Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-04-08 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) - laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2019-07-10 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimu, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72-2 str., S. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatytas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpis nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

3) 2020-04-23 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 24 (dvidešimt keturių) parų areštu; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė- 15 parų areštas;

4) 2020-06-25 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 2 (dviejų) metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies punkto a papunkčiu, b papunkčiu, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2019-07-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir Kauno apylinkės teismo 2020-04-23 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 8 (aštuonioms) dienoms. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant: 1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per pirmą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo mėnesį pradėti gydytis nuo alkoholizmo; 3) per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R., veikdamas su nenustatytais dviem asmenimis bendrininkų grupėje, 2019-02-05 apie 14.48 val. AB (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką 14 500 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2018-02-15 sudarytą darbo sutartį ir „M. B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę "Bigbank" suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „Bigbank“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019-02-11 apie 11.49 val. (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo AB SEB bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Bigbank“ AS filialas išmokėjo 14 500 eurų, iš kurių 8635 eurus tą pačią dieną, t.y. 2019-02-11 jis išgrynino AB SEB bankas skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir pasidalino su bendrininkais, 3000 eurų bendrininkai pervedė į kito asmens banko sąskaitą, likusi kredito suma už jo skolas buvo pervesta į antstolio banko sąskaitą, po to nei jis nei bendrininkai mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 14 500 eurų, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. R., veikdamas su dviem nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus, o būtent:

2019 metais, ne vėliau kaip iki 2019-02-05 prie kavinės (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagaminti netikrus dokumentus, padavė bendrininkams savo asmens tapatybės kortelę, kurie pasinaudodami asmens tapatybės kortelėje nurodytais asmens duomenimis nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip iki 2019-02-05 pagamino netikrus jo (S. R.) vardu sudarytus dokumentus: „M. B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus ir 2018-02-15 su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis S. R. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu, sutrumpinus įrodymų tyrimą.

??Iš 2019-05-21 AB „SEB“ bankas rašto matyti, kad bankas pateikė S. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašą, kuriame nurodyta, jog 2019-02-11 į šią sąskaitą iš BIGBANK gauta 14 500 eurų įplauka iš "Bigbank", tą pačią dieną atlikta grynųjų - 8635 eurų išmokėjimo operacija (gavėjas S. R.), taip pat iš sąskaitos atlikti automatiniai mokėjimai į antstolio, SODROS, VĮ "Registrų centras" sąskaitas, sumokėti komisiniai mokesčiai bankui, 3000 Eur pervesti E. B. (t. 2, b. l. 138-146).

??Iš 2019-10-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos AB „SEB“ bankas atsiųstos kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais. Apžiūros metu nustatyta, kad įjungus kompaktinę plokštelę, matomos keturios elektroninės bylos su vaizdo įrašais, įjungus pirmąją, pavadintą "2019-02-11 (duomenys neskelbtini) R.", matoma filmuojama, tikėtina, banko darbuotojos darbo vieta, matoma vaizdo įrašo data - 2019-02-11 ir laikas. 12.13 val. prie banko darbuotojos stalo prieina asmuo panašus į įtariamąją S. R., kuris banko darbuotojai paduoda galimai asmens tapatybės kortelę, prisėda, kažką kalba, pasirašo banko darbuotojos paduotuose dokumentuose. Banko darbuotoja išeina iš filmuojamos zonos, grįžusi paduoda pluoštą galimai pinigų kupiūrą, kurias paduoda asmeniui, panašiam į S. R., šis jas įsideda į striukės vidinę kišenę, pasiima asmens dokumentą, banko darbuotojos pateiktą dokumentą, pakyla ir išeina (t. 1, b. l. 147-153).

Iš 2021-01-08 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti BIGBANK AS filialo atsiųsti dokumentai, susiję su S. R. kreditu. Apžiūros metu nustatyta, kad anglų kalba surašyta darbo sutartis, sutarties sudarymo data - 2018-02-15, kaip darbuotojas nurodytas S. R., kaip darbdavys - "(duomenys neskelbtini) ", paskutiniame sutarties lape ties skiltimi "Darbdavys" yra rankraštinis parašas. Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš penkių lapų, kurioje nurodyta data - 2019-02-11, kredito gavėjas - S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), el. p. offline@bigbank.lt, kredito davėjas - BIGBANK AS filialas, bendra kredito suma - 14 500 eurų, nurodytos kredito sutarties sąlygos. Keturių sutarties lapų apatinėje dalyje, kairėje pusėje yra rankraštinis tekstas - "S. R." ir parašas, dešinėje pusėje yra spaudai (duomenys neskelbtini), "Pardavimų vadybininkė D. T." ir rankraštinis parašas. Vieno iš sutarties lapų, kurio viršuje užrašyta - standartinė informacija apie kreditą, apačioje yra rankraštinis tekstas - "S. R. 20.19.02.11." ir rankraštinis parašas. Įtariamojo S. R. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, ant kopijos yra rankraštinis tekstas "Kopija tikra", parašas bei spaudai "AB Lietuvos paštas 2019-02-11 (duomenys neskelbtini), "Pardavimų vadybininkė D. T.". Dokumentas iš vieno lapo, kurio viršuje yra užrašas "Sutikimas tvarkyti asmens duomenis", dokumente yra tekstas liečiantis asmens duomenų tvarkymą, apačioje yra rankraštinis tekstas -"S. R. (duomenys neskelbtini) 2019.02.05" ir rankraštinis parašas."M. B." sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn., kuriuose yra duomenys apie pajamas, gaunamas iš "(duomenys neskelbtini) ", pajamas iš kitų šaltinių, įvairias išlaidas. Kaip sąskaitos savininkas nurodytas - "Mr S. R.". (t. 1, b. l. 31-34, 35-64, 131-133)

Iš 2020-04-09 Kauno apskrities VPK KP NNTV 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikrinant duomenis apie įtariamojo S. R. mokumą, iš LR antstolių rūmų gauta informacija, kad yra vykdomos bylos dėl sumoje 1880 eurų S. R. skolų. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė duomenų apie 2018 - 2019 metų S. R. pajamas. Kasmetinių pajamų deklaracijų už 2018 ir 2019 metus S. R. valstybinei mokesčių inspekcijai neteikė. VĮ "Registrų centras" duomenimis, S. R. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ "Regitra" duomenimis, S. R. transporto priemonių neturi. "Sodros" informacinės sistemos duomenimis S. R. nuo 2012-11-27 niekur nedirbo (t. 2, b. l. 38, 1 t., b.l. 159-166).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiavimo atveju suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t.y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. R. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis S. R. „Bigbank“ AS filialui pateikė paraišką 14 500 eurų kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, o savo mokumui pagrįsti pateikė netikrus dokumentus-jo vardu su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2018-02-15 sudarytą darbo sutartį ir „M. B.“ sąskaitos išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „Bigbank“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą ir, remiantis šiais netikrais duomenimis, „AB „Lietuvos paštas“ skyriuje pasirašė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu į jo AB SEB bankas sąskaitą „Bigbank“ AS filialas išmokėjo 14 500 eurų. Dalį gautų pinigus S. R. išgrynino AB SEB bankas skyriuje ir pasidalino su bendrininkais, 3000 eurų bendrininkai pervedė į kito asmens banko sąskaitą, likusi kredito suma už S. R. skolas buvo pervesta į antstolio banko sąskaitą. Po to nei jis nei bendrininkai mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino.

Be to, S. R., veikdamas su dviem nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje pagamino netikrus dokumentus, t.y. 2019 metais, ne vėliau kaip iki 2019-02-05 prie kavinės (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagaminti netikrus dokumentus, padavė bendrininkams savo asmens tapatybės kortelę, kurie pasinaudodami asmens tapatybės kortelėje nurodytais asmens duomenimis nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus S. R. vardu sudarytus dokumentus: „M. B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus ir 2018-02-15 su Jungtinės Karalystės įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį.

Kad dokumentai, kuriuos jis pateikė bankui, buvo suklastoti, kad jis niekada nedirbo Didžiojoje Britanijoje ir kad jis pats davė nenustatytiems asmenims savo asmens tapatybės kortelę, kad šie dokumentai būtų suklastoti, įrašant jo pavardę, pripažino ir pats kaltinamasis S. R..

Vaizdo įrašai patvirtina, kad 2019-02-11 12.13 val. į banko padalinį atėjo S. R., banko darbuotojai paddavė galimai asmens tapatybės kortelę, atsisėdo kažką kalbėdamas, pasirašė banko darbuotojos paduotuose dokumentuose, po to iš banko darbuotojos gavo pluoštą pinigų, kuriuos įsidėjo į striukės vidinę kišenę, pasiėmė asmens dokumentą, banko darbuotojos pateiktą dokumentą, pakilo ir išėjo.

Visi šie visi išvardinti duomenys nekelia jokių abejonių, nes jie atitinka kitus byloje surinktus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus.

Kaltinamasis S. R. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straispnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis S. R. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino, anksčiau teistas keturis kartus (2 t., b.l. 44-72), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. b.l. 80-85), ndirbantis (registruotas Užimtumo tarnyboje), (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrfe lankėsi 2008-09-25 ir 2008-09-26, diagnozė : (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 74), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2019-08-29 specialisto išvados Nr. 93TPK-1020/2019 duomenimis,S. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b.l. 79).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, t.y. į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į S. R. padarytus nusikaltimus, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis S. R. anksčiau jau teistas keturis kartus už tyčinius smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat į tai, kad 2020-06-25 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu jam paskirtos bausmės- laisvės atėmimo vykdymo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėjimas 2021-04-09 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi buvo panaikintas,

kas rodo, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais S. R. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui, jis ir toliau pažeidinėja įstatymus bei daro nusikalstamas veikas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam S. R. už padarytus nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės, skiriamos už šiuos nusikaltimus, bendrintinos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis).

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-11-20 nutartimi buvo laikinai, tai yra iki 2021-02-20 apribota S. R. nuosavybės teisė į AB „SEB bankas Lietuvos filialas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas-14 500 (keturiolika tūkstančių penkis šimtus) eurų. Atsižvelgiant į tai, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas baigėsi 2021-02-20, jis nebuvo pratęstas, o byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, todėl, siekiant užtikrinti civilinio ieškinio sumokėjimą, šiuo teismo nuosprendžiu laikinai apribotina S. R. nuosavybės teisė į AB „SEB bankas Lietuvos filialas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas-14 500 (keturiolika tūkstančių penkis šimtus) eurų iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Civilinis ieškovas Bigbank AS ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jų patirtą turtinę 20 923,53 Eur (dvidešimt tūkstančių devynių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 53 ct) žalą (1 t., 182-208).

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo S. R. nusikalstamų veikų, todėl civilinio ieškovo-Bigbank AS civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš S. R. priteistina 20 923,53 Eur (dvidešimties tūkstančių devynių šimtų dvidešimt trijų eurų ir 53 ct) žala Bigbank AS naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius vieną nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovajantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2020-06-25 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (laisvės atėmimu 2 metams, 1 mėn., 8 dienoms) ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir S. R. sulaikymo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu S. R. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš S. R. priteisti 20 923,53 Eur (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus dvidešimt tris eurus ir 53 ct) Bigbank AS naudai.

Laikinai apriboti S. R. nuosavybės teisę į AB „SEB bankas Lietuvos filialas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas-14 500 (keturiolika tūkstančių penkis šimtus) eurų iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.