvio LITEKO VEP paskyra yra aktyvi ir jis yra pateikęs sutikimą gauti dokumentus per šią sistemą. Kadangi ieškinyje nebuvo nurodytas atsakovo asmens kodas, teismas negalėjo patikrinti šių aplinkybių.
9.3. Nesutinkama su atsakovo teiginiu, jog procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, nes laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. vasario 18 d. jis sirgo. Pažymima, jog pašto tarnyba dokumentus pristatė 2024 m. spalio 8 d., kuomet atsakovas dar nesirgo.
9.4. Ieškovės pateiktą skolų lentelę teismas laikė tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone, nes joje nedviprasmiškai ir aiškiai nurodyta, jog ieškinio reikalavimas susideda iš administravimo, priežiūros ir eksploatacijos bei kitų paslaugų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) V. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. priimta nutartimi, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą atnaujinti procesą, arba grąžinti klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas nepagrįstai pripažino procesinių dokumentų įteikimą tinkamu, nors jie nebuvo įteikti nei darbo, nei gyvenamojoje vietoje. Nors ieškovė ir žinojo atsakovo elektroninį paštą, tačiau nei ji, nei teismas procesinių dokumentų juo neatsiuntė, kas sudaro piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius, nes taip buvo sudarytos sąlygos priimti sprendimą už akių. Be to, procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti į atsakovo nuolatinės darbovietės uždarosios akcinės bendrovės adresą. Teismas taip pat nepagrįstai pateisino atsakovo neinformavimą apie procesą per EPP, nors prie šios sistemos atsakovas buvo prisijungęs.
10.2. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylą, nes apie ją sužinojo tik 2025 m. vasario 25 d., kai jau buvo pasibaigęs 3 mėnesių terminas sprendimui už akių peržiūrėti. Jei ir būtų žinojęs apie procesą, nebūtų galėjęs jo sekti ir pateikti atsikirtimų, nes laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. vasario 18 d. sirgo. Teismas pažeidė sprendimo už akių priėmimo sąlygas, nes tokį sprendimą galima priimti tik tinkamai pranešus apie bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui apribojama galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad ieškovės pateikta skolų lentelė yra tinkama įrodinėjimo priemonė. Buhalterinė lentelė gali įrodyti tik kokios išlaidos buvo įtrauktos į ieškovės apskaitą, tačiau niekaip nepagrindžia, jog tokios išlaidos buvo faktiškai patirtos. Ieškovė taip pat nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų jos suteiktų paslaugų faktą, apimtį ir kainą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tokios lentelės naudojimas yra nuosekliai aptartas teismų praktikoje, nes nepateikė nė vienos LAT ar apygardos teismo nutarties.
10.4. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytą taisyklę, kad buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nebuvo davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba nėra priimtas būtų savininkų susirinkimo sprendimas. Nesivadovavimas šia materialinės teisės norma sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Mano Būstas Dainava“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovo V. R. atskirąjį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbovietės adresais, tačiau buvo grąžinti, nes atsakovas jų neatsiėmė, todėl pačio atsakovo nerūpestingumas negali būti laikomas teismo klaida. Atkreipiamas dėmesys, jog procesiniai dokumentai buvo išsiųsti 2024 m. spalio 8 d. Todėl atsakovo teiginys, jog nedarbingumo laikotarpis nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. vasario 18 d. negali būti laikomas priežastimi, kodėl atsakovas neatsiėmė jam siųstų dokumentų. Atsakovo teiginys, jog dokumentai jam galėjo būti atsiųsti el. paštu yra paneigtinas tuo, jog ieškovas nors ir žinojo atsakovo el. paštą, tačiau neturi teisės teismui nurodinėti, kaip turėtų vykti procesas ir kaip turėtų būti įteikiami dokumentai. Kadangi nebuvo nurodytas atsakovo asmens kodas, teismas neturėjo galimybės patikrinti, ar atsakovo LITEKO VEP paskyra aktyvi ir jis yra davęs sutikimą gauti dokumentus per šią sistemą.
11.2. Atsakovas klaidingai interpretuoja įrodymų vertinimo taisykles, taikomas priimant sprendimą už akių bei menkina ieškovo pateiktos skolų lentelės įrodomąją galią. Pateiktas buhalterinės apskaitos dokumentas – skolų lentelė yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė, nes joje aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuotos suteiktos paslaugos (administravimas, priežiūra, eksploatacija ir kt.), jų įkainiai ir susikaupęs skolos dydis kiekvieną mėnesį. Atsakovas teigdamas, jog nebuvo pateiktos kitos sutartys, sąskaitos ar aktai bando išprovokuoti bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir taip perkelti įrodinėjimo naštą ir piktnaudžiauti procesu.
11.3. Atskirajame skunde pateikti argumentai dėl CK 4.83 straipsnio 4 dalies yra nauji ir nepagrįsti, nes skunde keliamas klausimas dėl buto savininko sutikimo apmokėti išlaidas yra materialinės teisės argumentas, kuris turėjo būti pateiktas atsiliepime į ieškinį. Cituodamas šią normą atsakovas neatsižvelgia į tai, jog patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškinyje nurodytos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl tokios išlaidos yra privalomos ir kiekvieno savininko atskiro sutikimo nėra ir negali būti reikalaujama.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas teisingai nurodė, jog proceso atnaujinimas yra išimtinis (ekstraordinarinis) teismo sprendimų peržiūrėjimo būdas, kurio tikslas ištaisyti esmines teismo klaidas, o ne iš naujo nagrinėti bylą, nes viena iš ginčo šalių praleido procesinius terminus dėl savo pačios nerūpestingumo. Pažymima, jog atsakovas laiku neatsiėmė procesinių dokumentų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei praleido 20 dienų terminą prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atsakovo nurodomas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte proceso atnaujinimo pagrindas yra nepagrįstas, nes nenurodoma jokių aplinkybių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip aiškios ir esminės teisės normų taikymo klaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje apeliantas (atsakovas) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu prašė atnaujinti procesą sprendimu už akių išnagrinėtoje civilinėje byloje, nurodęs, jog pareiškėjui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, t. y. pranešimas apie prieš jį pateiktą ieškinį bei sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).
15. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
16. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 34 punktas)
17. Siekiant, kad asmenys būtų tinkamai informuoti apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, proceso teisės normomis nustatytos įvairios procesinių dokumentų įteikimo galimybės. CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje įtvirtinti procesinių dokumentų įteikimo būdai (be kitų, įteikimas atstovui (CPK 118 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), taip pat tvarka, kuri yra imperatyvi). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, turintis civilinį procesinį veiksnumą, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
18. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
19. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).
20. Nors įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai gali būti taikomi, Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus (žr. EŽTT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26; 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (ten pat; taip pat žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituotos Zavodnik prieš Slovėniją par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. cituotų Zavodnik prieš Slovėniją par. 73; Karakutsya prieš Ukrainą, par. 44).
21. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo pažeistos civilinio proceso normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą atsakovui – fiziniam asmeniui, dėl ko buvo iš esmės apribota atsakovo teisė į teisminę gynybą ir kitos procesinės teisės, šios proceso teisės normų klaidos buvo aiškios ir esminės, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindą proceso atnaujinimui.
22. Pirma, ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo 2024 m. spalio 3 d. išsiųstas tik vieną kartą į atsakovo V. R. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui jo neatsiėmus iš karto 2024 m. spalio 17 d. grąžintas teismui, nepalikus pranešimo apie procesinius dokumentus ir nepalikus vokų, skirtų atsakovui, saugoti nustatytą saugojimo laiką. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
23. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
24. Nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos protingai įmanomos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui kitais būdais bei informuoti jį apie procesą: nepatikslinti / nepaprašyta ieškovo pateikti turimus duomenis apie atsakovo asmens kodą, kad būtų galima nustatyti iš registrų jo darbovietę, galimus gyvenamosios vietos adresus iš kitų bylų teismuose ir pan.; neaišku, kaip nustatyta darbovietė – (duomenys neskelbtini), nors VSDFV duomenimis atsakovo darbovietė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nebuvo net bandyta įteikti procesinių dokumentų per ją; nepabandyta įteikti procesinių dokumentų kartu su ieškiniu pateiktuose rašytiniuose dokumentuose figūruojančiu atsakovo el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) ar kitomis elektroninėmis priemonėmis (nors pats teismas nurodo apie atsakovo turimą / turėtą VPP paskyrą); pats sprendimas už akių apskritai nebuvo siųstas atsakovui jokiais būdais.
25. Trečia, nors CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama taikant įteikimo prezumpciją (šiuo atveju – viešo skelbimo būdu), tačiau, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, teismas tokiu atveju turėtų būti ypač atidus, įsitikinti, kad kitu būdu nėra galimybės realiai informuoti atsakovą apie jam inicijuotą teismo procesą.
26. Sprendžiant dėl teismo rūpestingumo, darytina išvada, kad nors teismas ir dėjo pastangas informuoti atsakovą apie teismo procesą (dokumentus siuntė į deklaruotą atsakovo gyvenamąją vietą, o šiam jų neatsiėmus, įteikė viešojo paskelbimo būdu), tačiau šios teismo pastangos, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes pripažintinos nepakankamomis sprendžiant, ar teismas buvo rūpestingas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas įžvelgia pagrindą atnaujinti procesą dėl aiškios proceso teisės taikymo klaidos, naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkina.
27. Teismas plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su galimai netinkamu įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ieškovės ieškinio reikalavimas, vertinimu, pagrindo priteisti / nepriteisti prašomas sumas iš atsakovo buvimu/ nebuvimu, kadangi tai galės ir turės būti įvertinta pirmosios instancijos teismo, nagrinėjant bylą po proceso atnaujinimo.
28. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytas pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – teismui priėmus sprendimą už akių, kuomet nebuvo išnaudotos visos priemonės informuoti atsakovą apie teismo procesą, yra padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartis naikintina dėl proceso teisės normų taikymo klaidų ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo - atsakovo V. R. prašymas tenkintinas – atnaujintinas procesas civilinėje byloje ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, atsižvelgiant į galutinį procesinį sprendimą byloje.
30. Nors apeliantas prieš pat teismo posėdį pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėjo atitinkamus rašytinius įrodymus (2025-12-03 DOK-48460), tačiau kadangi juose iš esmės pasisakoma dėl prašomos priteisti iš atsakovo įsiskolinimo bei palūkanų sumos pagrįstumo / nepagrįstumo, o šiuos klausimus turės spręsti bylą iš esmės iš naujo po proceso atnaujinimo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, todėl šių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo klausimas taip pat paliktinas spręsti būtent pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas
nutaria:
Apelianto (atsakovo) V. R. atskirąjį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. R. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti procesą byloje bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.